Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. P., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Andriui Šukėnui, atsakovės MB „VRV Auto“ atstovams advokatui Aurelijui Gruodžiui ir vadovui Remigijui Vilčinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinius atsakovei MB „VRV Auto“ dėl skolų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės: 1) 14 700 Eur skolos; 2) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės: 1) 13 000 Eur skolos; 2) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi abu ieškiniai buvo sujungti į vieną bylą.

4. Ieškiniuose nurodyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovės MB „VRV Auto“ direktorius Remigijus Vilčinskas yra antros eilės pusbroliai, kuriuos siejo artimi ir pasitikėjimu grįsti santykiai. Atsakovės įmonė vykdo automobilių pirkimo–pardavimo veiklą, todėl esant apyvartinių lėšų trūkumui, atsakovės vadovas Remigijus Vilčinskas kreipėsi į ieškovą dėl galimybės pasiskolinti pinigų. Ieškovas, pasitikėdamas savo pusbroliu, paskolino atsakovei 2022 m. lapkričio 28 d. dviem bankiniais pavedimais bendrą 14 700 Eur sumą. Rašytinės paskolos sutarties šalys nesudarė, kadangi ieškovas pasitikėjo pusbroliu. Ieškovas su atsakovės vadovu susitarė, kad paskola bus grąžinta iki 2024 m. sausio 28 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovė pradėjo ignoruoti bet kokius ieškovo raginimus grąžinti skolą, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Taipogi ieškovas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis 2022 m. lapkričio 18 d. paskolino 8 000 Eur, o 2022 m. lapkričio 25 d. paskolino dar 5 000 Eur. Šias paskolas atsakovas turėjo grąžinti iki 2024 m. vasario 6 d., tačiau paskola taip pat nebuvo grąžinta.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pokalbiai su atsakovės atstovu vykdavo telefonu, buvo daug pokalbių, visų detalių (aplinkybių) ieškovas gerai nepamena. Visos detalės buvo aptariamos telefonu, rašytinės sutarties nesudarinėjo, kadangi pasitikėjo pusbroliu. Atsakovės atstovas Remigijus Vilčinskas aiškino, jog jam piniginių lėšų reikėjo įmonės (kuriai vadovauja) veiklai vykdyti – automobilių verslui, tiesiog trūko pinigų, dėl to skolinosi. Buvo atliekami skirtingi pavedimai dėl buvusio limito, bet gerai nepamena. Iki šių sandorių sudarymo ieškovas su Remigijumi Vilčinsku gerai sutardavo, tarpusavyje bendravo. Bendro verslo neturėjo. Vienas pavedimas atliktas 2022 m. lapkričio 18 d., kitas pavedimas 2022 m. lapkričio 25 d., dar du pavedimai atlikti 2022 m. lapkričio 28 d. Anksčiau ieškovas nebuvo skolinęs atsakovei pinigų. Ieškovas suprato, kad pervedė faktiškai atsakovei, o paskolą prašė suteikti atsakovės vadovas (pusbrolis) Remigijus Vilčinskas. Sąskaitos numerį, į kurį reikia pervesti pinigus, gavo iš Remigijaus Vilčinsko. Vėliau ieškovas suprato, kad atsakovės vadovas Remigijus Vilčinskas yra linkęs meluoti, jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl neturėjo kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą. Ieškovas D. P. neatsimena tiksliai sutartų paskolos grąžinimo laikotarpių, tačiau jie nurodyti ieškiniuose, iki tol laiko paskolos negrąžintos, taip pat negrąžintos ir pasikreipus su pareiškimais dėl teismo įsakymo išdavimo. Iki teismo rašytinių pretenzijų neteikė, tik žodiniai pareikalavimai. Atsakovės atstovas telefonu sakydavo dėl paskolos grąžinimo ryt, poryt ir vis keisdavo laikotarpius, kol galiausiai ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Iki šios dienos nebuvo grąžinta nei dalies paskolos. Galiausiai ieškovas pradėjo nepasitikėti atsakovės vadovu, kai šis negrąžino pinigų ir ieškovo tėvui. Ieškovo tėvui 2024 m. pradžioje buvo pasiūlęs Remigijus Vilčinskas nusipirkti Tesla automobilį. Tėvas atliko du pavedimus, tačiau negavo automobilio ir neatgavo pinigų, tuomet ieškovas ir jo tėvas suprato kas per nepatikimas žmogus yra Remigijus Vilčinskas. Pinigų paskolai turėjo iš darbinių, nekilnojamojo turto nuomos, taip pat buvo pardavęs turto, taip pat tėvas jam buvo paskolinęs. Pagrinde iš tėvo skolintų pinigų ir suteikė paskolą atsakovei. Rašytinių sutarčių su tėvu nebuvo sudaręs. Tėvas seno amžiaus, todėl su ieškovu buvo paprasčiau visus šiuos klausimus spręsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pervedė atsakovei 2022 m. lapkričio 18 d. 8 000 Eur, paskirtyje nurodant „Paskola“; ieškovas pervedė atsakovei 2022 m. lapkričio 25 d. 5 000 Eur, paskirtyje nurodant „Paskola“; ieškovas pervedė atsakovei 2022 m. lapkričio 28 d. 5 700 Eur, paskirtyje nurodant „Paskola“; ieškovas pervedė atsakovei 2022 m. lapkričio 28 d. 9 000 Eur, paskirtyje nurodant „Paskola“. 2024 m. vasario 13 d. ieškovas (kaip kreditorius) kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo 14 700 Eur skolos priteisimo iš atsakovės (kaip skolininkės); 2024 m. vasario 20 d. ieškovas (kaip kreditorius) kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo 13 00 Eur skolos priteisimo iš atsakovės (kaip skolininkės), teismuose buvo priimti teismo įsakymai, kurie įteikti skolininkui. Dėl teismo įsakymų buvo pateikti prieštaravimai, teismo įsakymai panaikinti, pateikti ginčo ieškiniai po prieštaravimų dėl teismo įsakymų.

