- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- eB2-186-921/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00441-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė (pirm.)
- Atsakovas
- VEV linija
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VEV linija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir ieškovė, VMI) pareiškimu prašo iškelti UAB „VEV linija“ bankroto bylą.
2. Nurodo, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. rugsėjo 15 d. duomenimis atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 26 194,26 Eur. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė įmonei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio nuo 2019 metų. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo (užtikrinimo) veiksmai. 2021 m. birželio 14 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstolei J. Ž., tačiau antstolė lėšų neišieškojo. 2021 m. liepos 29 d. antstolė surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-161-5689, kuriame nurodė, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Paskutiniame atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse už 2017 m. viso turto vertė nurodyta 13 221 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 13 513 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2017 m. Atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu įregistruotas vienas automobilis, kurio dalyvavimas viešame transporte draudžiamas. Mano, kad atsakovė yra nemoki. Dėl įmonės vadovo argumentų, susijusių su jos darbuotojų galimai suteikta konsultacija telefonu, pažymėjo, kad neturi galimybės pateikti paaiškinimų dėl objektyvių priežasčių, nes turėtų žinoti, kas tiksliai skambino (pavadinimą arba vardą pavardę), telefono numerį, iš kurio buvo skambinta į Mokesčių informacijos centrą, bei skambinimo datą ir pagal galimybes valandą, minutes. Nurodo, kad visi VMI siunčiami pranešimai, tame tarpe ir sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų yra patalpinti VMI internetinės svetainės (adresu www.vmi.lt) paskyroje Mano VMI. Paskyroje Mano VMI atstovu nurodytas UAB „VEV linija“ vadovas K. M., todėl teiginys, jog apie priimtus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką atsakovė sužinojo tik VMI inicijavus nemokumo bylą, neatitinka tikrovės. VMI duomenimis, dėl aukščiau minėtos sumos mokestinis ginčas nevyksta. Pažymi, kad atsakovė pati deklaravo nekilnojamojo turto ir pridėtinės vertės mokesčius. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Taigi, atsakovas ginčija savo paties deklaruotas mokėtinas sumas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės vadovas K. M. su bankroto bylos iškėlimu UAB „VEV linija“ nesutinka.
4. Nurodo, kad VMI yra vienintelė kreditorė, kurios finansinis reikalavimas ginčytinas. Apie priimtus VMI sprendimus sužinojo iš šios bylos. VMI nekilnojamojo turto mokestį bei pridėtinės vertės mokestį kildina iš vėjo jėgainės, kuri yra kilnojamasis turtas. Atsakovė 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į VMI, kuri konsultacijos telefonu metu paaiškino, kad vėjo jėgainė nėra nekilnojamasis turtas, todėl pridėtinės vertės mokestis vėjo jėgainei neturėtų būti taikomas. Tai sudaro faktinį ir teisinį pagrindą peržiūrėti įsiteisėjusius ieškovės sprendimus ir atsakovė tokia procesine galimybe būtinai pasinaudos. Taip pat nurodo, kad atsakovė turi debitorių S. B., kuriam skolos grąžinimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d. dar nėra suėjęs. Šiuo metu S. B. negali būti laikomas įmonės skolininku. S. B. iš viso yra perėmęs 30 000 Eur iš įmonės atskirais susitarimais (2021 m. vasario 19 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. liepos 15 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. liepos 30 d., 2021 m. rugpjūčio 5 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d.). S. B. vykdo individualią veiklą, yra sudaręs sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu dėl kelio plokščių nuomos, todėl laiko, kad įvykdys atsakovei prisiimtus įsipareigojimus nepraleisdamas terminų. S. B. įsipareigojimai (30 000 Eur) viršija ieškovės ginčytiną reikalavimą (26 194,26 Eur), todėl atsakovė negalėtų būti laikoma nemokia.
5. Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimą, kuriame patvirtino gautą 30 000 Eur skolą iš atsakovės.
6. Nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją. Pagal pateiktus dokumentus atsakovė yra moki, kadangi nustatytais terminais grąžins skolą, kuri viršija ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovei. Aplinkybė, jog atsakovė nenurodė kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 6,98 Eur skolos, laikytina mažareikšme ir neturėtų sudaryti objektyvaus pagrindo spręsti dėl atsakovės nemokumo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas, atsakovei keltina bankroto byla
7. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorė, kuriai tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
8. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
9. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
10. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Pareiga įrodyti mokumą kyla bendrovei, teigiančiai, jog yra moki, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi įpareigojo įmonės vadovą K. M. pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus, reikalingus bankroto bylai nagrinėti. 2021 m. spalio 6 d. teisėjos rezoliucija terminas reikalaujamiems dokumentams pateikti pratęstas iki 2021 m. spalio 14 d. Tačiau įmonės vadovas nevisiškai įvykdė teismo reikalavimą dėl dokumentų pateikimo, t. y. nepateikė kreditorių sąrašo, kuriame nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai; praėjusių finansinių metų (2020 m.) ir einamojo laikotarpio iki kreipimosi į teismą (2021 m. sausio – rugpjūčio mėnesių) finansinių ataskaitų rinkinių. Teismas 2021 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė papildomą 7 dienų terminą trūkstamiems duomenims pateikti. Tačiau atsakovė neįvykdė teismo nustatytų ir jai privalomų įpareigojimų pateikti finansinių ataskaitų rinkinius (jų nėra pateikusi ir Juridinių asmenų registrui), taip pat nepateikė ir papildyto kreditorių sąrašo. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, teismas įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal byloje surinktus bei iš viešųjų registrų gautus duomenis, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013, 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013 ir kt.).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės vadovas nuo 2020 m. kovo 24 d. yra K. M.. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Kelių transporto registro išrašo duomenimis, atsakovės vardu registruota 2015 m. transporto priemonė, kurios dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Antstolė J. Ž. 2021 m. liepos 29 d. grąžino ieškovei 2021 m. birželio 14 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka su išieškojimo negalimumo aktu, kuriame nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo, piniginių lėšų neturi, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė ilgiau kaip 24 mėnesius neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų, nors finansinių ataskaitų rinkinius už praėjusius ataskaitinius metus viešajam registrui yra privaloma pateikti iki einamųjų metų gegužės 31 d. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2017 metus, tuomet atsakovė deklaravo turinti 13 221 Eur vertės turtą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 13 513 Eur. Pastarieji duomenys rodo, jog atsakovė galėjo būti nemoki jau 2017 metais (per vienerius metus mokėtinos sumos viršijo turto vertę). Įmonės vadovas, žinodamas apie UAB „VEV linija“ bankroto bylos nagrinėjimą teisme ir teismo įpareigojimą pateikti įmonės finansinius dokumentus atsakovės finansinės būklės įvertinimui ir mokumo nustatymui, sąmoningai šio įpareigojimo nevykdo, taigi ir pareigos įrodyti įmonės mokumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis).
13. Kritiškai vertintina atsakovės pateikta 2021 m. vasario 19 d. sutartis dėl paskolos suteikimo S. B., kuria atsakovė grindžia įmonės turimą turtą kaip debitorinę skolą (per vienerius metus gautina suma). Visų pirma, pažymėtina, kad įmonės turto masę apibrėžia įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurių, kaip minėta, įmonės vadovas sąmoningai neteikia (per tris kartus suteiktą papildomą terminą atsakovė nepateikė aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę), todėl laikytina, kad įmonė nepagrindė, kad paskolos sutartį apskaitė savo finansiniuose dokumentuose, todėl ji neįrodo įmonės turimo turto. Atsakovė teigia, kad S. B. paskolino 30 000 Eur dalimis po 3 000 Eur, įformintus perdavimo–priėmimo aktais, kurie pagal sutartį laikytini atskirais susitarimais. Juridinio asmens (atsakovės) sudaryta paskolos sutartis ir susitarimai formaliai atitinka imperatyvų rašytinės formos reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolei tuo pat metu vykdant 2021 m. birželio 14 d. sprendimą dėl skolos išieškojimo ir surašius išieškojimo negalimumo aktą, kuris patvirtina, kad įmonė jokiomis piniginėmis lėšomis nedisponavo, teismui kelia pagrįstų abejonių, kad atsakovė iš esmės galėjo sudaryti susitarimus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad vien trumpalaikio turto (piniginių lėšų) vertė nėra savaime pakankamas įrodymas, kad bendrovė turi būtent tokios vertės turtą. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-1473-407/2015). S. B. atsiliepime nurodė, kad paskolą atsakovei grąžins, tačiau nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šių deklaratyvių teiginių nevertina, nustatant S. B. galimybes vykdyti galimai prisiimtą prievolę. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl nemokumo bylos iškėlimo, įmonės finansinę būklę vertina bylos iškėlimo metu, o ne kokia ji būtų (kaip pasikeistų) esant vienoms ar kitoms aplinkybėms ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020). Teismo vertinimu, atsakovė nepagrindė piniginių lėšų kilmės, nepateikė įrodymų, kad turėjo piniginių lėšų, kuriuos gali paskolinti kitam asmeniui, todėl nurodoma debitorinė skola neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015, 2021 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-600-781/2021). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės įmonė nedisponuoja jokia gautina suma ir neturi jokio realaus turto.
