Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S., gim. 1952 m. kovo 19 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016 m. gegužės 22 d., 13.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas – 0.84 promilių neblaivumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimu J. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė jam 289 eurų (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą pakeisti ir J. S. skirti nuobaudą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Nurodo, kad aplinkybės, jog pažeidėjas dirba gydytoju, jam darbinėje veikloje būtina turėti vairuotojo pažymėjimą, gali būti vertinamos individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. J. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Asmuo privalo suvokti, kad toks jo elgesys kelia pavojų visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, ir suprasti galimas tokio pažeidimo pasekmes jam ir jo artimiesiems. Pažeidimas padarytas gyvenamojoje vietovėje, dienos metu, kada intensyvus eismas, todėl vertintina, kad darydamas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pažeidėjas sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam. Pats vairavimas esant neblaiviam, nors ir nustatytas neblaivumas ne itin daug viršija leistiną normą, J. S. neapibūdina kaip drausmingo eismo dalyvio. Kaip matyti, iš asmens baustumo pažymos, J. S. praeityje yra ne kartą baustas už KET reikalavimų nesilaikymą.Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą J. S. atstovas advokatas Antanas Danielius prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tikrinant neblaivumą po burnos skalavimo skysčio panaudojimo galėjo būti praėjusios 3-4 minutės. Tuo tarpu teismo medicinos ekspertas nurodė, jog burnos skalavimo skysčiai paprastai turi didelę alkoholio koncentraciją ir gali suklaidinti alkotesterio duomenis. Kad J. S. yra būtinas burnos skalavimo skystis patvirtina byloje esantys dokumentai. Taip pat pažymi, kad J. S. yra solidaus amžiaus, turi mokslinį habilituoto medicinos mokslų daktaro laipsnį, pedagoginį profesoriaus laipsnį, dirba Sveikatos mokslų universiteto klinikose. Jis kaip patyrės specialistas yra kviečiamas sudėtingais širdies operacijų atvejais ir jam į darbo vietą būtina prisistatyti per 15 minučių. Per tokį trumpą laiko tarpą galima į darbą atvykti tik savo automobiliu. Mano, jog Institucija visiškai neatsižvelgė į nubausto asmens asmenybę, į jo atliekamų funkcijų svarbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nesutinka su J. S. paskirta nuobauda ir prašo paskirti baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Institucija skundžia pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymo.Iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo matyti, kad J. S. buvo paskirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali 289 Eur bauda ir, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nebuvo taikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Aukštesniojo teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas J. S. pritaikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, materialiosios ar proceso teisės nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, teismas įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, atsižvelgė į J. S. nustatyto girtumo laipsnį (nustatytas lengvas 0,84 prom. girtumas), rėmėsi ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog J. S. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi bei kitomis nuobaudos individualizavimui reikšmingomis aplinkybėmis. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad J. S. praeityje nebuvo baustas už analogiškų teisės pažeidimų padarymą ir nėra laikomas sistemingu KET pažeidėju, jo praeityje padaryti pažeidimai pavieniai, nėra laikomi itin pavojingais. Visos baudos už administracinius teisės pažeidimus yra sumokėtos. Be to, J. S. yra gydytojas kardiochirurgas ir dirba LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje vieno etato darbo krūviu, tame tarpe turi 4 budėjimus per mėnesį. Esant skubiam iškvietimui į LSMU Kauno klinikas turi prisistatyti ne vėliau kaip per 15 minučių. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti LSMU Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovo pažyma (b. l. 21). Taigi akivaizdu, jog atėmus teisę vairuoti, J. S., esant skubiam iškvietimui, nei taksi, nei visuomeniniu transportu nespėtų per 15 minučių nuvykti į savo darbo vietą.Atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbinė padėtis nesuteikia, jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, o pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Tačiau pažymima, jog nagrinėjamu atveju, J. S. netekus teisės vairuoti transporto priemonių, būtų pažeistas ir visuomenės interesas, kadangi jo darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su trečiųjų asmenų gerove, kurie nėra susiję su padarytu administraciniu teisės pažeidimu. Todėl tai žinodamas ir vertindamas J. S. ateityje turi elgtis itin atsakingai ir nedaryti teisės pažeidimų, kurie apribotų jam galimybę įgyvendinti savo pareigas visuomenei. Taigi įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog nuobauda, paskirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga. Kauno apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad J. S. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs ir tai, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).Įvertinus visas aplinkybes, konstatuojama, kad administracinė nuobauda J. S. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.