- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-671-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50319-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- M. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. priimto nutarimo Nr. 95-481 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 144 straipsnį, 281 straipsnio 6 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metais laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pakeitė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendį: veiką, kvalifikuotą pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, perkvalifikavo į BK 281 straipsnio 5 dalį ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 144 straipsnį ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymu „Dėl amnestijos akto“, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 22 dienos laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2017 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-481 nutarta taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 3 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio datos, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, ši rizika nustatyta žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu nustatyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant pagal „OASys“ metodiką, nuo bausmės atlikimo pradžioje esančio 38 balų sumažėjo iki 16 balų. Pataisos įstaigoje nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, priteistą civilinį ieškinį dengia, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Šiuo metu nuteistojo požiūris į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą – pozityvus, nuteistasis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, nuteistasis koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje priimtą 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-481 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo teigti, kad jis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis M. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis M. J. teigia, kad teismas, vertindamas komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir spręsdamas komisijos nutarimo pagrįstumą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi. Nors šiuo atveju teismas kaip vieną lygtinio paleidimo netaikymo motyvų nurodė, nusikaltimo sunkumą ir jo pobūdį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino padarytos veikos pavojingumą, sunkumą ir kitas aplinkybes. Anot apelianto, apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrus bausmę nuteistajam, vadovaujantis BK 41 straipsnio nuostatomis yra įtvirtinami ir bausmės tikslai, todėl šis klausimas jau yra išspręstas teismui paskyrus bausmę. Revizuoti bausmės tikslus, pakartotinai kelti šį klausimą po nuosprendžio įsiteisėjimo nėra nei tikslo, nei įstatymu suteiktos galios.
4.2. Nuteistasis M. J. skunde nurodo, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vien deklaratyvūs teiginiai negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta kokia laisvės atėmimo bausmės dalis yra „gana didelė“ bausmės atlikimo procese taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis atliko ½ paskirtos bausmės dalies, t. y. įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtinio paleidimo instituto taikymui. Nuteistojo nuomone, neatliktos bausmės dalis negali būti naudojama kaip vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Anot nuteistojo, remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, likusi neatliktos bausmės dalis, galėtų būti vertintina tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Šiuo atveju net teismas pabrėžė, kad nuteistasis elgiasi nepriekaištingai, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl teismo daroma išvada, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, yra deklaratyvi ir šabloniška. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei tariamai likusi „dar gana didelė“ atlikti bausmės dalis – nėra veiksniais, įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą.
4.3. Skundžiamojoje nutartyje nurodytas nuteistojo M. J. nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai – nuteistajam M. J. nėra suprantamas, nes anksčiau jis nėra teistas, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka nebaustas.
4.4. Nuteistojo M. J. nuomone, tai, ar egzistuoja sąlygos taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, apibrėžia socialinio tyrimo išvada, kuri yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinamas nuteistasis. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskiria tik tas nurodytas socialinio tyrimo išvadas, kurios dalinai neigiamai jį charakterizuoja, tačiau neatsižvelgta į daug pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių. Visos šios aplinkybės, nuteistojo M. J. nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, iš socialinio tyrimo išvados, kuria Komisija vadovavosi priimdama sprendimą lygtinio paleidimo taikymui, matyti, jog jis remia visuomenines vertybes, todėl išvada apie jo negatyvias nuostatas visuomenės atžvilgiu prieštarauja bylos medžiagai ir daromai Komisijos išvadai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4.5. Pataisos namų administracija Komisijai teikia tik pagrįstą socialinio tyrimo išvadą, pateikdama visapusišką vertinimą. Apeliantas skunde nurodė, kad šiuo atveju teismas kažkodėl padarė išvadą, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir įtikinanti. Skunde nuteistasis M. J. teigia, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo visiškai atsižvelgta į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas jo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Komisijos išvadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis M. J. pabrėžia, kad jis vykdo individualios socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja elgesio pataisos programose. Komisijos nutarime konstatuota, kad jis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, o tai patvirtina jo esminius pokyčius mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, už pavyzdingą elgesį, sąžiningą darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo skatintas 3 kartus, drausmine tvarka baustas nebuvo. Pataisos įstaigoje nepertraukiamai dirba nuo 2017 m. gruodžio 6 d. Pasitaisiusį elgesj patvirtina ne tik jo vidinės nuostatos, bet ir elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, pastovus ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, siekimas gyventi dorai ir nebenusikalsti. Nuteistajam priteistas 31319,12 Eur civilinis ieškinys, iš kurio per du metus jau yra padengęs 23404,92 Eur. Taip pat yra sumokėjęs 1181,45 Eur skolą iš gaunamo atlyginimo. Tai ženklios sumos atliekant laisvės atėmimo bausmę, kas rodo akivaizdžias jo pastangas kompensuoti materialinę žalą civiliniam ieškovui. Nuo 2017 m. gruodžio 7 d. jam suteikta teisė iki 2 parų parvykti namo, taip pat jam buvo suteiktos 10 parų atostogos parvykimui namo. Nustatytos tvarkos nėra pažeidęs, grįžta laiku. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta 16 balų iš 168 galimų. Tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra minimaliai pavojingas visuomenei, todėl, anot nuteistojo M. J., šis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas paneigia teismo išvadas ir akivaizdžiai prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies įtvirtintoms nuostatoms. Atkreipiamas dėmesys, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, remtis vien dinaminių balų mažėjimu, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, imperatyviai nereikalaujama, todėl teismo išvada, jog tik dinaminių balų mažėjimas apibrėžia pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra objektyvi ir teisinga.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas atsiliepimu prašo nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą atsisakyti patvirtinti 2019 m. liepos 22 d. Komisijos nutarimą ir įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą pagrįstai konstatavo, jog šiuo metu pateiktų ir teismo įvertintų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis M. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokuroro teigimu, tokią išvadą teismas pagrįstai motyvavo tuo, jog nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra linkęs pateisinti save ir nusikalstamas veikas vertina paviršutiniškai. Be to, nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, nors pasekmės negrįžtamos – žuvo kitas žmogus.
