Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 3 d. 19:35 val. iki 2018 m. gruodžio 5 d. 14:55 val.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintos.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas G. N., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad iki 2018 m. gruodžio 3 d. (duomenys skelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 40,486 g miltelių, kurių sudėtyje yra 8,603 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei ne mažiau kaip 98,662 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) bei šias medžiagas neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys skelbtini) turėdamas tikslą visas jas platinti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 3 d. apie 17.07 val. (duomenys skelbtini) daugiabučio, už 10 eurų sumą dalį – 1,409 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,315 g psichotropinės medžiagos – amfetamino neteisėtai pardavė G. N., o likusias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė savo bute iki 19.55 val., kai kratos metu policijos pareigūnų jos buvo rastos ir paimtos, tai yra neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

8. Atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, numatyta BK 260 straipsnyje, o be šio tikslo – BK 259 straipsnyje. Tai ir yra esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis minėtų neteisėtų veikų požymis, todėl jis turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas.

9. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Kaltininko tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba dar prieš įsigyjant šių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-781/2007 ir kt.). Pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-195/2009). Atsakomybė pagal BK 260 straipsnį kyla taip pat tuo atveju, kai psichotropinės ar narkotinės medžiagos ne tik parduodamos, bet ir kitaip platinamos. Kitokiu platinimu teisminėje praktikoje laikomas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perleidimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, jomis grąžinant ankstesnes skolas, neatlygintinai duodant tokias medžiagas pavartoti išbandymui ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2005, Nr. 2K-294/2008, Nr. 2K-350/2009 ir kt.). Kitokiu platinimu taip pat pripažįstamas ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas kitiems asmenims pavartoti, pavaišinimas šiomis medžiagomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-405-507/2015). Tad jei asmuo įgyja ar laiko narkotines medžiagas turėdamas tikslą jomis pasidalinti su kitais asmenimis, pripažintina, kad jis šias medžiagas įgyja ar laiko turėdamas tikslą jas platinti.

10. Tai, kad M. K. jo bute 2018 m. gruodžio 3 d. kratos metu rastas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropines medžiagas – amfetaminą įgijo ir laikė, iš esmės įrodyta pačiu narkotinių ir psichotropiniu medžiagų radimo faktu ir nuteistojo M. K. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kada jis nurodė, kad parduodavo narkotines medžiagas kitiems asmenims už tą pačią sumą, už kurią buvo nusipirkęs, taip pat vaišindavo draugus, o G. N. anksčiau yra pardavęs narkotikų apie aštuonis kartus (2 t., b. l. 75–76). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. K. taip pat nurodė, kad G. N. amfetaminą parduoda jau ne pirmą kartą, taip pat draugams duodavo vartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neatlygintinai (2 t., b. l. 6–7, 13–14). Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo M. K. duotus parodymus, darytina išvada, kad tai, jog M. K., įgydamas ir laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas, nevengdavo jas platinti, tai yra parduoti ir pasidalinti su kitais asmenimis, patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme jo duoti parodymai, kad įsigytų medžiagų duodavo draugams be atlygio ir ne kartą pardavė G. N..

11. Tai, kad nuteistasis M. K., įgydamas ir laikydamas narkotines ir psichotropines medžiagas, planavo jomis pasidalinti su kitais asmenimis, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Iš 2018 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje buvo gauta informacija, kad V. O. galimai neteisėtai įgyja narkotines ir psichotropines medžiagas iš M. K. (1 t. b. l. 32). Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą turėjo duomenų apie tai, kad M. K. gali užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis G. N. parodė, kad jis iš M. K. anksčiau buvo įsigijęs psichotropinės medžiagos – amfetamino (1 t., b. l. 159–161; 2 t., b. l. 76). Liudytoja P. Š. taip pat ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad anksčiau gyveno su M. K. ir matė, kaip į svečius pas jį atėję draugai vartodavo narkotines ir psichotropines medžiagas, kurių jiems duodavo M. K. (1 t., b. l. 154–155; 2 t., b. l. 84–86). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, G. N. ir P. Š. parodymai buvo nuoseklūs. Vien tai, kad jie negalėjo nurodyti tikslaus laiko ir narkotinių medžiagų kiekių, kuriuos platino M. K., nesudaro pagrindo jais netikėti, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, o tame tarpe ir paties nuteistojo M. K. parodymai.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant kratą M. K. gyvenamojoje vietoje – bute, adresu Chemikų g. 78–16, Jonava, be kitų daiktų rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės „AA“ (1 t., b. l. 76–78). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios svarstyklės įprastai naudojamos, siekiant tiksliai išmatuoti realizuojamų narkotinių medžiagų kiekį, o „dozuojant“ sau vartojimui skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas tokios svarstyklės nėra reikalingos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių kiekis (98,662 g) bei amfetaminu, kurio kiekis (8,603 g) ir nors tai atitinka nedidelį kiekį, tačiau akivaizdu jog jis rekomendacijų 99 punkte nurodytą nedidelį šios psichotropinės medžiagos minimalų kiekį (0,2 g) ženkliai viršijo. Taigi, iš to matyti, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų būtų užtekę gana nemažam kiekiui dozių. To neneigė ir pats nuteistasis M. K.. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, visos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. K. kratos metu jo bute rastas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir psichotropinę medžiagą – amfetaminą įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti, tai yra turėdamas tikslą tiek jas parduoti, tiek jomis pasidalinti su kitais asmenimis (pavaišinti), todėl ši veiką kvalifikuojanti aplinkybė iš esmės nėra paneigta.

13. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuteistojo apeliacinio skundo prašymas perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta, kad buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju buvo padaryta tęstinė veiką, kurią apylinkės teismas pripažino kaip vieną nusikalstamą veiką todėl nėra jokio pagrindo pabloginti nuteistojo M. K. padėtį jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant į du atskirus nusikaltimus.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

15. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.

16. Pagal BK 62 straipsnio taisykles švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nustatytų aplinkybių visumą. Šioje byloje nėra duomenų, kad M. K. savo noru būtų atvykęs ar pranešęs apie jo padarytą nusikalstamą veiką, taigi nėra sąlygos numatytos BK 62 straipsnio 1 dalyje. Byloje taip pat nenustatyta M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra sąlygos taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. BK 62 straipsnio 4 dalis gali būti taikoma asmenims padariusiems labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, esant tam tikroms sąlygoms. Tai sudaro pagrindą teigti, kad nėra teisinio pagrindo M. K. skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, Nr. 2K-365/2011, Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-340-648/2017, Nr. 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-210-222/2018).

18. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmės rūšis, prieštarauja bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams, ji nėra pakankamai individualizuota.

19. M. K. padarė sunkų nusikaltimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vis tik tenka pažymėti, kad nuteistasis M. K. esmines bylos aplinkybes pripažino, nurodė, kad jis pats narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo, bet ir platino jomis pavaišindamas draugus, arba parduodamas pažįstamiems asmenims. Nuteistasis M. K. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą (2 t. b. l. 26), baustas administracine tvarka, tačiau nėra duomenų, kad turėtų galiojančių nuobaudų (2 t. b. l. 25) ar būtų padaręs naujus nusižengimus po jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 27). Iš bylos medžiagos matyti, kad po inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis keičia savo elgesį – mokosi (duomenys skelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre (2 t., b. l. 111), nuo 2019 m. spalio 3 d. dirba UAB „BB“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 71), 2019 m. rugsėjo 21 d. sudarė santuoką (2 t., b. l. 73), o 2020 m. lapkričio mėnesį jam gimė vaikas (2 t., b. l. 112–115). Be to, nors nusikaltimo padarymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tačiau po jo sulaikymo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo gydėsi nuo priklausomybės, lankėsi pas psichologą (2 t., b. l. 29, 72). Visa tai rodo, kad nuteistasis M. K. padarė teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir stengiasi pakeisti gyvenimo būdą. Be to, M. K. namuose laikytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos nepasiekė adresatų, nes pareigūnai jas surado ir paėmė, taip pat buvo paimtos ir G. N. perduotos psichotropinės medžiagos. Taip pat M. K. jo namuose atliekant kratą pats nurodė, kur laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, jų savo namuose neslėpė, taip pat nurodė šių medžiagų įsigijimo ir laikymo jo gyvenamojoje vietoje aplinkybes. Pažymėtina, kad būtina atsižvelgti ir į nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjusį laiką, t. y. jau praėjo du metai nuo nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo (2018 m. gruodžio 3 d.).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys M. K. asmenybę apibūdinantys duomenys, jo padaryto nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laikas, per kurį negauta duomenų apie M. K. daromus naujus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padarytas sunkus nusikaltimas iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, jo nusikalstamas elgesys nebuvo susiformavęs tiek, kad nekreipdamas dėmesio į pradėtą ikiteisminį tyrimą jis ir toliau būtų tęsęs nusikalstamus veiksmus. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad M. K. ir toliau darys nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas nuteistajam M. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Todėl šiuo atveju nuteistojo M. K. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam skiriama švelnesnė, negu BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmė – laisvės apribojimas maksimaliam 2 metų laikotarpiui kartu skiriant jam įpareigojimus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu kartu su paskiriamais įpareigojimais bei draudimais neprieštaraus bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje, ir gali turėti pozityvesnę įtaką nuteistojo elgesiui nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas, kartu užkertant kelią nusikalstamų veikų pakartotiniam darymui bei tuo pačiu išlaikant socialinius ryšius su šeima.

21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmos instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, M. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždraudžiant M. K. be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 54 dalies 3 punktu, 6 dalies 1, 5 punktai (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-960 redakcija)).

Dėl kitų klausimų

22. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pirmosios instancijos nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas tik už vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje buvo du kartus nurodytas BK 260 straipsnis. Taip pat skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, palikta kaltinamojo akto formuluotė „kaltinamas tuo, kad“. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos rašymo klaidos. Šios klaidos laikytinos rašymo apsirikimu, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, todėl ištaisomas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. nubaustas 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, panaikinti.

M. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus jeigu išėjimas iš namų susijęs su darbu ar mokymusi, uždrausti M. K. be gydytojo paskyrimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigoti per pirmuosius bausmės atlikimo metus neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje nurodytos įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, iš jos pašalinant žodžius „kaltinamas tuo, kad“.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, pašalinant pakartotinai nurodytą BK 260 straipsnį.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.