- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- e2-600-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00008-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė (pirm.)
- Atsakovas
- Asociacija Jūros gėrybių mėgėjų klubas
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės asociacijos „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsakovei asociacijai „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ iškelta bankroto byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei asociacijai „Jūros gėrybių mėgėjų klubas“ (toliau – atsakovė), kadangi atsakovė nemoka mokesčių valstybei ir šiai dienai jos mokestinė nepriemoka siekia 175 528,77 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovės prezidentas R. R. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti įrodinėdamas, kad atsakovė yra moki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Usela“.
4. Apskųstoje nutartyje nurodyta, kad iš atsakovės teismui pateikto 2020 m. įmonės balanso matyti, kad jis yra parengtas už 2019 metus. Jeigu laikyti, kad sudarant 2020 metų balansą buvo padaryta rašymo klaida netinkamai nurodant metus, tai iš šio balanso matyti, jog 2019 m. atsakovės turto vertė buvo 213 088 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 68 972 Eur, trumpalaikis turtas – 144 116 Eur; atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2019 metais siekė 190 817 Eur. Atsakovės pateiktais duomenimis, 2019 metus ji užbaigė pelningai, t. y. gavo 295 403 Eur pelną. 2020 m. atsakovės turtas išaugo iki 475 648 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 66 231 Eur, trumpalaikis turtas išaugo iki 409 417 Eur. Didžiausią dalį trumpalaikio turto (406 673 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos. 2020 metais atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo iki 162 974 Eur ir šiais metais ji gavo 18 018 Eur pelną.
5. Vertindamas atsakovės pateiktus 2019 – 2020 metų įmonės balanso duomenis, teismas atsakovės nemokumo nenustatė, tačiau pažymėjo, kad sudarytas balansas yra ne tik su klaidomis (neteisingai nurodyta data), bet ir nepasirašytas nei asociacijos vadovo, nei buhalterio. Be to, oficialūs 2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui iš viso nepateikti, todėl teismui pateikti įstatymų reikalavimų neatitinkantys finansinės atskaitomybės dokumentai kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu.
6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis viešųjų registrų duomenimis nustatė, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto. Palyginęs atsakovės pateiktus ir VĮ „Regitra“ duomenis apie atsakovės turimas transporto priemones, teismas priėjo išvadą, kad atsakovės pateikta informacija neatitinka viešuose registruose esančių duomenų, ir dar daugiau, neatspindi įmonės geros finansinės padėties, nes minėtas turtas už skolas yra areštuotas. VSDFV duomenimis, šiai dienai atsakovės skolos valstybinio socialinio draudimo fondui nėra, tačiau asociacijoje nėra valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Antstolių sistemos duomenimis atsakovės kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus naudai yra vykdomas skolos išieškojimas. Tai leido teismui spręsti, kad realiai atsakovė jokios veiklos nevykdo, nors jos vadovo pateikti teismui 2020 metų įmonės balanso duomenys rodo, jog atsakovė ne tik vykdo veiklą, bet ir dirba pelningai. Antstolių sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra vykdoma dešimt vykdomųjų bylų ne tik pareiškėjai, bet ir kitų kreditorių naudai.
7. Aptartų oficialių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad įmonė turi rimtų finansinių sunkumų ir jie nėra trumpalaikiai, atsakovė nepajėgi sumokėti savo kreditoriams net nedidelių skolų.
8. Teismo manymu, atsakovės pateikta teismui informacija apie turtą, kurį, be kita ko, sudaro UAB „Eurokornus“ vardinės akcijos, kurių vertė 55 000 Eur, ir UAB „Japonija“ akcijos, kurių vertė 2500 Eur, neįrodo atsakovės turtinės padėties pagerinimo. Iš Juridinių asmenų registro ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovė yra UAB „Eurokornus“ akcininkė, tačiau Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi UAB „Eurokornus“ iškelta bankroto byla, nuo 2020 m. liepos 14 d. ši įmonė įgijo likviduojamos įmonės statusą; atsakovė nėra BUAB „Eurokornus“ kreditorė. UAB „Japonija“ iš viso nėra įregistruota Juridinių asmenų registre. Aptartos aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigia atsakovės pateiktų duomenų įtaką (reikšmę) įmonės finansinei padėčiai nustatyti ir norą ją pagerinti, nors iš esmės atstovo nurodoma informacija yra ne tik klaidinga, bet ir neturinti jokios įrodomosios reikšmės minėtai aplinkybei patvirtinti.
9. Vertindamas atsakovės debitorines (skolininkų) skolas, kurios siekia 322 233,06 Eur, ir atsakovės su didžiausia skolininke mažąja bendrija (toliau – MB) „Reklamos greitoji pagalba“ 2021 m. vasario 25 d. pasirašytą susitarimą, teismas priėjo išvadą, kad toks susitarimas atsakovei yra ekonomiškai nenaudingas ir rizikingas, kadangi skola įmonei būtų grąžinta tik per 15 metų (180 mėnesiai / 12 mėnesių).
10. Pasisakydamas apie atsakovės skolas, teismas nustatė, kad jos pateikti duomenys taip pat neatitinka tikrovės, nes skolų išieškojimas vykdomas didesniam kreditorių ratui, o didžiausia kreditorė yra pareiškėja, kuriai atsakovė skolinga 175 528,77 Eur, tačiau ši skola nėra įtraukta į skolinių įsipareigojimų masę.
11. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės pateikti teismui duomenys apie įmonės turinę padėtį neatitinka tikrovės, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nėra leistini, kadangi oficialiai nepasirašyti, todėl teismas jais nesivadovavo. Be to, teismas pripažino, kad atsakovė nevykdo ūkinės veiklos, nes joje nėra apdraustų asmenų, negauna pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, įmonei yra panaikintas paramos gavėjo statusas, atsakovė galimai nuo 2018 metų yra nemoki ir nepajėgi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Teismas nenustatė, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Tai reiškia, kad tokia atsakovės būsena atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl atsakovei keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį iš bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs ir neišsireikalavęs visų bylai svarbių įrodymų ir paaiškinimų. Teismas, gindamas viešąjį interesą, turėjo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojais asmenis, turinčius informacijos apie juridinio asmens veiklą, turtą ir kt. Teismas nesiėmė visų galimybių nustatyti atsakovės turtinę padėtį.
12.2. Atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, ką pagrindžia pridedami finansiniai dokumentai. Be to, atsakovė susitarė su kreditoriais dėl atsiskaitymo ar skolų reikalavimo teisių perkėlimo kitiems kreditoriams.
12.3. Atsakovės turtas yra realus. Didžioji dalis skolininkų yra veiklą vykdantys subjektai. Su skolininke MB „Reklamos greitoji pagalba“ atsakovė buvo sudariusi susitarimą dėl skolos mokėjimo dalimis, todėl nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad šis susitarimas nėra naudingas atsakovei. Be to, MB „Reklamos greitoji pagalba“ įsiskolinimas visiškai padengs skolą pareiškėjai (175 528,77 Eur).
12.4. Teismas be pagrindo pripažino, kad atsakovė neturi ZIL transporto priemonės. Atsakovei nuosavybės teise taip pat priklauso įranga, prietaisai, įrankiai, akcijos (UAB „Japonija.lt“, UAB „Eurokornus“).
12.5. Vadovaujantis atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais, atsakovė turi 475 648 Eur vertės turtą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 162 974 Eur, taigi, atsakovė yra moki.
12.6. Pareiškėja nėra išnaudojusi visų savo pažeistų teisių gynybos būdų, todėl bankroto bylos atsakovei iškėlimas negali būti pateisinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, konstatavęs atsakovės nemokumą, iškėlė jai bankroto bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. balansą, 2020 m. veiklos rezultatų ataskaitą, 2021 m. kovo 17 d. trišalio skolų užskaitymo akto, 2021 m. kovo 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, 2021 m. kovo 17 d. skolos užskaitymo akto, transporto priemonių registracijos liudijimų kopijas, rekvizitai.lt internetinio puslapio duomenis apie UAB Altava, UAB VS SPORT, UAB Varle, UAB Sodlita, MB Reklamos greitoji pagalba. Šie dokumentai, anot atsakovės, įrodo atsakovės skolininkų mokumą, atsakovės turimas transporto priemones, susitarimus dėl skolų suderinimo, užskaitymo, atsakovės finansinę būklę.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, į tai, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs vertinant įmonės mokumą, taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (išskyrus 2020 m. veiklos rezultatų ataskaitą, kuri jau yra byloje, todėl jos pridėjimo prie bylos klausimas nėra reikšmingas).
Dėl atsakovės (ne)mokumo
17. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
18. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Darytina išvada, kad klausimas dėl įmonės nemokumo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.
19. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonomikos augimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018).
20. Nors sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, nes poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę yra socialiai reikšmingesnis nei siekis likviduoti tokią įmonę, ši aplinkybė nereiškia, kad bankroto bylą gali būti atsisakoma kelti ūkio subjektui, kuris yra akivaizdžiai nemokus ir neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais.
21. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės turto ir įsipareigojimų sudėtį, nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, neatsižvelgė į atsakovės atsiskaitymo su kreditoriais aplinkybę, skundžiama nutartis priimta neišnaudojus visų galimybių nustatyti atsakovės finansinę būklę.
22. Iš teismui pateikto 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės balanso nustatyta, kad atsakovei priklausančio turto vertė yra 425 889 Eur, ilgalaikis turtas sudaro – 61 808 Eur (materialus turtas – 4 308 Eur, finansinis turtas – 57 500 Eur), trumpalaikis turtas – 364 081 Eur (atsargos – 380 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 363 179 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 261 Eur). Byloje kilo ginčas dėl atsakovei realiai priklausančio turto apimties ir jos vertės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad pateikto balanso duomenys neatspindi tikrosios bendrovės finansinės būklės. Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad vadovaujantis finansinės atskaitomybės dokumentais, ji yra moki bei turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais.
23. Atsakovė teismui pateikė sandėlio likučių sąrašą, pagal kurį didžiausią jos turimo turto vertę sudaro paprastosios vardinės akcijos (57 500 Eur), transporto priemonės Ford Focus (523,08 Eur), VW Golf (2 339,32 Eur), R. K. (3 294,52 Eur), ZIL (duomenys neskelbtini) (1 013,68 Eur). Atsakovei apeliuojant į neteisingą jai priklausančio turto masės apskaičiavimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovės duomenimis, ji disponuoja 55 000 Eur UAB „Eurokornus“ akcijomis ir UAB „Japonija.lt“ 2 500 Eur akcijomis. Patikrinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančią informaciją matyti, kad UAB „Eurokornus“ yra iškelta bankroto byla; šiuo metu vykdomas jos likvidavimo procesas. Nenustatyta, kad atsakovė būtų įtraukta į šios įmonės kreditorių sąrašą. Nors atsakovė ir yra UAB „Japonija.lt“ akcininkė, iš LITEKO sistemos matyti, kad 2019-2021 m. šio juridinio asmens atžvilgiu buvo inicijuota virš dešimt bylų dėl skolos priteisimo, kas patvirtina UAB „Japonija.lt“ sunkumus vykdant veiklą ir sumažina šios įmonės akcijų vertę. Kalbant apie atsakovei priklausančias transporto priemones, pažymėtina, kad ji pati pateikė įrodymus apie dviejų – ZIL (duomenys neskelbtini), ir R. K. -, o ne keturių automobilių, kaip nurodyta sandėlio likučių sąraše, turėjimą (VĮ Regitra duomenimis VW Golf dalyvavimas viešajame eisme uždraustas). Taigi, aptarto turto verte (UAB „Eurokornus“ akcijos, nesantys automobiliai) sumažinus sandėlio likučių sąraše nurodyto ilgalaikio turto masę, net ir sutinkant su UAB „Japonija.lt“ akcijų kaina (2 500 Eur), matyti, kad atsakovė disponuoja tik 8 367,99 Eur vertės turtu, iš kurio 1 559,79 Eur nelikvidus turtas (mobilūs telefonai, dviratis, čiužiniai ir pan.), 2 500 Eur kainuojančios akcijos ir 4 308,20 Eur vertės transporto priemonės, kurios, VĮ Regitra duomenimis, yra areštuotos.
24. 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis, atsakovės debitorinės skolos sudaro 322 233 Eur. Kalbant apie debitorių skolas preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Nors atsakovė ir nurodo, kad šiuos įsiskolinimus privalu priskirti prie jos realiai turimo turto, kadangi didžioji dalis skolininkų yra veiklą vykdantys subjektai, apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aktyvius atsakovės veiksmus siekiant atgauti jai priklausančius įsiskolinimus. Be to, atsakovės skolininkų vykdoma veikla dar negarantuoja jų pajėgumų vykdyti turtinius įsipareigojimus. Vadinasi, iš atsakovės balanse nurodyto turto vertės privalu išskaičiuoti ir 322 233 Eur debitorių skolas.
25. Visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės su didžiausia skolininke MB „Reklamos greitoji pagalba“ 2021 m. vasario 25 d. sudarytas susitarimas dėl 180 000 Eur skolos grąžinimo atsakovei yra nenaudingas. Pagal sutartas sąlygas, 180 000 Eur įsiskolinimas atsakovei galės būti grąžintas tik per 15 metų. Toks ilgas atsiskaitymo terminas padidina turtinės prievolės neįvykdymo tikimybę, sudaryto susitarimo rizikingumą. Dar daugiau, skolos grąžinimas po 1 000 Eur per mėnesį neužtikrins atsakovės skolų savalaikio padengimo bei ženkliai nepagerins jos finansinės padėties.
