Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016-09-10, apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., tai yra vairavo transporto priemonę, su kuria padarė eismo įvykį, kurio metu išlaužė pakelėje stovėjusius medžius, iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijos pareigūnams, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, prie tarnybinio automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidaryto bagažo skyriaus dangčio tiesiogiai pasiūlė duoti 1500 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiems patruliams J. O. ir M. B. už pageidaujamą neteisėtą neveikimą tam, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 227 str. 2 d. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pareigūnams kyšio nesiūlė. Kaltinamasis parodė, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. statė pirtį (duomenys neskelbtini). Paskambino draugas, kad pas jį atvyktų. Jis įsėdo į mašiną, jam važiuojant užkirto ratą, apsivertė. Apgadino automobilį savo kieme, apie 150 m nuo namo, automobilis buvo apsivertęs. Nuėjo pas kaimyną pagalbos. Kaimynas pasiūlė išgerti, jis išgėrė. Pamatė, kad prie automobilio policijos pareigūnai. Po įvykio praėjo apie 3 val. Apsivertė gal kokią 14 val. Tiksliai neatsimena. Buvo šviesu. Kai pareigūnai atvažiavo, irgi buvo šviesu. Jis pats atėjo prie pareigūnų. Jie sėdėjo savo automobilyje. Jis atėjo ir pasakė, kad čia jo mašina. Jie pasakė, kad laukia tralo išvežti automobilį. Jie paprašė, kad pūstų į alkotesterį. Jis tą padarė. Pareigūnams paaiškino, kaip automobilis apsivertė. Tada pareigūnai jam pasakė, kad mašina bus konfiskuota ir kad tai yra pabėgimas iš įvykio vietos. Jis pradėjo ginčytis. Tada jam uždėjo antrankius ir pasodino į automobilį. Jis klausė pareigūnų, kokiu tikslu nuvarys automobilį. Jie aiškino, kad automobilis bus konfiskuotas. Nežino, kodėl jam uždėjo antrankius. Gal todėl, kad pradėjo kivirčytis. Pareigūnai nesakė, dėl ko deda antrankius. Kaltinamasis R. P. parodė, kad kyšio jis nesiūlė. Dėl ko deda antrankius, jam konkrečiai nepaaiškino. Buvo du pareigūnai. Toliau buvo persodintas į kitą automobilį. Paklausė, kur jį veža. Atsakė, kad veža į komisariatą. Dėl ko veža, nepaaiškino. Tą dieną po įvykio jis gėrė 2 baltos, 0,7 l. Jam buvo užfiksuotos 2 promilių girtumas. Ką sakė pareigūnams, jis neatsimena, bet atsimena, kaip uždėjo antrankius, atsimena vaizdus. Žino, kad su pareigūnais buvo kivirčas. Kaltinamasis teigė, kad jis tikrai nesiūlė pinigų pareigūnams. Jį pristatė į Kaišiadorių r. PK. Atėjo pareigūnas, įsivedė į koridorių. Parašė paaiškinimą savo ranka. Tada buvo vėl pasodintas. Pamatė, kaip sėdėjo vienas patrulis ir tyrėja vienoje patalpoje ir kažką rašė. Pareigūnė buvo atvykusi į įvykio vietą. Nežino, kodėl buvo atvykusi tyrėja. Ji jam neprisistatė ir nieko neaiškino. Toliau jis buvo pasodintas už grotų. Jam paaiškino, kad važiuos į areštinę. Paaiškino, kad baigiasi jų darbo laikas. Kaišiadorių r. PK jis sėdėjo gal iki 2 val. nakties, nes jie neturėjo automobilio nuvežti į Kauną. Jis pasiklausė tyrėjos, kada jį paleis. Jam atsakė, kad paleis sekmadienį. Buvo nuvežtas į areštinę Kaune ir ten uždarytas. Jį ten apklausė kita tyrėja. Jį atvedė į jos kabinetą. Tyrėja pasakė, kad jis įtariamas kyšio siūlymu. Jis manė, kad yra atvežtas išblaivinimui. Iš karto perskaitė, kad yra įtariamas. Paskui paklausė, ar sutinka su įtarimu. Jam pasakė sakyti, kad sutinka, nes jam taip bus geriau. Dėl gynėjo pasirašė, bet neskaitė. Liepė pasirašyti kuo greičiau, nes tada bus greičiau paleistas. Tokioje patalpoje būnant, norisi kuo greičiau iš ten bėgti. Kaltinamasis parodė, kad jis buvo šoke. Jam pradėjo aiškinti, kad jis siūlė pareigūnams kyšį, liepė taip sakyti.

Teismui pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu 2016-09-11 duotus parodymus (b. l. 35), kaltinamasis teigė nesakęs, kad jis siūlė kyšį. Apklausos protokole pasirašė, nes jam padavė ir liepė pasirašyti. Tą dieną jis buvo šoke. Tyrėja L. Ž. jam sakė, kad paleis sekmadienį, bet nepaleido. Sakė, paleis, kada bus blaivus. Jis manė, kad jį sulaikė dėl autoįvykio. Įtarimą dėl kyšio siūlymo perskaitė Kaune. Buvo perskaityta teisė dėl gynėjo. Kaltinamasis teigė, kad jam gynėjo nesiūlė. Jis tokių situacijų gyvenime neturėjo, advokatų nepažįsta, nežinojo, kaip išsikviesti. Nežinojo, pas ką advokato prašyti. Tyrėjos jis neklausė, kokias jis turiu teises. Kaltinamais teigė, kad jam buvo pasakyta pasirašyti, kad sutinka su pareikštais įtarimais. Jis buvo tikras, kad nedavė kyšio. Tyrėja žadėjo jį paleisti. Nepaleido, nes Kauno tyrėja paaiškino, kad nėra budinčioje dalyje asmens, kuris paleidinėja. Į Kaišiadoris buvo parvežtas pirmadienį ir vėl uždarytas 4 val. Prieš jį paleidžiant, L. Ž. paklausė jo, dėl ko jo nepaleido. Jis atsakė, kad nežino. Jam pasakė, kad nėra prokurorės ir kad ateitų rytoj. Kaltinamasis patvirtino, kad ant byloje esančių dokumentų (b. l. 38, 39, 40) – pranešimo apie įtarimą, įtariamojo apklausos protokolo – yra jo parašai, tačiau nurodė, kad jis nežinojo, už ką pasirašo. Kaltinamasis paaiškino, kad po to, kai buvo paleistas, jam reikėjo ateiti į policijos komisariatą, nes nebuvo prokurorės. Kai atėjo, L. Ž. buvo patalpoje su prokurore. Rugsėjo 12 d., prieš jį paleidžiant, ar jam buvo paskirta kardomoji priemonė, nežino. Jam nieko nesakė. Pasirašė pasižadėjimą neišvykti. Prieš pasirašant jo neapklausė. Kai jį paleido, žodžiu pasakė jam atvykti kitą dieną, sakė, tada bus prokurorė ir viskas bus užbaigta. Su teisininku tuomet nesikonsultavo. Kitą dieną atvykus pas prokurorę jam pasakė, kad bus bauda. Jeigu jis prisipažins, tai bus nedidelė bauda ir procesas bus greitai išspręstas. Nesuprato, kad tai baudžiamoji byla, tik paskui suprato. Buvo nagrinėjama jo administracinė byla. Ji buvo užbaigta lyg spalio mėn. Tuo metu jis jau buvo gavęs baudžiamąjį įsakymą. Dėl teismo baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimo kreipėsi į teismą, kai buvo išspręsta administracinė byla.

