Vilniaus apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės antstolės B. T. ieškinį atsakovui Antstolių garbės teismui Asociacija Lietuvos antstolių rūmai dėl Antstolių garbės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Skolininkas V. D. Antstolei teikdamas prašymus, kuriuos formaliai pavadindavo skundais, neįvardindavo koks antstolio veiksmas (neveikimas) yra skundžiamas. Skolininko V. D. Antstolei pateiktų dokumentų forma ir turinys atitinka prašymams keliamus reikalavimus, kadangi skolininkas V. D. neskųsdavo Antstolės veiksmų, o tik prašydavo pateikti jam tam tikrus procesinius dokumentus; pateikti išsamius paaiškinimus; detalizuoti apskaičiuotas vykdymo išlaidas ir pan. Visi skolininko pateikti prašymai buvo išnagrinėti priimant motyvuotus ir skundžiamus patvarkymus. Antstolis vykdydamas jam įstatymu patikėtas funkcijas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl bet koks procesinis dokumentas, formaliai pavadintas skundu, kuris savo turiniu ir esme atitinka prašymą, neturėtų būti perduotas nagrinėti teismui, nes tai nepagrįstai apsunkintų teismo darbą.

5. Priimdamas skundžiamą Sprendimą Teismas konstatavo, kad Antstolė neatsakingai atliko jai pavestas funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 p., Antstolių profesinės etikos kodekso 8 p. ir 12 p. nuostatas. Tačiau Teismas neatsižvelgė į Antstolės išdėstytus argumentus, kurie patvirtina, kad Teisingumo ministerijos atstovų neeilinio patikrinimo metu fiksuoti pažeidimai yra mažareikšmiai, t. y. nesukeliantys jokių realių teisinių pasekmių. Teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vertino Antstolės veiksmus vykdant vykdomąsias bylas skolininko V. D. atžvilgiu, t. y. vertino atliktų užklausų skaičių, priimtus patvarkymus vykdomosiose bylose, antstolio atlygio apskaičiavimą bei išieškotų lėšų skirstymą.

6. Teisingumo ministerijos atstovai nurodė, kad vykdomosiose bylose Nr. 0005/12/00435 ir Nr. 0005/12/00434 buvo atliktos iš esmės analogiškos užklausos. Nors minėtose vykdomosiose bylose išieškotojas yra tas pats asmuo – N. J. J., tačiau vykdomoji byla Nr. 0005/12/00435 pradėta dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, o vykdomoji byla Nr. 0005/12/00434 - dėl patirtos turtinės žalos išieškojimo. Todėl šios vykdomosios bylos negali būti įvykdytos vienu metu. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 84 p. ir CK 6.54 str. 1 d. iš skolininko išieškotos piniginės lėšos pirmiausia skiriamos padengti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisingumo ministerija nurodė, kad vykdydama išieškojimą iš V. D., Antstolė iš viso atliko 250 užklausų ir tokie Antstolės veiksmai yra neekonomiški. Toks Teisingumo ministerijos teiginys nepagrįstas, nes būtina atsižvelgti į vykdomųjų bylų trukmę bei kiekį. Skolų išieškojimo procesas iš V. D. yra nepertraukiamai vykdomas nuo 2003 m. rugsėjo 25 d. Dėl skolų išieškojimo iš V. D. buvo užvestos penkios vykdomosios bylos, dvi iš jų įvykdytos visa apimtimi. V. D. per skolų išieškojimo laikotarpį pakeitė net dešimt darboviečių. Antstolė reikalaudavo vykdyti gautus patvarkymus, pateikti informaciją, kodėl nėra atliekamos išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio.

8. Apskaičiavus antstolio atlygį pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. nurodytą formulę, nustatyta, kad Antstolės atlygį sudaro - 164,21 Eur. (1806,36 Eur (realiai išieškota skola per visas vykdomąsias bylas) / (5609,94 Eur (išieškotina skolos suma per visas bylas) + 560,99 Eur (antstolio atlygis, jeigu būtų visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas))) * 560,99 Eur (antstolio atlygis, jeigu būtų visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas) = 164,21 Eur. Tuo tarpu visose penkiose vykdomosiose bylose dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. D. bendrai antstolio atlygio paimta – 159,98 Eur, taigi antstolio atlygio nėra išieškota daugiau nei apskaičiuota pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. nurodytą formulę ir paisant Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 p.

