- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-301-102/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01316-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Birutė Valiulienė, Romualdas Januška (pran.)
- Ieškovas
- UAB Bikuvbos
- Atsakovas
- J., J. A., J. A. Lietuvos
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Gintaras Tamošiūnas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės UAB Bikuvbos“ prekyba atstovui advokatui Gintarui Tamošiūnui, atsakovui J. A., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo J. A. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-356/2011 pagal ieškovės UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Bikuvos“ prekyba Utenos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. A. 42 063,27 Lt patirtos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas dirbo UAB „Bikuvos“ prekyba. 2009 m. sausio 22 d. apie 8 val. ryte, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo 850“, valst. (duomenys neskelbtini) , Vaižganto g., Utenos m., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktus, kliudė pėsčiąjį G. L. ir jį sužalojo. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, padaręs BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir jam paskirta 25 MGL bauda, o, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, kurį naudojo pagal su UAB „Bikuvos“ prekyba sudarytą panaudos sutartį darbinėms pareigoms vykdyti, iš UAB „Bikuvos“ prekyba priteisė 40 000 Lt neturinės žalos atlyginimą ir 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam G. L.. Priteistą sumą UAB „Bikuvos“ prekyba nukentėjusiajam sumokėjo. Be to, įmonė sumokėjo antstolei 463,27 Lt vykdymo išlaidų. Atsakovas J. A. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 245-246 str., 253 str., 255 str. 2 . ir 257 str. 4 d. bei CK 6.280 str. pagrindu privalo atlyginti UAB „Bikuvos“ prekyba nusikalstama veika padarytą žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu iš dalies tenkindamas ieškovės UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinį, regreso tvarka priteisė iš atsakovo J. A. 41 600 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 485 Lt išlaidas už advokato suteiktas paslaugas ir 1 248 Lt žyminį mokestį ieškovei. Teismas konstatavo, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-455/2010 atsakovą pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., dėl to, kad jis 2009 m. sausio 22 d., eidamas darbines pareigas ir vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties pagrindu perduotą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis ieškovei, Vaižganto g., Utenos m., nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktus, kliudė pėsčiąjį G. L. ir jį sužalojo. Vykdydama teismo nuosprendį, ieškovė nukentėjusiajam G. L. sumokėjo 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 1 600 Lt advokato atstovavimo išlaidas ir antstolei sumokėjo 463,27 Lt vykdymo išlaidas. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (DK 254 str.). Pagal DK 255 str. 1 d. 2 p. darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes žalą jis padarė nusikalstama veika - teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą (DK 255 str. 1 d. 2 p.). Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, o pastarajam atsiranda piniginė prievolė žalą atlyginti. Teismas sprendė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir 463,27 Lt žalos, atsiradusios ieškovei sumokėjus vykdymo išlaidas antstolei, todėl šioje dalyje ieškinio netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. A. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas netinkamai įvertino byloje ištirtus įrodymus ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-455/2010 iš civilinės atsakovės UAB „Bikuvos“ prekyba priteisė 40 000 Lt žalos atlyginimą nukentėjusiajam G. L., motyvuojant, kad UAB „Bikuvos“ prekyba kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja privalo atlyginti jos samdomo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą(CK 6.264 str., CK 6.270 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu, vykdydamas darbines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007-05-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-210/2007). Šiuo atveju ieškovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja ir darbdavė, todėl privalo atsakyti už jos darbuotojo didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą.