Kaltinamasis R. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d. ir jis buvo apklaustas įtariamuoju 2016-09-11, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad šiuo metu yra dirbantis, narkologinėj ir psichiatrinėj įskaitoj nėra įrašytas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs, savo veiksmus supranta pilnai. 2016-09-10, apie 17.30 val., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį „KIA sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į medį. Visa tai įvyko mano nuosavame sodybos kieme adresu (duomenys neskelbtini). Buvo susinervinęs dėl žmonos neištikimybės sugalvojo išgerti alkoholinių gėrimų. Pamatęs, kad pas jį į kiemą atvyko policijos pareigūnai, atėjo pas juos. Pareigūnai jam paaiškino, kad bus įformintas eismo įvykis ir tada jis žodžiu vienam iš pareigūnų (vardo ir pavardės nurodyti negali, nes nepamena), žodžiu pasiūlė 1500 eurų. Pinigų nedavė, nes jų neturėjo (b. l. 35).

2016-09-12, apklausiamas įtariamuoju, R. P. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas, prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2016-09-10 dienos metu, būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), sėdo į savo automobilį, kadangi draugas paprašė skubiai atvykti pas jį iki namų, jam padėti. Jis atsisėdo į savo automobilį KIA Sorento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš savo kiemo labai skubėdamas, kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali, tačiau netoli kiemo esančiame posūkyje nesuvaldė savo automobilio ir su juo apsivertė. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo tiesiai pas savo kaimyną, pas kurį vartojo alkoholinius gėrimus. Sėdo į automobilį ir jį vairavo būdamas visiškai blaivus, o apie eismo įvykį nepranešė iš karto, kadangi jį padarė šalia savo kiemo, todėl nepagalvojo, kad reikia pranešti. Iš kaimyno eidamas pamatė, kad prie jo automobilio stovi gaisrinės bei policijos pareigūnų automobiliai, todėl nuėjo pas juos. Atėjęs policijos pareigūnams prisistatė, pasakė, kad tai jis padarė eismo įvykį. Tuomet policijos pareigūnai prie savo tarnybinio automobilio atidaryto bagažo skyriaus dangčio patikrino alkoholio kiekio matuokliu jo girtumą, kuriuo nustatė, kad jam yra 2,07 promilių girtumas. Tuomet policijos pareigūnas davė pasirašyti kažkokį žurnalą, kiek žino, už girtumą pasirašinėti, tačiau, jis dar nepasirašinėjo ir pareigūnams sakė, kad jie suprastų, jog jis dirba vairuotoju, todėl jam būti be teisių, tai būti be darbo, klausė, kiek jiems reikia pinigų, kad jie paliktų jo automobilį jo kieme. Pareigūnai jam pasakė, kad automobilio jie tikrai nepaliks, kadangi jį reikia areštuoti. Tuomet jis jiems vėl sakė, kad padarytų viską paprastai, jie jo nematė, jis jų nematė, atsiskaito ir skirstosi. Tuomet pareigūnai jį įspėjo, kad baigtų jiems siūlyti susitarti. Nepamena toliau, ką sakė, tačiau prisimena, kad jiems vėl kartojo, kad jie pasiliktų jo dokumentus, kad jis jiems tą vakarą paduos 1500 eurų ir klausė jų, kur patogiau būtų jiems susitikti. Tuomet vienas iš pareigūnų jo paklausė, ar jis jiems siūlo pinigus už tai, kad išvengtų administracinės atsakomybės ir kad pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Jis jam atsakė, kad taip. Tuomet vienas iš pareigūnų jam uždėjo antrankius ir jį sulaikė už tai, kad pareigūnus bandė papirkti siūlydamas jiems 1500 eurų kyšį. Jis žinojo, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 39-40).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. O. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK. Galėjo būti rugsėjo mėnesis, kai jam dirbant su kolega M. B. buvo gautas pranešimas, kad Palomenės sen. eismo įvykis, galimai sužalotas žmogus ir kad važiuoja gelbėtojai. Atvykę rado apsivertusį džipą. Vairuotojo šalia nebuvo. Iš automobilio buvo iškritę daiktai. Aplinkui nieko nerado. Prisistatė vyro, kuris vairavo, žmona ir paaiškino, kad įvyko konfliktas, vyras išvažiavo, lyg neblaivus. Neužilgo ji išgirdo smūgį ir kad jis apsivertė. Ji iškvietė greitąją ir policiją. Vyras išlipęs nubėgo į mišką. Jis su kolega įformino eismo įvykį, surinko medžiagą, suvedė į sistemą. Baigus įforminti eismo įvykį, atėjo vairuotojas. Tuo metu jo žmona iš įvykio vietos jau buvo išvažiavusi. Vairuotojui buvo nustatytas girtumas. Koks girtumas buvo nustatytas, neatsimena. Surašė jam protokolą. Rašant protokolą, vyras pradėjo šnekėti, kad gal galima būtų paprasčiau viską padaryti. Minėjo, kad jis dirba vairuotoju. Tada jis jį įspėjo, kad tai draudžia įstatymas. Kiek kartų siūlė pinigus, negali pasakyti. Liudytojas J. O. parodė, kad jie įspėjo vyrą (kaltinamąjį) kelis kartus. Žmogus vis tiek nesuprato, siūlė pinigus. Jis klausė, gal daugiau duoti, pakėlė sumą iki 1500 eurų. Jis sakė, kad kai praras teises, jam bus viskas. Sakė, kad dabar pinigų neturi, bet turės lyg rytoj. Tada jie apie kyšio siūlymą pranešė budėtojui ir atvyko kitas ekipažas. Kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Tolimesnius veiksmus atliko kiti pareigūnai. Liudytojas parodė, kad jam su kolega kyšį siūlęs asmuo yra tas pats asmuo, kuris sėdi salėje (kaltinamasis). Anksčiau jo nepažinojo. Liudytojas J. O. paaiškino, kad kaltinamasis sutiko tikrintis blaivumą, geranoriškai elgėsi, pasirašė. Liudytojas nurodė aiškinęs kaltinamajam, kad nesiūlytų jiems pinigų, nes prisidarys problemų. Kaltinamasis sakė, kad pinigų neturi, kad susitars, kada pinigus duos. Pokalbis su kaltinamuoju prasidėjo prie automobilio. Toliau pokalbis tęsėsi automobilyje. Daugiau niekas pokalbio negirdėjo, jie buvo trise. Pokalbis