11. Tarp ginčo šalių nėra ginčo dėl aplinkybių, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių rašytinės paskolos sutarties (sutarčių) sudaryta nebuvo, tačiau atsakovės atstovas Remigijus Vilčinskas pripažino tarp šalių buvusius paskolinius santykius, jog ieškovo nurodyti pavedimai buvo ieškovo suteikta paskola atsakovei (bendrovei). Paskola suteikta neatlygintinai. Tarp šalių yra ginčas kada minėta paskola turėjo būti grąžinta, kadangi ieškovas (jo atstovas) nurodė, jog paskolos (susitarus žodžiu telefonu) turėjo būti grąžintos sutartais terminais (2022 m. lapkričio 28 d. bendra paskolinta 14 700 Eur iki 2024 m. sausio 28 d., o 2022 m. lapkričio 18 d. ir 25 d. bendra paskolinta 13 000 Eur iki 2024 m. vasario 6 d.). Atsakovės atstovas Remigijus Vilčinskas nurodė, kad dėl konkretaus paskolų grąžinimo termino tartasi nebuvo. Taipogi ieškovas nurodo, kad ne kartą kreipėsi iki teismo į atsakovės atstovą dėl paskolų grąžinimo žodžiu, o atsakovės atstovas Remigijus Vilčinskas nurodė, kad iki teismo niekas į jį dėl paskolų grąžinimo nesikreipė.

12. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, neatlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas turi teisę grąžinti prieš terminą.

13. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą. Paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. Mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

