Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pripažinimo kreditoriumi, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2018 m. sausio 1 d. VSDFV Mažeikių skyrius turi teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo administracijos ir Fondo valdybos Mažeikių skyriaus išmokas bei įgyja teisę iš skolininko reikalauti 5 procentų metinių palūkanų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-650 14 straipsnio 1 dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Taigi, valstybė buvo perėmusi skolininko A. T. pareigą mokėti lėšas vaikams išlaikyti, todėl A. T. valstybės biudžetui liko skolingas 603,07 Eur už vaikui I. T. išlaikyti už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 29 d. iki 2010 m. gegužės 22 d. priskaičiuotas ir išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas – 418,28 Eur, palūkanų – 181,03 Eur, delspinigių – 3,76 Eur. Pareiškėjas turi teisę reikšti kreditorinį reikalavimą A. T. palikimą priėmusiai valstybei ir mano, kad prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti jas kaip atitinkančias svarbias aplinkybes pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, kurios sudaro pagrindą pratęsti terminą, nes jos nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti jo kontroliuojamos, todėl yra pagrindas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti pareiškėjo pareikštą kreditorinį reikalavimą.

Pareiškėjas VSDFV Mažeikių skyrius ir suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. T. nevykdė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti, todėl valstybės biudžetui liko skolingas 603,07 Eur, t. y. 418,28 Eur už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 29 d. iki 2010 m. gegužės 22 d. už sūnui I. T. priskaičiuotas ir išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, taip pat 181,03 Eur palūkanų ir 3,76 Eur delspinigių. A. T. (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą pagal įstatymą 2018 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas. Pareiškėjas teigia, kad apie tai, kad valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio A. T. palikimą sužinojo 2020 m. gegužės 21 d., patikrinęs Testamentų registrą ir remiantis gauta informacija 2020 m. liepos 3 d. pateikė kreditorinį reikalavimą VĮ Turto bankui.

Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi praleido jį dėl svarbių priežasčių. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, vertintinas svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/atnaujinti terminą.

Nagrinėjamu atveju, skolininkas A. T. mirė (duomenys neskelbtini) todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas. Taigi, terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2018 m. gegužės 1 d. Iki nurodyto termino pareiškėjas nesikreipė į A. T. įpėdinius, todėl konstatuotina, jog terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau nurodo, kad terminas kreditoriniams reikalavimams praleistas esant svarbioms priežastims.

Pareiškėjas teigia, kad tik nuo 2018 m. sausio 1 d., įsigaliojus 2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymui Nr. XIII-650, pradėjo vykdyti Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą. Pažymėtina, kad skolininkas A. T. mirė jau po minėto įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini) taip pat ir trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė po įstatymo įsigaliojimo, todėl pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti išlaikymo išmokų išieškojimą. Be to, perleidus reikalavimo teisę (kas šiuo atveju pakeitus įstatymą ir atsitiko), naujasis kreditorius (VSDFV Mažeikių skyrius) iš ankstesniojo kreditoriaus (Vaikų išlaikymo fondo) perėmė ne tik teises, bet ir pareigas, įskaitant ir terminų laikymąsi.

Pareiškėjas teigia, kad apie palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, sužinojo tik 2020 m. gegužės 21 d., atlikęs patikrą Testamentų registre, be to, valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, palikimą priėmė 2018 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo palikėjo mirties ir apie priimtą palikimą neinformavo palikėjo kreditorių, kas apsunkina galimų paveldėtojų, kuriems būtų galima pareikšti kreditorinius reikalavimus, paiešką, todėl 3 mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausiusių aplinkybių. Teigia, kad pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negalėjo sužinoti apie paveldėtojo atsiradimą ir negalėjo imtis aktyvių veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, o termino praleidimo aplinkybės nepriklausė nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti jo kontroliuojamos.

Vertinant termino praleidimo priežastis, svarbu pažymėti, kad skola už išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kurių nemokėjo A. T., susidarė už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 29 d. iki 2010 m. gegužės 22 d., o delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi, matyti, kad įsiskolinimas buvo susidaręs už seną laikotarpį, jis egzistavo jau 2008 m., t. y. 10 metų iki skolininko mirties. Skolininkas daug metų nemokėjo išlaikymo sūnui, skolos nemokėjimo laikotarpis buvo užsitęsęs, tačiau pareiškėja tik praėjus dviem metam ir trims mėnesiams nuo palikėjo mirties pradėjo domėtis dėl susidariusios skolos išieškojimo. Įvertinus termino praleidimo priežastis, spręstina, kad nesidomėjimo skolininku terminas laikytinas nepagrįstai ilgu, net atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tik nuo 2018 m. sausio 1 d. perėmė Fondo administracijos išmokėtų vaiko išlaikymo išmokų išieškojimą, tačiau tai nepateisina nei pareiškėjo nei ankstesnio kreditoriaus (Vaikų išlaikymo fondo) neveikimo ir nesidomėjimo susidariusios skolos išieškojimu.

Be to, Testamentų registre duomenys apie tai, kad A. T. palikimą priėmė Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, yra išviešinti nuo 2018 m. gegužės 16 d., tačiau pareiškėjas Testamentų registre patikrą atliko tik 2020 m. gegužės 21 d., o į palikėjo paveldėtoją VĮ Turto bankas kreipėsi dar praėjus pusantro mėnesio nuo patikros, t. y. 2020 m. liepos 3 d., o į teismą su prašymu dėl praleisto termino atnaujinimo – 2020 m. rugpjūčio 7 d. Minėtos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas ilgą laiką ne tik nedėjo jokių pastangų išsiieškoti skolą, kuri buvo susidariusi jau už ilgą laikotarpį, surasti skolininką ir išsiaiškinti skolos nemokėjimo priežastis, bet ir nustačiusi skolininko mirties faktą, neskubėjo apginti savo teises.

Pritartina suinteresuoto asmens argumentams, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą ir jam pasitelkti tokius žmogiškuosius bei kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti bei administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti.

Pareiškėjo ilgo neveikimo laikotarpio nepateisina ta aplinkybė, jog nebuvo aiškūs palikėjo teisių perėmėjai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18-2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo. Be to, kreditorius, žinodamas, kad palikėjo įpėdinių nėra, o palikimą priims valstybė, gali tiesiogiai kreiptis į palikimą priimsiantį asmenį ir jį informuoti apie palikėjo skolas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-169-852/2016). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę savo kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams pareikšti per nustatytą 3 mėnesių terminą, vienu iš išvardintų būdų.

Pareiškėjas neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui A. T. palikimą priėmusiai Valstybei (VĮ Turto bankui) jis praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl laikytina, kad pareiškėjas dėl jo paties neveiklumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis dėl skolos išieškojimo, nepaisant to, jog ši, skola kaupėsi jau nuo 2008 m., o skolininkas mirė 2018 m., ir šis delsimo faktas išieškoti skolą ar delsimas pareikšti kreditorinius reikalavimus negali būti pateisinamas nežinojimu apie skolininko turto paveldėtojų atsiradimą.

Įvertindamas nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo nurodytos praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pateikti priežastys nelaikytos svarbiomis, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir pripažinimo kreditoriumi netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.