dėl kyšio vyko su abejais pareigūnais. Perspėjo jį ne vieną kartą. Liudytojas J. O. parodė kaltinamąjį asmeniškai įspėjęs 2-3 kartus. Tai, jog tai buvo eismo įvykis, nusprendė iš to, kad buvo apgadinti medžiai. Žalos faktą užfiksavo nuotraukose ir tarnybiniais pranešimais. Liudytojas J. O. parodė, kad jam nėra žinoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. P. atžvilgiu buvo nutraukta. Paaiškino, kad negali įvertinti žalos, nėra ekspertas. Įvykio vietoje, jiems atvykus, nebuvo vairuotojo, jiems nebuvo aišku, ar moteris sako tiesą, prie keliuko matėsi nubraukti medžiai, todėl formino įvykį kaip pasišalinimą iš eismo įvykio, nes vairuotojo įvykio vietoje nebuvo. Žmogus atėjo jiems jau įforminus įvykį. Kai surašė ATP protokolą, žinojo, kam priklauso automobilis, o kas padarė žalą, ne. Garso įrašymo priemonėmis nebuvo užfiksuotas kyšio siūlymas, nes vykdė kitus svarbius darbus. Tarnybiniame automobilyje nebuvo vaizdo įrašymo įrangos. Tarnybinį pranešimą surašė tą pačią dieną grįžęs į komisariatą. Kada grįžo į PK, negali pasakyti, kažkur į darbo pabaigą. Darbą baigė 20.30 val. Tarnybinį rašė policijos budinčioje dalyje. Ten yra kompiuteriai, kuriais naudojasi pareigūnai. Kartais tarnybinius pranešimus rašo ir automobilyje, pagal aplinkybes. Atrodo, tarnybinį pranešimą pirmas rašė jis, tiksliai nepamena. Tekstą rinko savo ranka. Tarnybinį pranešimą siunčia el. forma PK viršininkui. Jis kolegai savo tarnybinio pranešimo nedavė. Kolega pats rašė savo. Yra du kompiuteriai – dvi darbo vietos. R. P. po kyšio siūlymo sulaikė. Jis R. P. po paskutinio karto, kai jam siūlė kyšį, pasakė, kad bus uždėti antrankiai. R. P. pradėjo sakyti, už ką, nereikia, čia nieko nebuvo, pasisuko, bandė ištraukti ranką. Kiek laiko laikė R. P. su antrankiais, negali pasakyti. Atvažiavo kitas automobilis. R. P. pripažino pats, kad kaltas. Kiek į alkotesterį R. P. pripūtė, neatsimena. Jie su juo susikalbėjo normaliai. Liudytojo teigimu, R. P. kalbėjo adekvačiai. Jie R. P. įspėjo, kad kyšį siūlyti nėra normalu, tai yra nusikaltimas. Liudytojas J. O. parodė, kad jį ikiteisminiame tyrime apklausė lyg kitą dieną, apklausė tyrėja L. Ž. pas ją kabinete. Nepamena, kuriuo paros metu ėjo pas tyrėją. Ten buvo vienas. Su tyrėja kalbėjo iki 20 min., apie įvykį pasakojo žodžiu. Nepamena, kad būtų tyrėjai perdavęs savo tarnybinį pranešimą elektronine forma. Neatsimena, kuris iš jų surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P., ar protokolas buvo rašomas įvykio ar darbo vietoje. Liudytojas R. O. parodė, kad jis R. P. apklausoje nedalyvavo, R. P. buvo įsodintas į kitą automobilį, jis nebuvo apklaustas tą patį vakarą, nes buvo neblaivus. R. P. buvo išvežtas į areštinę. Nežino, kur R. P. apklausinėjo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo J. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 13-14), kuriuos liudytojas patvirtino ir nurodė, kad tuomet įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. O. parodė, kad 2016-09-10, apie 17:30 val., dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB vyriausiuoju patruliu M. B. eismo įvykyje ROIK 0116000513917 ir atliekant eismo įvykio įforminimo veiksmus, prie jų atėjo iš eismo įvykio pasišalinęs vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog vairuodamas transporto priemonę, jos nesuvaldė ir nuvažiavęs nuo kelio apsivertė, o po eismo įvykio pasišalino, taip pat po eismo įvykio vartojo alkoholį. Siekiant nustatyti asmens blaivumą, jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas asmens neblaivumas (2,07 prom). Pradėjus pildyti alkoholio kiekio matuoklio žurnalą, pilietis pradėjo siūlyti jam ir jo kolegai M. B. susitarti. Visas pokalbis vyko prie tarnybinio automobilio Mitsubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidaryto bagažo skyriaus dangčio. R. P. jam pasakė: „Matau, esi normalus, tai suprask, esu vairuotojas, be teisių man viskas, aš be darbo, kalbam normaliai, kiek tau reikia?“. Jis asmenį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės, gresiančios dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, ir taip išvengti administracinės atsakomybės. Tačiau asmuo nereagavo į jo įspėjimą. Jų pokalbį girdėjo ir kolega M. B., kuris stovėjo šalia. Pilietis dar kartą pasakė: „davai, vyrai, viskas, baigiam, padarom paprastai - aš jūsų nemačiau, jūs nematėt manęs, atsiskaitom ir išsiskiriam“. Po tokių R. P. žodžių jo kolega M. B. jį dar kartą perspėjo, jog jis baigtų savo neteisėtą veiką ir nesiūlytų jiems susitarti, tačiau jis vis tiek nereagavo, tada kreipėsi į jį sakydamas: „viskas, gana, baigiam čia žaist va, pasiimkit mano dokumentus, aš ryt jums atvežu pinigus ir baigiam, va, duodu 1000 Eur“. Tada asmenį įspėjo paskutinį kartą, jog jis baigtų siūlymus papirkti policijos pareigūnus, nes tai jam užtrauks baudžiamąją atsakomybę. R. P. į tai atsakė: „na gerai, viskas, va duodu jums šiandien vakare 1500 Eur, ir jūs paimkit mano dokumentus, vakare atvežu pinigus, kur jums patogiau ir viskas“. Jis R. P. paklausė, ar asmuo jiems siūlo pinigus, jog išvengtų administracinės atsakomybės ir pažeidimas nebūtų užfiksuotas. R. P. paaiškino, jog taip, sakydamas : „taip, va,vakare paduodu jums ir viskas, nebuvo čia jokio įvykio“. Tada jis ir jo kolega M. B. jam pasakė, jog jis yra sulaikomas už bandymą papirkti policijos pareigūnus. Apie padarytą nusikalstamą veiką iš karto informavo Kauno apskr. VPK budėtoją, į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinės grupės tyrėja. Pilietis R. P. buvo sulaikytas įvykio vietoje (b.l. 13-14).

