- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-163-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00192-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Lietuvos antstolių rūmams
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės antstolės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės antstolės I. B. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė antstolė I. B. kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir atleisti ieškovę nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo.
2. Nurodė, kad Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas iškėlė ieškovei drausmės bylą dėl to, kad ji pasirašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą asmeniškai nedalyvavusi 2017 m. rugpjūčio 2 d. tikrinant UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ apskaitą (faktines aplinkybes konstatavo antstolio padėjėja). Skundžiamu sprendimu Antstolių garbės teismas skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – trims mėnesiams atėmė teisę teikti Antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą paslaugą (konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo).
3. Ieškovės teigimu, jos padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, todėl egzistuoja pagrindas atleisti ją nuo drausminės atsakomybės (AĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažeidimo mažareikšmiškumas pasireiškia tuo, jog dėl jos veiksmų nekilo žalingų padarinių antstolių institucijai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nebuvo iškraipytos faktinės aplinkybės, nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, antstolė neturi kitų galiojančių nuobaudų ir pati panaikino aptariamą protokolą, taigi ištaisė padarytą klaidą. Be to, protokolas nebuvo panaudotas teisme kaip įrodymas.
4. Ieškovė pažymėjo, jog faktines aplinkybes konstatavo ne teismo pavedimu, bet juridinio asmens prašymu, todėl nepažeidė antstolio procesinės veiklos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra oficialus rašytinis įrodymas ir neturi didesnės įrodomosios galios. Ieškovės teigimu, jai paskirta drausminė nuobauda yra per griežta, nes jokių galiojančių drausminių nuobaudų ji neturi.
5. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas nedalyvaujant subjekto, iškėlusio drausmės bylą, atstovui (Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovui), kas neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punkto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė pažeidė AĮ 30 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią, jog antstolio padėjėjas neturi teisės antstolio vardu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad šį pažeidimą ieškovė padarė teikdama paslaugą, o ne atlikdama veiksmus vykdymo procese, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė nepažeidė minėtos teisės normos, nes faktinių aplinkybių konstatavimą bet kokiu atveju gali atlikti tik pats antstolis.
8. Įvertinęs ieškovės veiksmus, teismas padarė išvadą, kad juos atlikusi ieškovė pažeidė Antstolių profesinės etikos kodekse (toliau – Etikos kodekse) nustatytus sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo, pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principus, diskreditavo antstolių instituciją ir tai yra šiurkštus profesinės etikos pažeidimas. Jis negali būti pripažintas mažareikšmiu, nepaisant to, kad ieškovė neiškraipė konstatuotų aplinkybių, niekam nepadarė turtinės žalos, anksčiau neturėjo kitų drausminių nuobaudų. Dėl to, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, susijusius su antstolio veiklos pažeidimo mažareikšmiškumu ir sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo drausminės atsakomybės. Antstolių garbės teismas drausminę nuobaudą parinko įvertinęs tai, kad antstolė pažeidė Etikos kodekso 6, 8, 12 punktuose nustatytus antstolių profesinės veiklos etikos principus, kad dėl ieškovės veiksmų kilo žalingų padarinių antstolių institucijai – sumenkintas ne tik antstolės, bet taip pat ir faktinių aplinkybių konstatavimo instituto patikimumas bei oficialumas. Tai, kad kitoje drausmės byloje Antstolių garbės teismas kitam antstoliui taikė švelnesnę drausminę nuobaudą, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Antstolių garbės teismo formuojamos praktikos, nes ieškovės nurodytos drausmės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamosios bylos. Teismas sprendė, kad Antstolių garbės teismas ieškovei parinko adekvačią drausminę nuobaudą.
9. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus dėl Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovo nedalyvavimo Antstolių garbės teismo posėdyje, nes nustatė, kad iki drausmės bylos nagrinėjimo subjektas, iškėlęs ieškovei drausmės bylą, informavo Antstolių garbės teismą, kad iš esmės patvirtina 2017 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 406 išdėstytas aplinkybes. Gavęs drausmės bylą ieškovei iškėlusio subjekto poziciją dėl bylos esmės, Antstolių garbės teismas turėjo teisę ją nagrinėti jam nedalyvaujant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Ieškovė antstolė I. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
10.1. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas prieš priimdami skundžiamus sprendimus turėjo įvertinti pažeidimo pobūdžio reikšmę ir tik po to spręsti ar jis laikytinas šiurkščiu profesinės etikos pažeidimu. Pirma, šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą antstolė surašė užsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymu. Jis užsakovės buvo naudojamas vidiniais apskaitos tikslais ir nebuvo pateiktas nei pažeidėjai, nei kitiems tretiesiems asmenims ar teismui. Todėl pažeidimas kvalifikuotinas neprocesinės veiklos pažeidimu. Antra, ieškovė faktines aplinkybes konstatavo remdamasi AĮ 21 straipsnio 2 dalimi, kuri nėra imperatyvioji teisės norma. Trečia, pažeidimas nesukėlė jokių teisinių padarinių šalims – šio įrodymo pagrindu nebuvo pradėta jokia teisminė byla. Ketvirta, tokio pobūdžio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu.
10.2. Nei atsakovas, nei teismas sprendimuose nenurodė kokiu konkrečiai būdu buvo diskredituota antstolių institucija ir sprendė, jog pats pažeidimo padarymo faktas yra vertinamas kaip šiurkštus Etikos kodekso reikalavimų pažeidimas. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu teismas patvirtinto atsakovės neteisėtą sprendimą už mažareikšmį pažeidimą skirti vieną griežčiausių nuobaudų. Tokio griežtumo nuobauda teismų praktikoje neskiriama net antstoliams, turintiems kitų galiojančių nuobaudų.
10.3. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, Antstolių garbės teismo posėdyje, nagrinėjančiame drausmės bylą, privalo dalyvauti, be kita ko, ir drausmės bylą iškėlusio subjekto atstovas. Šiuo atveju minėtas imperatyvus reikalavimas buvo pažeistas.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Lietuvos antstolių rūmai atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
11.1. Ieškovės pažeidimo vertinimui nėra reikšminga faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomoji galia bei aplinkybė, kad protokolas nebuvo panaudotas kaip įrodymas jokioje byloje. Nuo jo įkėlimo į Antstolių informacinę sistemą iki pranešimo dėl protokolo panaikinimo praėjo daugiau nei du mėnesiai. Be to, teisės aktai nesuteikia teisės antstoliui panaikinti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o Antstolių informacinėje sistemoje taip pat nėra techninių galimybių jį panaikinti, todėl realiai jis vis dar egzistuoja.
11.2. Faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga taip pat turi būti teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Ir ji, remiantis imperatyvia AĮ 30 straipsnio 1 dalimi, gali būti teikiama tik paties antstolio. Atsiradus aplinkybėms, trukdančioms antstolei asmeniškai atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, ji turėjo atsisakyti jį teikti, kadangi šios paslaugos teikimas nėra privalomas.
11.3. Faktinės žalos nesukėlimas nepanaikina paties pažeidimo fakto. Savo veiksmais antstolė sumažino pasitikėjimą antstolių teikiamomis paslaugomis, sukėlė abejonių dėl jų teisėtumo ir vykdomos veiklos skaidrumo, pažemino antstolio profesijos prestižą, padarė žalą visai antstolių bendruomenei. Atsakovės veiksmai taip pat pažeidė ir sąžiningos konkurencijos principą, kadangi teikdama paslaugą ne tik asmeniškai, bet ir per padėjėjus, apeliantė galėtų ją pasiūlyti žymiai didesniam užsakovų ratui. Todėl jos padarytas pažeidimas pagrįstai laikytas šiurkščiu profesinės etikos pažeidimu.
11.4. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovas pateikė Antstolių garbės teismui raštą, kuriame prašė bylą nagrinėti bei sprendimą priimti savo nuožiūra, todėl jo dalyvavimas posėdyje nebuvo būtinas.
12. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime pažymi, jog aplinkybė, kad ji atsisakė iškelti ieškovei drausmės bylą, savaime nereiškia, kad skundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas yra neteisėtas. Ministerija prašo teismo ginčą spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
Faktinės bylos aplinkybės
14. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė antstolė I. B. AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymu 2017 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bendrovėje UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“. Tačiau pati antstolė nebuvo nuvykusi į vietą patikrinti ir užfiksuoti šių aplinkybių – tai atliko antstolės padėjėja. UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ 2017 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir prašė iškelti ieškovei drausmės bylą. Ieškovė 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pasinaikino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsisakė iškelti ieškovei drausmės bylą ir 2017 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 406 iškėlė ieškovei drausmės bylą. Antstolių garbės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu skyrė ieškovei drausminę nuobaudą – trims mėnesiams atėmė ieškovei teisę teikti AĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą paslaugą (konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo).
15. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti minėtą Antstolių garbės teismo sprendimą ir atleisti ieškovę nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
Dėl pažeidimo mažareikšmiškumo
16. AĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už AĮ, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Antstolių garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti drausmės bylą nenustačius nusižengimo arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas; 2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl padaryto drausmės pažeidimo mažareikšmiškumo; 3) skirti antstoliui (antstolio padėjėjui) vieną iš šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytų drausminių nuobaudų. Priimant sprendimą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (AĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalys).
17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė savo veiksmais pažeidė AĮ 30 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Taip pat, Antstolių garbės teismas pripažino ieškovę pažeidus AĮ 3 straipsnyje nustatytą antstolių veiklos teisėtumo principą, Etikos kodekso 6, 8 ir 12 punktus, įpareigojančius antstolį elgtis sąžiningai, neskatinti visuomenės nepasitikėjimo antstoliais saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Apeliantės teigimu, padarydamas tokias išvadas teismas nepagrįstai nelaikė ieškovės padaryto pažeidimo mažareikšmiu bei, remdamasis AĮ 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neatleido jos nuo drausminės atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
18. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti šiame įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų (AĮ 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, AĮ bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Etikos kodeksu (AĮ 3 straipsnio 2 dalis).
19. Etikos kodekso 6 punkte įtvirtintas sąžiningumo principas reiškia, kad antstolis nesiima apgaulės, sukčiavimo ir vengia nesąžiningų pranašumo tarp kolegų siekimo veiksmų. Tuo tarpu 8 punkte įtvirtintas pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principas, be kita ko, reiškia, kad veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis. Etikos kodekso 12 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Antstolių garbės teismo bei pirmosios instancijos teismo sprendimuose padaryta išvada, jog ieškovė savo veiksmais pažeidė ne tik AĮ 30 straipsnio 1 dalį bet ir minėtas Etikos kodekso nuostatas – nesąžiningai konkuravo su kitais kolegomis (pasitelkdama padėjėją galėjo suteikti aptariamą paslaugą didesniam ratui žmonių, nei tai būtų galėjusi padaryti teikdama ją tik asmeniškai); veikė pažeisdama AĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, tokiu būdu sukeldama nepasitikėjimą antstolių institutu; nesąžiningai vykdė teisės aktuose numatytas savo funkcijas. Ieškovės teigimu, jos padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl egzistavo pagrindas atleisti ją nuo drausminės atsakomybės. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami tokiai jos pozicijai pagrįsti.
