Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant pareiškėją Pravieniškių PN-AK 1 lokaliniame sektoriaus perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš perpildytų gyvenamųjų patalpų, tvirtindamas, kad dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė sanitarinis mazgas ir baldai, todėl jam šiose patalpose teko apie 2 kv. m neužstatyto ploto.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 24, 27, 29–30), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2017 m. liepos 24 d. kalėjo 2 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 16,38 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjo kalėjimo metu šioje kameroje jis buvo vienas, todėl jam teko 16,38 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėtina, kad esant užimtoms visoms įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam nuteistajam šioje kameroje tektų 4,095 kv. m.

Laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. sausio 9 d., nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. balandžio 14 d. pareiškėjas kalėjo 9 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 16,38 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, pareiškėjo kalėjimo šioje kameroje metu joje gyveno nuo 2 iki 4 asmenų, todėl skirtingais laikotarpiais pareiškėjui šioje kameroje teko nuo 4,095 kv. m iki 8,19 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėjas kalėjo 2 karantino patalpoje, kurios plotas 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, pareiškėjo kalėjimo metu šioje kameroje buvo 4 nuteistieji. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo metu šioje kameroje jam teko 9,1 kv. m gyvenamojo ploto. Pilnai užpildžius įrengtas miegamąsias vietas, šioje patalpoje vienam nuteistajam tektų 3,64 kv. m.

Nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. pareiškėjas kalėjo 10 kamerų tipo patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 15,66 kv. m , joje įrengtos 4 miegamosios vietos, pareiškėjo kalėjimo metu šioje kameroje buvo 2 asmenys, todėl pareiškėjui teko 7,8 kv. m gyvenamojo ploto, esant užimtoms visoms gyvenamosioms vietoms, šioje kameroje vienam asmeniui tektų 3,92 kv.bm.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas nei raštu nei teismo posėdyje (b. l. 118–119) atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotą, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo, todėl teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui, byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant ginčo patalpose, reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei šiame kontekste kilti.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkama gyvenamųjų patalpų ventiliacija, oro judėjimo greičiu, patalpose buvusia didele drėgme, pelėsiu, nešvariais langais ir nepakankama apšvieta.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:201517 punkto nuostatas, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Fizikiniai gyvenamųjų patalpų oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio parametrai, kuriuos turi atitikti gyvenamosios patalpos, nurodyti Higienos normos HN 134:2015 16 punkte.

Atsakovės atstovas pateikė teismui Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. 88-2097 (b. l. 29–30), kurioje nurodyta, kad 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Įstaigoje užtikrinama reglamentuota bendra dirbtinė apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Šį tvirtinimą Pravieniškių PN-AK grindė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. birželio 1 d. patikrinimo aktu Nr. PA.2-685(17.2.338 2.22) (b. l. 31–34), kuriame nurodyta, jog atlikus operatyviąją kontrolę 1-sektoriaus 2 kameroje, buvo nustatyta, kad ši patalpa vėdinama per langus, jos oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtų higienos normos reikalavimų neatitikimo 2 kamerų tipo patalpoje yra laikomi nepagrįstais.

Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo kamerų tipo patalpose įrengti langai, tai užtikrina galimybę išvėdinti šias patalpas (b. l. 136–138).

Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie 9,10 kamerų tipo patalpos ir 2 karantino patalpos santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui, taip pat neargumentavo ir niekuo nepagrindė pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo išvalyti langus dėl ant jų įrengtų grotų, todėl šiame kontekste iš esmės galėtų būti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai, tačiau svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo.

Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad patalpose buvo didelė drėgmė, pelėsis, netinkamas oro judėjimo greitis bei apšvieta, kad kameros nebuvo sudaryta galimybė išvalyti langus, tačiau iš skundo turinio neaišku, kokioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkama dirbtinė apšvieta, didelė drėgmė, mažas oro judėjimo greitis, nešvarūs langai, į bylą nepateikta jokių duomenų, kad dėl šių galimų pažeidimų pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai kitoms kompetentingoms institucijoms, nepateikti duomenys, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir siekė išvalyti langus tam tikrose patalpose, todėl, nesant tokių duomenų, abstrakčių, bendro ir deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįstų argumentų pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamo aprūpinimo baldais, tvirtino, kad kameroje buvo dvi kėdės, o nuteistųjų buvo 3-4.