Iš esmės analogiškos aplinkybės yra nurodytos J. O. ir M. B. 2016-09-10 surašytauose tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 7, 8).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. B. parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK. Tikslios įvykio datos neatsimena, galėjo būti rugsėjis, buvo šilta. Šalia Gegužinės kaimo buvo eismo įvykis, kuriame galimai nukentėjo žmogus. Nuvyko tarnybiniu automobiliu su kolega J. O. Ten jau buvo atvažiavusi greitoji ir gaisrinė. Automobilis buvo apsivertęs ant stogo. Automobilyje nieko nebuvo. Pradėjo įvykį forminti kaip pasišalinimą. Kai įvedė į sistemą duomenis, prisistatė kaltinamasis. Jam buvo nustatytas girtumas. Atspausdinus neblaivumo duomenis (čekį), jis pradėjo siūlytį kyšį. Neatsimena, kiek kartų kaltinamąjį įspėjo. Kaltinamasis jų neklausė. Jie jo paklausė, ką jis siūlo. Kaltinamasis pasakė, kad nori išvengti atsakomybės, sakė, kad gal galima susitarti. Prašė netraukti į sistemą, kad buvo įvykis ir kad jis yra neblaivus. Kaltinamasis siūlė 1500 eurų kyšį. Jis tuo metu sakė, kad pinigų neturi, kad nueis ir atneš. Kaltinamasis buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai ir buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Asmuo tuo metu buvo neblaivus. Pripūtė porą promilių. Jis kalbėjo normaliai. Sakė, kad supranta, bet nori išvengti atsakomybės. Netoli buvo gaisrinės ekipažas, bet stovėjo atokiau. Nurodytame pokalbyje dalyvavo tik jie trise, pašaliniai asmenys nedalyvavo. Liudytojas M. B. parodė, kad atvykę nustatė, jog tai eismo įvykis, nes automobilis buvo apgadintas, buvo apgadinti medžiai, medžiai iš kelmų išrauti. Buvo padarytos nuotraukos. Kad administracinė byla dėl šio įvykio nutraukta, jam nėra žinoma. Liudytojas M. B. parodė, kad kaltinamasis kyšį jiems siūlė ne vieną kartą. To specialiomis priemonėmis neužfiksavo, nes dirbo kitus darbus: jis pildė alkotesterį, o kolega kaltinamąjį įspėjo. Automobilyje nėra vaizdo registratoriaus. Telefonus jis su klega turėjo. Kyšį siūlė jiems abiem kartu. Tokį kaltinamojo elgesį vertina neigiamai, nes jie kyšių neima. Kaltinamasis manė, kad jį galima papirkti. Nemalonu, kai pareigūnui siūlo kyšį. Kaltinamojo sulaikymas vyko taip: perspėjo jį kelis kartus, uždėjo antrankius ir jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis nesipriešino, bet jie užbėgo tam už akių. Uždėjo antrankius, nes žmogus įvykdė pažeidimą. Pažeidimo byloje kolega vedė duomenis į sistemą. Jis pats braižė įvykio schemą, rašė tarnybinį pranešimą. Su kolega jie visą laiką buvo kartu. Tarnybinį pranešimą jis rašė PK budinčioje dalyje. Ten yra du kompiuteriai. Jie abu rašė lyg vienu metu. Nurodė, jog tarnybinius pranešimus rašė patys ir aplinkybių nederino. Jie buvo kartu ir visos aplinkybės jiems buvo matomos vienodai. Tarnybinio pranešimo elektroninė laikmena liko kompiuteryje. Kompiuteriu naudojasi visi dirbantys. Dėl eismo įvykio buvo apklausta kaltinamojo žmona. Ji pasakojo, kad jis apsivertė ir pabėgo į mišką. Ji paaiškinimą rašė savo automobilyje, įvykio vietoje. Kai ji rašė, R. P. įvykio vietoje dar nebuvo. Kai R. P. atėjo, moters jau nebuvo, ji buvo jau išvažiavusi. Kadangi R. P. buvo neblaivus, todėl jo neapklausė. Toliau dirbo tyrėja. Liudytojas M. B. parodė, kad jį tyrėja apklausė dėl papirkimo ne tą pačią dieną. Reikėjo kitą dieną eiti į jos kabinetą. Apklausė tyrėja L. Ž.. Tai buvo savaitės bėgyje, darbo metu. Tyrėja pasikvietė jį laidiniu telefonu. Kiek užtruko apklausa, neatsimena, gal apie 15-20 min., o gal 8 min., tiksliai neatsimena. Tyrėjai savo tarnybinio pranešimo el. laikmenoje jis nedavė. Tyrėjos buvo apklaustas vieną kartą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kaltinamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi pareigūnė R. D. (BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus tyrėja. Dirba daugiau negu 1,5 metų. Liudytoja parodė, kad kaltinamojo R. P. apklausos aplinkybių ji neatsimena. Pagal savo pareigas ji atlieka ikiteisminį tyrimą, registruoja nusikalstamas veikas, atlieka procesinius veiksmus, dirba areštinėje, reiškia įtarimus. Medžiagą gauna iš teritorinio komisariato. Remiantis gauta rašytine medžiaga yra surašomas įtarimas. Jeigu 2016 m. rugsėjo 11 d. ji dirbo, galėjo būti, kad šiam kaltinamajam ji reiškė įtarimą. Per dieną būna ne viena apklausa. Jai tenka dažnai atlikti apklausas. Kartais per dieną reikia pareikšti 13 įtarimų. Iš areštinės išsikviečia asmenį. Prieš apklausą įtariamajam išaiškina jo teises. Už tai asmuo pasirašo. Parodymai duodami laisva valia. Fiksuoja tai, ką paaiškina įtariamasis. Teisių išaiškinimas vyksta tokiu būdu: asmeniui perskaitomas protokolas, jis supažindinamas su teise turėti gynėją, paklausiama, ar asmuo jo atsisako. Tai vyksta prieš apklausą. Teisės išaiškinamos pasirašytinai. Apklausos protokolą ji pildo pati. Įtariamasis sėdi priešais ją. Ji rašo tai, ką įtariamasis jai sako. Parodymai rašomi areštinėje su kompiuteriu. Įtariamasis jai pasakoja, ji rašo, įtariamasis perskaito, ji pataiso ir jis pasirašo. Liudytoja R. D. paaiškino, kad vyr. tyrėjas, kuris atsakingas už pamainą, deda rezoliuciją ir paveda dirbti su konkrečia medžiaga. Šioje byloje irgi turėjo būti pavedimas. Liudytoja patvirtino, kad įgaliojime (b. l. 31) yra jos raštas. Čia turbūt buvo sumaišytas asmuo. Įgaliojimą jiems atsiuntė J. L.. Jiems vadovavo T. P.. Galėjo būti, kad jai skirtą rezoliuciją užrašė T. P. Su J. L. ji nedirba. T. P. yra jų pamainos vyr. tyrėjas. Liudytoja nurodė, jog neatsimena aplinkybių, dėl kurių buvo pakeistas