26. Analizuojant atsakovės skolinius įsipareigojimus pažymėtina, kad jos pateiktame 2020 m. gruodžio 31 d. balanse yra užfiksuota tikrovės neatitinti informacija, kas sąlygoja šių duomenų kritinį vertinimą. Atsakovė balanse nurodė turtinti 95 197 Eur trumpalaikių įsipareigojimų, tačiau į šią sumą nėra įtraukusi 175 528,77 Eur įsiskolinimą pareiškėjai. Skolų padengimo UAB „Kauno švara“, UAB „Daneka“, UAB „Reaton“ faktas (bendra suma 6 755,11 Eur) niekaip neįrodo atsakovės pajėgumo atsiskaityti su pareiškėja ir padengti likusį, balanse nurodytą atsakovės 88 441,89 Eur įsiskolinimą. Papildomai nurodytina ir tai, kad pačios atsakovės pateiktais duomenimis, šiuo metu priverstine tvarka yra vykdomi išieškojimai dėl nedidelių sumų (74,69 Eur, 153,64 Eur ir pan.), kas taip pat patvirtina atsakovės negalėjimą padengti net tokias nedideles sumas.
27. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovės bendrovėje nedirba nė vienas darbuotojas, taigi galima daryti išvadą, kad bendrovė realios veiklos nevykdo.
28. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovės nemokumą. Byloje nustačius, kad atsakovė praktiškai neturi turto, kuris gali būti panaudotas jos finansiniams įsipareigojimams dengti, o jos pradelsti įsipareigojimai yra ne mažesni nei 175 528,77 Eur, spręstina, kad atsakovė nepajėgi vykdyti savo turtinių prievolių.
29. Viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016). Taigi nagrinėjamu atveju būtent atsakovė, teigdama, kad yra moki bei gali ir ateityje galės vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, turėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė skubos rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškinęs ir neišreikalavęs visų bylai svarbių įrodymų bei paaiškinimų. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 11 d. nutartimi įpareigojo atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui įvairius duomenis apie bendrovės veiklą. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 1 d. pratęsė 30 (trisdešimčiai) dienų terminą klausimui dėl bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti atsakovei, nustatė atsakovės vadovui R. R. terminą iki 2021 m. vasario 15 d. įskaitytinai pateikti teismui Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartyje nurodytus dokumentus. 2021 m. vasario 18 d. nutartimi teismas dar kartą pratęsė atsakovei terminą iki 2021 m. kovo 1 d. pateikti teismui Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 11 d. nutartyje nurodytus dokumentus. Taigi, atsakovei buvo suteikta ir užtikrinta teisė išreikšti savo poziciją bankroto bylos jai iškėlimo klausimu. Akcentuotina, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi prašymų ginčo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar apklausti liudytojais asmenis, turinčius informacijos apie juridinio asmens veiklą, turtą ir kt., inicijuoti reikiamų dokumentų bei informacijos išreikalavimą. Šiuos argumentus išdėsčiusi atskirajam skunde, atsakovė nenurodė, kokius konkrečiai asmenis teismas turėjo apklausti ir ką jie būtų galėję paliudyti, ar kokius kitus dokumentus (informaciją) teismas turėjo išreikalauti. Todėl tokie atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs bei neįtakojantys anksčiau padarytų išvadų.
31. Apibendrinant išdėstytus motyvus pripažintina, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus, todėl darytina išvada, jog atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus.
32. Nesutiktina su atsakove, kad pareiškėja turėjo išnaudoti visas kitas galimybes išsiieškoti skolą, ir tik po to kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 1.137, 1.138 straipsniai, CPK 5, 13 straipsniai). Tai reiškia, kad pareiškėja nėra saistoma konkrečiu savo teisių gynybos būdu, kas suteikia jai teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl nemokumo bylos atsakovei, nevykdančiai turtinių įsipareigojimų pareiškėjai, iškėlimo. Be to ir JANĮ nėra įpareigojimo prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo būtinai inicijuoti skolos priteisimo procesą.
33. Išaiškintina, kad pagal JANĮ 78 straipsnį atsakovės bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, jeigu: visi kreditoriai atsisakys savo reikalavimų ir (arba) atsakovė atsiskaitys su visais kreditoriais, ir (arba) bus patvirtinta taikos sutartis.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
35. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.