9. Iš viso iš skolininko V. D. visose vykdomosiose bylose išieškota – 760,49 Eur vykdymo išlaidų. Kaip minėta, dalis išieškotų vykdymo išlaidų, t. y. 159,98 Eur skirti susidariusio antstolio atlygio dengimui. 48,00 Eur - patirtų būtinų vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. 0005/03/05540 dengimui. Likusios piniginės lėšos, t. y. 552,51 Eur – skirtos dengti papildomas (faktiškai patirtas) vykdymo išlaidas visose vykdomosiose bylose. Kadangi skolų išieškojimas yra vykdomas daugiau nei penkiolika metų, faktiškai patirtų išlaidų dydis nėra mažas. Teismas vertindamas Antstolės veiksmus iš esmės suklydo skirdamas drausminę nuobaudą. Pagal aktualią teismų praktiką nėra juridinio ir faktinio pagrindo taikyti Antstolei drausminę nuobaudą.

12. Antstolių profesinės veiklos kodekse įtvirtintų antstolio veiklos principų nesilaikymas ir/ar ignoravimas, griauna valstybės ir visuomenės pasitikėjimą antstolių veikla. Antstolės veikloje padaryti pažeidimai pakenkė antstolių profesijos prestižui ir sukėlė neigiamas pasekmes visai antstolių bendruomenei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

14. Byloje nustatyta, kad antstolė B. T. veiklą vykdo jai priskirtoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1R-196 pagrindu 2018 m. lapkričio 12 d. buvo atliktas neeilinis antstolės B. T. patikrinimas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iškėlė drausmės bylą antstolei B. T.. Teisingumo ministro 2019 m. sausio 4 d. įsakyme Nr. 1R-49 nurodoma, kad drausmės byla antstolei iškelta už Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio, reguliuojančio antstolio veiklos principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio, reguliuojančio proceso ekonomiškumą, pažeidimus, Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 54 punkto, reglamentuojančio atlygio antstoliui apskaičiavimą, ir Antstolių profesinės etikos kodekso, paskelbto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-71 ,,Dėl antstolių profesinės etikos kodekso paskelbimo“, nuostatų pažeidimus. Antstolių garbės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu, priimtu drausmės byloje Nr. 142/19 (toliau – ginčijamas sprendimas) antstolei B. T. paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

15. Ieškinyje ieškovė nesutinka su jai Antstolių garbės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu paskirta drausmine nuobauda – pastaba dėl to, kad: 1) buvo suėjęs patraukimo drausminei atsakomybei senaties terminas (Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalis); 2) nebuvo įvertintos aplinkybės, kad drausmės pažeidimai yra mažareikšmiai, nesisteminiai ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (Teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R- 295 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, toliau - Taisyklės); 3) buvo padaryta skubota ir nepagrįsta išvada, jog ieškovė išnagrinėdama skolininko skundus kaip prašymus ir pretenzijas ir neperduodama skundų su vykdomosiomis bylomis teismui suvaržė skolininko V. D. teisę į teisminę gynybą; 4) buvo paskirta neproporcinga drausminė nuobauda.

16. Taigi, šiuo atveju reikia išsiaiškinti ar pažeidimai buvo padaryti, o jeigu jie buvo padaryti ar jie yra mažareikšmiai ir ar už juos buvo paskirta proporcinga drausminė nuobauda.

17. Ieškovė teigia, kad buvo suėjęs patraukimo drausminei atsakomybei senaties terminas. Toks ieškovė teiginys yra nepagrįstas. Ginčijame sprendime nurodyta, kad: Antstolių garbės teismo posėdžio metu dalyvavęs LR Teisingumo ministerijos atstovas sutiko, kad antstolės veiklos neeilinio patikrinimo akto aprašomosios dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytais atvejais dėl konstatuotų pažeidimų yra suėję patraukimo drausminėn atsakomybės senaties terminai. Todėl, Antstolių garbės teismas jas priima kaip antstolę charakterizuojančias aplinkybes, tačiau jų nenagrinėja ir nevertina šios drausminės bylos kontekste. Antstolių garbės teismo posėdžio metu antstolės pateikti 2019-06-07 rašytiniai papildomi paaiškinimas dėl neeilinio patikrinimo akto aprašomosios dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytų atvejų pridedami prie Antstolių garbės teismo nagrinėtos medžiagos, tačiau šiame sprendime dėl jų detaliau nepasisakoma.

18. Todėl priešingai nei nurodo antstolė, drausmės byloje jos ankstesni pažeidimai net nebuvo nagrinėjami, dėl jų Antstolių garbės teismas nepasisakė, o jie buvo vertinami kaip ieškovę charakterizuojančios aplinkybės.

