Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) 1997 m. sausio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 47 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1998 m. kovo 4 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

3) 2002 m. sausio 29 d. pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 203 straipsnio l dalį, 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) 2004 m. sausio 21 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 45 parų areštu, subendrinus su 2002 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

5) 2004 m. gruodžio 17 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams;

6) 2005 m. sausio 24 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams;

7) 2007 m. lapkričio 13 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

8) 2008 m. balandžio 10 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams;

9) 2008 m. birželio 12 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 45 parų areštu, subendrinus bausmę su 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių;

10) 2011 m. rugpjūčio 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo;

11) 2014 m. kovo 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2011 m. lapkričio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu – 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimu;

12) 2016 m. rugsėjo 20 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės atėmimu;

13) 2017 m. sausio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimu, bausmė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi subendrinta su 2016 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu – 1 metų laisvės atėmimas;

14) 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 30 parų arešto bausme, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. sausio 24 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė 1 metų ir 15 dienų laisvės atėmimas;

15) 2017 m. birželio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė iš dalies subendrinta su 2017 m. balandžio 21 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

16) 2019 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos) ir BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - 2 metai laisvės atėmimo, bausmę atlikęs. teistumas neišnykęs,

17) 2021m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 str. 2 d., - galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiai. Bausmę atlieka nuo 2022-01-31 (4 t., b. l. 30); Bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1) 2004 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2004 m. gruodžio 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį;

3) 2005 m. gegužės 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nubaustas 1 metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausme;

4) 2005 m. spalio 14 d. Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 6 metų laisvės atėmimo bausme; bausmę atlikęs 2012-10-05;

5) 2014 m. sausio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

6) 2015 m. gegužės 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2015 m. spalio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nubaustas 2 metų laisvės atėmimo bausme;

8) 2018 m. sausio 4 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme;

9) 2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (veikos padaryta 2020 m. liepos ir rugsėjo mėn.) , nubaustas 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė - 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. M. ir M. G., turėdami vieningą tyčią kuo daugiau pagrobti svetimo uždarajai akcinei bendrovei „M.“ priklausančio turto, per tris kartus, veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2021 m. gegužės 4 d., apie 17.45 val., iš uždarosios akcinės bendrovės „M.“ prekybos centro „M. v.“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą uždarajai akcinei bendrovei „M.“ priklausantį 149,30 eurų bendros vertės turtą: 5,99 eurų vertės temperatūros jutiklį „SONOFF SENSOR DS18B20“, 8,99 eurų vertės temperatūros ir drėgmės jutiklį „SONOFF SENSOR Si7021“, 24,95 eurų vertės išmanųjį elektros energijos apskaitos jungiklį su ribojimo galimybe „SONSOFF POW R2“, 8,49 eurų vertės nuotolinio valdymo pultą „SONSOFF RF REMOTE“ 433MHz, bendros 32,98 eurų vertės 2 vnt. išmanųjį jungiklį „SONOFF T0EU1C-TX“, 2,99 eurų vertės nuotolinio valdymo pulto „SONOFF RM433“ magnetinį laikiklį „SONOFF+RM433-BASE“, 14,99 eurų vertės ausines „STREETZ TWS-0007“, 9,99 eurų vertės USB-micro USB/USB-C/iPhone laidą „BASEUS CAMLT-BSY01“, 22,95 eurų vertės automobilinį AUX-Bluetooht imtuvą „BASEUS WXQY-01“, 7,99 eurų vertės montuojamo šviestuvo pultą „TOPE BERN“, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką kaip bendrininkų grupė, 2021 m. gegužės 5 d., apie 17.30 val., iš to paties minėto prekybos centro, pagrobė svetimą uždarajai akcinei bendrovei „M.“ priklausantį 164,24 eurų bendros vertės turtą: 8,99 eurų vertės temperatūros ir drėgmės jutiklį „SONOFF SENSOR Si7021“, bendros 49,90 eurų vertės 2 vnt. išmanųjį elektros energijos apskaitos jungiklį su ribojimo galimybe „SONSOFF POW R2“, 16,49 eurų vertės išmanųjį jungiklį „SONOFF T0EU1C-TX“, 14,99 eurų vertės radijo dažnio 433 MHz konverterį „SONOFF BRIDGE“, 2,99 eurų vertės nuotolinio valdymo pultą „SONOFF RM433“ magnetinį laikiklį „SONOFF+RM433-BASE“, 14,99 eurų vertės ausines „STREETZ TWS-0007“, 9,99 eurų vertės USB-micro USB/USB-C/iPhone laidą „BASEUS CAMLT-BSY01“, bendros 45,90 eurų vertės du automobilinius AUX-Bluetooht imtuvus „BASEUS WXQY-01“, bei toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką kaip bendrininkų grupė, 2021 m. gegužės 6 d., apie 18.20 val. iš to paties minėto prekybos centro pagrobė svetimą uždarajai akcinei bendrovei „M.“ priklausantį 263,66 eurų bendros vertės turtą: 14,99 eurų vertės ausines „STREETZ TWS-0007“, 9,99 eurų vertės USB-micro USB/USB-C/iPhone laidą „BASEUS CAMLT-BSY01“, bendros 119,90 eurų vertės 2 vnt. išmaniąsias stebėjimo kameras „DELTACO SMART HOME SH-IPC04“, 10,99 eurų vertės išmanųjį USB jungiklį „SONOFF MICRO“, 18,99 eurų vertės išmanųjį jungiklį „SONOFF DUAL“, 20,95 eurų vertės išmanųjį jungiklį „SONOFF T2EU1C-TX“, 23,95 eurų vertės išmanųjį jungiklį „SONOFF T3EU3C-TX“, bendros 43,90 eurų vertės 2 vnt. išmaniuosius jungiklius „SONOFF T3EU2C-TX“, iš viso pagrobdami svetimo uždarajai akcinei bendrovei „M.“ priklausančio turto už 577,20 eurų.

Be to, kaltinamasis M. G., 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), iš registratūros patalpų, atvirai matant medicinos darbuotojai, pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 968 eurų vertės informacinį ekraną „LG 43S M5“ su stovu, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, buvo pastebėtas įstaigos darbuotojos.

Kaltinamasis M. G. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo priklausomas nuo narkotikų ir būdamas abstinencijos būsenoje eidavo vogti, kad galėtų įsigyti narkotikų. Nurodė, kad jis dalyvauja metadono programoje, o tuo metu jį gydanti gydytoja atostogavo, jis negavo jam skirtos metadono dozės, todėl buvo priverstas eiti vogti, pačios kojos tiesiog jį vesdavo. Pripažįsta, kad per tris kartus iš prekybos centro „M. v.“ pavogė turtą, kuris nurodytas kaltinamajame akte. Jo išvardinti negali, tačiau pripažįsta pavogęs visus daiktus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Nurodė, kad jo veika darant vagystes veika buvo tęstinė, nebuvo atskiri nusikaltimai. Nurodė, kad vagystes iš prekybos centro „M. v.“ vykdė kartu su E. M.. Pavogtas prekes parduodavo abu nepažįstamiems asmenimis. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka.

Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini). Išgėręs vaistus ėjo kartu su Z. Jam pasakė, kad jeigu būtų televizorius, nukabintų ir niekas į tai neatkreiptų dėmesio. Nurodė, kad jis iš registratūros patalpų paprasčiausiai paėmė informacinį ekraną su stovu, jį šiek tiek panešęs toliau, padėjo prie laiptų ir išėjo. O Z. sugrįžo atgal į registratūrą, nes registruodamasis pas gydytojus, paliko ten savo telefoną, todėl ėjo jį pasiimti, kur buvo sulaikytas. Nurodė, kad šią nusikalstamą veiką darė vienas. Nurodė, kad gailisi nusikaltęs. Nurodė, kad jo sveikata šiuo metu prasta.