5.2. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistąjį, gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. J. skundas tenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. J. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, pažangą mažinant nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui ir pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, pervertino aplinkybes, egzistavusias priimant M. J. apkaltinamąjį nuosprendį ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nors teismas ir pripažino, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nustatė, jog ji sumažėjusi nuo 32 iki 16 balų, tačiau lakoniškai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad jis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis, likusios neatliktos bausmės dalis, gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
9. Konstatuojant šią išvadą, visų pirma, pažymėtina, kad M. J. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti tuo, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje M. J. atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, kuriems esant asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos lygtinai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal OASys metodiką yra žema (16 balų). Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, jokie M. J. pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – nenustatyti, akcentuojami vien tik nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys užkardyti veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, darbinė patirtis ir motyvacija dirbti, narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartojimas. Nors, kaip kriminogeninis veiksnys įvardintas teisės pažeidimai – ankstesni teistumai bei nusikaltimų modelis (kas įvertinta 5 balais), tačiau tiek iš teismui pateiktos medžiagos, tiek iš LITEKO programos matyti, jog M. J. anksčiau neteistas, administracine nuobauda baustas 1 kartą – 2013 metais. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kriminogeniniai veiksniai, yra susiję su ankstesniu teisės pažeidimu ir nusikalimų, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdžiu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šie veiksniai niekada nekis, nes nuteistasis jų įtakoti neturi jokios galimybės, todėl, esminės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi. Minėtas kriminogeninis veiksnys yra įvertintas vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kurią, iš šiuo metu nustatytų 16 balų, sudaro 10 statinių balų, t. y. didžiąją dalį rizikos vertinimo veiksnių. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo pirminio įvertinimo metu nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, t. y. 38 balų, rizika sumažėjo iki 16 balų, t. y. likę tik 6 dinaminiai balai ir, kaip minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta jokių kriminogeninių veiksnių, kurių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai M. J. dar galėtų mažinti.
10. Spręsdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo materialaus pagrindo, Komisija atsižvelgė į tai, kad M. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tinkamai įvertino ir kitas nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą charakterizuojančias aplinkybes. Nuo pat bausmės atlikimo pradžios M. J. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2017-12-06), laisvu nuo darbo metu dalyvauja visose privalomose (adaptacijos, pataisos, integracijos) ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. M. J. bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nei karto nepažeidė, du kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, bendrauja su artimaisiais, nuo 2017-12-07 jam suteikta teisė parvykti iki 2 parų į namus laisvu nuo darbo metu kartą į savaitę, 2018 metais ir 2019 metais suteikta teisė atostogų metu grįžti į namus 10 parų. Pažeidimų dėl to fiksuota nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje itin akcentuojama socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo yra linkęs pateisinti save, nusikaltimą vertina paviršutiniškai, kritiškai nevertina savo elgesio, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti, tačiau visiškai neįvertinta aplinkybė dėl priteistų civilinių ieškinių atlyginimo. Kaip matyti tiek iš socialinio tyrimo išvados, tiek iš patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, iš M. J. išieškota nukentėjusiesiems priteisti 13 404,92 Eur, 1300 Eur bei 10 000 Eur, jis pats ir gaunamo darbo užmokesčio yra atlyginęs 1181,45 Eur, t. y. iš priteistos 31319,12 Eur sumos, ženkli nukentėjusiesiems padarytos žalos suma (25886,37 euro) yra atlyginta, kas, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai teigti, jog M. J. savo elgesio pasekmes vertina kritiškai, stengiasi, kiek įmanoma nagrinėjamoje situacijoje, jas sušvelninti.
11. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį visiškai nepagrįstai neatsižvelgė visas nuteistąjį M. J. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad teigiamai M. J. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamas aplinkybes, susijusias su padarytos veikos pobūdžiu, nuteistojo išdėstyta pozicija dėl įvykdytos veikos, ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, sumažino jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Iš esmės teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti ir jam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių visuma sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad M. J. būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, nutardama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
12. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisijos nutarime nuteistajam siūlomi skirti įpareigojimai yra pakankami, kad nuteistasis ir toliau jaustų jam pritaikytos baudžiamosios atsakomybės poveikį.
13. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo M. J. skundo priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo M. J. skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 95-481 dėl nuteistojo M. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
M. J. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, skirti šias pareigas (draudimus):
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.