Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-21 · Civilinė byla Nr. e2A-1820-273/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-21
Bylos Nr.
e2A-1820-273/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02510-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Atsakovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kernavės g. 8“
Ieškovas
akcinės bendrovės Lietuvos draudimo
Trečiasis asmuo
V. B., I. Š., Č. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1820-273/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02510-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Kernavės g. 8“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-887/2017 pagal ieškovo akcinės bendrovės Lietuvos draudimo ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai „Kernavės g. 8“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys V. B., I. Š. ir Č. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB Lietuvos draudimas kreipėsi su ieškiniu į Alytaus rajono apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės DNSB „Kernavės g. 8“ 429,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 14,11 Eur kompensacines palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. vandeniu užliejus buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas Nr. 13-5; 13-6, 13-7, buvo sugadinta sieninė spinta bei plytelės. Įvykio metu butas Nr. 13 ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal ieškovo sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 487 Eur. Ieškovas apdrausto buto savininkui išmokėjo 429,08 Eur (be PVM) dydžio draudimo išmoką, išskaičiavęs 57,92 Eur besąlyginę išskaitą. Buto užpylimas įvyko dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), trūkusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio tarp butų Nr. 17 ir Nr. 18 sienos perdangoje. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra atsakovė, kuri privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vamzdžius, bei iki avarijos organizuoti bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdyno remontą, todėl privalo atlyginti atsiradusią 429,08 Eur žalą. Iš atsakovės turi būti priteistos 14,11 Eur kompensacinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015 m. gruodžio 5 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016 m. birželio 20 d.) už 200 d.Atsakovė DNSB „Kernavės g. 8“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė nėra atsakinga už atsiradusią žalą, kadangi nėra visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl mano, kad atsakovė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės ieškovui 429,08 Eur turtinės žalos atlyginimą, 14,11 Eur kompensacines palūkanas, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 101,76 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovės valstybei 13,47 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. užpylimo vandeniu metu buvo užlietas V. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykio metu trečiajam asmeniui V. B. padaryta 429,08 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas, ieškovas (draudikas) atlygino trečiojo asmens patirtą žalą, sumokėdamas 429,08 Eur draudimo išmoką. Buto (duomenys neskelbtini) lubos buvo sulietos dėl trūkusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio tarp butų Nr. 17 ir Nr. 18, esančio sienos perdangoje. Kadangi namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriumi yra atsakovė, kuri privalėjo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo inžinerinė įranga nepadarytų žalos, todėl ieškovas (draudikas), atlyginęs trečiajam asmeniui V. B. žalą, regreso tvarka reiškia ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.Teismas nurodė, kad tam, kad atsirastų atsakovės deliktinė atsakomybė būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė yra preziumuojama (CK 6.263 str. 1 d.), tai ieškovas privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Iš byloje pateikto 2012 m. kovo 14 d. ir 2014 m. spalio 14 d. apžiūros aktų, teismas nustatė, kad namo vandentiekio ir nuotekų magistraliniai tinklai ir stovai seni, susidėvėję, sutrūkinėję ir rekomenduota vamzdžius pakeisti. Teismo vertinimu atsakovė neatliko arba netinkamai atliko savo kaip namo administratoriaus pareigas prižiūrėti namo bendro naudojimo objektus kaip tai numatyta Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 4 d.). Teismo vertinimu, atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas. Kito buto užliejimo šaltinio (trūkusio vamzdžio, už kurio priežiūrą nėra atsakinga atsakovė; vandens išpylimas ant grindų aukščiau esančiame bute ir pan.) byloje