Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, Sabinai Vigelytei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros prokurorui Aivarui Velučiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM specialistei Lilijai Gustainytei, atsakovės L. L. atstovui advokato padėjėjui Sergejui Jakovlevui, atsakovės UAB „Simpatija“ atstovui Rimantui Petkui, trečiojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui Remigijui Ilevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo A. S. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ir L. L., UAB „Simpatija“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“, BTA Insurance Company,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovas prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie prokuratūros ar jos pareigūnų neteisėtus veiksmus. Neįrodytos visos valstybės deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 1998-02-08 Mokesčių policijos departamento prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-1-5263-98 pagal Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Feniks“ apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, ieškovas 1998-12-10 apklaustas įtariamuoju ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti areštuotas jo ir UAB „Feniks“ vardu registruotas turtas, ikiteisminis tyrimas dėl suėjusio senaties termino buvo nutrauktas dalimis iki 2006 metų (t. 2, b. l. 75, 79–84). Mokesčių policijos departamento prie LR VRM Klaipėdos skyriaus 1998-12-02 ir 1998-12-08 aktais Nr. 16 konstatuota, kad UAB „Feniks“ dėl teisės aktų pažeidimų ir bendrovės neteisėtų veiksmų valstybei padarė 389 224 Lt ir 51 200 Lt žalą (t. 2, b. l. 151– 167). Klaipėdos apskrities VMI, atlikusi UAB „Feniks“ 1995–1997 metų mokestinį patikrinimą, surašė 1999-03-26 patikrinimo aktą, kuriuo įpareigojo bendrovę sumokėti mokestines nepriemokas ir netesybas į valstybės biudžetą (t. 2, b. l. 168–176). Klaipėdos apskrities VMI 1999-06-01 sprendimu patvirtino 1999-03-26 patikrinimo aktu nustatytus nurodymus (t. 2, b. l. 177–180).VMI prie LR finansų ministerijos 1999-09-17 sprendimu patvirtino dalį 1999-06-01 sprendimo, o dalį grąžino apskaičiuoti iš naujo (t. 2, b. l. 181–186). Klaipėdos apskrities VMI 1999-11-30 sprendimu sumažino 1999-03-26 akte išdėstytus nurodymus pagal VMI 1999-11-30 sprendimą (t. 2., b. l. 186– 188). Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 1999-12-23 sprendimu patvirtino VMI prie LR finansų ministerijos 1999-09-17 sprendimą (t. 2, b. l. 189–192). Klaipėdos apskrities VMI surašė 2006-12-29 patikrinimo aktą, jį patvirtino 2007-03-01 sprendimu, kuriuo UAB „Feniks“ direktoriui A. S. už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2006-11-02 sumažintos nepagrįstai apskaičiuotos 85 417,69 Lt draudžiamosios pajamos ir 29 205 Lt VSD įmokų, ieškovas šio sprendimo neskundė (t. 2, b. l. 193–204).VSDFV Klaipėdos skyrius 2005-05-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Feniks“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-27 nutartimi UAB „Feniks“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratore paskirta UAB „Simpatija“ (bylos Nr. B2-38-479/2009). Lietuvos apeliacinis teismas 2006-10-19 nutartimi 2006-07-27 minėtą nutartį paliko nepakeistą. 2007-12-20 teismo nutartimi UAB „Feniks“ administratore paskirta L. L.. Ieškovas nurodo, kad dėl sužlugdytos UAB „Feniks” veiklos, inicijuotos bankroto procedūros, iššvaistyto įmonės turto ir pan. – jam, kaip įmonės akcininkui, padaryta didelė žala, kurią atsakovai privalo atlyginti.