14. Šiuo atveju ieškovas visuose ginčo mokėjimo pavedimuose nurodė, jog tai „paskola“, taip pat atsakovės atstovas, kuris tarėsi su ieškovu dėl šių pavedimų, šias aplinkybes teismo posėdžio metu pripažino. Atsakovė neįrodinėjo, kad šias sumas gavo be teisinio pagrindo ar kitais teisiniais pagrindais (dėl įrodinėjimo teismas buvo pasisakęs tiek teismo posėdžio metu, tiek 2024 m. gegužės 13 d. nutartyje). Atsakovės atstovų pozicija teismo posėdžio metu buvo tokia, kad neturi įrodymų ir neįrodinės kitokio pinigų perdavimo pagrindo. Atsakovės atstovas Remigijus Vilčinskas pripažino, kad paskola suteikta bendrovei MB „VRV Auto“. Teismo posėdžio metu Remigijaus Vilčinsko išreikšta pozicija aiškiai atskleidžia, kad jis iš tikrųjų suprato, jog pinigai jam buvo paskolinti ir kad to priežastis buvo susijusi su atsakovės veikla. Atsakovei pinigai pervesti net 4 pavedimais su prierašu „paskola“. Šioje byloje nėra nustatyta jokių rimtų priežasčių, dėl kurių teismui reikėtų abejoti ieškovo atliktuose mokėjimo pavedimuose nurodyta paskirtimi ar aplinkybe, kad tokia paskirtis buvo suderinta su atsakovės vadovu Remigijumi Vilčinsku. Taigi byloje įrodytas paskolos suteikimo pagal 4 mokėjimus (bendrai 27 700 Eur sumai) atsakovei faktas. Abi šalys patvirtino, kad tai nebuvo atlygintinė paskolos sutartis, o buvo neatlygintinė paskolos sutartis, jokios papildomos naudos (kaip pvz., palūkanų atsakovė nemokėjo ir ieškovas negavo, nereikalavo, padėjo pusbroliui su jo verslu). Abi šalys patvirtino, kad šiai dienai jokia dalis paskolos negrąžinta, atsakovė nesutiko paskolos grąžinti ir kai buvo pareikšti teismo įsakymai atsakovės atžvilgiu dėl paskolų grąžinimo (skolos priteisimo).

15. Byloje neįrodyta, kad šalys susitarė dėl aiškaus suteiktų paskolų grąžinimo termino, kadangi abiejų šalių pozicija buvo visiškai skirtinga, tačiau nė viena iš pusių nepateikė teismui jų poziciją patvirtinančių įrodymų, nors teismas siūlė tai padaryti. Kaip minėta, rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo sudaryta. Byloje taip pat neįrodyta, kad ieškovas kreipėsi su pranešimais dėl paskolų grąžinimo iki teismo, tačiau 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 20 d. pateikti pareiškimai dėl teismo įsakymo (kuriose buvo reikalaujama grąžinti suteiktas paskolas, priteisti skolas pagal minėtas paskolų sumas), todėl galima pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus laikyti (neturint kitų įrodymų), jog būtent tuomet ieškovas pareiškė atsakovei reikalavimus dėl neatlygintinų paskolų grąžinimo.

16. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). Byloje įrodyta, kad ieškovas suteikė atsakovei paskolą, o atsakovė, nors ieškovas reikalavo neatlygintas paskolas grąžinti dar 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 20 d. teismo įsakymais, paskolų iki šiol negrąžino. Atsakovė paskolų negrąžino, dėl to ieškovo reikalavimas dėl 27 700 Eur bendros skolos (suteiktų paskolų) tenkinamas.

17. Taip pat tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.), kadangi byloje buvo sujungti du ieškiniai (kurie pateikti skirtingais laikotarpiais), todėl konkrečiai priteistina ieškovo naudai iš atsakovės – 1) 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (14 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (13 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

19. Ieškinį patenkinus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo bendrą 797 Eur žyminio mokestį (įskaitant 110 Eur žyminio mokestį už 2 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių), kadangi vienas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas, todėl laikytina, jog ieškovo pagrįstos patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 742 Eur, atėmus 55 Eur už 1 atmestą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taip pat ieškovas patyrė 600 Eur už teisines paslaugas, t. y. advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Bendrai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 342 Eur suma.

20. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

21. Teismas, detaliai susipažinęs su ieškovo nurodytomis patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, vertina, kad ieškovo nurodytos teismui patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, teismui pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės, t. y. priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1 342 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo D. P. ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės MB „VRV Auto“ (j. a. k. 305814194) 27 700 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 700 Eur sumą nuo bylos dėl šio reikalavimo iškėlimo teisme (2024 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 000 Eur sumą nuo bylos dėl šio reikalavimo iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 342 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.