Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-309/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
1A-37-309/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15472-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
A. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-309/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15472-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Steponavičiutei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas A. J. suėmime išbūtas laikas nuo jo sulaikymo dienos.

Priteista iš A. J. 98,20 Eur turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. J. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2019 m. balandžio 14 d., apie 18 val., viešoje vietoje – alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, tyčia dėl chuliganiškų paskatų, be jokios priežasties, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam D. J. į veidą ir padarė sužalojimus: poodinę kraujosruvą plote apimančiame dešinės akies apatinį voką, nosies nugarėlės viršutinį ir vidurinį trečdalius, kairės akies abu vokus, kairio antakio sritį, kairio skruosto ir kairio žando sritis; odos nubrozdinimus nugaros dešinėje; muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinės kairėje: nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės dugno lūžį – padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniais skundais nuteistasis A. J. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

2.1. Apeliantas nurodo, kad jis pripažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam D. J. sužalojimai padaryti ne vienu smūgiu, taip abejones vertindamas ne jo (A. J.) naudai ir pasunkindamas jo teisinę padėtį, nes, nuteistojo manymu, vienu smūgiu padaryti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus jis negalėjo. Be to, teismas nepripažino nukentėjusiojo D. J. elgesio provokuojančiu, nors pastarasis priėjęs prie svetimo stalo nuo jo čiupo taurelę.

2.2. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam žalą atlygino, susitaikė su juo, nukentėjusysis jam atleido ir prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net 17 kartų, po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos praėjus vos 2 mėnesiams ir 10 dienų, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (2 t., b. l. 51–73, 75–81), taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas recidyvistas, yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 46–50), ir tai rodo, kad A. J. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, kritiškai savo elgesio nevertina, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad yra nustatytos dvi A. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi, rūpinasi savo neįgalia motina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis) (taigi, dar kartą vertinti šias aplinkybes nebėra teisinio pagrindo), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. J. už jo padarytus nusikaltimus bausmę – laisvės atėmimą.

8. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams (sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis yra 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų), o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams (sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), konstatuojama, kad šios bausmės nėra aiškiai per griežtos. Už abu nusikaltimus A. J. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, be to, subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 10 mėnesių.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka pastarojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti šią bausmę net ir įvertinus tai, kad A. J. nukentėjusiajam žalą atlygino (t. b. l. 90), pastarojo atsiprašė, nukentėjusysis neprašė skirti realios laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindo.

10. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam D. J. sužalojimai padaryti ne vienu smūgiu (1 t. b. l. 81–82), pažymima, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertina tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iš įrodymų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Akivaizdu, kad šiuo atveju vertindamas bylos įrodymus teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, kad D. J. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant ir paties nuteistojo A. J. parodymus, ir atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. J. sudavė D. J. daugiau kaip vieną smūgį, pagrįstai nustatė, kad A. J. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į veidą ir padarė pastarajam nustatytus sužalojimus. Pastebėtina, kad ir savo apeliaciniuose skunduose A. J. nurodo pripažįstantis, jog sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį, šią aplinkybę tvirtino ir teisiamajame posėdyje, suteikus jam paskutinį žodį nurodė: „<...> pripažįstu vieną smūgį, tačiau eksperto išvadoje nurodyta kitokios aplinkybės, tačiau aš su viskuo sutinku“ (2 t., b. l. 169–173).

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21-942/2016).

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog nukentėjusiojo D. J. elgesys buvo provokuojantis – bylos duomenys nepatvirtina nuteistojo teiginio, kad nukentėjusysis akiplėšiškai, be leidimo, nuo svetimo stalo čiupo taurelę. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

13. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo A. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Zigmas KavaliauskasRaimundas JurgaitisNijolė Matuzevičienė