asmens vardas ir pavardė nurodytame įgaliojime. Taip pat neatsimena, kokią ikiteisminio tyrimo medžiagą gavo. Paprastai gauna pavedimą atlikti procesinius veiksmus. Vyr. tyrėjas nurodo, ką padaryti. Ji gali pareikšti įtarimą, apklausti, išaiškinti teises, sulaikytą asmenį paleisti į laisvę. Apie asmens padarytą veiką sužino iš gautos medžiagos. Su medžiagą atsiuntusiais tyrėjais tiesiogiai nebendrauja. Tyrėjai dažniausiai savaitgaliais nedirba. Nėra su kuo sukontaktuoti. Kai asmuo sulaikytas, jis turi teisę turėti gynėją. Tam yra protokolas, kuris būna perskaitomas. Asmuo pasako, ar jam reikalingas gynėjas, ar ne. Jis gali susiskambinti su budinčiu advokatu arba gali turėti kažkokį pageidavimą. Tada jie išsikviečia. Kas už advokato paslaugas moka, negali pasakyti. Protokole parašyta teisė turėti gynėją. Valstybės advokatą galima gauti bet kokiu atveju, jeigu asmuo pageidauja. Pas juos yra budinčių advokatų sąrašai. Jeigu asmuo reikalautų advokato, be advokato apklausa nebūtų atliekama. Po apklausos ji nebuvo gavusi nurodymo paleisti asmenį. Taip galėjo būti, jei buvo vėlu. Liudytoja nurodė, kad ji šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio ir kaltinamojo apklausos neatsimena. Toliau nutarė perduoti bylą budėtojui, kad atliktų tolimesnius sprendimus. Dažniausiai po apklausos asmenis paleidžia. Jeigu nepaleidžia, jai daugiau nieko nereikia daryti. Matyt, buvo gavusi tokį pavedimą ir pagal jį dirbo. Neprisimena išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai apklausoje su šiuo kaltinamuoju būtų buvę kažkas neaišku. Gali būti, kad kaltinamasis buvo galimai prisipažinęs ar dalinai prisipažinęs, kad atliko nusikalstamą veiką. Dažniausiai įsimena tas apklausas ir tuos įtariamuosius, kurie su pareikštais įtarimais kategoriškai nesutinka. Kaltinamojo ji neatsimena. Apklausos metu ji užrašo taip, kaip žmogus reiškia savo mintis, nieko savo neišsigalvoja. Liudytoja parodė, kad apklausų metu ji neturi suinteresuotumo. Gauna pirminę medžiagą, ją išanalizuoja. Savaitgaliais medžiagą atsiuntusių tyrėjų dažniausiai nebūna, nėra, kur pasitikslinti. Įtarimai turi būti pareikšti per parą laiko. Įtarimą reiškia iš to, ką turi. Liudytoja R. D. parodė, kad tyrėjos L. Ž. ji nepažįsta.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta kaltinamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusi pareigūnė L. Ž. (BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad dirba Kaišiadorių rajono vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėja. Kai buvo atliekamas šis ikiteisminis tyrimas, buvo Kriminalinės policijos tyrėja. Dirba daugiau negu 2 metus. Atliktą kaltinamojo apklausą kažkiek atsimena. Kaltinamąjį atsimena iš matymo, nes pati važiavo į įvykį. Tą dieną ji dirbo operatyvinėje grupėje. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad jų pareigūnams buvo siūlomas kyšis. Dirbo su V. P., su kuriuo nuvyko į nurodytą vietą. Pamatė, kad kaltinamasis yra tarnybiniame automobilyje. Pareigūnai paaiškino, kad rašant į žurnalą dėl girtumo asmuo siūlė susitarti. Jis aiškino, kad dirba vairuotoju ir kad dėl girtumo gali netekti teisių, o netekti teisių reikštų netekti darbo. Siūlė pareigūnams 1500 eurų. Nedavė, tik siūlė. Jie jį įsisodino į tarnybinį automobilį ir nusivežė į PK pradėti ikiteisminį tyrimą. Į areštinę jį vežė jau kiti pareigūnai. Kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus, labai prašė, kad paleistų. Kadangi buvo neblaivus, negalėjo paleisti. Kaltinamasis prašė paskambinti draugui, kad paimtų jo daiktus. Draugas atvažiavo ir paėmė jo daiktus. R. P. parvežė iš areštinės į Kaišiadorių r. PK pirmadienį. Tada ji jį apklausinėjo. Apklausą kažkiek atsimena. Pirmiausia R. P. pasirašytinai buvo išaiškinta teisė dėl gynėjo. Ji patikslino įtarimą, nes jis nebuvo tikslus. Apklausos metu kaltinamasis sakė, kad turėjo vykti pas draugą. Sėdo už vairo ir nesuvaldė automobilio, apsivertė. Ji paklausė, kodėl jis nepranešė policijai. Kaltinamasis atsakė, kad šalia yra jo namai ir kad čia kaip ir jo kiemas. Pasakojo, kad nuėjo pas kaimyną ir ten vartojo alkoholį. Po to, eidamas namo, pamatė, kad prie jo automobilio yra policijos pareigūnai. Jis prisistatė. Pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Dėl viso to vyko siūlymas. Pasiūlė 1500 eurų kyšį. Tuo metu jis dėl visko prisipažino. Liudytoja parodė, kad apklausos protokolą ji pildo kompiuteriu toje pačioje patalpoje su įtariamuoju. Kai jam išaiškina teises dėl gynėjo, klausia visų aplinkybių. Ji protokolą atspausdina ir duoda skaityti. Jeigu viskas tinka, įtariamasis pasirašo. Po apklausos ji kaltinamąjį paleido. Tai, kas užfiksuota kaltinamojo apklausos protokole, viskas yra iš jo žodžių. Liudytoja L. Ž. paaiškino, kad ikiteisminį tyrimą, susijusį su kaltinamuoju, jai pavedė pirmadienį R. Ž.. Šeštadienį ji dirbo oper grupėje tyrėja. Tuomet (šeštadienį) išaiškino R. P. teises, įteikė priedą, surašė sulaikymo protokolą, atspausdino jo charakteristikos duomenis. R. P. sulaikė, nes jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką – siūlė kyšį ir buvo neblaivus. Jeigu R. P. būtų buvęs blaivus, ji jam būtų iš karto pareiškusi įtarimą ir, paskyrusi kardomąją priemonę, paleidusi. Kadangi R. P. buvo neblaivus, pas juos praktika tokia, kad tada asmenį sulaiko ir veža į areštinę. Neblaivaus asmens neapklausinėja. Liudytoja L. Ž. parodė, kad iš R. P. paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių tą dieną, kai sulaikė, neėmė. Girto apklausti negali, nes toks asmuo gali nesuvokti savo veiksmų, ne taip paaiškinti