19. Iš į bylą pateiktų antstolės priimtų dokumentų, kurie buvo patikrinimo objektas (vykdymo išlaidų apskaičiavimai 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. S-1805136, 2018 m. liepos 19 d. Nr. S-18013537, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. S-108015141, 2018 m. kovo 21 d. Nr. S-180005515, 2018-08-01 Nr. S-18 5-19600, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Nr. S-18014464), matyti, kad veiksmai, dėl kurių buvo svarstomas klausimas dėl ieškovės drausminės atsakomybės buvo atlikti įvairiais laikotarpiais ir dalis jų buvo padaryta vėliau nei 2018 m. vasario 4 d. (skaičiuojant nuo teisingumo ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymo „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei B. T.“ Nr. 1R-49 priėmimo dienos) t. y. nepraleidus Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino.

20. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad senaties terminai nebuvo praleisti.

21. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jos ji apskritai nepadarė tam tikrų pažeidimų, kad jos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, nesukėlę niekam žalos ar kad už pažeidimus pritaikyta nuobauda yra neproporcinga.

22. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos veiksmai nesukėlė žalos. Neeilinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kiekvienoje iš penkių V. D. atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų antstolė atlygį skaičiavo atskirai: Nr. 0005/03/05540 – 276,32 Eur, byloje Nr. 0005/12/00434 – 238,94 Eur, byloje Nr. 0005/12/00435 – 79,99 Eur, byloje Nr. 0005/12/00436 - 238,94 Eur, byloje Nr. 0005/12/00437 - 79,99 Eur. Iš viso šiose bylose antstolė apskaičiavo 914,18 Eur atlygį, tačiau, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktu, atlygis turėjo būti skaičiuojamas pagal bendrą išieškotiną sumą visose penkiose bylose ir sudaryti 560,99 Eur, t. y. antstolė sau prisiskaičiavo net 63 procentais didesnį atlygį, todėl realios žalos kilimo faktas laikytinas nustatytu.

23. Sprendžiant ar antstolė atliko su teisės aktais nesuderinamus veiksmus, reikia atsižvelgti į antstolės veiksmus atliktus po įvykdyto neeilinio patikrinimo ir ginčijamo sprendimo priėmimo. Po ginčijamo sprendimo priėmimo Klaipėdos apylinkės teismas priėmė dvi šiai bylai reikšmingas nutartis.

24. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartyje c. b. Nr. 2YT-8570-838/2019 pagal skolininko V. D. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00434 nustatyta, kad antstolės paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos buvo 141,97 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00436 antstolės paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos -115,77 Eur. Tačiau 2019 m. birželio 14 d. (t. y. jau po 2019 m. birželio 10 d. ginčijamo sprendimo priėmimo) antstolė perskaičiavo vykdymo išlaidas ir papildomas vykdymo išlaidas sumažino – vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00434 vietoje 141,97 Eur apskaičiavo 49,66 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00436 vietoje 115,77 Eur apskaičiavo 29,14 Eur.

25. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarties c. b. Nr. 2YT-8120 618/2019 pagal skolininko V. D. skundą matyti, kad iki 2019 m. birželio 17 d. atlygis antstolei buvo skaičiuojamas atskirai kiekvienoje vykdomojoje byloje, t. y. nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkto reikalavimo atlygį antstoliui skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą išieškotiną sumą visose to skolininko atžvilgiu vykdomose bylose.

26. Minėtose bylose teismas V. D. skundus atmetė tik todėl, kad ieškovė iš karto po ginčijamo sprendimo priėmimo ištaisė konstatuotus pažeidimus, susijusius su nepagrįstu papildomų vykdymo išlaidų bei atskiro atlygio kiekvienoje byloje skaičiavimu, už kuriuos jai ir buvo paskirta drausminė nuobauda.

27. Ieškovė 2018 m. lapkričio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose Antstolių garbės teismui nurodė, kad į Teisingumo ministerijos atstovų pastabas yra atsižvelgta ir atliekant tolimesnius vykdymo veiksmus jomis bus vadovaujamasi.