Kaltinamasis E. M. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad tą patį gali pasakyti kaip ir bendrakaltinamasis, kad ėjo vogti dėl narkotikų stygiaus, be to tuo metu dar nebuvo subalansavęs tinkamos metadono dozės. Šiuo metu geria pakankamą metadono dozę, pradėjo dirbti, gali dirbti visą dieną ir pakankamai gerai jaustis. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad per tris kartus kartu su M. G. iš prekybos centro „M. v.“ pavogė visą kaltinime nurodytą turtą. Nurodė, kad jie darė vieną veiką, ji buvo tęstinė, kaip sakė ir M. G., bet jie neturėjo tikslo kuo daugiau išnešti. Į parduotuvę įeidavo abu kartu ir vogė prekes kartu, jokio pasiskirstymo nebuvo. O tašę jis paliko, nes pamatė kaip išėjo apsaugos darbuotojas, jam nebuvo kur dėtis, todėl jis paliko tą tašę ir išėjo, o M. G. sakė, kad pamatęs tašę ją tiesiog pasiėmė. Nurodė, kad jie abu į parduotuvę tiesiog užeidavo ir vogė prekes. Jas užsikišdavo už striukės, dėdavo ir į kišenes, o vieną kartą prekes dėjo į tašę-kuprinę. Iš parduotuvės išeidavo kiekvienas atskirai, susitikdavo už parduotuvės durų. Pavogtas prekes parduodavo nepažįstamiems žmonėms, pinigus leisdavo bendrai. Nurodė, kad jų tyčia buvo viena, vis eiti į parduotuvę ir vogti dėl narkotikų. Nurodė, kad su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad jis dirba, darbe problemų jokių neturi. Su sveikata irgi gerai, dalyvauja metadono programoje, geria vaistus, jaučiasi gerai. Pažada daugiau nebenusikalsti.

2021 m. gegužės 4, 5 ir 6 dienos svetimo turto pagrobimas (kaltinamieji E. M. ir M. G.)

Be kaltinamųjų E. M. ir M. G. visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2021 m. gegužės 17 d. pateiktas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „M.“ pareiškimas dėl 2021 m. gegužės 4 d. padarytos vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad pavogta įvairių prekių, padarytas 149,30 Eur nuostolis. Pridėta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 31-32).

2021 m. gegužės 17 d. pateiktas UAB „M.“ pareiškimas dėl 2021 m. gegužės 5 d. padarytos vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad pavogta įvairių prekių, padarytas 164,24 Eur nuostolis (1 t., b. l. 38).

2021 m. gegužės 17 d. pateiktas UAB „M.“ pareiškimas dėl 2021 m. gegužės 6 d. padarytos vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad pavogta įvairių prekių, padarytas 263,66 Eur nuostolis (1 t., b. l. 54).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad juose užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra parduotuvės (duomenys neskelbtini), prekybos salė. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 39-48, 55-64).

Iš byloje esančio 2021-05-31 tarnybinio pranešimo vyr. tyrėjos V. V. dėl nustatytos veikos ir 2021-05-31 tarnybinio pranešimo vyr. tyrėjos V. V. dėl pareiškimo prijungimo dėl 2021-05-04 padarytos vagystės, bei 2021-05-25 tarnybinių pranešimų tyrėjos V. V. dėl nustatytos veikos matyti, kad Kauno a. VPK Kėdainių r. PK peržiūrėjus vaizdo medžiagą nustatyta, kad iš prekybos centro 2021-05-04, 2021-05-05, 2021-05-06 nusikalstamas veikas galimai padarė M. G. ir E. M., minėti asmenys policijos pareigūnams yra žinomi, dėl nuolat daromų nusikalstamų veikų, ypatingai dėl svetimo turto grobimo, Kėdainių r., prekybos centruose (1 t. , b. l. 24, 28,80, 82);

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo 2022-01-14 vyres. tyrėjos M. L. matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrint 2021-05-04, 2021-05-05, 2021-05-06 vaizdo įrašus, pateiktus PC „M. v.“ buvo nustatyta, kad nusikalstamas veikas darė E. M. (duomenys neskelbtini) ir M. G. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuos asmenis atpažino iš ankstesnių tyrimų (4 t. , b. l. 25);

