Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-13281-937/2020 priimtas 2020-03-20 priimtas teismo įsakymas.

Teisme gauti ir priimti skolininko prieštaravimai dėl išduoto 2020-03-20 teismo įsakymo ir kreditorė informuota apie jos teisę pareikšti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 439 straipsnio 3 dalis).

Teisme gautas ieškovės ieškinys dėl 118,20 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad UAB „Veesla“ prašymu ieškovė jai išdavė 2019-09-19 sutikimą Nr. 19LD-VI-1505 leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose. Sutikime nurodyta, kad žemės darbus atliekantis asmuo UAB „Veesla“, žemės darbų vykdymo vieta (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo terminas nuo 2019-09-25 iki 2019-12-25.

2019-09-19 sutikimo 1 punkte nurodytas vienas iš privalomų reikalavimų, kad privaloma žemės kasimo darbus pradėti vykdyti tik po to, kai su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais suderintas žemės darbų vykdymo aprašas ir schema. Sutikimo 2 punktas nustato, kad, atliekant žemės kasimo darbus, šiuos darbus atliekantis asmuo (nagrinėjamu atveju UAB „Veesla“) privalo ne vėliu kaip dvi darbo dienas iki darbų pradžios telefonu iškviesti ieškovės atstovą, pranešus tikslų žemės darbų pradžios laiką ir vietą. Sutikimo 4 punktas nustato, kad virš dujotiekio bei elektros kabelių žemę kasti tik rankiniu būdu.

UAB „Veesla“ darbų vadovas D. G. 2019-09-25 telefonu informavo ieškovės atstovą, kad jam yra žinoma, kurioje vietoje yra įrengti ieškovei priklausantys elektros požeminiai kabeliai ir kad vykdydami žemės kasimo darbus juos atsikas rankiniu būdu, todėl ieškovės atstovui atvykti į žemės darbų vykdymo vietą ir patikslinti kabelių linijų vietos nereikia. 2019-09-26 telefonu buvo gautas avarinis iškvietimas dėl elektros kabelio pažeidimo adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad atsakovas vykdė žemės kasimo darbus ekskavatoriumi, kasant tranšėją prie kabelių spintos (duomenys neskelbtini), ir nutraukė 0,4 kV kabelių liniją (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta buvo užfiksuota nuotraukose. Ieškovės atstovas įvykio vietoje įvertinęs situaciją iškvietė rangovo UAB „Energika“ (toliau – rangovas) atstovus, kuriems buvo pateiktas 2019-09-26 paslaugų/darbų užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti pažeistos kabelių linijos avarinius remonto darbus. Rangovas tą pačią dieną, t. y. 2019-09-26, atliko kabelių linijos remonto darbus ir pateikė ieškovei surašytą 2019-10-01 atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 118,29 Eur (be PVM) sumai. Įvykio vietoje UAB „Veesla“ darbų vadovas D. G. informavo, kad buvo numatęs žemės kasimo darbus vykdyti rankiniu būdu, tačiau jam dar neatvykus ir neleidus pradėti vykdyti žemės kasimo darbų ekskavatoriumi, atsakovas savavališkai pradėjo pats vykdyti žemės kasimo darbus ekskavatoriumi ir pažeidė ieškovei priklausančią kabelių liniją prie kabelių spintos (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad yra nustatytas neginčytinas faktas, kad kabelių liniją pažeidė atsakovas, vykdydamas tranšėjos kasimo darbus prie kabelių spintos (duomenys neskelbtini)ir tuo tikslu atlikdamas žemės kasimo darbus ieškovei priklausančių inžinerinių tinklų apsaugos zonoje, neturėdamas jam išduoto ieškovės leidimo atlikti tokius darbus.

Nurodo, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas. Ieškovė 2019-11-12 raštu Nr. 41030- 19KR-SD-10630 „Dėl žalos atlyginimo“ kreipėsi į atsakovą dėl 118,20 Eur žalos atlyginimo, nurodydamas, kad ieškovei žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jam vykdant žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, nesilaikant elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Teigia, kad atsakovas 2019-11-12 el. laišku informavo, kad kabelių linija neva buvo įrengta ne pagal techninį projektą, ir paprašė nurodyti, kokius reikalavimus jis pažeidė. Ieškovė 2019-11-27 raštu Nr. 41030- 19KR-SD-11160 „Dėl žalos atlyginimo“ nurodė atsakovui, kokių teisės aktų reikalavimus jis pažeidė, taip pat informavo, kad atsakovas nebuvo gavęs ieškovės sutikimo leisti vykdyti žemės kasimo darbus elektros kabelių tinklų apsaugos zonoje.