28. Taigi, išvardintais veiksmais ieškovė pati netiesiogiai pripažino padariusi teisės aktų pažeidimus.

29. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ieškovė nesilaikė reikalavimo informuoti proceso šalis, kaip buvo paskirstytos išieškotos lėšos bei atsisakė skolininkui V. D. išduoti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų kopijas, kol šis nesumokės vykdymo išlaidų už šių kopijų išdavimą. Taip ieškovė apribojo skolininko teisę gauti informaciją. Skolininkui pateikus pakartotinį prašymą, kaip buvo paskirstytos lėšos tarp išieškotojų, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu vėl nurodė, kad šią informaciją suteiks tik skolininkui sumokėjus 4 Eur vykdymo išlaidas už pažymos apie vykdymo eigą išdavimą. Skolininkas 4 Eur sumą į ieškovės depozitinę sąskaitą buvo sumojęs jau anksčiau – 2018 m. rugpjūčio 5 d., tačiau ieškovė V. D. pažymos apie vykdymo eigą vis tiek neteikė.

30. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė padarė pažeidimus ir jie neeilinio patikrinimo metu buvo konstatuoti tinkamai.

31. Ieškovė teigia, kad jeigu ji ir padarė pažeidimus, jie yra mažareikšmiai, todėl už juos nuobauda neturėjo būti pritaikyta. Toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas.

32. Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį antstolio drausminės atsakomybės pagrindas – Antstolių įstatymo, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimai, taip pat teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą ir priimdamas sprendimą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (Antstolių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 29 punkte nustatyta, jog priimdamas sprendimą, garbės teismas įvertina antstolio (antstolio padėjėjo) kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.

33. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad „Antstolių įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas <...>. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi, kaip matyti, antstolio veikla turi būti vykdoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, o aplinkybė, kad nesukeltos tiesioginės neigiamos pasekmės skolininkams ar išieškotojams nepaneigia padarytų pažeidimų“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-515-241/2019).

34. Taigi, net ir nenustačius, kokia reali turtinė žala neteisėtais antstolio veiksmais buvo padaryta bylos šalims, negali būti vertinama, kad antstolės padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, taip pat negali būti vertinama, kad žala nebuvo padaryta. Jeigu antstolių veikla būtų tiriama ir nuobaudos pritaikomos tik tada, kai antstolių neteisėtais veiksmais padaroma turtinė žala, tai antstoliai drausminėn atsakomybėn negalėtų būti traukiami net už šiurkščius pažeidimus, kurie nepadaro realios turtinės žalos, t. y. pavyzdžiui už netinkamą raštvedybos vedimą, netinkamą dokumentų apskaitą ar patvarkymų nepriėmimą.

35. Pažymėtina, kad antstolio statusas ir jam keliamų profesinių reikalavimų ypatumas, jo vykdomų pareigų svarba, reikalauja kruopščiai vykdyti įstatymo reikalavimus. Ieškovės veiksmai, kai ji nevykdė CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijoje, Antstolių įstatyme ir kituose antstolių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų pareigų, skatina ne tik visuomenės nepasitikėjimą antstolio institutu, bet ir nepasitikėjimą antstolio veiklą kontroliuojančiomis institucijomis. Taigi, taip yra daroma žala šių institucijų prestižui ir kelia abejones tinkamu valstybės teisinės sistemos funkcionavimu. Tokios praktikos (dėl antstolių pažeidimų nelaikymo mažareikšmiais) laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis c. b. Nr. e2A-163-302/2019 ir kt.). Dėl išvardintų priežasčių antstolės padarytų nusižengimų negalima laikyti mažareikšmiais.

36. Ieškovė teigia, kad jai buvo paskirta neproporcinga nuobauda. Su šiuo teiginiu teismas taip pat nesutinka. Ieškovei buvo paskirta pastaba, o tai pagal Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra pati švelniausia nuobauda. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad parenkant nuobaudos rūšį atsižvelgta į tai, kad dar iki skolininko skundo Teisingumo ministerijai pateikimo, antstolė trūkumus ir pažeidimus ištaisė, priėmė Teisingumo ministerijos atstovų pastabas ir rekomendacijas, vykdo duotus nurodymus ir į juos atsižvelgia tolimesnėje veikloje; antstolė neatsakingai atliko savo kaip antstolės pareigas; antstolė neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Taigi, visos reikšmingos aplinkybės Antstolių garbės teismo buvo įvertintos, į jas buvo atsižvelgta ir ieškovei buvo skirta pati švelniausia drausminė nuobauda – pastaba. Kadangi antstolės padaryti pažeidimai nelaikyti mažareikšmiais, laikytina, kad nuobauda – pastaba, jai buvo paskirta pagrįstai. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirta nuobauda yra neproporcinga ir ją panaikinti.

37. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Antstolių garbės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimas, priimtas drausmės byloje Nr. 142/19 yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti, todėl ieškinys atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovės antstolės B. T. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.