14. Nustatyta, kad atsakovė turi du kreditorius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 6,98 Eur. Valstybės ir savivaldybės biudžetams atsakovė skolinga 26 194,26 Eur.
15. Atsakovė su VMI 26 194,26 Eur finansiniu reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad VMI nekilnojamojo turto mokestį bei pridėtinės vertės mokestį kildina iš vėjo jėgainės. Atsakovė 2021 m. spalio 1 d. kreipėsi į VMI, kuri konsultacijos telefonu metu paaiškino, kad vėjo jėgainė nėra nekilnojamasis turtas, todėl pridėtinės vertės mokestis vėjo jėgainei neturėtų būti taikomas.
16. Pagal ginčui aktualią teismų formuojamą praktiką, sprendžiant juridinio asmens (ne)mokumo klausimą ir vertinant jo turimo turto santykį su pradelstais įsipareigojimais, ginčijami tokio asmens įsipareigojimai paprastai nėra įskaičiuojami į bendrą jo pradelstų įsipareigojimų sumą, tačiau ši taisyklė negali būti suabsoliutinama ir teismo taikoma visiškai neatsižvelgiant į teisminių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų pobūdį bei atsiradimo aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-823/2018, 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-241/2020).
17. Nustatyta, kad VMI 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš atsakovės turto, sprendime nurodė apskundimo galimybę. 2019 m. rugsėjo 19 d., 2021 m. kovo 18 d., 2021 m. balandžio 9 d. priėmė nurodymus nurašyti mokestinę priemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, nurodymuose nurodė apskundimo galimybę. Atsakovės pateiktas garso įrašas neturi teisinės reikšmės sprendžiant finansinio reikalavimo pagrįsto tikėtinumo klausimą. Priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, o, pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų inicijavusi mokestinį ginčą dėl VMI reikalavimo ar mokėtino mokesčio perskaičiavimą (CPK 178 straipsnis). VMI duomenimis dėl atsakovės skolos sumos mokestinis ginčas nevyksta. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės prievolė nėra skundžiama, yra galiojanti, todėl teismui nėra pagrindo nurodytos prievolės neįtraukti į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų sumą. Net atėmus atsakovės ginčijamą nekilnojamojo turto mokesčio ir pridėtinės vertės mokestį, neginčytina ieškovės reikalavimo dalis sudarytų 9 222,32 Eur nesumokėto pelno mokesčio.
18. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, duomenų apie atsakovės vykdomą veiklą nėra, taigi galima daryti išvadą, kad bendrovė realios veiklos nevykdo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, leidžiančių manyti, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, byloje nėra. Nustačius, kad atsakovė turi pradelstų pinginių prievolių, neturi nekilnojamojo turto, atsakovei nepateikus jokių duomenų apie tai, kokiais finansavimo šaltiniais ji ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kuomet veikla įmonėje nevykdoma (aplinkybės, jog įsipareigojimai kreditoriams galėtų būti įvykdyti ateityje, atsakovė net neįrodinėjo), teismas sprendžia, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Teismui nustačius, kad atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, o jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, spręstina, kad atsakovė yra nemoki, dėl ko jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).
19. Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).
20. Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratoriumi atrinktas J. Š. (sąrašo eilės Nr. B-FA086). Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti atsakovės įmonę (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
21. Pagal JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.
22. Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 210 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
23. Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
24. Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
25. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
26. Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „VEV linija“, juridinio asmens kodas 302537055, esančiai Kaune, R. Kalantos g. 125A, bankroto bylą.
Paskirti įmonės nemokumo administratoriumi J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąrašo eilės Nr. B-FA086, (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.
Taikyti uždarajai akcinei bendrovei „VEV linija“, juridinio asmens kodas 302537055, priklausančiam ilgalaikiam turtui ir prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamajam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.
Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Nustatyti, kad atsakovės kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.
Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, antstolei J. Ž., Turto arešto aktų registrui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.
Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus subjektus.
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą