Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovo J. V. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovo rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkinamas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“ ir atsakovas J. V. 2017 m. birželio 21 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL21062017/0007 pagal kurią pradinis kreditorius už užmokestį suteikė atsakovui teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę AUDI A6, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) su galimybe transporto priemonę įsigyti, o atsakovas įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Kadangi atsakovas nemokėjo eilinių įmokų sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu dėl esminio sutarties pažeidimo ir informavo apie tai atsakovą 2019 m. vasario 4 d. pranešimu.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU. ,,Risk Management Service“ OU 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą į atsakovo skolą perleido PlusPlus Capital AS, ką patvirtinta išrašas 2019 m. kovo 15 d. bylų priėmimo – perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas rašytinių pranešimu 2019 m. balandžio 25 d., be to įteikus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktos 2017 m. birželio 21 d. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. RNTFL21062017/0007 sąlygas, sprendžia, kad šalys sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Pagal CK 6.503 straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Be kita ko, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2013).

Sutarties 13.3.2. punkte numatyta, kad gavėjas ne vėliau nei per 30 dienų nuo pranešimo apie ketinimą pasinaudoti teise vienašališkai nutraukti sutartį išsiuntimo privalo sumokėti davėjui visus sutartie 6.2. punkte numatytus mokėjimus ir įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjo. Sutarties 8.6. punkte nustatyta, kad pasibaigus transporto priemonės valdymo ir naudojimo terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir atsakovui neketinant įsigyti transporto priemonės savo lėšomis, gavėjas privalo savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti davėjui transporto priemonę. Jeigu sutartis nutraukiama dėl gavėjo (atsakovo) kaltės ar nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, o transporto priemonė buvo sunaikinta, nepataisomai sugadinta ar prarasta bei draudimo bendrovė pripažino šias aplinkybes nedraudžiamuoju įvykiu arba atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl kitų priežasčių, kurios nepriklauso nuo gavėjo, gavėjas (atsakovas) privalo padengti transporto priemonės vertę bei sumokėti PVM (Sutarties 13.9.3. p.). Sutarties 1.1.34 p. nustatyta, kad transporto priemonės vertė reiškia šalių aptartą ir bendru sutarimu nustatytą bei pagrindinėse nuostatose nurodytą transporto priemonės vertę konkrečiu laikotarpiu, kuri nustatoma atsižvelgiant į transporto priemonės modelį, amžių, komplektaciją, techninę būklę, rinkos sąlygas, normalų nusidėvėjimą, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Sutarties nutraukimo dienai nuo nuomos pradžios buvo praėję beveik 21 mėn., todėl vadovaujantis Sutarties pagrindinėse nuostatose nurodytu transporto vertės kitimo grafiku, likutinė transporto priemonės vertė, kurią pagal sutartį, transporto priemonės negražinimo atveju įsipareigojo sumokėti atsakovas, sudarė 4 100,40 Eur. Pradinis kreditorius ieškovei reikalavimo teisę perleido į 3 829,84 Eur dydžio kompensaciją.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės (sutartinių įsipareigojimų tinkamo nevykdymo) nutraukus sutartį atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 1 009,70 Eur nuomos mokesčio ir 287,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio (sutarties 6.3, 9 punktai). Be to, atsakovas, nutraukus sutartį, negrąžino pradiniam kreditoriui turto ir nesumokėjo likusios neišmokėtos turto vertės. Atsižvelgiant į minėtas sutarties nuostatas, taip pat į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1 009,70 Eur nuomos mokesčio, 287,92 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 3 829,84 Eur transporto priemonės likutinės vertės, iš viso 5 127,46 Eur.

Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Pagal Sutarties 10.8 punkto nuostatas, jeigu sutartis nutraukiama dėl gavėjo (atsakovo) kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, atsakovas įsipareigojo mokėti penkių procentų dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Sutarties nutraukimo metu transporto priemonės vertė sudarė 4 100,40 Eur, todėl pagal Sutarties 10.8 punkto nuostatas baudos suma lygi 205,02 Eur. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartis nutraukta dėl atsakovo kaltės, dėl ko ieškovei priteisiama 205,02 Eur bauda.

Sutarties 10.3. punkte numatyta, jog gavėjas (atsakovas) laiku nesumokėjęs bet kokių pagal Sutartį mokėtinų sumų privalo mokėti iki 1 procento dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 461,47 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo pradelstų įmokų sumos 5 127,46 Eur, taikant 0,05 proc. dydį už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. Atsakovas praleido pagal sutartį mokėtinų sumų mokėjimo terminus, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 461,47 Eur delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 130,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis; 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 5,58 Eur ir priteisiamos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

priimti atsakovo J. V. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai 1 009,70 Eur (vieną tūkstantį devynis eurus septyniasdešimt euro centų) nuomos mokesčio, 287,92 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus devyniasdešimt du euro centus) sutarties sudarymo mokesčio, 3 829,84 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus aštuoniasdešimt keturis euro centus) transporto priemonės likutinės vertės, 205,02 Eur (du šimtus penkis eurus du euro centus) baudos, 461,47 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną euro centą keturiasdešimt septynis euro centus) delspinigių, iš viso 5 793,95 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt tris eurus devyniasdešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 5 793,95 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai bylinėjimosi išlaidas – 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės naudai 5,58 Eur (penkis eurus penkiasdešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.