CK6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; kt.). Šiuo nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ieškovas per visą civilinės bylos nagrinėjimo laiką nesugebėjo ne tik kad įrodyti neteisėtų valstybinių institucijų veiksmų, bet ir nesugebėjo aiškiai įvardinti, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus institucijos atliko jo atžvilgiu. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad UAB „Feniks“ turtas nebuvo areštuotas ir dėl to ieškovui padaryta žala, kadangi buvęs įmonės komercijos direktorius A. Š. jį išvaistė, nesudaro prielaidos konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė žalos. Pažymėtina, jog kaip nurodo ieškovas, turtą išvaistė ne prokuratūra, o jo darbuotojas. Ieškovas pats nurodo, jog buvo vienintelis UAB „Feniks“ akcininkas. Dėl to turėjo visas galimybes ir priemones kontroliuoti savo darbuotoją. Vien tik aplinkybė, kad jam nepavyko tinkamai valdyti įmonės bei kontroliuoti savo darbuotojo, nesuteikia pagrindo savo netinkamų kontrolės veiksmų perkelti atsakovei. Aplinkybę, jog ieškovas netinkamai valdė įmonę ir jai pats padarė žalą, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-100/2010, kurioje BUAB „Feniks“ bankroto administratorius prašė priteisti žalos atlyginimą iš ieškovo ir A. Š.. Tuo tarpu vertinant atsakovės neteisėtus veiksmus iš ieškovo nurodomo žalos atsiradimo fakto konstatuotina, kad jie nėra susiję priežastiniu ryšiu. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog vien tik dėl to, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, bendrovei priklausęs poilsio namo pastatas buvo parduotas mažesne kaina, bei ieškovas negavo 2 437 034,10 Lt pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu. Pažymėtina, jog ieškovas turėjo visas galimybes atlikti įmonės vadovo funkcijas, nes, kaip pats nurodo ieškinyje, įmonės vadovu buvo nuo 1991-12-01 iki 2006-10-19. Dėl to, byloje nesant įrodymų, jog ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokuratūra būtų apribojusi jo, kaip įmonės vadovo, funkcijas, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų. Pažymėtina, jog ieškovas šį atlyginimą prašė priteisti kitoje byloje, pareikšdamas ieškinį savo darbovietei UAB „Feniks“, nurodydamas visiškai kitas aplinkybes, kurios neturi nieko bendro su neteisėtais atsakovės veiksmais (t. 1., b. l. 22–23). Ši aplinkybė patvirtina, kad dėl neišmokėto darbo užmokesčio ieškovas subjektyviai atsakinga laikė savo darbovietę, o ne prokuratūrą. Tik nepavykus prisiteisti darbo užmokesčio iš buvusios darbovietės reikalavimą nukreipė atsakovei.

Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog neteisėtus veiksmus atliko ir Klaipėdos valstybinė mokesčių inspekcija. Kaip matyti iš bylos duomenų, šį valstybinė įstaiga, atlikdama UAB „Feniks“ mokestinės veiklos patikrinimą, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymu ir vykdė jai, kaip mokesčių administratoriui, įstatymo nustatytas pareigas. Priimti sprendimai buvo skundžiami ir nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka – Klaipėdos apskrities VMI 1999-03-26 UAB „Feniks“ patikrinimo aktas iš esmės buvo teisėtas, išnagrinėjus skundus, dalis nurodymų bendrovei sumokėti mokestines nepriemokas ir netesybas į valstybės biudžetą buvo patvirtinti, o kita dalis sumažinta. Galutinio Klaipėdos apskrities VMI 2007-03-01 akto, kuris sumažino dalį 1999-03-26 aktu skirtų nurodymų, pagrįstumo ir teisėtumo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Klaipėdos apskrities VMI nustatė mažesnes UAB „Feniks“ mokestinės nepriemokas ir baudas biudžetui. Dėl to ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir ieškovas dėl jų patyrė žalą.

Taip pat ieškovas prašo priteisti žalą ir iš atsakovių L. L. bei UAB „Simpatija“. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog žala buvo padaryta jau įmonei iškėlus bankroto bylą. Teismas, atsiribodamas nuo neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo konstatuoja, jog ieškovas kaip fizinis asmuo neturi teisės į turtą, kurį vado ir disponuoja Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 11 straipsnis). Dėl to konstatuotina, kad ieškovui kaip fiziniam asmeniui žala padaryta nebuvo. Net jeigu ir būtų nustatyti atsakovių UAB „Simpatija“ ir L. L. neteisėti veiksmai ir iš jų būtų priteista ieškovo nurodoma žala, ji turėtų būti priteista įmonei ir skirta kreditorinių reikalavimų tenkinimui.

Esant nurodytų aplinkybių visetui teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, ieškinys atsakovams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.