Teismas 2020-04-14 nutartimi priėmė ieškovės ieškinį, o atsakovui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Teisme gautas atsakovo R. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo jis prašo ieškinį atmesti ir priteisti jam 50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis turėjo teisę atlikti žemės kasimo darbus ir žemės kasimo darbai būtent jo buvo atlikti kabelių spintos (duomenys neskelbtini) kabelio apsaugos zonoje. Nurodo, kad 2019­09­26 iš vieno savo sklypo į kitą sklypą tiesė elektros kabelį saulės elektrinės prijungimui. Dalis darbų (kabelio apsaugos zonoje) turėjo būti atliekama rangovo UAB „Veesla“ pagal ieškovės 2019­09­19 išduotą sutikimą Nr. 19LD­VI­1505, tačiau kabelis buvo tiesiamas per valstybei priklausantį vietinės reikšmės kelią į kabelių spintą (duomenys neskelbtini), kuri yra pajungta kabeliu 0,4/10kV, kurio apsaugos zona – žemės plotai ir oro erdvė apriboti vertikaliomis plokštumomis, esančiomis nuo jų 1 metro atstumu. Šiems kasimo plotams (per valstybinės reikšmės vietinį kelią) buvo išduotas 2019­09­23 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas „Atlikti kasinėjimo darbus (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje, atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje“ Nr. (148.8.) 29KD­1 R. M. vardu. Kadangi leidimas atlikti kasinėjimo darbus ne elektros kabelio apsaugos zonoje buvo išduotas R. M. vardu ir šių darbų dėl didelės jų apimties buvo neįmanoma atlikti rankiniu būdu, su UAB „Veesla“ (saulės elektrinės montuotoju) buvo sutarta, kad šiuos darbus atliks atsakovo pasamdytas ekskavatorius, tuo metu dirbęs atsakovo gretimame sklype, statomame gyvenamosios paskirties namo teritorijoje.

Pagal ieškovės išduotą UAB „Veesla“ 2019­09­19 sutikimo Nr. 19LD­VI­150 13 punktą, prieš pradedant darbus AB „ESO“ tinklų apsaugos zonose turėjo būti atliktas tinklų eksploatavimo tarnybos suderintas darbų planas, o vadovaujantis 5 punktu darbai kabelio apsaugos zonose turėjo būti vykdomi prižiūrint AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui. Teigia, kad sutartą darbų valandą (2019­09­26 13 val.) ieškovės atstovas atsakovo nuostabai nepasirodė ir jokio darbų plano AB „ESO“ tinklų apsaugos zonose nepateikė. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovės atstovas be jokių priežasčių nepanoro atvykti į darbų vietą, nors UAB „Veesla“ ieškovę informavo, kaip yra nurodyta sutikimo 2 punkte.

Kadangi leidimas žemės kasimo darbams viešose erdvėse buvo išduotas atsakovo vardu, 2019­09­26 dieną 13 val. atsakovas nurodė kasimo darbus atliekančiam subjektui pradėti kasimo darbus.

Įvertinus rangovo UAB „Sautrana“, klojusio kabelį į (duomenys neskelbtini) spintą, 2017­12­18 pateiktą techninį projektą ir kitus pateiktus duomenis, buvo suprasta, kad kabelis patiestas statmenai per vietinės reikšmės valstybinį kelią į (duomenys neskelbtini) ir jam galioja 1 metro apsaugos zona. Nei pateiktame techniniame projekte, nei viešai prieinamuose oficialiuose šaltiniuose (www.regia.lt) nėra nurodyta, kad yra numatyta „atsargos kilpa“, išeinanti iš kabelio apsaugos zonos ribų. Įvertinęs šiuos duomenis ir siekiant nekliudyti 0,4/10kV kabelio, einančio į (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodė ekskavatorininkui kasti tranšėja tik iki 0,4/10kV kabelio apsaugos zonos ribos, iš dešinės (duomenys neskelbtini) pusės (žiūrint nuo kelio). Toliau kabelio apsauginės zonos ribose darbus rankiniu būdu turėjo atlikti UAB „Veesla“. Pirmiausia buvo iškasta tranšėja per kelią, tačiau dar esant dideliam atstumui (tarp 1,3­2 metro) iki (duomenys neskelbtini) žemės paviršiuje apie 40 centimetrų gylyje buvo užkabintas kabelis. Kabelis neturėjo nei apsauginio šarvo, nei apsauginės juostos. Vėliau pilnai atidengus kabelį dalyvaujant ieškovės atstovui, paaiškėjo, kad kabelis turėjo apsauginį šarvą tik apie 1 m nuo (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad ieškovės įrengtas kabelis neatitiko LR Energetikos ministro 2012-02-03 įsakymu Nr. 1­22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių ir 2011-12-20 įsakymu Nr. 1­309 patvirtintų Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių bei ieškovės patvirtintų 0,38­10 kV elektros oro ir kabelinių linijų technologinės kortos reikalavimų (toliau - taisyklės). Teigia, kad kabelis privalėjo būti paklotas 1 m gylyje po važiuojamąja kelio dalimi vamzdyje ir 0,7 metro gylyje po žeme su signaline plastmasine juosta, įvilktas į apsauginį šarvą.

Įvykus kabelio pažeidimui ne kabelio apsaugos zonoje, nedelsiant buvo informuota ieškovė ir toliau jokie darbai nebuvo neatliekami. Atvykus ieškovės atstovui, kabelio tiesimo darbus rankiniu būdu toliau tęsė ieškovės nurodytas rangovas UAB „Veesla“ pagal jam ieškovės išduotą 2019­09­19 sutikimą Nr. 19LD­VI­1505.

Teigia, kad ieškovė ieškinyje naudoja nepagrįsta sąvoką „atsargos kilpa“, ieškovei, siekiant pagrįsti, kodėl kabelis sumontuotas kelis metrus į šoną nuo (duomenys neskelbtini), o ne tiesia linija, kaip kad yra suprojektuota UAB „Sautrana“ techniniame projekte, neatitinka taisyklių reikalavimų, t. y. taisyklėse nėra apibrėžta ir naudojama tokia sąvoka ar techninis sprendimas. Dėl šių priežasčių ieškovė nepagrįstai teigia, kad „atsargos kilpa“ turėjo būti įrengta ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Siekiant išvengti kabelio pažeidimo, kasimo darbai buvo atliekami vadovaujantis techniniu projektu, todėl atsakovas ir jam dirbę asmenys negalėjo žinoti, kad kabelis gali būti įrengtas netinkamai. Be to, „atsargos kilpa“, jei ji buvo būtina, galėjo būti įrengta, kilpą darant virš įrengto kabelio, o ne šone ((duomenys neskelbtini)dešinėje).

Teigia, kad ieškovės pateikta fotofiksacija neatitinka realybės. Be to, ieškovė teismui nepateikė suklastotos fotofiksacijos, siųstos atsakovui 2019­11­27 raštu Nr. 41030 19KR­SD­11160. Minėto rašto 1 priede atstumai iki pažeisto kabelio užrašyti ranka ir neatitinka realybės.

Nurodo, kad ieškovės teismui pateikta fotofiksacija neįrodo atsakovo padaryto pažeidimo ir nėra tinkamai įforminta. Fotofiksacijos autentiškumas kelia abejonių. Pirmiausia, nesimato jokių matavimo rodmenų ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad kabelis buvo pažeistas būtent kabelio apsaugos zonoje. Antra, ieškovės fotofiksacija yra atlikta pavėluotai, t. y. po UAB „Veesla“ atliktų darbų dalyvaujant ieškovės atstovui, o tai, savaime suprantama, pakeitė kabelio pradinę padėtį ir tranšėjos šlaitų aukštį. Šią aplinkybę įrodo fotofiksacijoje UAB „Veesla“ darbų pabaigoje paklota kabelio apsauginė juosta. Trečia, dalis fotofiksacijos atlikta ne ant pažeisto kabelio vietos arba matavimai atliekami prie supiltų žemės kauburių, siekiant parodyti didesnį kabelio gylį negu iš tiesų yra. Ketvirta, atsakovas teikia savo fotofiksaciją, iš kurios akivaizdu, kad kabelis buvo sumontuotas apie 40 cm gylyje (vertinama iki žolės sluoksnio) ir pažeidžiant kabelio apsaugos zonos reikalavimą (> 1 metras) bei techninį projektą. Penkta, kasant tranšėja įvykio vietoje, buvo rasta alkoholio plastikinis butelis.

