- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-32-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08785-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- L. S.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-657-841/2014, iškeltoje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. P. dėl iškeldinimo iš buto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama iškeldinti atsakovą A. P. iš trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-02-28 įvykusiose varžytynėse įsigijo butą ir įregistravo nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre, tačiau buvęs buto savininkas iš buto išsikelti atsisako, ir ji negali įgyvendinti savo, kaip savininkės, teisės disponuoti jai priklausančiu butu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iškeldino atsakovą A. P. iš trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė ieškovei L. S. iš atsakovo A. P. 1144 Lt bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo kad butas, kuriame gyvena atsakovas, yra ieškovės asmeninė nuosavybė, ir ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai nuosavybės teise priklausantį butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo butas priklauso jam ar jog jis turi teisę juo naudotis. Sprendė, kad, butą pardavus, atsakovas, kaip buvęs buto savininkas, prarado nuosavybės teisę į butą ir turėjo per protingą terminą išsikelti iš buto su visais jam priklausančiais daiktais. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas neginčijo varžytynių akto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) A. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad butas buvo parduotas neteisėtai ir apeliantas nebuvo informuotas apie buto pardavimą. Tvirtinama, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo teisę į būsto neliečiamybę ir jo interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apelianto apeliacinį skundą, ieškovė L. S. prašo skundą atmesti, skirti atsakovui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad 2013-02-28 turto varžytynių aktas yra galiojantis. Ieškovės manymu, teismas teisingai kvalifikavo teisinį santykį ir teisingai pritaikė teisės normas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (atsakovo) A. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje kilo nekilnojamojo daikto (buto) savininkės teisių turinio klausimas.
Dėl teisės į būstą įgyvendinimo
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į būstą yra daugialypė teisė, kuri gali būti įgyvendinama dvejopai: kaip daiktinė, absoliuti teisė (pvz., teisė į būstą įgyvendinama įgyjant nuosavybės teisę į gyvenamąjį plotą ir kt.) ir kaip prievolinė, santykinė teisė (komercinė būsto nuoma ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2013-02-28 turto varžytynių aktas.
Teisė į būstą – tai asmens ekonominė, socialinė teisė. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje.
Kolegija pažymi, kad skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas teisės į būstą apsaugos priemones. Taigi tuo atveju, kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, teisė į būsto neliečiamybės gerbimą gali būti apribojama.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, prašydamas apginti jo teisę į atitinkamą būstą, turi pateikti įrodymus, kokiais teisėtais pagrindais jis šią teisę įgijo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas neturi nuosavybės teisės į naudojamą butą, tarp šalių (buto savininkės ir apelianto) nesusiformavo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl buvo savininkė gindama savo nuosavybę gali prašyti iškeldinti apeliantą, kuris naudojasi jos nuosavybe be teisinio pagrindo.
CPK 182 straipsnio 2 punkte, išreiškiančiame pozityvųjį res judicata poveikį, nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti, t. y. teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-218-124/2014 pagal ieškovės BUAB „Artemsta“ ieškinį atsakovams A. P. ir E. P., tračiajam asmeniui L. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo nustatė, kad atsakovas A. P. buvo nekilnojamo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, tačiau šis butas nuosavybės teisėmis perėjo ieškovei bankrutuojančiai bendrovei „Artemsta“. Konstatavo, kad A. P., nebeturėdamas teisės naudotis nekilnojamuoju turtu – butu, iš jo neišsikraustydamas, jo neperduodamas ieškovei, trukdė jai naudotis nuosavybės teise, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. P. iki ginčo buto pardavimo nesudarė buto nuomos sutarties.
Teisėjų kolegijos nuomone, prieš tai minėtos aplinkybės leidžia pripažinti, kad teisės į būstą apribojimas atliktas pagal įstatymo nuostatas ir tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo – užtikrinti ieškovės teisę netrukdomai naudotis jai priklausančia nuosavybe.
Dėl varžytynių teisėtumo
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovo A. P. ieškinys atsakovams antstoliui T. U., L. S., BUAB „Artemsta“ dėl antstolio T. U. 2012-07-25 turto perdavimo išieškotojui akto ir 2013-02-28 varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais ab initio yra nagrinėjamas kitoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-537-797/2015 ir klausimai dėl varžytynių aktų teisėtumo nėra nagrinėjamos bylos skundo dalykas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Dėl ieškovės prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Ieškovės teigimu, atsakovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą, todėl prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant ieškovei.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad atsakovas pareikšdamas apeliacinį skundą akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 98 str. 1 d.).
Kolegija, įvertindama aplinkybės, kad ieškovės patirtos 300 Lt (87 Eur) advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apelianto A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 87 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidas.