Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. U. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo ir teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys R. Ž., J. K., valstybės įmonė Turto bankas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėja aiškina, kad 2021 m. spalio 20 d. gavo raštą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriuo buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo arba atsisakymo. Pareiškėja mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja ne iš karto sužinojo apie G. Ž. mirtį, o paraginta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

4. Pažymi, kad priimti mirusiosios G. Ž. palikimą savo nepilnamečio vaiko vardu nepageidauja, nes mirusiosios skolos yra didesnės nei paveldimas turtas; be to, šios skolos didėja, todėl mano, kad tokio palikimo priėmimas neatitinka pareiškėjos nepilnamečio vaiko interesų ir nebus jam naudingas. Anot pareiškėjos, jai priėmus palikimą, sūnui atsirastų daugiau žalos negu naudos, t. y. skoliniais įsipareigojimais apsunkinto turto paveldėjimas būtų bereikalinga finansinė našta ir pažeistų nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Atsisakydama priimti palikimą pareiškėja siekia apsaugoti savo nepilnamečio sūnaus interesus.

8. Suinteresuotas asmuo J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

11. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. Ž. mirė (duomenys neskelbtini); jos sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini); G. Ž. turėjo 2 pilnamečius vaikus – suinteresuotus asmenis R. Ž. ir J. K. J. K. turi du vaikus; vieno iš jų (E. K.) motina yra pareiškėja (kito nepilnamečio vaiko motina yra kitas asmuo). Nustatyta, kad G. Ž. vardu nuosavybės teisės įregistruotos į ½ dalį negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad minėtas turtas yra areštuotas antstolių Ramūno Kamarausko ir Roberto Vasiliausko. Taip pat nustatyta, kad G. Ž. atžvilgiu antstolio Ramūno Kamarausko kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 1 251,70 Eur skolos išieškojimo; antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje užvesta vykdomoji byla dėl 1 014,43 Eur išieškojimo; taigi, visų žinomų reikalavimų suma sudaro 2 268,46 Eur (tikėtina, jog minėtos sumos šiuo metu yra dar didesnės, nes skaičiuojamos palūkanos, vykdymo išlaidos ir pan.). Testamentų registro duomenimis, G. Ž. testamento sudariusi nebuvo; jos palikimas iki šiol nepriimtas.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas (CK 5.60 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

13. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti (arba jo atsisakyti) atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

14. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja termino praleidimo aplinkybes įvardija tokias: pareiškėja ne iš karto sužinojo apie egzistuojantį G. Ž. palikimą (manė, kad jį priėmė suinteresuotas asmuo J. K.), o paraginta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 20 d. raštu Nr. 3SD-6971; teisinių žinių neturėjimu.

16. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėja apie tai, jog yra neišspręstas G. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo klausimas nepilnamečio vaiko E. K. vardu bei apie pareiškėjai kylančią pareigą ginti nepilnamečio interesus, užtikrinant, kad jo vardu būtų pateiktas pareiškimas notarui dėl palikimo (ne)priėmimo, sužinojo tik 2021 m. spalio 20 d., gavus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. 3SD-6971 dėl G. Ž. palikimo, kuriame buvo nurodyta, jog nėra išspręstas klausimas dėl G. Ž. paveldėjimo teisių įgyvendinimo.

17. Taip pat, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog E. K. yra nepilnametis ir dėl to negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą ar atsisakant jį priimti nepilnamečio vaiko vardu turėjo pareigą įgyvendinti jo motina D. U. (ir jo tėvas), tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko. Iš pareiškėjos nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu grindžiamas iš esmės nežinojimu apie G. Ž. palikimą, dėl ko praleistas trijų mėnesių terminas atsisakyti priimti palikimą. Viena vertus, pareiškėjos nurodomos subjektyvaus pobūdžio aplinkybės (nežinojimas apie G. Ž. palikimą, nors, kaip nurodė pati pareiškėja, žinojo apie G. Ž. mirtį) nesudarytų pagrindo pripažinti jas svarbiomis. Kita vertus, pareiškėja, sužinojusi apie palikimo priėmimo (atsisakymo) procedūrą, aktyviais veiksmais išreiškė norą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo atsisakymo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja vis dėl to elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą (palikimo atsisakymą).

18. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu buvo praleistas dėl pareiškėjos neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Be to, teismas įvertina tai, kad neišsprendus mirusiosios G. Ž. palikimo priėmimo (atsisakymo) nepilnamečio vaiko E. K. vardu klausimo nėra galimybės notariškai tvarkyti G. Ž. turto paveldėjimo bylą ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl šiuo atveju termino atsisakyti priimti palikimą neatnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų kitų asmenų teises, o atnaujinus terminą, bus apginti nepilnamečio vaiko interesai.

19. Taigi, pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta svarbiomis termino palikimui atsisakyti priimti praleidimo priežastimis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, pareiškėjai atnaujintinas praleistas terminas atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po G. Ž. mirties, nepilnamečio vaiko E. K. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

20. Nors nepilnametis vaikas yra lygiateisis nuosavybės teisinių santykių subjektas, tačiau dėl visiško civilinio veiksnumo neturėjimo jo nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrą specifiškumą, t. y. nepilnametis vaikas, būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 straipsniai). Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m. rugpjūčio 8 d., AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

22. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021 m. lapkričio 29 d. išrašų nustatyta, kad G. Ž., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ½ dalis negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 13 500 Eur (arba 15 000 Eur) (1/2 dalies turto vertė – 6 750 Eur (arba 7 500 Eur); tikslių duomenų apie turto vertę nėra); nustatyta, kad minėtos patalpos yra areštuotos antstolių Ramūno Kamarausko ir Roberto Vasiliausko. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog minėti antstoliai vykdo išieškojimus (išieškojimų suma sudaro apie 2 268,46 Eur) iš G. Ž. ir tuo pagrindu yra areštavę G. Ž. (vis dar) priklausantį turtą. Teismas iš esmės pritaria pareiškėjos pozicijai, kad nurodytos patalpos (jų dalis), kaip nekilnojamasis turtas, nėra finansiškai patrauklios – joms taikomi apribojimai (antstolių areštai), patalpos yra mažo ploto, turto naudojimosi tvarka nenustatyta (kas neabejotinai pareikalautų papildomų investicijų, kurių, pareiškėjos teigimu, ji neturinti, nes viena augina nepilnametį vaiką).

23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinęs išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas šiuo atveju neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų (nepilnametis vaikas, atstovaujamas savo tėvų, turėtų padengti susidariusius įsiskolinimus, patirtų išlaidų dėl turto registravimo, turto naudojimosi tvarkos nustatymo ir pan.), todėl teismo leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko E. K. vardu išduotinas pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą atsisakyti priimti nepilnamečio vaiko E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu palikimą, atsiradusį po G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Išduoti pareiškėjai D. U., a. k. (duomenys neskelbtini), teismo leidimą nepilnamečio vaiko E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.