Atsakovo manymu, ieškovei žalą sukėlė ne atsakovo atlikti veiksmai, o UAB „Sautrana“ 2018 m. nekokybiškai atlikti naujo kabelio klojimo darbai į (duomenys neskelbtini). Kiekvienas ūkio subjektas atlikdamas veiksmus turi elgtis apdariai ir apgalvotai. Jei kabelis būtų paklotas pagal galiojančius taisyklių reikalavimus ir vadovaujantis elementaria logika, kiti ūkio subjektai nepapultų į tokias situacijas. Dėl šios priežasties ieškovė dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į UAB „Sautrana“ ir pats elgtis atsakingai išduodamas leidimus atlikti darbus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). R. M. 2014-07-24 pareiškimu dėl žemės naudojimo sąlygų leido AB Lesto minėtame sklype įrengti 0,4 kV kabelinę liniją pagal su juo suderintu gyvenamo namo prisijungimo prie AB Lesto tinklų (duomenys neskelbtini), įsipareigodamas elektros įrenginių apsaugos zonoje laikytis teisės aktų nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei veiklos apribojimų, nurodydamas, kad specialiosios elektros įrenginių apsaugos zonos nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos jam yra žinomos (2014-07-24 pareiškimo 3 punktas).

2019-09-19 AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdavė sutikimą Nr. 19LD-VI-1505 „Leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose“ žemės darbus atliekančiam asmeniui - UAB „Veesla“ - leisti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019-09-25 iki 2019-12-25 montuoti inžinerinius tinklus.

Į bylą atsakovas pateikė 2019-09-23 (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimą „Atlikti kasinėjimo darbus (duomenys neskelbtini) savivaldybės viešojo naudojimo teritorijoje, atitveriant ją ar jos dalį arba apribojant eismą joje“ Nr. (148.8.)29KD-1, kuriuo R. M. leista nuo 2019-09-26 iki 2019-09-26 (1 d. d.) UAB „Veesla“ atlikti kasinėjimo darbus, atitverti ją ar jos dalį arba apriboti eismą joje.

Į bylą pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios kabelio pažeidimą, taip pat duomenys, patvirtinantys, jog ieškovo 2019-09-26 užsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Energika“ atliko kabelių linijos remonto darbus, ką patvirtina 2019-10-01 atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai 118,29 Eur (be PVM) sumai. Byloje yra 2019-11-12 raštas atsakovui dėl žalos atlyginimo, ir elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad R. M. nesutinka su patirta žala.

Ieškovas ieškiniu teigia, kad atsakovas pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 11, 16.2, 16.5, 19.12 punktų reikalavimus, nes žemės kasimo darbus elektros linijų apsaugos zonoje vykdė neturėdamas sutikimo (sutikimas išduotas ne jam, o UAB „Veesla“), kad be sutikimo draudžiama kasinėti giliau nei 0,3 metro, o pagal taisyklių 6.3 punktą apsaugos zona yra 1 metras.

Atsakovas nesutinka, kad jis pažeidė 0,4 kV kabelių liniją kabelinės linijos apsaugos zonoje ir nesilaikė toje zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų. Pasak atsakovo, dar esant dideliam atstumui (tarp 1,3­2 metro) iki kabelių spintos (duomenys neskelbtini)žemės paviršiuje apie 40 centimetrų gylyje buvo užkabintas kabelis, kad suprato, jog kabelis patiestas statmenai per vietinės reikšmės valstybinį kelią į (duomenys neskelbtini) ir jam galioja 1 metro apsaugos zona, kad techniniuose dokumentuose nėra numatyta „atsargos kilpa“, išeinanti iš kabelio apsaugos zonos ribų.

