Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 13B-2002 „Dėl įrašymo į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ M. S. ir A. S. šeima įrašyta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras teikė bendrąsias socialines paslaugas ir specialią socialinę priežiūrą, buvo vykdomi planiniai apsilankymai šeimoje.

2018 m. sausio 25 d. atsakovė M. S. kartu su dukromis dėl galimai įvykusio smurto artimoje aplinkoje buvo apgyvendintos Krizių centre, o vėliau moteris su vaikais išvyko gyventi pas savo tėvus, (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 19 d. Skyriuje buvo gauta informacija apie M. S. netinkamą elgesį su mažamete dukra G. S.. 2018 m. vasario 22 d. Skyriuje gauti rašytiniai ir žodiniai M. S. ir jos motinos V. D. paaiškinimai apie netinkamą A. S. elgesį su dukra G. S.. Visa informacija buvo perduota Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariatui. 2018 m. vasario 22 d. Skyriuje pasitarimo metu nuspręsta mažametėms mergaitėms G. S. ir L. S. nustatyti laikinąją globą, kol paaiškės policijoje pradėto tyrimo eiga ir išvados. Taip pat Skyrius iniciavo mergaičių siuntimą psichologiniam įvertinimui dėl galimos seksualinės prievartos „Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre“. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymais Nr. 13B-290 ir Nr. 13B-291 likusioms be tėvų globos mažametėms G. S. ir L. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. vasario 22 d., vaikų globėja paskirta socialinė globėja R. P.. Nepilnamečių G. S. ir L. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su socialine globėja. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 13B-416 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 13B-2002 „Dėl įrašymo į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ dalies pripažinimo netekusios galios“ pripažinta netekusios galios minėto įsakymo dalis dėl M. S., jai išvykus gyventi į kitą savivaldybę“.

A. S. gyvena dviejų kambarių bute su savo mama. Apsilankymų namuose metu pastebimas tvarkos trūkumas. Paslaugų gavėjas nedirba, nuo 2020 m. sausio 8 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Socialinio darbuotojo konsultacijų metu A. S. emocinė būsena būna permaininga. Jis uždaras ir gynybiškas. Atsakovas nelinkęs kalbėtis apie šeimoje vyraujančias problemas. Dėl susidariusios situacijos jo šeimoje kaltina buvusią žmoną atsakovę M. S.. Savo kaltės neįžvelgia, neprisiima asmeninės atsakomybės. Klientui dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, žemo savęs vertinimo ne kartą buvo siūloma lankytis psichologo konsultacijose, tačiau vyras atsisakė. Socialinio darbuotojo konsultacijų metu vyras buvo motyvuojamas vykdyti atvejo vadybos posėdžio metu sudarytame pagalbos plane numatytus uždavinius. Atsakovas į tai žiūrėjo skeptiškai ir nei vieno uždavinio neįgyvendino. A. S. buvo motyvuojamas bendrauti su vaikais, tačiau jis teikdavo, kad nežino, kur jo vaikai yra arba nurodydavo, kad jam vaikus turi atvežti socialinis darbuotojas pas jį ir tada jis su jais bendraus. Vyro nesumotyvavo ir kalbėjimas apie vaiko ir tėvo ryšio reikšmę ir svarbą, apie sunkius jausmus, kuriuos jaučia jis bei vaikai dėl jo staigaus bendravimo su vaikais nutraukimo. Atsakovas jau daugiau nei metus laiko nematė savo dukrų. Vertinant vyro aktyvumą socialinio darbuotojo konsultacijų metu bei neatkreipimą dėmesio į išsakytas pastabas, galima teigti, kad atsakovo A. S. motyvacija lankytis konsultacijose ir spręsti problemas iš esmės yra silpna, nes pokyčiai nevyksta.

Atsakovas A. S. per laikinosios globos laikotarpį nevykdė šeimai pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nesilankė tikslinėse psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijose, tėvystės įgūdžių ugdymo grupių nelankė. Atsakovas A. S. visiškai nesirūpina vaikais, nusišalino nuo vaikų priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl nepilnamečiai vaikai G. S. ir L. S. yra atskirtini nuo motinos M. S., o atsakovui A. S. neterminuotai ribotina tėvo valdžia dukrų atžvilgiu.