nėra nustatyta, kas leidžia pripažinti, jog dėl atsakovės priežiūroje esančio namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio trūkimo (nesandarumo) buvo aplietas butas. Nurodė, kad nustačius, jog butas, (duomenys neskelbtini), buvo užlietas, trūkus namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiui, ir atsakovei nepateikus įrodymų, kad užliejimas įvyko ne dėl šios priežasties (t. y. šaltiniai kiti), turi būti vertinama, kad atsakovė netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objekto (vamzdynų) priežiūrą, ne vieną kartą konstatavus defektus jokių veiksmų nesiimta, dėl ko atsirado žala, t. y. atsakovės veiksmus teismas pripažino neteisėtais. Nurodė, kad atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, atlikdama savo pareigas, nes dėl jos prižiūrimo namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio trūkimo buvo aplietas butas. Teismas konstatavo, kad atsakovė laikytina kalta dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 str. 3 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, neobjektyviai vertino bylos aplinkybes;Sprendime suabsoliutinama atsakovės civilinė atsakomybė dėl trečiojo asmens atskirų patalpų lubų sudrėkimo, nepagrįstai konstatuojamas bendrijos neveikimas, vykdant bendrojo naudojimo patalpų, inžinerinių komunikacijų ir tinkle priežiūrą;Atsakovė atstovauja bendrijos narių interesus, disponuoja tomis piniginėmis lėšomis, kurias skiria bendrijos nariai konkrečioms tikslinėms reikmėms. Bendrijos prievolės tenka bendrijos nariams. Šiuo atveju pačiai draudėjai materialine prasme tenka prievolė prisidėti prie bendrijos kaip atsakovo materialinės atsakomybės ieškovui;Nėra vieno iš civilinės atsakomybės elemento - priežastinio ryšio tarp bendrijos vykdomos veiklos ir kilusių pasekmių - trukusio vamzdžio buvimo; Teismas nevertino, kad tam, jog pastatas nemodernizuotas, pati atsakovė neturėjo jokios įtakos, nes sprendimo priėmimui buvo reikalingas didesnės dalies savininkų pritarimas - tokio pritarimo nebuvo (nebuvo pritarimo ir trečiojo asmens V. B.);Teismas neįvertino, kad tam tikra dalis inžinerinės įrangos yra butų savininkų būstuose, dalis įrangos yra uždengta statybinėmis konstrukcijomis. Net ir su butų savininkų sutikimu patekus į būstus, be tam tikrų statybinių konstrukcijų ardymo veiksmų negalima tiesiogiai apžiūrėti inžinerinių tinklų, įvertinti jų būklę;Tai, kad rekomendacijos dėl nurodytų inžinerinių tinklų trūkumų nebuvo įgyvendintos nėra atsakovės kaltės ar neveikimo, nes bendrija neturi absoliutaus savarankiškumo, eksploatuojant pastatą - tokiems darbams atlikti būtinas bendrijos narių - savininkų sprendimas, nes tai reikalauja didelių finansinių investicijų; Teismas nepagrįstai atmetė bendrijos argumentus, kad žalos atsiradimui tiesioginės įtakos turėjo faktas, kad trečiasis asmuo V. B. išgriovė savo bute sieną, dėjo gipso kartono plokštę ir pasididino kambario erdvę, nes esą bendrija šių aplinkybių neįrodė.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas pagrįstai nustatė atsakovės veiksmų neteisėtumą. Atsakovė neatliko arba netinkamai atliko savo kaip namo administratoriaus pareigas prižiūrėti namo bendro naudojimo objektus kaip tai numatyta Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (redakcija galiojusi nuo 2011-11-23 iki 2016-04-04) (toliau - reglamentas). Bendrija bei jos pirmininkas neatliko visų Bendrijai priskirtų funkcijų po 2012-03-14 namo būklės patikrinimo. Bendrijos pirmininkas net neketino patekti į butus. Žala atsirado dėl atsakovės neveikimo, t. y. nuo 2012 ir 2014 metais nustatytų bendro naudojimo objektų defektų nešalinimo, kol 2015 metais atsirado žala, kurios galima buvo tikėtis;Nagrinėjamu atveju žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, žalos ieškovo apdraustam turtui nebūtų padaryta; Kiti, t. y. ne su deliktinės civilinės atsakomybės sąlygomis, susiję atsakovės argumentai ieškovo nuomone, nėra teisiškai reikšmingi; Sprendimas yra teisėtas, kadangi priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, ir pagrįstas, kadangi priimtas tinkamai pritaikius įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, bei tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG, veikiantis per Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialą v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).Byloje nustatyta, kad 2015-09-17 buvo užlietas vandeniu V. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo apdraustas Būsto draudimu. Įvykio metu trečiajam asmeniui V. B. padaryta 429,08 Eur turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas, ieškovė (draudikas) atlygino trečiojo asmens patirtą žalą, sumokėdama 429,08 Eur draudimo išmoką. Nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos buvo sulietos dėl trūkusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio tarp butų Nr. 17 ir Nr. 18, esančio sienos perdangoje. Kadangi namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų administratoriumi yra atsakovė – DNSB „Kernavės g. 8“, todėl ji privalėjo užtikrinti, kad bendrojo naudojimo inžinerinė įranga nepadarytų žalos. Šių duomenų pagrindu teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė, atlyginusi trečiajam asmeniui V. B. žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Byloje konstatuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos buvo sulietos dėl trūkusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio tarp butų Nr. 17 ir Nr. 18, esančio sienos perdangoje. Nors namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, tačiau CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Nagrinėjamu atveju, atsakovei yra perduota bendrojo naudojimo objektų – vamzdynų valdymas ir priežiūra.Teismas nustatė, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad vamzdynai būtų tikrinami, vertinamas jų stovis ir sutvarkyti. Iš daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kernavės g. 8“ gyvenamojo namo 2012-03-14 apžiūros akto Nr. 1 matosi, kad buvo atlikta gyvenamojo namo – pastato statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūra su tikslu nustatyti pastato techninę būklę. Šio akto 9-11 punktuose nurodyta, jog vandentiekio ir nuotekų magistraliniai tinklai ir stovai seni, susidėvėję, sutrūkinėję ir rekomenduota vamzdžius pakeisti. 2012-09-30 buvo sušauktas Bendrijos narių visuotinis susirinkimas iš kurio protokolo matyti, kad, Bendrijos narių balsavimu nebuvo patvirtintas namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas. 2014-10-14 vėl buvo atlikta gyvenamojo namo apžiūra su tikslu detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindines statinio konstrukcijas, inžinerinę įrangą, nustatyti statybinių tyrinėjimų poreikį, pastato defektų ir remonto darbų poreikį, įvertinti nuolatinių stebėjimų kokybę. Šio akto 6 punkte nurodyta, jog vandentiekio ir nuotekų magistraliniai tinklai ir stovai seni bei rekomenduota vamzdžius pakeisti. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad po 2012-03-14 namo būklės patikrinimo, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtame akte nurodytos rekomendacijos dėl defektų šalinimo būtų įgyvendintos, todėl pagrįstai sprendė, kad žala atsirado dėl atsakovės neveikimo, t.y. dėl nuo 2012 ir 2014 metais nustatytų bendro naudojimo objektų defekto nešalinimo, kol 2015 metais trūko bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdis. Atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, atliekant savo pareigas, nes dėl jos prižiūrimo namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio trūkimo buvo aplietas butas, todėl atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio skundo argumentas, kad tam tikra dalis inžinerinės įrangos yra butų savininkų būstuose, dalis įrangos yra uždengta statybinėmis konstrukcijomis, o patekus į būstus be tam tikrų statybinių konstrukcijų ardymo veiksmų negalima tiesiogiai apžiūrėti inžinerinių tinklų, niekuo nepagrįstas, nes kaip matyti iš 2012-03-14 ir 2014-10-14 gyvenamojo namo apžiūros aktų, atsakovė turėjo galimybę apžiūrėti ir nustatyti bendro naudojimo objektų defektus.Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog sudarant draudimo sutartį draudikas neturi pareigos apžiūrėti būstą. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo taisyklėse Nr. 67 (redakcija galiojanti nuo 2016-06-01) draudikui pareiga apžiūrėti būstą, sudarant draudimo sutartį, nenustatyta. Taip pat jokie kiti teisės aktai nenumato draudikui tokios pareigos. Be to, teismas pagrįstai sprendė, kad šis atsakovės argumentas neturi reikšmės tenkinant ieškinį. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad trečiojo asmens V. B. butas buvo užlietas dėl atsakovės kaltės ir kad ieškovė atlygino V. B. patirtą žaląApeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė bendrijos argumentus, kad žalos atsiradimui tiesioginės įtakos turėjo faktas, kad trečiasis asmuo V. B. išgriovė savo bute sieną, dėjo gipso kartono plokštę ir pasididino kambario erdvę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad trečiojo asmens V. B. bute buvo atliekamas remontas, griaunama siena ar statoma nauja, todėl vien faktinės aplinkybės nurodymas, nepagrindžiant jos jokiais įrodymais nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė