Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-02-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-261-927/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
II-261-927/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00078-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-261-927/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00078-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.5; 21.10.4.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Irenai Adamovič,dalyvaujant: pareiškėjui D. M.,nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M. (toliau - Pareiškėjas), (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2019 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-728-2019 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

1. D. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 20 d. 16.38 val. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį ,,Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesilaikė kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo, t. y. įvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punkto reikalavimus.

2. 2019 m. vasario 5 d. Pareiškėjo skundas dėl Institucijos 2019 m. sausio 9 d. nutarimo pateiktas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai

3. Skundu Pareiškėjas prašo Institucijos 2019 m. sausio 9 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundo argumentai:

3.1. mano, kad paskirta nuobauda yra per griežta ir pagal proporcingumą neatitinka jo padarytam administraciniam nusižengimui;

3.2. visų pirma, jo padarytas nusižengimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių;

3.3. antra, jis dirba UASB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Bendrovė yra jo šeimos verslas. Statybos inžiniere šioje bendrovėje dirba jo mama, kuri pati nevairuoja transporto priemonių, todėl ta aplinkybė, kad jis neteks teisės vairuoti, gali labai pakenkti jo šeimos verslui, nes jiems reikia nuolat stebėti atliekamų statybos darbų skirtinguose Lietuvos objektuose kokybę. Negalint vykdyti veiklos, tektų vienašališkai nutraukti sudarytas konsultavimo sutartis, kas reikštų, jog tiek jis, tiek jo mama liktų be pajamų;

3.4. trečia, jis turi nuolat padėti savo mamai, kuri serga 2 tipo cukriniu diabetu, o netekus teisės vairuoti jam bus sudėtinga tai padaryti, nes mamą reikia dažnai vežti į gydymo įstaigą.

III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. Atsiliepimu į Pareiškėjos skundą Institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti galioti. Argumentai:

4.1. D. M. buvo surašytas protokolas ir administracinis nurodymas iki 2018 m. gruodžio 5 d. sumokėti 90 Eur dydžio baudą ir grąžinti specialiąją teisę patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas administracinio nurodymo laiku neįvykdė, todėl administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu;

4.2. D. M. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta piniginė bauda (180 Eur) bei paskirtas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustačius taip pat minimalų terminą – 2 mėnesiai;

4.3. mano, kad D. M. skunde nėra nurodyta išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti nurodytais skunde argumentais. Papildomai nurodė, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę ir tai, kad praeityje jis buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą už negrubų teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, atsiliepime į skundą prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Iš Pareiškėjo skundo turinio matyti, kad dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, nesilaikant kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo sustoti, ginčo nėra. Pareiškėjas skundu nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria D. M. netaikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos.

8. ANK 421 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 180 iki 280 Eur ir privalomai taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo dviejų iki šešių mėnesių.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačiusi Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė straipsnio sankcijos minimumui lygią nuobaudą – 180 Eur baudą ir minimaliam 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui taikė administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

9. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: jis įvažiavo į geležinkelio pervažą nesustojęs prie kelio ženklo „Stop“, neįsitikinęs, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo bėginė transporto priemonė) jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į D. M. skunde nurodytas aplinkybes ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, nes jam visgi paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina ir tai, kad pirma Pareiškėjui buvo siūloma sumokėti administraciniame nurodyme įvardintą baudos dydį (90 Eur).

Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė tiek į D. M. asmenybę, tiek ir į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Kita vertus, vien teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas ir buityje, negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai Pareiškėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

D. M. ir iki administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga norint tinkamai atlikti darbo funkcijas, susisiekimui su gydymo įstaigomis, suprato, kad teisė vairuoti padeda uždirbti lėšų pragyvenimui ir rūpintis šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo, jis, vairuodamas automobilį ir artėdamas prie geležinkelio pervažos, nesustojo prie „Stop“ ženklo ir nesustojęs pervažiavo per geležinkelio pervažą, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, tiek į šeimos narių poreikius. Pabrėžtina tai, jog Pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl teisės vairuoti reikalingumo yra susijusi tik su darbo jo vadovaujamoje bendrovėje organizavimu ir teismo nevertintina kaip ypatinga ar išimtinis atvejis.

11. Teismo vertinimu, šiuo atveju D. M. padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam Pareiškėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Nors D. M. skunde nurodo, jog elgėsi apdairiai ir stengėsi laikytis KET reikalavimų, apsižvalgė ir įsitikino, kad neartėja traukinys, t. y. įsitikino, kad yra saugu pervažiuoti šią pervažą ir nėra jokio pavojaus nei jam, nei aplinkiniams, ir tik tuomet, nesustodamas prie „Stop“ ženklo, kirto pervažą, tačiau tokius skundo teiginius teismas vertina kritiškai ir nemano, jog taip kirsdamas geležinkelio pervažą, D. M. laikėsi visų saugumo priemonių, įsitikino, jog KET pažeidimas nesukels pasekmių, ir dėl to tokie jo veiksmai yra mažiau pavojingi.

Be to, nors skunde akcentuojama ir tai, jog jokių realių padarinių pažeidėjui nesustojus prie „Stop“ ženklo nekilo ir žala niekam nebuvo padaryta, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju D. M. yra nubaustas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats nesustojimo prie „Stop“ ženklo faktas. Taigi šio pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens pravažiavimas per geležinkelio pervažą nesustojus prie „Stop“ ženklo, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti skundo argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už šį nusižengimą individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog dėl asmens veiksmų nekilo padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal kitus administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už konkrečius padarinius (pvz., eismo įvykio, kurio metu buvo sužaloti asmenys, sukėlimą) numatančius straipsnius.

Akivaizdu, jog Pareiškėjas, motyvuodamas sugebėjimu nesustojus įsitikinti, kad per pervažą nevažiuoja traukinys ir yra saugu važiuoti per ją nesustojus, kritiškai nevertina savo pavojingo elgesio, o tai rodo, kad administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo, paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, ir atimti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis), negali būti pasiekti Pareiškėjui netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nesiremiama skunde paminėta teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-854-785/2016) kaip precedentu, kadangi šioje byloje ir nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, juolab, kad paminėtoje byloje buvo sprendžiama dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo už nusižengimą, padarytą važiuojant neblaiviam, o ne pravažiuojant per pervažą nesustojant prie „Stop” ženklo. Dėl šios priežasties, nustačius, jog skunde akcentuojamoje byloje nustatytos ne analogiškos aplinkybės, konstatuotina, jog teismas nėra saistomas šioje nutartyje padarytų išvadų dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, ir spręstina, jog šiuo atveju nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti minėto straipsnio nuostatas ir pažeidėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

12. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis D. M. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-728-2019 skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-728-2019 palikti nepakeistą ir D. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė