Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Nijolei Agurkienei, dalyvaujant skolininkui A. S. ir suinteresuotam asmeniui G. S., pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ atstovui, antstolei Marijai Lekstutienei nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei Marijai Lekstutienei, G. S., skolininkui A. S. dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. S. su pareiškėjos prašymo taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino skolininko nurodytas aplinkybes ir papildomai parodė, kad su skolininku jau ilgą laiką kartu negyvena, paskola buvo imta jiems jau kartu negyvenant, todėl prašė nepriteisti iš jos jokių pinigų.

Į teismo posėdį pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ atstovas bei antstolė Marija Lekstutienė neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, gauti jų prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b.l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolė Marija Lekstutienė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-107-548/2012 dėl 3017,98 Lt (874,07 Eur) skolos išieškojimo iš A. S. UAB „Mokilingas“ naudai. Iš antstolės 2014-09-23 patvarkymo (vykdomoji byla Nr. 0007/12/00477) matyti, kad nustatyta, jog skolininko vardu nėra registruota nei transporto priemonių, nei nekilnojamojo turto, nei piniginių lėšų banko sąskaitose, VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba. G. S., remiantis 2014-08-14 VSDFV duomenimis, gauna periodines išmokas iš F. S. asmuo (skolininkas) A. S. yra sudaręs santuoką su G. S., santuoka sudaryta 1981-11-21. Nei suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. S., nei G. S. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, 2014-09-22 Vedybų sutarčių registro duomenimis tokia sutartis taip pat neįregistruota, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę. Sutuoktiniai A. S. ir G. S. bendro santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi. Skolininko A. S. sutuoktinė gauna periodines išmokas iš VSDFV.

Skolininko A. S. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ G. S. gaunamų pajamų, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad G. S. gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną A. S. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 str. Suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nors suinteresuotas asmuo G. S. posėdžio metu nurodė, jog kartu su savo sutuoktiniu jau ilgą laiką negyvena, pripažino, jog santuokos jie nėra nutraukę, Be to iš LITEKO sistemos matyti, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. yra priėmęs baudžiamąjį įsakymą (baudžiamoji byla Nr. 1-216-359/2014), kuriame A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 201 str. 3 d. ir jam paskirta bausmė – 12 MGL (1560,00 Lt, t.y. 451,00 Eur) dydžio bauda. Nors šis baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, tačiau jame kaip liudytoja buvo apklausta skolininko šioje byloje – A. S. – sutuoktinė G. S., kuri nurodė, kad, kaip ir jos vyras A. S., gyvena (duomenys neskelbtini) ir kartu su ja gyvena jos vyras A. S.. Taigi šios kitoje byloje nustatytos aplinkybės taip pat neginčijamai įrodo, jog suinteresuotas asmuo ir skolininkas iš tiesų kartu gyvena ir veda bendra ūkį bei žino apie vienas kito skolinius įsipareigojimus, todėl iš tiesų nėra pagrindo šioje byloje nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens gaunamų periodinių išmokų suma gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkui.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko A. S. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ G. S. gaunamų periodinių išmokų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog A. S. nustatytina ½ G. S. gaunamų periodinių išmokų dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš VSDFV gaunamų periodinių išmokų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.