21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad nurodytą pažeidimą ieškovė padarė teikdama paslaugą, o ne atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, nekeičia padaryto pažeidimo pobūdžio, kadangi AĮ 30 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad teisę konstatuoti faktines aplinkybes tiek procesinių veiksmų atlikimo atveju, tiek ir teikiant paslaugą turi tik antstolis, o ne antstolio padėjėjas. Nors ir sutiktina su ieškove, kad teikiant paslaugą antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, ši aplinkybė nepaneigia jo, kaip valstybės pareigūno surašyto dokumento svarbos bei patikimumo, jis vis tiek galėjo būti panaudotas kaip viena iš įrodomųjų priemonių. Taip pat nesutiktina su ieškovės argumentu, jog pažeidimo mažareikšmiškumą sąlygoja ir AĮ 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios antstolio teikiamų paslaugų sąrašą, dispozityvumas. Tai, jog įstatymas numato ne pareigą, bet teisę antstoliui teikti įvairias paslaugas, be kita ko, subjektų užsakymu konstatuoti faktines aplinkybes, kaip tik reiškia, kad skirtingai nei įstatyme numatytų funkcijų vykdymas, tokios paslaugos teikimas antstoliui nėra privalomas ir negalėdama jos teikti pagal įstatymo reikalavimus (asmeniškai) antstolė turėjo atsisakyti ją suteikti, o ne pasitelkti tam savo padėjėją. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti jos padaryto pažeidimo mažareikšmiu bei tuo pagrindu atleisti ją nuo drausminės atsakomybės.
Dėl drausminės nuobaudos griežtumo
22. AĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, maksimali ieškovei taikytos drausminės nuobaudos trukmė yra šeši mėnesiai. Aptariamu atveju Antstolių garbės teismas ieškovės skundžiamu sprendimu skyrė jai teisės teikti paslaugas, nurodytas AĮ 21 straipsnio 2 dalyje, atėmimą trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, jog toks terminas yra nepagrįstai ilgas.
23. Kaip jau buvo minėta, priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas (AĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taisyklių 29 punkte reglamentuota, kad priimdamas sprendimą, garbės teismas įvertina antstolio (antstolio padėjėjo) kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad aptariamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iš esmės nesukėlė asmenims jokių teisinių padarinių. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų pateiktas UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, siekiant įrodyti jų neteisėtus veiksmus, ar juo kaip įrodymu būtų remiamasi kokioje nors byloje. Be to, antstolė, nors ir tik tuomet, kai gavo skundą dėl savo veiksmų, ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti padarytą žalą – Antstolių informacinėje sistemoje patalpino pranešimą apie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo panaikinimą. Šiuo atveju taip pat svarbia laikytina aplinkybė, kad antstolė neturi kitų galiojančių nuobaudų, užfiksuotas pažeidimas buvo vienkartinis – jokios informacijos apie pasikartojantį piktnaudžiavimą aptariamų paslaugų teikimu byloje nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą Antstolių garbės teismo ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos terminą sutrumpinti iki vieno mėnesio.
Dėl Taisyklių pažeidimo
25. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog priimant skundžiamą Antstolių garbės teismo sprendimą Taisyklių 17 punkto reikalavimas nebuvo pažeistas. Nurodo, jog Taisyklių 17 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, privalo dalyvauti subjekto, iškėlusio drausmės bylą, atstovas, yra imperatyvus, ir jo pažeidimas daro sprendimą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidimas yra padarytas, tačiau šiuo konkrečiu atveju pažeidimas nelaikytinas pakankamu, siekiant panaikinti skundžiamą sprendimą.
26. Aplinkybė, jog Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo atstovas posėdyje nedalyvavo, byloje neginčijama. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, toks pažeidimas pats savaime jokių padarinių nesukelia – nei aptariamas Taisyklių 17 punkto reikalavimas, nei kitos Taisyklių nuostatos nenumato jokių tokio įpareigojimo nevykdymo padarinių. Drausmės byloje buvus pateiktai šio subjekto atstovo nuomonei dėl bylos nagrinėjimo, ieškovei nenurodžius, kokios jos teisės dėl tokios situacijos buvo suvaržytos, nėra pagrindo spręsti dėl skundžiamo Antstolių garbės teismo sprendimo negaliojimo.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Visumos aptartų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies ir Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovei taikytos drausminės nuobaudos terminas sutrumpinamas iki vieno mėnesio.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės antstolės I. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir Antstolių garbės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu antstolei paskirtą drausminę nuobaudą sutrumpinti iki vieno mėnesio.