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena iš parduotuvės „M. v.“, 2021 m. gegužės 4 d. 16 vaizdo įrašų failuose. Pirmame ir šeštame failuose yra užfiksuota kaip įtariamasis M. G. daro vagystes. Antrame, penktame, aštuntame ir vienuoliktame failuose yra užfiksuota kaip įtariamasis E. M. daro prekių vagystes. Kituose failuose yra užfiksuota kaip įtariamieji ateina ir išeina iš parduotuvės, lauko prieigos (1 t., b. l. 33-37).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota skaitmeninės laikmenos apžiūra iš 2021 m. gegužės 5 d., parduotuvės „M. v.“, 12 vaizdo įrašų failuose. Pirmame faile užfiksuota kaip M. G. kartu su E. M. daro vagystę. Kituose failuose užfiksuota kaip įtariamieji vaikšto po parduotuvės salę ir išeina pro kasas nesumokėję už prekes (1 t., b. l. 50-53).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota skaitmeninės laikmenos apžiūra iš parduotuvės „M. v.“, 2021 m. gegužės 6 d., 12 vaizdo įrašų failuose. Pirmame, ketvirtame, septintame, aštuntame failuose užfiksuota, kaip įtariamasis E. M. vagia prekes, kurias sudeda į kuprinę ir vaikščiodamas po parduotuvę, kuprinę padeda ant lentynų. Devintame faile užfiksuota kaip M. G. atėję į skyrių „auto prekės“ nuo lentynos paima įtariamojo E. M. paliktą kuprinę su pavogtomis prekėmis. Kituose failuose užfiksuota kaip įtariamieji susitinka lauke prie parduotuvės (1 t., b. l. 66-69).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė tęstinį nusikaltimą. Nustatyta, kad kaltinamųjų tikslas buvo užvaldyti turtą, įvairių prekių, jas parduoti ir už gautas lėšas įsigyti narkotinių medžiagų, jie veikė vieninga tyčia. Patys kaltinamieji nurodė, kad jie veikė vieninga tyčia, t. y. jie mano, kad padarė vieną tęstinį nusikaltimą. Kaltinamieji įvairias prekes grobstė iš to paties šaltinio, t. y. UAB „M.“, prekybos centro (duomenys neskelbtini), tai darė esant nedideliems laiko tarpams, per 3 dienas, t. y. 2021 m. gegužės 4 d, gegužės 5 d. gegužės 6 d., t. y. kaltinamieji padarė tęstinį nusikaltimą - baigtą vagystę. Teismas išanalizavęs įrodymus daro išvadą, kad kaltinamieji nusikalto bendrininkų grupėje, yra nusikaltimo bendravykdytojai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vagystė gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinės nutartys 2K-307/2004, 2K-196-489/2021). Išanalizavus įrodymus matyti, kad abu kaltinamieji darė nusikalstą veiką, tam kad galėtų įsigyti narkotinių medžiagų. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Iš įstatyminio apibrėžimo kyla būtinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamą veiką, bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011). Atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (išskyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formą) išankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką susitarimas gali būti tiek suplanuotas iš anksto, tiek kilęs staiga spontaniškai, todėl nebūtina, kad asmenys būtų iš anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika įvykdyta bendrininkų grupės ir, kad abu kaltinamieji suprato vienas kito veiksmus ir vienas kitą palaikė bei siekė bendro tikslo, t. y. kartu pavogti visus kaltinime nurodytus daiktus. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo suderinti ir tikslingi. Teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą ir tai padarė. Kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį.

2021 m. spalio 15 d. nutarimu UAB „M.“ pripažinta civiliniu ieškovu, atstovas T. M. (1 t., b. l. 77-78).?

2021 m. spalio 14 d. UAB „M.“ pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 76). Jame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 4, 5 ir 6 dienomis iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), pavogus prekes, iš viso buvo padaryta 577,20 Eur dydžio turtinė žala. Civ. ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, gautas jų prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad civ. ieškinį palaiko ( 4 t., b. l. 9), taip pat teisiamojo posėdžio metu civ. ieškinį palaikė ir prašė priteisti iš kaltinamųjų ir prokuroras.