įvykio aplinkybes, gali nesuvokti, ar jam reikia gynėjo, ar ne. R. P. buvo išaiškinta, kad jis bet kuriuo momentu gali turėti gynėją. Šeštadienį R. P. buvo įteiktas teisių išaiškinimo priedas. Žmogus atsisėda ir perskaito. Jeigu jam neaišku, paaiškina. Jis pasirašo. Ji mano, kad R. P. suprato. Šeštadienį jo neapklausinėjo, tik paklausė, ar jis nori kažkam pranešti apie sulaikymą. Parūpinti privalomą gynėją ji nematė būtinybės, nes jis gan normaliai bendravo. Jis suprato teises ir kad važiuos į areštinę. Įtarimas tą dieną nebuvo reiškiamas. Tuo metu jis nereikalavo gynėjo. Liudytoja L. Ž. parodė, kad jos atliktos apklausos metu R. P. taip pat nereikalavo gynėjo. Po apklausos, sekančią dieną jis dar pas ją atėjo. Jie ėjo pas prokurorę dėl galimybės užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu. Atėjęs pas prokurorę, jis net nesisėdo ant kėdės. Sakė, kad jam reikia skubėti, klausė, kokia bauda ir kur sumokėti. Sakė, kad gali dabar sumokėti. Jos paaiškino, kad iš karto sumokėti negalės, nes byla keliaus į teismą ir tik po teismo sprendimo galės sumokėti. Gynėjo R. P. nereikalavo nei vieną dieną. Liudytojos L. Ž. teigimu, nebuvo nurodymų, kiek laiko laikyti R. P. sulaikytą. Būna taip, kad jeigu asmenį sulaiko penktadienį, sekmadienį paleidžia. Tačiau būna, kad asmuo sulaikomas vėlai šeštadienį, tada pirmadienį parveža atgal komisariatą. Liudytojos L. Ž. manymu, sekmadienį R. P. nepaleido, nes jis buvo šeštadienį vakare sulaikytas. Sekmadienį vakare buvo tik 1 sulaikymo para, todėl jį parvežė pirmadienį. Jie su areštine nebendrauja, jokių nurodymų dėl R. P. nedavė. Liudytoja L. Ž. paaiškino, kad jie surašo sulaikymo protokolus ir veža į areštinę. Telefonais su areštine nebendrauja. Asmuo gali būti sulaikytas iki 48 h. Tą dieną veiksmai buvo tik sulaikyti ir išvežti. Kada R. P. parvežė, tada ji jį paleido. Asmenį jiems parveža konvojus. Pirmadienio rytą jie susirenka visus dokumentus ir važiuoja parvežti asmens. Tai vyksta ne vieną valandą. Reikia supildyti dokumentus, nuvažiuoti, paimti ir parvežti. Kada asmenį parveža, iš karto apklausinėja. Apklausia ir paleidžia, daugiau nelaiko. Į areštinę iš karto turi nusiųsti dokumentus, kad jį paleido. Sekančią dieną R. P. atėjo į komisariatą, buvo rašomas baudžiamasis įsakymas. Liudytoja L. Ž. nurodė nežinojusi, kad R. P. bus parvežtas pirmadienį. Bylas jiems vizuoja viršininkė. Po savaitgalio jie negali žinoti, kokią bylą kuris gaus. Nesvarbu, kas pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tik po viršininkės vizos sužino, su kuo dirbs. Taip nėra, kad jeigu pradeda ikiteisminį tyrimą, tą bylą būtinai gaus ir toliau. Visos bylos yra tokios pačios svarbios ir vienodos. Jeigu įtariamasis nori gynėjo, turi šalia esančius advokatus. Paskambina jiems ir suderina, parašo į tarnybą. Advokatas per kokias 10 min. ateina. Dėl gynėjo apmokėjimo sprendžia tarnyba. Jeigu jo piniginės lėšos leidžia susimokėti už advokatą, tai vėliau iš įtariamojo bus išieškota. Jeigu pajamos nesiekia nustatytos ribos, gali būti apmokama dalinai ar 100 procentų. Iš anksto apmokėti nereikalauja. Dėl advokato pageidavimo R. P. nereiškė. Kai buvo rašomas pareiškimas dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, negali pasakyti, ar buvo rašomas teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolas. Tuo metu R. P. buvo nesulaikytas, galėjo pats atsivesti advokatą. Jis žinojo savo teises.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad ji tikslių datų ir valandų, kada ikiteisminiame tyrime atliktos pareigūnų apklausos, neatsimena. Tikrai ne tą pačią dieną, nes jie neturi tiek laiko. Tą pačią dieną apklausia tada, kai yra svarbūs liudytojai, kurie negalėtų vėliau atvykti į apklausas. Pareigūnai visada šalia, nes jie čia dirba. Pareigūnus ji apklausė, nes jai buvo pavestas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas pirmadienį po 10 val. Neatsimena, kurį iš pareigūnų apklausė pirmą. Apklausa vyko pas ją kabinete. Pareigūnai papasakojo aplinkybes. Paprastai žiūrima į pareigūno tarnybinį pranešimą ir rašoma. Dažniausiai rašo tokias aplinkybes, kokios nurodytos tarnybiniame pranešime. Būna, kad pareigūnų neapklausia, remiasi tarnybiniais pranešimais. Tekstą renka ranka. Kai pareigūnas ateina, ji jau būna susipažinusi su tarnybiniu. Atspausdinus apklausos protokolą, pareigūnas pasirašo. Pareigūnų apklausa galėjo trukti 15-20 min. Apklausą dažnai rašo Word‘e, nes IBPS sistema dažnai stringa. Paskui persikelia iš Word‘o į IBPS. Apklausos sukeliamos į IBPS sistemą. Kada ji pasirašo, tada užfiksuojamas laikas. Jie gali patys įrašyti apklausos laiką, bet po pasirašymo jau negali. Apklausa negalėjo vykti 2 min. Taip yra užfiksuota tik techniškai. Prisimena, kad pareigūnas atėjo prieš 11 val. Apklausos priedą pasirašo pareigūnas tada, kai ji pasirašo IBPS. Kada vyko kito pareigūno apklausa – tą pačią ar kitą dieną, tiksliai neatsimena. Pareigūnų apklausas atliko savo darbo vietoje, su tuo pačiu kompiuteriu. J. L. yra jos kolega. Šeštadienį, jai išvykus po darbo, gavo skambutį, kad nesurašė įgaliojimo Kauno pareigūnams. Dėl to J. L. surašė įgaliojimą už ją. Tą dieną jis buvo oper grupės tyrėjas. Matyt, J. L. suklydo įgaliojime. Įgaliojimas procesiškai reiškia tęsti veiksmus. Kadangi Kaišiadorys pradeda ikiteisminį tyrimą, reikia surašyti įgaliojimą, kad galėtų dirbti Kauno pareigūnai. Dėl tolimesnių veiksmų sprendžia jų viršininkė. Jie įgaliojime nenurodo, ką toliau daryti. Jie sprendžia pagal situaciją. Areštinėje budintis pareigūnas nusprendžia, ką daryti su tuo asmeniu.