Nors atsakovas teigia, kad kabelių nurodytoje vietoje neturėjo pagal projektą būti, įvertinus, kad byloje ginčo nėra, kad kabelis rastas nustatytoje vietoje, kad atsakovas pats nurodė, kad kabelis buvo užkabintas 40 cm gylyje apie 1,3­2 metro atstumu iki (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas pripažino, kad jis ir pažeidė elektros kabelį, teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, kad kabeliui, šiuo atveju su apsaugos kilpa, vis tiek galioja 1 metro apsaugos zona, tad atsakovas kasė žemę elektros tinklų apsaugos zonoje.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovei dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.216, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str.). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-09 nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

Elektros tinklų apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu Nr. 1-93 (redakcija, galiojusi nuo 2013 07 01 iki 2020 01 01.), 5 punkte paaiškinta, kad apsaugos zona – greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Pagal Taisyklių 6.3 punktą, elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos išilgai požeminių elektros kabelių linijų – žemės juostos apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kabelių linijų konstrukcijų kraštinių taškų – 1 metro, o iki statinių pamatų – 0,6 metro atstumu.

Taisyklių 16 punktas numato, kad elektros tinklų apsaugos zonose be raštiško tuos elektros tinklus eksploatuojančių asmenų sutikimo draudžiama vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras; dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose (Taisyklių 16.2, 16.5 punktai).

Taisyklių 19.12 punktas numato, kad elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, kurie gali trikdyti normalų elektros tinklų darbą, gadinti juos arba dėl kurių gali įvykti nelaimingų atsitikimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neginčija fakto, jog jis atliko darbus, be kita ko, giliau nei 0,3 m. Atsakovas pripažįsta, kad darbai buvo atliekami 0,4 m. ir giliau. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas darbus vykdė elektros tinklų apsaugos zonoje.

Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad leidimas buvo gautas ne atsakovui, o UAB „Veesla“ įmonei atlikti tam tikrus darbus, tad atsakovo teiginiai, kad jis turėjo leidimą atlikti kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat teismas, pažymi, kad atsakovas, nesulaukęs UAB „Veesla“, AB „ESO“ darbuotojų, savavališkai atliko darbus, kurie negalėjo būti atliekami jo paties iniciatyva, dar daugiau – panaudojant sunkiąją techniką apsaugos zonoje.

Vien atsakovo teiginiai be ekspertų išvadų, kad kabelių linijos yra nutiestos neteisingai, nesudaro pagrindo spręsti esant tokiam faktui.

Teismo vertinimu, atsakovo atlikti veiksmai buvo draudžiami, o neatvykus darbuotojams neatidėjus darbų, papildomai nesuderinus kito galimo laiko, pripažintina, kad jis elgėsi nerūpestingai, nors turėjo žinoti, numanyti, kad vykdo darbus apsaugos zonoje ar visiškai šalia jos ir imtis visų būtinų priemonių, kad žala neatsirastų. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, tai patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo į bylą teiktos fotonuotraukos.

Atsakovas, vykdydamas kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonos ribose, privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Pabrėžtina, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos 2010-03-29 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, nustatančios specialiuosius žemės naudojimo reikalavimus, yra privalomos ne tik elektros tinklų savininkams, eksploatuojantiems elektros tinklus, bet ir žemės ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų, kuriuose yra elektros tinklai, naudotojams. Vykdant bet kokią ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Elektros tinklų apsaugos taisyklių.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė teisės aktuose nustatytos pareigos, vykdė darbus savavališkai, neįsitikinęs, kad darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų ir tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sukėlusius ieškovės nurodytą ir pagrįstą žalą. Tarp jos kaltės bei kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, kadangi jis neveikė taip, kaip turėjo pareigą veikti. Susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti.

Atsakovas žalos dydžio neginčijo, todėl darytina išvada, kad ieškovės patirtų nuostolių (žalos) dydis byloje yra įrodytas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti, t. y. ieškovės patirta žala (nuostoliai), atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas jai iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (118,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str. teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 118,20 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų 20 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1148,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.