Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovams S. Z. ir R. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką ieškovei pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnis).

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2013-05-17 ieškovė su atsakove S. Z. nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP120278, pagal kurios sąlygas ieškovė suteikė atsakovei 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio kreditą 30 dienų terminui. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta kredito grąžinimo diena 2013-06-16. Atsakovė pagal 2013-05-17 kredito sutartį įsipareigojo grąžinti ne tik 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio paimtą kreditą, bet ir sumokėti 1,74 Eur (6,00 Lt) sutarties sudarymo mokestį bei 82,00 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 4,20 Eur (14,50 Lt). Atsakovė 2013-06-16 iš viso turėjo pervesti ieškovei 92,82 Eur (320,50 Lt), tačiau įsipareigojimo neįvykdė. Sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatyta, kad už vėlavimą grąžinti kreditą skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Kreditas buvo paimtas atsakovės S. Z. vardu jai būnant santuokoje su atsakovu R. Z.. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad 2014-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-816-793/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutraukė S. Z. ir R. Z. santuoką, pripažino prievoles tretiesiems asmenims UAB „4finance“, „UAB „MCB Finance“, BIGBANK AS, UAB „Nordecum“, AB Swedbank solidariosiomis S. Z. ir R. Z. prievolėmis. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-09-06.

Dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio

Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos kredito sutarties, pripažinimo solidariąja buvusių sutuoktinių prievole. Atsakovės S. Z. teigimu, už prievolės ieškovei vykdymą turėtų būti atsakinga tiek ji, tiek jos buvęs sutuoktinis R. Z., o šio teigimu - atsakinga atsakovė.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Kaip jau minėta, 2014-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-816-793/2014 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pripažino prievolę UAB „Nordecum“ solidariąja S. Z. ir R. Z. prievole. Teismas 2014-08-06 sprendime padarė išvadą, jog paimti kreditai buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, ieškovė apie paimtus kreditus žinojo, todėl šalių prievoles kreditoriams ir pripažino solidariomis. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl privalomas. Be to, tiek atsakovė S. Z., tiek atsakovas R. Z. teismo posėdžių metu pripažino, kad minėtas sprendimas jiems buvo žinomas, suprantamas, tačiau apeliacijos teise nei vienas iš jų nepasinaudojo.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų S. Z. ir R. Z. prievolės ieškovei UAB „Nordecum“ pobūdis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t.y. prievolė UAB „Nordecum“ pripažinta solidariąja S. Z. ir R. Z. prievole (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas) .

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Tarp ieškovės ir atsakovės S. Z. vardu sudarytos sutarties pagrindu atsirado vartojimo kredito prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis, numato, kad šalys turi teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tarp šalių 2013-05-17 sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. SP120278 nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovai šios sutarties teisėtumo neginčija ir šioje byloje. Kaip nustatyta 2014-08-06 sprendime civilinėje byloje Nr. N2-816-793/2014, kuriuo nutraukta atsakovų santuoka, paimtas iš ieškovės kreditas buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti, ieškovė apie paimtus kreditus žinojo. Atsakovai savo paaiškinimuose nurodė, kad sudarant sutartį su ieškove šeimos turtinė padėtis buvo sunki, jiems trūko pinigų, kas rodo, jog buvo šalių valia sudaryti vartojimo kredito sutartį. 2013-05-17 Vartojimo kredito sutartis, kol nenuginčyta, yra teisėta ir galiojanti, todėl turi būti vykdoma. Ieškovė suteikė atsakovei kreditą, tačiau atsakovė nustatytais terminais kredito negrąžino ir palūkanų nemokėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovai pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė atsakovams suteikė kreditą, atsakovai kreditu naudojosi šeimos poreikiams tenkinti, tačiau savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė - iki šiol ieškovei negrąžino 86,89 Eur kredito, 1,74 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 4,20 Eur palūkanų ir 44,51 Eur delspinigių. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusio įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimai dėl 86,89 Eur negrąžino kredito ir 1,74 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo yra visiškai tenkintini.

Ieškovė prašo iš atsakovų solidariai priteisti 4,20 Eur palūkanas, nustatytas pagal kredito sutartį už naudojimąsi paskolintais pinigais. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalis). 2013-05-17 Vartojimo kredito sutartyje buvo sutarta dėl 4,20 Eur (14,50 Lt) palūkanų sumokėjimo, todėl šis ieškovės reikalavimas yra tenkintinas.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jam tenkančios prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą privalo sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai (kredito gavėjai) įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį nevykdė, be pareigos grąžinti kreditą ir sumokėti ieškovei palūkanas, atsakovai taip pat turi pareigą sumokėti ieškovės paskaičiuotus delspinigius. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.72 straipsnis). 2013-05-17 Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose šalys susitarė, kad už vėlavimą grąžinti kreditą bus skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo pavėluotos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 44,51 Eur delspinigių. Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė, įvertinusi 2013-05-17 Vartojimo kredito įstatymo nuostatą dėl vartojimo kredito gavėjui taikytinos netesybų normos, skaičiuoja 0,05 proc. dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2013-06-17 iki 2016-01-31, t.y. už 959 dienas. Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių terminas, todėl vadovaujantis minėta Civilinio kodekso norma, kasacinio teismo išaiškinimais dėl padidintos vartotojų teisių apsaugos, įvertinus, kad ieškovės paskaičiuoti delspinigiai sudaro apie 51 proc. atsakovų skolos, dėl tokios sumos susidarymo iš dalies kalta ir pati ieškovė, savalaikiai nesikreipusi į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovei priteistini delspinigiai mažintini, priteisiant delspinigius už 180 dienų, - 8,35 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnis).

Dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pažymėtina, kad 2016-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-10845-1032/2016 dėl skolos priteisimo iš skolininkės S. Z. kreditorės UAB „Nordecum“ naudai. Atsakovei S. Z. pateikus prieštaravimus ieškovė pateikė teismui ieškinį. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo priimtas 2016-06-28, todėl ši data laikytina bylos iškėlimo data.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė patyrė 12,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovų (Civilinio proceso kodekso 80, 93 straipsniai).

Šioje byloje mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai). Kadangi ieškovė byloje sumokėjo 12,00 Eur žyminio mokesčio, valstybei iš atsakovų priteistina po 1,50 Eur (3,00 Eur bendra suma) žyminio mokesčio. Kadangi iš atsakovų priteistinos po 1,50 Eur žyminio mokesčio išlaidos valstybei yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 įsakymu) nustatyta minimali valstybei priteistina 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos ir neišieškotinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 178, 185, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovams S. Z., R. Z. dėl skolos priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. Z. ir R. Z. 86,89 Eur skolą, 1,74 Eur sutarties sudarymo mokestį, 4,20 Eur palūkanas, 8,35 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 101,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-06-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Nordecum“ naudai.

Priteisti iš atsakovės S. Z. 6,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Nordecum“.

Priteisti iš atsakovo R. Z. 6,00 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Nordecum“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.