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad turtinė žala civ. ieškovui kilo dėl kaltinamųjų nusikalstamų kaltų veiksmų; civilinės ieškovės UAB „M.“ pareikštas ieškinys yra pagrįstas pateiktais įrodymais, abu kaltinamieji jo dydžio neginčijo, todėl UAB „M.“ pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, abiejų kaltinamųjų veiksmais padaryta 577,20 Eur dydžio turtinė žala priteistina atlyginti solidariai iš kaltinamųjų E. M. ir M. G..

Pasikėsinimas padaryti atvirąją vagystę iš (duomenys neskelbtini) (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis)

Be kaltinamojo M. G. prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Viešosios įstaigos Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro (VšĮ PSPC) pareiškime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., 13 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad prie suaugusiųjų registratūros dingęs informacinis ekranas LG su stovu. 15 val. 51 min. paskambino pagalbos numeriu ir informavo apie vagystę (1 t., b. l. 88-89).

Iš liudytojos E. S. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 13.45 val., ji buvo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), kurioje skiepijo pacientus. Būdama darbo vietoje išgirdo, kad registratūroje buvusios darbuotojos pradėjo šaukti, kad „pavogė tavo televizorių“. Ji iš karto atbėgo prie registratūros ir pamatė, kad koridoriuje, prie registratūros nėra televizoriaus ekrano ant stovo. Tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Apie tai iš karto informavo direktoriaus pavaduotoją L. J. ir pranešė ūkvedžiui U. P.. Po to kalbėjo su ligoninės registratūros darbuotoja D. K., kuri paaiškino, kad matė, kaip vienas vyras nešė ekraną su stovu, ji jam liepė padėti televizorių, tačiau vyras nieko jai nesakęs nuėjo, o prie ligoninės registratūros buvęs kitas asmuo pasakė, kad ji neskambintų į policiją, nes jis atiduos televizorių. Televizoriaus ekranas prie registratūros stovi nuo 2021 m. liepos mėnesio. Po kurio laiko sužinojo, kad dingęs monitorius su stovu buvo rastas ligoninės patalpose, po laiptais. Daugiau apie įvykį nieko negalinti pasakyti (1 t., b. l. 119-122).

Iš liudytojos D. K. apklausos protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 19 d. ji darbą (duomenys neskelbtini) pradėjo nuo 07.00 val., dirbo iki 16.00 val. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Darbo metu, apie 13.30 val., rūbinės koridoriaus gale pastebėjo įtartinus vyriškius, kurie tuo metu tarpusavyje garsiai kalbėjo, tačiau apie ką tiksliai negirdėjo. Abu vyriškiai nuėjo prie (duomenys neskelbtini) į koridorių. Apie 13.45 val., ji pamatė einantį vieną iš tų vyriškių, kuris rankose nešėsi informacinį ekraną su stovu. Tai pamačiusi ji netrukus suprato, kad yra vagiamas informacinis ekranas. Vyriškis nešdamas ekraną ėjo paspartinęs žingsnius link rūbinės galo, kur yra atskiras išėjimas iš patalpų. Pamačiusi ir supratusi, kad yra vagiamas informacinis ekranas su stovu, ji garsiai pasakė, kad kvies policiją, o netoliese buvęs kitas vyriškis su žalios spalvos džemperiu jos prašė nekviesti policijos, nes jis tuoj atneš televizorių. Ji pastarajam kelis kartus pakartojo, kad bus iškviesta policija, tada vyriškis nuėjo irgi link tos pusės, kur buvo nuneštas televizorius. Jam nuėjus, ji savo kolegėms pasakė, kad nepažįstami vyriškiai iš registratūros koridoriaus pavogė informacinį ekraną, kurį nusinešė link rūsio patalpų. Informavusi kitas koleges, jos apie įvykį pranešė vyr. seseriai. Po to, atėjusi vyr. sesuo telefonu apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai su direktorės pavaduotoja nuėjo link rūbinės galo, rūsio patalpų, o vėliau sužinojo, kad informacinis ekranas su stovu buvo rastas rūsyje prie laiptų (1 t., b. l. 125-128).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytojas A. Z. parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) susitiko su M. G., kuris paprašė jo kartu vykti iki (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. M. G. susitvarkius reikalus, kartu su juo ėjo (duomenys neskelbtini), link registratūros. Sutiko pažįstamus asmenis, kalbėjo. Netoliese, koridoriuje buvo ir M. G., tačiau ką jis veikė, nematė. Jam bendraujant su pažįstamais, vienu metu išgirdo koridoriuje šurmulį, o atsisukęs link rūbinės, pamatė einantį M. G., kuris rankose nešėsi daiktą, panašų į televizorių. Tuo metu jis pagalvojo, kad tai televizorius. Medicinos darbuotojos pradėjo šaukti, todėl jis joms pasakė, kad viskas bus gerai ir televizorių grąžins. Taip pasakęs jis nuėjo paskui M. G., tačiau jo pasivyti nespėjo, todėl nuėjęs koridoriaus gale iki laiptų, vedančių į rūsį, pamatė padėtą televizorių su stovu. Radęs televizorių, nuėjo iki registratūros ir pasakė medicinos darbuotojoms, kad televizorius yra, bei nuvedė jas parodyti kur jis buvo. Kur tuo metu buvo M. G., nežino ir nematė kur jis nuėjo. Ar tai buvo televizorius, ar informacinis ekranas, nežino. Jam sugrįžus prie registratūros, netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis televizoriaus nepavogė ir neketino to daryti. Kodėl jį sugalvojo pavogti M. G., nežino. Prieš eidami link registratūros, su M. apie vagystę nekalbėjo, nesitarė. Kokiu tikslu M. G. iš koridoriaus buvo paėmęs informacinį ekraną su stovu, nežino (1 t., b. l. 172-175).