Atskyrus nepilnamečius vaikus nuo motinos ir neterminuotai apribojus tėvo valdžią, mažametėms G. S. ir L. S. skirtina nuolatinė globa (rūpyba).

V. D. atitinka reikalavimus, keliamus globėjui. Atsižvelgiant į trečiojo asmens tinkamumą, išreikštą pageidavimą ir sutikimą būti vaikų globėju, nuolatiniu globėju skirtinas trečiasis asmuo V. D.. Jokių neigiamų duomenų apie trečiąjį asmenį bei abejonių jo tinkamumu būti nepilnamečių vaikų nuolatiniu globėju ieškovas neturi. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma globėjo gyvenamojoje vietoje. Gabija ir L. S. gyvena V. D. šeimai priklausančiame bute. Buto gyvenamasis plotas yra 59 kv. m, gyvenamųjų kambarių skaičius – 3, namuose, kartu su globojamais vaikais, gyvena 5 asmenys. Namuose yra visi komunaliniai patogumai: vandentiekis, kanalizacija, vonia ir dušas, tualetas su nutekamu vandeniu, karštas vanduo. Mergaitės gyvena kartu 12 kv. m kambaryje. Kambaryje yra vaikiška lova, sofa- lova, kuri užima visą kambario sieną, akvariumas. Nors kambaryje yra langas, tačiau jaučiamas dienos šviesos trūkumas. Buities ir gyvenimo sąlygos V. D. namuose yra tinkamos anūkių globai. Sudarytos mergaitėms sąlygos miegui, laisvalaikio praleidimui, higienos laikymuisi. V. D. užtikrina anūkių tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos ir mitybos poreikius.

Globėja stengiasi tenkinti mergaičių auklėjimo, ugdymo poreikius, tačiau moteris kartais susiduria su sunkumais, kuriuos globėja stengiasi spręsti. Tarp senelės ir anūkių stebimas teigiamas ir stiprus emocinis ryšys. Mergaitės, gyvendamos senelės šeimoje, jaučiasi saugios, mylimos, gali lavinti savo įgimtus gabumus, pažinti gyvenimą. V. D. stengiasi užtikrinti G. ir L. ir jos artimų giminaičių ryšių palaikymą, bendravimą. V. D. linkusi palaikyti ryšius su giminaičiais. Paramos nelaimės ar ligos atveju moteris sulauktų iš vyro S. ir sūnaus M.. Moteris supranta saugių ir patvarių ryšių svarbą anūkių gyvenime bei geba užtikrinti mergaičių bendravimą su bendraamžiais. Vaiko gerovės centras „Gynia“, įvertinę turimus faktus, teikia išdavą, kad V. D. yra tinkamas asmuo globoti G. S. ir L. S. nuolatinėje globoje.

Ieškovas prašo atskirti nepilnametes G. S. ir L. S. nuo atsakovės motinos M. S. dėl jos ligos, neterminuotai apriboti atsakovo tėvo A. S. valdžią nepilnamečių G. S. ir L. S. atžvilgiu, nes tėvas visiškai nesirūpina vaikais, nusišalino nuo vaikų priežiūros, ugdymo, nesuvokia tėvų valdžios turinio, nesuvokia teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo mažamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi.

Kadangi vaikus galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigas savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė M. S. Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje šiuo metu nesigydo, paskutinį kartą lankėsi Konsultacijų poliklinikoje 2020 m. vasario 19 d., buvo konsultuota gydytojo psichiatro, nustatyta diagnozė pagal TLK-10-AM F70.1 – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 91). NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašu (1 t., b. l. 159) ir Darbingumo lygio pažyma Nr. DL-1 Nr. 0878387 (1 t., b. l. 157) nustatoma, kad atsakovei nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2053 m. balandžio 17 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas - 45 proc., darbingumo lygio priežastis – 27.15 ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės, diagnozės kodas pagal TLK-10 (duomenys neskelbtini).