Iš 2016-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 63P-71319115-16 kopijos matyti, kad šis protokolas surašytas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio J. O. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. (b. l. 23-24).

Alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ (serijos Nr. 18845) asmens blaivumo teste Nr. 3230 nurodyta, kad 2016-09-10, 17:22, R. P. testo rezultatas – 2,07 promilių (b. l. 25).

Iš 2016-09-10 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) b.l. 9-10).

2016-09-13 kaltinamajam buvo paskelbta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, įtariamasis R. P. su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 57).

2016-09-20 Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d. (b. l. 64-67).

Iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-10-06 nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-568-840/2016, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla R. P. pagal ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nutraukta nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių ATPK 250 str. 1 d. 1 p. pagrindu (b. l. 94-97). Po paminėto teismo nutarimo priėmimo, 2016-10-07, R. P. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą prašydamas surengti baudžiamosios bylos Nr. 1-156-548/2016, kuri buvo užbaigta teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, nagrinėjimą teisme, nurodydamas, kad su priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu nesutinka, nes jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 2 d., nepadarė, jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu buvo išgautas neteisėtu būdu, klaidinant dėl faktinių aplinkybių, provokuojant, pažeidžiant jo teisę turėti gynėją ir laiku gauti kvalifikuotą objektyvią teisinę pagalbą (b. l. 74).

Surengus baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme buvo tiriami byloje surinkti įrodymai, tikrinamos kaltinamojo nurodytos aplinkybės dėl jo apklausų ir kitų procesinių veiksmų jo atžvilgiu atlikimo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo.

Nors kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu ir neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, tačiau byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino R. P. pareikštą kaltinimą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. P. prisipažino, kad pareigūnams, kurie buvo atvykę pagal pranešimą dėl netoli jo namų apsivertusio automobilio, siūlė kyšį už tai, kad neformintų įvykio ir nenuvežtų jo automobilio. Nurodė konkrečią siūlomų pinigų sumą – 1500 eurų, pinigus R. P. policijos pareigūnams pradėjo siūlyti po to, kai jį patikrinus alkoholio matuokliu, buvo nustatytas girtumas, ir R. P. buvo nurodyta pasirašyti už nustatytą girtumą. Taip pat tokios kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus atitinkančios aplinkybės yra nurodytos policijos pareigūnų J. O. ir M. B. nurodytuose tarnybiniuose pranešimuose, tas pačias aplinkybes policijos pareigūnai patvirtino ir teisme, apklausiami liudytojais, t. y. liudytojais apklausti policijos pareigūnai parodė, kad R. P. kyšį jiems pradėjo siūlyti po to, kai buvo nustatytas jo girtumas ir paaiškinta, kad bus nuvežtas jo automobilis. Pareigūnai parodė, kad kaltinamąjį R. P. dėl kyšio siūlymo ne kartą įspėjo, tačiau R. P. vis tiek jiems siūlė kyšį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų teisme duotais parodymais. Taip pat teismas iš byloje surinktų duomenų nenustatė, kad pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą prie apvirtusio automobilio, būtų elgęsi neteisėtai ar kokiu nors būdu provokavę R. P. duoti kyšį.

