Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant atsakovui J. A., o jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba atstovui advokatui Gintarui Tamošiūnui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – 2004-03-01 darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (23-27 b.l.) patvirtina, kad šalis laikotarpiu nuo 2004-03-01 iki 2009-09-14 siejo darbo teisiniai santykiai – atsakovas dirbo 0,5 etato elektriku.

Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-8-455/2010 atsakovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3d., ir nuteistas už tai, kad jis 2009 m. sausio 22 d. apie 8 val. Utenos mieste, Vaižganto gatvės nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje šalia prekybos centro „Rašė“, vairuodamas jam priklausantį automobilį “Volvo 850”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 37 punktų, nurodomojo kelio ženklo 534 „Pėsčiųjų perėja“ ir 1.13.1 ženklinimo linijos reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį G. L., ko pasėkoje, automobiliui kliudžius pėsčiąjį, jam dėl blauzdikaulio kūno ir žastikaulio kaklo lūžimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinio atsakovo (ieškovo) apeliacinį skundą, 2010 m. birželio mėn. 21 d. nutartimi byloje Nr.1A-326-72/2010 paliko galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendį, kuriuo, patenkinus nukentėjusiojo G. L. ieškinį, iš ieškovo nukentėjusiajam buvo priteista 40.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, o taip pat, apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi iš ieškovo nukentėjusiajam G. L. priteisė 1.600,00 Lt atstovavimo išlaidų.

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bei minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad eismo įvykį atsakovas sukėlė eidamas savo darbines pareigas, t. y. kaip įmonėje dirbantis energetikas darbo reikalais važiuodamas į Panevėžį jo paties asmeninės nuosavybės teise valdomu automobiliu Volvo 850, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau minėtą automobilį panaudos teise perdavus laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis ieškovui. Nustačius tokius faktus ir sprendžiant dėl G. L. ieškinio, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad už atsakovo padarytą žalą nukentėjusiajam G. L. yra atsakinga UAB „Bikuvos“ prekyba dviem pagrindais, t.y. kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas bei asmuo, samdantis darbuotojus (LR CK 6.270 str., 6.264 str.).

Pagal LR CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Šioje civilinėje byloje iš naujo nebeįrodinėtini (LR CPK 182 str. 3p.) įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-8-455/2010 nustatyti faktai, kad ieškovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir atsakovo, nuteisto už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3d., darbdavys, kad eismo įvykį atsakovas sukėlė eidamas savo darbines pareigas, t.y. veikdamas darbo sutarties pagrindu, ieškovo nurodymu ir jo kontroliuojamas, o neturtinės žalos, kurią nukentėjusiajam G. L. atlyginti buvo įpareigotas ieškovas, dydis yra 40.000,00 Lt.

Nors ieškovo atsakomybė nukentėjusiam asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (LR CK 6.270 straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (LR CK 6.264 straipsnis), tačiau atgręžtinį reikalavimą savo buvusiam darbuotojui (atsakovui) ieškovas gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų (LR DK XVII skyrius) nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Pagal LR CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir LR CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.

Darbdavys (ieškovas) privalo įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (LR DK 246 straipsnis), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį.

LR CK 6.111 str. nustato, kad regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Pagal LR DK 257 straipsnio 4 dalies nuostatas, atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, pagal LR CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus (LR DK 254 straipsnis). LR DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovui visišką materialinę atsakomybę, nes žalą jis padarė nusikalstama veika - teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atsakovas yra pripažintas kaltu padaręs LR BK 281 str. 3d. numatytą nusikaltimą (LR DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

LR DK 245 str. nustato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

LR DK 246 str. nustato, kad materialinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygas yra: padaroma žala, ji padaroma neteisėta veika, yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, yra pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Pagal LR DK 253 str. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo) bei dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (1p.,3p.).

Regresinėje prievolėje kreditorius yra asmuo, kuris turi reikalavimo teisę. Tai – asmuo, kuris yra sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius ir taip įgijęs reikalavimo teisę. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Šie abu faktai turi būti įrodyti, t.t. ir nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis.