Teismas, tenkindamas UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinį, netinkamai taikė Darbo kodekso XVII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias tai, kad darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda darbo santykių pagrindu ir negali būti taikoma jo atžvilgiu dėl įvykusios avarijos, nes tai tiesiogiai nėra susiję su jo vykdyta darbine veikla bendrovėje. Šiuo atveju jo veiksmais nukentėjusiajam G. L. padaryta žala dėl darbdavio didesnio pavojaus šaltinio poveikio ir automobilio vairavimas, nesusijęs su jo darbiniu pareigų vykdymu, nes jis bendrovėje dirbo elektriko pareigose, o ne vairuotoju. Darbo kodekso 253 straipsnyje nustatyti atvejai, kada darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą darbdaviui. Šiame straipsnyje nurodytomis veikomis žalos darbdaviui jis nepadarė. Nukentėjusiajam G. L. ieškovės sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas nesusijęs su jo kaip elektriko darbinių pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, todėl žalos atlyginimas iš jo priteistas nepagrįstai. Pagal CK 6.111-6.114 str. bei 6.280 str. asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. CK 1.1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Todėl atgręžtiniai ieškovės reikalavimai jam gali būti grindžiami tik darbo teisės normomis, kurių taikymas jo atžvilgiu yra negalimas.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nustatyti faktai, kad eismo įvykį atsakovas sukėlė, eidamas darbines pareigas, t.y. veikdamas darbo sutarties pagrindu, ieškovės nurodymu ir jos kontroliuojamas. Ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu atsakovas dirbo elektriku, o ne vairuotoju, jokios esmės neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoįvykio metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nereiškia, kad darbdavys neturi atgręžtinio reikalavimo teisės į darbuotoją, kaltą dėl autoįvykio metu padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-682/2006, 2007-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-517/2007). Nepagrįstas apelianto teiginys, kad UAB „Bikuvos“ prekyba reikalavimai jo atžvilgiu gali būti grindžiami tik darbo teisės normų nuostatomis, kurių taikymas jo atžvilgiu negalimas. DK 257 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, į kurį darbdavys įgijo regreso teisę. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas žalą padarė nusikalstamais veiksmais, teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir todėl yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad atsakovas Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-455/2010 (b. l. 8-13) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktus, 2009 m. sausio 22 d., eidamas darbines pareigas UAB „Bikuvos“ prekyba ir vairuodamas jam priklausantį automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vaižganto g., Utenos m. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje kliudė pėsčiąjį G. L. ir jį sužalojo. Nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Nuosprendžiu buvo nustatyta, kad atsakovas J. A. darbinėms funkcijoms atlikti naudojo nuosavą automobilį, UAB „Bikuvos“ prekyba aprūpindavo kuru ir todėl teismas padarė išvadą, kad tarp atsakovo ir bendrovės buvo susiformavę teisniai santykiai, atitinkantys automobilio panaudos sutartį (CK 6.629 str.). Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiajam G. L. iš ieškovės buvo priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Vykdydama teismo nuosprendį, ieškovė nukentėjusiajam G. L. sumokėjo 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 1 600 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir antstolei sumokėjo 463,27 Lt vykdymo išlaidas (b.l. 33-34). Ieškovei, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė, t. y. civilinė atsakomybė be kaltės, už nurodytu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), o kaip samdančiam darbuotojus asmeniui, t. y. darbdavei, – netiesioginė civilinė atsakomybė už darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą (CK 6.264 straipsnis) ir, vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d., ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Atgręžtinį reikalavimą savo buvusiam darbuotojui ieškovė gali įgyvendinti laikydamasi darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-517/2007, Nr. 3K-3-210/2007).
Šalies argumentai
Apeliantas apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ieškovė UAB „Bikuvos“ prekyba, vadovaujantis CK 6.270 str., atsakinga už atsakovo, žalos padarymo metu buvusio darbuotojo, eismo įvykio metu padarytą žalą. Tuo pagrindu nuosprendžiu iš bendrovės buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam G. L. ir bendrovė priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėjo. Pagal Darbo kodekso 255 str. 2 p. darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu žala padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju žala padaryta atsakovo, žalos padarymo metu susijusio su ieškove darbiniais santykiais, nusikalstamais veiksmais (BK 281 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, sumokėjusi nukentėjusiajam G. L. priteistą žalos atlyginimą, įgijo regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens – atsakovo J. A. ir yra pagrindas atsakovui taikyti visišką materialinę atsakomybę, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pagal Darbo kodekso normas atsakovas nėra atsakingas už padarytą žalą atmestinas. Darbo kodekso 257 str. nustatyta, kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo apeliantas teigia, kad žala nukentėjusiajam G. L. atsirado dėl darbdavio valdomo didesnio pavojaus šaltinio poveikio, o ne dėl jo kaip elektriko pareigų vykdymo, nes Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-455/2010 atsakovą pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d., jam einant darbines pareigas, vairuojant jam priklausantį automobilį „Volvo 850“, valst. Nr. CTB 360, panaudos sutarties pagrindu perduotą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis ieškovei, ir tai sudaro pagrindą atsirasti darbuotojo materialinei atsakomybei.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas prašė sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą ieškovei sumą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo kaltė dėl padarytos žalos ir jo turtinė padėtis buvo įvertinta Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-455/2010, nustatant ir priteisinat nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimą bei Utenos rajono apylinkė teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendime. Naujų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių iš atsakovo ieškovei priteista suma galėtų būti mažinama, apeliantas nepateikė, todėl mažinti priteistą sumą nėra pagrindo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atgręžtinio reikalavimo teisės į dėl žalos atsiradimo kaltą darbuotoją ypatumus, bei padarė išvadas, atitinkančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką nurodytais klausimais, todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovės prašymu priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą 1000 Lt ieškovei (b.l. 115)(CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovei UAB „Bikuvos“ prekyba.