Tai, kad teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą R. P. atžvilgiu pagal jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, nešalina R. P. atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą už kyšio siūlymą. Byloje ištirti įrodymai neduoda jokio pagrindo daryti išvadą, kad įvykio vietoje pareigūnai būtų elgęsi neteisėtai ir neturėję pagrindo surašyti protokolo. Kaip paaiškino pareigūnai, ką patvirtino ir paties kaltinamojo parodymai, pareigūnams atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, buvo rastas apsivertęs apgadintas automobilis be vairuotojo, todėl pareigūnai pradėjo forminti įvykį. Vėliau atėjus kaltinamajam, kuris pareigūnams prisipažino ir patvirtino, kad tai jis vairavo automobilį, nustačius, kad jis neblaivus, matant, kad įvykio metu apgadinti medžiai, pareigūnai turėjo pagrindą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio pagrindu asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą pagal jam inkriminuojamus ATPK straipsnius galutinai išnagrinėja teismas. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis gerai prisimena, jog tikrai kyšio pareigūnams 2016-09-10 jiems forminant įvykį dėl apsivertusio automobilio nesiūlė, taip pat gerai prisiminė, kaip įvyko įvykis, ką jis veikė po įvykio, kaip atėjo prie pareigūnų, prisimena, kaip buvo tikrinamas jo blaivumas, prisimena, kad buvo du pareigūnai, kartu paminėjo, kad tarp jo ir pareigūnų kilo ginčas, tačiau dėl ko tiksliai kilo šis ginčas, jau neprisiminė, nurodė, kad į įvykio vietą po to atvyko tyrėja, dėl ko atvyko tyrėja, nurodė paaiškinti negalintis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė prisipažinęs, kad pareigūnams siūlė kyšį dėl to, kad jautė tyrėjų spaudimą ir norėjo būti kuo greičiau paleistas iš sulaikymo. Teisme liudytojomis apklaustos R. P. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikusios pareigūnės R. D. ir L. Ž. detaliai papasakojo, kaip vyko R. P. apklausa, paaiškino atskirų procesinių veiksmų eiliškumą, nurodė motyvus, kodėl ir kaip tie veiksmai buvo atliekami. Teismas byloje nenustatė jokių duomenų, kad R. P. apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusios pareigūnės būtų kaip nors suinteresuotos bylos baigtimi ar turėtų kokį nors motyvą neteisingai pasakoti apie R. P. apklausos aplinkybes. Įvertinus minėtų liudytojų parodymus bei byloje esančius R. P. apklausos protokolus, nenustatyta, kad R. P. atžvilgiu ikiteisiminio tyrimo metu apklausų metų būtų buvęs darytas koks nors neleistinas poveikis ar padaryti procesiniai pažeidimai, kurie turėtų įtakos R. P. veiksmų šioje byloje kvalifikavimui. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose R. P. yra pasirašęs. Teismas neturi pagrindo manyti, kad R. P. būtų nesupratęs, ką jis savo parašu patvirtina. Be to, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad tiek tyrėja R. D., tiek tyrėja L. Ž., kurios prieš atliekamas apklausas tarpusavyje dėl šio ikiteisminio tyrimo nebendravo, R. P. apklausos protokoluose būtų įrašiusios teiginius ir aplinkybes, kurių pats R. P. nenurodė. Teismas taip pat nesutinka su kaltinamojo R. P. ir jo gynėjo teiginiais, kad jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į gynybą, kad R. P. nesuprato, kaip šią teisę realizuoti. Tiek tyrėja R. D., tiek L. Ž. patvirtino, kad R. P. prieš atliekant jo apklausą, buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Tyrėjos patvirtino, kad apklausiamiems asmenims reikalaujant gynėjo, apklausos be gynėjo nebūna atliekamos. Asmuo laisva valia apsisprendžia, ar jam reikalingas gynėjas. Abi tyrėjos patvirtino, kad prieš apklausas ikiteisminio tyrimo metu R. P. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją, R. P. gynėjo atsisakė. Jei R. P. būtų pageidavęs gynėjo, gynėjas būtų iškviestas.

Įvertinęs visą byloje surinktą ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtą medžiagą, teismas laiko, kad tai, jog kaltinamasis teisme pradėjo neigti siūlęs kyšį pareigūnams tėra jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, siekiant pateikti jam palankią įvykio versiją, kuria teismas neturi pagrindo tikėti, nes ji prieštarauja kitiems byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams, be to, ir paties kaltinamojo teisme duoti parodymai nėra logiški ir nuoseklūs, kai teisinantis girtumu teigė, kad tam tikrų aplinkybių jis neprisimena, tačiau vis dėlto kitas aplinkybes iš to paties laiko gali prisiminti labai aiškiai ir vienareikšmiškai. Teismas įvertina ir tai. kad kaltinamasis į teismą kreipėsi dėl nesutikimo su jo atžvilgiu 2016-09-20 priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu tik 2016-10-07, t. y. tik po to, kai paaiškėjo, kad teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal kaltinamajam 2016-09-10 pareigūnų surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, nors teismo baudžiamasis įsakymas kaltinamajam buvo įteiktas dar 2016-09-20 (b. l. 71). Teismui toks delsimas atrodo nesuprantamas, jei asmuo manė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos jo teisės, jis buvo priverstas prisipažinti tai, ko nepadarė, suvaržytos jo procesinės teisės, patirtas neleistinas poveikis.

Įvertinęs visą byloje surinktą medžiagą, teismas laiko, kad kaltinamojo R. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje apklaustų liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, paties kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, kita byloje surinkta medžiaga. Kaltinamojo R. P. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis tiesiogiai, žodine forma pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams, t. y. savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiems patruliams J. O. ir M. B., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad kaltinamajam R. P. pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nepatrauktų jo administracinėn atsakomybėn, todėl kaltinamojo R. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kad R. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, dirba. R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas nustatytas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. P. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir paskirti jam 30 MGL ( 1129 eurų 80 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 2 p. a. pp., laiką, kurį R. P. išbuvo laikinai sulaikytu (nuo 2016-09-10 iki 2016-09-12, t. y. 2 paras), pakeisti į 4 (keturių) MGL dydžio baudą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d., įskaityti į paskirtą bausmę, galutinę bausmę R. P. nustatyti – 26 MGL (979,16 eurų - devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 16 centų) dydžio baudą.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.