Minėta, kad įsiteisėjusiu Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-8-455/2010 iš ieškovo nukentėjusiajam G. L. buvo priteista 40.000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniu skundu ieškovas, nesutinkamas su priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu – 40.000,00 Lt, prašė civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsakovas, nors nuosprendžio neskundė, tačiau ieškovo apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo prašė tenkinti.

Baudžiamąją bylą Nr.1-8-455/2010 išnagrinėjus apeliacine tvarka ir ieškovo apeliacinį skundą atmetus, Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio mėn. 21 d. nutartimi iš ieškovo nukentėjusiajam G. L. priteisė 1.600,00 Lt atstovavimo išlaidų.

Be to, ieškovo teigimu, jam dar negavus įsiteisėjusio 2010-03-03 teismo nuosprendžio byloje Nr.1-8-455/2010, nukentėjusysis G. L. kreipėsi į antstolės A. M. kontorą ir pateikė priverstinai vykdyti 2010-06-23 Utenos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-8-455/2010 (28 b.l.), buvo pradėtas vykdymo procesas (vykdomoji byla Nr. (0104/10/01105)-SD-7422), atsakovas gavo 2010-06-29 datuotą antstolės raginimą sumokėti 40.000,00 Lt ir papildomai vykdymo išlaidas – 463,27 Lt (28-31 b.l.).

2010-06-30 AB DnB NORD banko mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas antstolei A. M. sumokėjo 40.463,27 Lt, o taip pat minėto banko tos pačios dienos mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam G. L. sumokėjo 1.600,00 Lt atstovavimo išlaidų (33-34 b.l.).

Taigi ieškovas nukentėjusiajam G. L. sumokėjo viso 41.600,00 Lt neturtinei žalai bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti, o taip pat - 463,27 Lt vykdymo išlaidų antstolei.

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina (LR CPK 178 str.) tai, jog ieškovas realiai patyrė 42.063,27 Lt dydžio išlaidų.

Ieškovas taip pat privalo įrodyti, nes nėra preziumuojama, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos, atsiradusios jam išmokėjus 42.063,27 Lt nukentėjusiajam ir antstolei, atsiradimo (LR DK 246 str. 3p.).

Ieškovo pateikti sprendime jau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir 40.000,00 Lt žalos, atsiradusios ieškovui, nukentėjusiajam G. L. išmokėjus teismo nuosprendžiu nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmetęs nukentėjusiajam G. L. priteisė 1.600,00 Lt atstovavimo išlaidų. Pripažintina, kad šie žalingi padariniai ieškovui teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėto veiksmo, nes jų būtų neatsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas vertina, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir 1.600,00 Lt žalos, atsiradusios ieškovui.

Ieškovui apie Panevėžio apygardos teismo 2010-06-21 nutartį (14-22 b.l.) tapo žinoma tą pačią dieną, nes teismo posėdyje dalyvavo ieškovo atstovas. Turint mintyje tai, kad pagal LR BPK 336 str. 2d. nuostatas pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei dėl jo buvo paduotas apeliacinis skundas, nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos, o pagal LR BPK 335 str. nuostatas, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vykdomas, pripažintina, kad ieškovui, nors jis dar nebuvo gavęs įsiteisėjusio Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr.1-8-455/2010, kliūčių gera valia vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį iki nukentėjusiajam kreipiantis į antstolę, nebuvo. Dėl to teismas sprendžia, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtos veikos ir 463,27 Lt žalos, atsiradusios ieškovui, antstolei sumokėjus vykdymo išlaidas.

Sprendime aptartais įrodymais pripažintina, kad ieškovas įrodė esant visas sąlygas atsakovo atžvilgiu taikyti materialinę atsakomybę, t.y. atsakovo kaltę, neteisėtus veiksmus, žalos ieškovui padarymo faktą ir žalos dydį – 41.600,00 Lt bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir jos pasekmių – žalos ieškovui, kad šalys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, kad eismo įvykį atsakovas sukėlė einant savo darbines pareigas bei tai, kad privalo atlyginti visą padarytą žalą (LR CPK 178 str., 182 str. 3p., LR DK 245 str., 246 str., 253 str., 255 str. 2p.).

Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad nėra atsakingas už ieškovui atsiradusią žalą, nes tiesiogines elektriko darbo pareigas atliko tinkamai, prašė ieškinį atmesti. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, atsakovo atstovas užsiminė (65 b.l.), kad teismas turi įvertinti ir tai, kad atsakovas yra pensininkas ir neturi lėšų. Jokių įrodymų, išskyrus tuos, kurie buvo surinkti baudžiamojoje byloje ir, teismui sprendžiant dėl civilinio ieškinio patenkinimo, įvertinti, galinčių patvirtinti turtinę padėtį, atsakovas neteikė.

LR DK 257 str. 4-5 dalys nustato, kad atlyginama žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padaryto žalos atlyginimo, tačiau darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus, kai žala padaroma tyčia.

Atsakovo turtinė padėtis buvo įvertinta nuosprendžiu, nes nustatant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta ne tik į žalą padariusio asmens kaltę, tačiau ir į jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1 d. ). Nuosprendžiu nenustatyta, kad būtų buvusi bent dalinė nukentėjusiojo kaltė, ar autoįvykį būtų įtakoję transporto priemonės techniniai gedimai. Teismas konstatavo, kad autoįvykis įvyko tik dėl atsakovo kaltės, t.y. atsakovo veika rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, nes jis buvo ypač neatidus, dėl ko tik atsitiktinumo dėka nebuvo sunkesnių pasekmių. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, mažinti atlygintinos žalos dydį nėra pagrindo.

Teismas nuosprendžiu įvertino tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, jo turtinė padėtis nėra ypatingai gera: kaltinamasis turi 3 kambarių butą, garažą, sklypą sodo bendrijoje, yra žemės sklypo bendraturtis, o kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarė išvadą, kad nukentėjusiajam teisingai bus atlyginta neturtinė žala priteisiant 40.000,00 Lt.

Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, jau atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sunkios turtinės padėties nekonstatavo, naujų turtinės padėties įrodymų atsakovas neteikė. Nuosprendžio priėmimo metu atsakovas jau buvo pensininkas. Ieškovo pateikti atsakovo turtinės padėties įrodymai (75-81 b.l.) patvirtina, kad po nuosprendžio priėmimo iki šiol atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, jo turtas įgytas santuokoje (santuoka sudaryta 1968 m. ) su O. A.. Atsakovas turi pastovias pajamas – pensiją. Nenustačius, kad atsakovo turtinė padėtis būtų sunki, mažinti atlygintinos žalos dydį nėra pagrindo (LR DK 257 str. 5d.).

Iš atsakovo ieškovui, ginant jo teises (LR CK 1.138 str. 6p.) ir jo ieškinį tenkinant iš dalies, priteistina 41.600,00 Lt išlaidų dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kitoje dalyje (dėl 463,27 Lt vykdymo išlaidų) ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.280 str.1d., LR DK 257 str. 4d.).

Ieškovas prašė priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens, o pastarajam atsiranda piniginė prievolė žalą atlyginti. Bet kokios piniginės prievolės neatskiriama savybė yra palūkanos, kurios saugo kreditoriaus turtinius interesus. Ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai (LR CK 6.37 str. 1-2 dalys, 6.210 str.1d.), todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteista sumą – 41.600,00 Lt už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2010-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 1.262,00 Lt žyminiu mokesčiu, bylą nagrinėjant susidarė 12,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintas 99 proc, o atmestas 1 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.): iš atsakovo ieškovui priteistina 1.248,00 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetą – 12,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Už advokato pagalbą ieškovas sumokėjo 1.500,00 Lt (7, 32 b.l.). Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį – 2.400,00 Lt), 8.3 p. (už dubliką - 1.400,00 Lt); 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt) pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1.500,00 Lt) buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1.485,00 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „ Bikuvos“ prekyba, įmonės kodas 284088150, 41.600,00 Lt išlaidas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 41.600,00 Lt sumą už laikotarpį nuo 2010-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.485,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1.248,00 Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 12,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įrodymą pateikti teismui ).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.