Byloje esančioje Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. pažymoje Nr. 88-2097 (b. l. 29–30) nurodyta, kad 1 –o sektoriaus kameros tipo patalpose yra metalinė lova–1 vnt. vienam asmeniui, stalas – 1 vnt., taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai –1 sėdima vieta vienam asmeniui, sanitarinis mazgas –1 komplektas, sieninė viršutinių drabužių pakaba – 2 kabliukai vienam asmeniui, sieninė lentyna tualeto reikmenims – 1 vnt., šiukšlių dėžė – 1 vnt., valymo inventorius – 1 komplektas, elektrinis virdulys – 1 vnt.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kamerų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi klausimu laikomasi pozicijos, jog tai, kad atsakovo atstovas pateikia bendrą kamerose įrengiamų baldų sąrašą, savaime nereiškia, kad šių baldų buvimas ir pakankamas jų kiekis buvo užtikrintas visose įstaigos kamerose, tarp jų ir tose, kuriose laikytas pareiškėjas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1548-520/2018).

Į bylą pateiktos 2, 10 kamerų tipo patalpos ir 2 karantino patalpos fotonuotraukos vertinamuoju aspektu yra nekokybiškos, neinformatyvios, nes iš jų negalima nustatyti kamerose buvusių baldų skaičiaus (b. l. 136–138).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodęs, kad vertinant konkrečius pareiškėjų nusiskundimus dėl aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi (jų trūkumo), vadovaujamasi bendrosiomis (minėtomis) įrodinėjimo tokiose bylose taisyklėmis, įrodinėjimo ypatumais. Jei atsakovas nepaneigia nusiskundimo dėl, pavyzdžiui, baldų trūkumo, arba patvirtina šį pažeidimą, tai laikoma pagrindu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-420-662/2017). Kita vertus, jei pareiškėjo nusiskundimai dėl baldų trūkumo kamerose yra nenuoseklūs, abstraktūs ar paneigti byloje esančiais įrodymais, laikoma, kad toks pažeidimas nėra nustatytas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2481-624/2016, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018).

Nors atsakovės atstovas nepateikė teismui objektyvių duomenų apie ginčo kamerų įrengimą pareiškėjo kalėjimo jose metu, tačiau pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kėdžių trūkumo yra abstraktaus pobūdžio, nes nekonkretizuota, kokioje konkrečioje kameroje kalint jam trūko kėdžių, kokios dėl šio pažeidimo jam kilo neigiamos pasekmės, todėl bendro pobūdžio, deklaratyvių aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiuo aspektu negalima.

Pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą siejo su buitinių parazitų (tarakonų, graužikų) gyvenamosiose patalpose buvimu.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].

Sprendžiant dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su parazitais ir graužikais kamerose, paprastai vertinama, ar tarp laisvės atėmimo įstaigos (tardymo izoliatoriaus) ir specialaus subjekto yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo, ar tokios sutarties sąlygų buvo laikomasi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (toliau – ir Sutartis) (b. l. 132–135) bei Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus pažymas (b. l. 11, 131), kuriose nurodyta, kad informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale/Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje (b. l. 11).

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 129–130) atsakovės atstovas nurodė, kad kenkėjų naikinimo darbai vertinamuoju laikotarpiu ginčo patalpose nebuvo atliekami, nes nebuvo poreikio (kenkėjų nebuvo pastebėta, be to, jose gyvenę nuteistieji nebuvo pateikę skundų dėl patalpose galimai buvusių parazitų).

Sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjas įsipareigojo atlikti sutarties 2.1 punkte nurodytas kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-o, 2-o, 3-o sektoriaus gyvenamosiose bei bendrojo naudojimo patalpose 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį (b. l. 132), taigi iš šio punkto akivaizdu, kad kenkėjų monitoringo, kontrolės ar naikinimo darbai turi būti atliekami visose Sutarties 2.1. punkte nurodytose patalpose 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį.

Atsakovės atstovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiame Sutarties punkte nustatytų įsipareigojimų vertinamuoju laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo laikomasi (Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų/Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitų), todėl konstatuojama, jog Pravieniškių PN-AK buitinių parazitų monitoringas, kontrolė ir naikinimas vykdomas netinkamai.

Tačiau, svarbu pažymėti, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimą dėl buitinių parazitų gyvenamojoje aplinkoje buvimo, vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nenurodė konkrečių šio pažeidimo atvejų, neindividualizavo buitinių parazitų jam sukeltų neigiamų pasekmių, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl buitinių parazitų keliamų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ir pan., todėl nesant tokių duomenų spręstina, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemų ploto atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.