Viešosios įstaigos Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro 2020 m. rugsėjo 29 d. informacija Nr. 147 (2 t., b. l. 122) nustatoma, kad M. S. yra Viešosios įstaigos Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro žinioje, jai nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini)ji buvo prisirašiusi Psichikos sveikatos centre nuo 2011 m. kovo 20 d. iki 2015 m. vasario 9 d. ir nuo 2018 m. kovo 19 d. iki šių dienų. Paskutinio apsilankymo metu 2019 m. vasario 11 d. ambulatoriškai buvo skirtas medikamentinis gydymas.

Ieškovo atstovo paaiškinimais, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė 2017 m. gegužės 15 d. raštu (1 t., b. l. 27) informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Kauno klinikinėje ligoninėje nuo 2017 m. gegužės 11 d. buvo gydoma G. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Su vaiku stacionarizuota motina, kuri laukiasi kūdikio. 2017 m. gegužės 13 d. pastebėta, kad moteris savavališkai pasišalino iš ligoninės. Gydymosi ligoninėje metu buvo pastebėta, jog moteris dažnai elgiasi neadekvačiai, nesupranta personalo nurodymų, ribotai geba rūpintis mergaitės sveikata ir gerove.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017 m. gegužės 18 d. raštu (1 t., b. l. 28) nustatoma, kad 2017 m. gegužės 11 d. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių atvyko G. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir medicininės apžiūros metu gydantis gydytojas pastebėjo vaiko higienos trūkumus: nešvarūs rūbeliai, kvapas, ant veiduko ir kūnelio stebėtos subraižymo žymės.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. Buities tyrimo aktu Nr. 11V-364 (1 t., b. l. 29-30) nustatoma, kad šeima stokoja socialinių įgūdžių, namai netvarkingi, buitis skurdi, vaikui trūko higienos, taip pat pastebėtas sužeidimas prie akies. Namuose buvo rasti medikamentai, kurie vartojami nuo haliucinacijų. M. S. paaiškino, kad žiemą ji bandė žudytis, yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, o šiuo metu medikamentų nevartoja.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 13B-2002 „Dėl įrašymo į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ M. S. ir A. S. šeima įrašyta į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros.

2018 m. sausio 25 d. atsakovė M. S. kartu su dukromis dėl galimai įvykusio smurto artimoje aplinkoje buvo apgyvendintos Krizių centre, o vėliau moteris su vaikais išvyko gyventi pas savo tėvus (duomenys neskelbtini).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymais Nr. 13B-290 ir Nr. 13B-291 likusioms be tėvų globos mažametėms G. S. ir L. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. vasario 22 d., vaikų globėja paskirta socialinė globėja R. P.. Nepilnamečių G. S. ir L. S. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su socialine globėja.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 13B-416 „Dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 13B-2002 „Dėl įrašymo į Jonavos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ dalies pripažinimo netekusios galios“ pripažinta netekusios galios minėto įsakymo dalis dėl M. S., jai išvykus gyventi į kitą savivaldybę.

Ieškovo atstovės paaiškinimais, atsakovės M. S. paaiškinimais, trečiojo asmens V. D. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė M. S. dėl objektyvių aplinkybių, t. y. psichikos ligos negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnametėmis dukromis, ji negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų, be to šių pareigų dėl savo ligos ji negalėjo vykdyti ir anksčiau, nes Viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė 2017 m. gegužės 15 d. raštu informavo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad Kauno klinikinėje ligoninėje gydant G. S., pastebėta, kad M. S. dažnai elgiasi neadekvačiai, nesupranta personalo nurodymų, ribotai geba rūpintis mergaitės sveikata ir gerove, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2017 m. gegužės 18 d. rašte nurodoma, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje G. S. medicininės apžiūros metu gydantis gydytojas pastebėjo vaiko higienos trūkumus.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai 2017 m. gegužės 24 d. aplankę šeimą nustatė, kad šeima stokoja socialinių įgūdžių, namai netvarkingi, buitis skurdi, vaikui trūko higienos, taip pat pastebėtas sužeidimas prie akies; M. S. paaiškino, kad žiemą ji bandė žudytis, yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, o šiuo metu medikamentų nevartoja, namuose rasti vaistai nuo haliucinacijų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl M. S. diagnozuotos ligos pagal TLK-10: (duomenys neskelbtini), dėl kurių jai nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2053 m. balandžio 17 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, netektas darbingumas – 45 proc. Dėl diagnozuoto lengvo protinio atsilikimo jai yra sunku užtikrinti vaikų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo bei auklėjimo sąlygas. Be to atsakovė pati pripažino, kad ji viena negali tinkamai prižiūrėti savo dukrų ir jomis rūpintis. Esant visoms aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas vaikus G. S. ir L. S. atskirti nuo jų motinos M. S. (CK 3.179 straipsnis).

CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Ieškovo atstovo paaiškinimais, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. Savikevičių šeimoje įvyko konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu (1 t., b. l. 148-149) nustatoma, kad atsakovo A. S. atžvilgiu Jonavos rajono policijos komisariate 2018 m. sausio 26 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja M. S.. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per bausmės atlikimo laiką dalyvauto smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 14 d.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje atsakovas pats pripažino, kad nuo 2018 m. lapkričio mėnesio jis nelanko savo dukrų, kurios gyvena su globėja, neteikia joms išlaikymo. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis galėtų auginti vieną dukrą, kurią galėtų vežiotis automobilio kabinoje. Tokia atsakovo nurodyta aplinkybė patvirtina tik tą faktą, kad atsakovas nesupranta tėvo pareigos užtikrinti vaikams saugią aplinką. Nustatyta, kad atsakovas su dukromis nesimatė nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, nurodydamas teismo posėdyje ir atvejo posėdžiuose nurodydamas, kad dukras jam turi atvežti į susitikimus specialistai. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galėjęs įgyvendinti savo teisę matytis su dukromis, jomis rūpintis ir nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandęs spręsti šią problemą ir būtų kreipęsis prašydamas pagalbos į socialinių paslaugų centrą dėl matymosi ir bendravimo su vaikais. Pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad atsakovas buvo skatinamas ir motyvuojamas bendrauti su dukromis. Tačiau nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki šios dienos nesirūpino dukromis materialiai, su jomis nebendravo, nesirūpino jų auklėjimu, nevykdė pagalbos planuose numatytų priemonių, atsisakė bet kokios jam teikiamos pagalbos ir paslaugų, ir tai patvirtina atsakovo valios trūkumą vykdyti tėvo pareigas ir įrodo atsakovo visišką nesirūpinimą vaikais.

Atsakovas su vaikais nebendrauja, jų nelanko. Atsakovas stengiasi pateisinti savo nebendravimą su vaikais nuo 2018 m. lapkričio mėnesio tuo, kad jis negali vaikų parsivežti namo, nes buvo pažadėjęs dukrai Gabijai, jog atvykęs kitą kartą vešis ją į namus, o jam vaikų negrąžina, nurodo, kad jis į (duomenys neskelbtini) pas globėją nevyks, vaikus turi atvežti į pasimatymą specialistai. Tačiau šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas, visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo ir kuo toliau, tuo labiau stengiasi šių pareigų neatlikti. Atsakovas ne tik nebendrauja su dukromis, bet ir neteikia vaikams materialinio išlaikymo, t. y. nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, jų materialine ir dvasine gerove, jų auklėjimu ir sveikata. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir dukrų G. S. ir L. S. ryšys yra nutrūkęs, atsakovas neketina vykdyti tėvo pareigas, be to neatsakingai ir lengvabūdiškai siekia šių pareigų išvengti, pateisindamas savo elgesį menkomis ir nepagrįstomis priežastimis.

Atsakovas atsisakė socialinių paslaugų, todėl darytina išvada, kad atsakovas nepripažįsta problemos, vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu, nesirūpina vaikais, toks atsakovo elgesys pažeidžia vaikų interesus. Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovo kaltais veiksmais. Atsakovas apie dvejus metus visiškai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jis nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvo valdžios ribojimą. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys vaikų atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovas pats patvirtino, kad vaikais nesirūpina, su jais nebendrauja, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovui A. S. neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo vaikų G. S. ir L. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

Nepilnametėms G. S. ir L. S. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra trijų ir penkių metų amžiaus, joms yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 3 ir 6 punktai).