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad jame yra užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas monitorius su stovu, jie aprašyti. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 90-100). Po apžiūros monitorius su stovu pagal pakvitavimą grąžintas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101-102).

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

BK 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą, siekdamas užvaldyti svetimą turtą.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, bei kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. G., 2021 m. rugpjūčio 19 d., apie 13.45 val., (duomenys neskelbtini), iš registratūros patalpų, atvirai matant medicinos darbuotojai, pasikėsino pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausantį bendros 968 eurų vertės informacinį ekraną „LG 43S M5“ su stovu, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, buvo pastebėtas įstaigos darbuotojos. Darytina išvada, kad kaltinamojo M. G. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Civilinio ieškinio dėl šios veikos pareikšta nebuvo.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu padaręs abu nusikaltimus prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui), o nusikalstamą veiką (2021 m. gegužės 4, 5 ir 6 dienos svetimo turto pagrobimas) padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, bei, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui).

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems kaltinamajame akte nėra nurodyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas pripažįsta kaltinamiesiems aukščiau nurodytas sunkinančias aplinkybes, kadangi minėtos sunkinančios aplinkybės pagal faktines bylos aplinkybes yra nustatytos byloje, tačiau liko nenurodyta kaltinamajame akte prie sunkinančių aplinkybių. Kaltinamajame akte nenurodytas aplinkybes teismas gali pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai pagal faktines bylos aplinkybes ji nustatyta, tačiau liko nenurodyta kaip atsakomybę sunkinanti ( asmuo, anksčiau padaręs nusikaltimą, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimas Nr. 23, 6 p.), taip formuojama ir teismų praktika (kasacinė nutartis 2K-304-648/2019).

Teismas kaltinamajam M. G. bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų ir 1 apysunkį tyčinius nusikaltimus. Jo padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau kaltinamojo veikų išraiška, nurodo į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos neatsitiktinės, jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tik loginė kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Jis teistas 17 kartų, šių nusikaltimų padarymo menu buvo teistas 16 kartų, paskutinį kartą teistas 2021 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo bausme (3 t., b. l. 174-176), bausmės neatlikęs, sulaikytas pagal minėtą nuosprendį 2022-01-31 ir atlieka bausmę (4 t., b. l. 29-30); teistumas neišnykęs; daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 99-124), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 128, 131); (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro priklausomybės ligų priežiūros grupėje registruotas, diagnozė: psichikos elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Priklausomybės sindromas. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (3 t., b. l. 127), žala neatlyginta.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus už nusikaltimus sankcijose numatytas – už nesunkų nusikaltimą ir už apysunkį nusikaltimą, realias laisvės atėmimo bausmes, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bei siekiant įgyvendinti teisingumo principą, kaltinamajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą bei už apysunkio nusikaltimo padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnes bausmes dalį ( 3 mėn. laisvės atėmimo), kadangi padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, sunkių pasekmių nesukėlė. Bei vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su 2021-12-02 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (3 mėn. laisvės atėmimo), kadangi padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, sunkių pasekmių nesukėlė.

Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016. Be to BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 9 ir 13 dienomis paskirtos 2 kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, pakeistini į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2022-02-11, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę.

Teismas kaltinamajam E. M. bausmę skiria vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kaltinamasis padarė 1 tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Jis teistas 9 kartus (2 t., b. l. 68-78), šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 8 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 104-170), dirbantis (4 t., b. l. 18, 19-20); (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų priežiūros grupėje registruotas, diagnozė: psichikos elgesio sutrikimai, vartojant opiatus. Priklausomybės sindromas. Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra (2 t., b. l. 173), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamasis nesistengė keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis išvadų iš teistumo nedaro, žala nėra atlyginta bendrovei. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Kaltinamasis nuo 2022-01-07 dirba (duomenys neskelbtini). Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už nesunkų nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmę skiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltinamajam vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme. Prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2021-05-10 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu – 1 m 2 mėn. laisvės apribojimo (7 mėn. laisvės atėmimo - BK 65 str.) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – laisvės atėmimo 1 mėnesį, (šiuo nuosprendžiu skirta bausmė mažesnė nei 3 mėnesiai laisvės atėmimo) nes padarytas nesunkus nusikaltimas, sunkių pasekmių nesukėlė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, dirba, pažada teismui toliau dirbti, keisti gyvenimo būdą, dalyvauja metadono programoje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 4 d. 5 d. 5 p. 7 p., 10 p., netaikant intensyvios priežiūros, teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teistumą turinčiam asmeniui. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė byla 2K-106-511/2017). Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad paskirti kaltinamajam įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22,00 val. iki 06,00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ( tame tarpe alkoholio);

Kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 56-59), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (1 t., b. l. 32, 49, 65);

informacinis ekranas „LG“ su stovu pagal pakvitavimą grąžintas Viešosios įstaigos Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui (1 t., b. l. 101-102), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas centro žinioje.

Teismas, vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. 297 -307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.; BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridėti švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą devynis (9) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2021-12-02 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės paskirtos šiuo nuosprendžiu pridėti švelnesnės bausmės dalį (3 mėn. laisvės atėmimo) paskirtos 2021-12-02 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 9 (devynis) mėnesius. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2021-12-02 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį (BK 63 str. 9 d.).

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. vasario 21 d.

Kardomąsias priemones, rašytinius pasižadėjimus neišvykti, pakeisti į suėmimą ir šią kardomąją priemonę palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2022-02-21, vadovaujantis BK 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nubausti jį - laisvės atėmimu tris (3) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (du) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmių dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. gegužės 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (taikant BK 65 str.) prie griežtesnės bausmės, paskirtos 2021-05-10 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu – 1 m 2 mėn. laisvės apribojimo (7 mėn. laisvės atėmimo –BK 65 str.) pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą –aštuonis (8) mėnesius. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką (BK 66 str. ) pagal 2021-05-10 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį nuo 2020-09-11 iki 2020-09-12 ir į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2021-05-10 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį (BK 63 str. 9 d.). Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 4 d. 5 d. 5 p. 7 p., 10 p. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienų (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22,00 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu, ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civ. ieškinį pareikštą UAB „ M.“ dėl 577,20 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistųjų M. G. ir E. M. solidariai -577,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, civ. ieškovo UAB „ M.,“ naudai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (1 t., b. l. 32, 49, 65).

informacinis ekranas „LG“ su stovu pagal pakvitavimą grąžintas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam E. M. nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, nuteistajam M. G., nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.