Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas pareiškėjo V. M. skundas dėl antstolės A. R. Ž. atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui. Pareiškėjas nurodo, kad jam paskirtos 231,70 Eur baudos nėra sumokėjęs ir antstolis priverstine tvarka negalėjo jos išieškoti, kadangi nuo 2004 metų buvo priteistas išlaikymas nepilnamečio sūnaus T. N. išlaikymui J. M. naudai. Kai dirbo, išlaikymą mokėjo iš darbo užmokesčio ir tik 2022 m. liepos 26 d. išmokėjo išlaikymą sūnui. Baudos mokėti nevengė. Šiuo metu vykdymo senaties terminas vykdomojoje byloje Nr. 0075/11/00739 yra suėjęs. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato pareigą antstoliui vykdomąją bylą nutraukti, kai pasibaigia vykdymo senaties terminas. Prašo vykdomąją bylą nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui.

Antstolė A. R. Ž. 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-22-75-20815 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Antstolė nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0075/11/00739 duomenimis, kiekvienais metais po kelis kartus buvo ir yra tikrinama skolininko turtinė padėtis. Vykdymo veiksmai atliekami nuo 2011 m. liepos 28 d. iki šios dienos. Skolininkas apie jam paskirtą baudą žinojo, ir nors gavo pajamas, bet pats geranoriškai baudos nemokėjo ir piktybiškai vengė ją sumokėti. Tik 2022 m. birželio 2 d. antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo 176,98 Eur, kurie paskirstyti ir 43,20 Eur pervesta į valstybės biudžetą. Atlikus įmoką, senaties terminas nutraukiamas. Be to, pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, skolininkui piktybiškai nemokant baudos, senatis sustoja. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0075/11/00739 dėl senaties nėra jokio teisinio pagrindo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją)(intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A.R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/11/00739, pradėta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. A2.1.-22-586/2011 dėl 231,70 Eur skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Kaip matyti iš nutarimo Nr. A2.1.-22-586/2011, bauda skolininkui paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 412 straipsnio 2 dalį. Skolininkas V. M. teismo priteistos baudos gera valia nesumokėjo, todėl vykdomojoje byloje buvo pradėtas priverstinis priteistos baudos išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog vykdomoji byla turi būti nutraukta, kadangi yra suėjęs penkerių metų senaties terminas. Antstolė nurodo, kad skolininkas apie jam paskirtą baudą žinojo, ir nors gavo pajamas, bet pats geranoriškai baudos nemokėjo ir piktybiškai vengė ją sumokėti. Pagal galiojančius teisės aktus ir teismų praktiką, skolininkui piktybiškai nemokant baudos, senatis sustoja.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Taigi vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas.

Šiuo atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, jog vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu pradėta vykdomoji byla, t.y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. A2.1.-22-586/2011, buvo pateiktas priverstiniam vykdymui 2011 m. liepos 25 d., t.y. iki įsigaliojant (2017 m. sausio 1 d.) šiuo metu galiojančiam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

Nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis buvo reglamentuojama ATPK 308 straipsniu. Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – priverstinio vykdymo senaties terminų.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. BK 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Vertinant minėtą dviejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui, pažymėtina, kad iš vykdomojoje byloje Nr. 0075/11/00739 esančių įrodymų nustatyta, jog nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą dėl vykdymo senaties termino suėjimo, nes antstolė nepažeidė jokių imperatyvių normų, per visą vykdymo laikotarpį nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Vykdomosios bylos Nr. 0075/11/00739 duomenys patvirtina, jog priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko veiksmai buvo atliekami reguliariai, antstolė periodiškai teikė užklausas kredito įstaigoms ir bankams apie pareiškėjo (skolininko) turimas lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie pareiškėjo (skolininko) nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, Kelių transporto priemonių registrui apie pareiškėjo (skolininko) vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino VSDFV duomenų bazės informaciją apie skolininko darbovietę, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, ir kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad vykdymo proceso metu, nors jis tęsiasi nuo 2011 metų, nebuvo dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolė, siekdama išieškoti iš skolininko administracinę nuobaudą, būtų neatlikusi nė vieno vykdymo veiksmo.

Sprendžiant klausimą dėl trečiosios vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą. Be to, CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese. Skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas yra skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29, 30 punktai).

Vadinasi, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad jis nėra šios baudos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių jo siekį sumokėti paskirtą baudą. Pareiškėjas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes bei duomenų, kurie leistų spręsti, jog bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ėmėsi pakankamų veiksmų, kad pagerintų savo turtinę padėtį ir įvykdytų jam paskirtą administracinę nuobaudą (CPK 178 straipsnis). Priešingai iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ilgą laiką neturėjo nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų. Taigi bauda nėra išieškota būtent dėl pareiškėjo – skolininko vykdomojoje byloje – pasyvaus elgesio išieškojimo procese.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – teikė užklausas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui, Nekilnojamojo turto registrui, Kelių transporto priemonių registrui ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolio atliktus vykdymo veiksmus, teismas sprendžia, kad vykdomosios bylos Nr. 0075/11/00739 nutraukti dėl suėjusio senaties termino nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0075/11/00739 grąžinti antstolei A. R. Ž.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.