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymais Nr. 13B-290 ir Nr. 13B-291 likusioms be tėvų globos mažametėms G. S. ir L. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. vasario 22 d.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 2 d. įsakymais Nr. 13B-695 ir Nr. 13B-695 pakeisti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 13B-291 „Dėl laikinosios globos nustatymo L. S.“ ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 13B-290 „Dėl laikinosios globos nustatymo G. S.“ L. S. ir G. S. globėja paskirta V. D. nuo 2018 m. gegužės 3 d., L. S. r G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja.

2019 m. gruodžio 2 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų Nr. 4GVA-1080 ir Nr. 4GVA-1081 (1 t., b. l. 131-135) duomenimis nustatyta, kad G. S. ir L. S. gyvena viename kambaryje, kuriame tvarkinga, švaru, yra viena dvigulė lova ir kūdikio lovelė, maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos, maistas pakankamai įvairus ir pakankamo kiekio, mergaitės aprūpintos rūbais ir avalyne, lanko darželį, žaislų daug neturi, nes pasak globėjos mergaitės labiau mėgsta žaisti su namų apyvokos daiktais. Mergaitės draugauja su bendraamžiais darželyje, savaitgaliais eina į parką, ten susitinka vaikų, nori su jais draugauti. Motina lanko mergaites, kurios labai gerai sutaria su globėja, jaučiasi mylimos, saugios, labai myli senelį ir kartu gyvenantį dėdę. Globėja sulaukia daug pagalbos iš socialinės darbuotojos, globėja bendradarbiauja su globos centru, pas ją nuolat lankosi socialinė darbuotoja.

Išvada dėl V. D. tinkamumo globoti G. S. ir L. S. (1 t., b. l. 137-141) nustatoma, kad V. D. yra pensininkė, jos sutuoktinis S. D. yra pensininkas, bet dar dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vairuotoju. G. S. ir L. S. gyvena V. D. šeimai priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) Bute yra trys kambariai, buto gyvenamasis plotas 59 kv. m, kartu su globojamais vaikais, gyvena 5 asmenys. Namuose yra visi komunaliniai patogumai. Buities ir gyvenimo sąlygos V. D. namuose yra tinkamos anūkių globai. Sudarytos sąlygos G. S. ir L. S. miegui, laisvalaikio praleidimui, higienos laikymuisi. Moteris užtikrina anūkių tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos ir mitybos poreikius. Globėja stengiasi tenkinti mergaičių auklėjimo ugdymo poreikiu, tačiau moteris kartais susiduria su sunkumais, kuriuos globėja stengiasi spręsti. Tarp senelės ir anūkių stebimas teigiamas ir stiprus emocinis ryšys. Mergaitės, gyvendamos senelės šeimoje, jaučiasi saugios, mylimos, gali lavinti savo įgimtus gabumus, pažinti gyvenimą. Tikėtina, kad vaiko rūpybos išmoka naudojama mergaičių poreikiams tenkinti. V. D. stengiasi užtikrinti anūkių ir jos artimų giminaičių ryšių palaikymą, bendravimą. V. D. linkusi palaikyti ryšius su giminaičiais. Paramos nelaimės ar ligos atveju moteris sulauktų iš vyro S. D. ir sūnaus Manto. V. D. supranta saugių ir patvarių ryšių svarbą anūkių gyvenime bei geba užtikrinti mergaičių bendravimą su bendraamžiais. V. D. tikisi paramos iš artimųjų. Iškilus sunkumams globojant anūkes, moteris visada paramos kreipiasi į specialistus, nevengia su jais bendradarbiauti. V. D. yra tinkamas asmuo globoti G. S. ir L. S. nuolatinėje globoje.

Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo 2020 m. birželio 17 d. aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43-58) nustatoma, kad G. ir L. globėja tinkamai jomis rūpinasi, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, gamina maistą, leidžia laisvalaikį, perka rūbus ir avalynę. L. artimesnė su seneliu, G. labiau prisirišusi prie V. D., mergaitės globėją ir jos vyrą vadina mama ir tėčiu. Globėja stengiasi tenkinti mergaičių poreikius, jas sieja labai artimas ryšys, galimai globėjai trūksta su vaiko raida bei amžiaus tarpsniais susijusių žinių. Siūlytina globėjai teikti aktyvesnę globos centro socialinių darbuotojų pagalbą.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis V. D., jos sutuoktinis S. D. ir sūnus M. D. yra neteisti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis S. D. nebaustas, o V. D. ir M. D. buvo bausti, tačiau šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, baustumas išnykęs.

2020 m. vasario 7 d. medicininiu pažymėjimu Nr. 48 (1 t., b. l. 143) nustatoma, kad V. D. kitą asmenį globoti gali.

Iš surinktos informacijos apie šeimą matyti, kad L. S., G. S. ir V. D. gyvena V. D. šeimai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir juos globoti. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą teismas sprendžia, kad V. D. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl V. D. skirtina vaikų L. S. ir G. S. globėja, vaikų gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad vaikai L. S. ir G. S. turi turto, nėra, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, L. S. ir G. S. turto administratoriumi skirtina vaiko globėja.

Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).

Materialinio išlaikymo priteisimas

CPK 407 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Ieškovas prašo priteisti iš M. S. ir A. S. materialinį išlaikymą L. S. ir G. S. iki jų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 100 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjai globotinių interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikių neįrodinėja. Augantiems mažamečiams vaikams G. S., kuri yra 5 metų amžiaus, ir L. S., kuri yra 3 metų amžiaus, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Ieškovei pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsakovė M. S. yra neįgali, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, tačiau dirba ir jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija, kurios dydis nuo 2020 m. gegužės 1 d. yra 123,63 Eur ir darbo užmokestis, jos vidutinis gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, - 664,32 Eur. Atsakovės M. S. galimybės gauti pajamų iš darbo teisinių santykių yra apribotos jai nustatytu nedarbingumo lygiu, atsakovė turi asmeninio turto, tačiau šis turtas yra dalinė nuosavybė, šiai nuosavybei registruota hipoteka, todėl iš tokio turto teikti išlaikymą vaikams nėra galimybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaikų amžių, jų poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), teismas konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atitinkančio minimalią mėnesinę algą, ir iš atsakovės M. S. yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms G. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 100,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2020 m. kovo 31 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Atsakovas A. S. nelankė dukterų nuo 2018 m. lapkričio 21 d., neteikia joms materialinio išlaikymo. Jokių pateisinančių priežasčių, dėl kurių jis neteikė išlaikymo dukroms, atsakovas nenurodė. A. S. turi nekilnojamojo turto, tačiau jam registruota hipoteka, todėl iš tokio turto teikti išlaikymą vaikams nėra galimybės. Atsakovas A. S. dirba nuo 2019 m. spalio 1 d. ir gauna pastovias pajamas, jo darbo užmokesčio vidurkis yra 976,59 Eur, t. y. 300 Eur didesnis už atsakovės M. S. pajamas. Gaudamas tokias pajamas, atsakovas nepagrįstai vengia teikti išlaikymą savo vaikams. Šios aplinkybės patvirtina tik aplaidumą vykdant tėvo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų ir teigia juos vykdantis, tačiau pažymėtina, kad konkrečiu atveju vaikų interesai yra prioritetiniai, todėl pareiga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams negali dominuoti pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atžvilgiu, o turėdamas pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo privalo įvertinti savo galimybes papildomai įsipareigoti kitiems kreditoriams. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaikų amžių, jų poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), į išlaikytinių skaičių, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė yra geresnės už atsakovės, teismas, pasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad atsakovo A. S. teikiamo materialinio išlaikymo dalis nepilnamečiams vaikams turi būti didesnė už atsakovės teikiamą išlaikymą, todėl iš atsakovo A. S. yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms G. S. ir L. S. kiekvienai po 120,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2020 m. kovo 31 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad šio išlaikymo dydis (120 Eur) kiekvienam vaikui neviršija orientacinio priteistino išlaikymo dydžio, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės minimalios algos pusės (223 Eur atskaičius mokesčius), todėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio padidinimas nepažeis atsakovo, kuris yra darbingas ir sveikas, interesų.