Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir nuteistas

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2015 m. gruodžio 4 d.) – 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 5 d.) – 7 (septynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės sudėtos jas iš dalies sudedant ir paskirta S. S. subendrinta 5 (penkerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. S. į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš S. S. UAB (duo9menys neskelbtini) priteista 800 (eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

S. S. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta medžiagą dėl S. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo perduoti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui Jonavos rajono policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto sukūrė nusikaltimo planą, parinko nusikaltimo objektą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – spektrometrą „Alloy A2000 Innov–X“ ir skambindamas telefonu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 7 d. susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku D. P. susitikti tikslu neva parduoti panaudotų automobilių katalizatorius. D. P. 2015 m. spalio 7 d. apie 14.30 val. atvykus jam priklausančiu automobiliu „VW Touran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą – aikštelę prie neveikiančios kavinės (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), S. S. priėjo prie atidarytos automobilio bagažinės, papurškė D. P. į akis dujų, taip atimdamas galimybę priešintis, ir pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį spektrometrą „Alloy A2000 Innov–X“ 8000 eurų vertės bei padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, nes papurkštos dujos nukentėjusiajam sukėlė cheminius kaktos, nosies, dešinio skruosto, abiejų ausų, akių junginių pirmo laipsnio nudegimus. Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame (duomenys neskelbtini) skvere, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti – savo reikmėms už 10 eurų įgijo apie 1 gramą miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurią laikydamas prie savęs, atgabeno prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kur dalį psichotropinės medžiagos suvartojo, o likusį kiekį – 0,224 g metamfetamino laikė plastikiniame maišelyje ir dviejuose švirkštuose prie savęs iki 2015 m. gruodžio 4 d. 22.10 val., kuomet Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnams patikrinimui sustabdžius automobilį „Renault Safrane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio keleiviu buvo S. S., trys švirkštai su psichotropine medžiaga ir jos pėdsakais buvo rasti automobilyje, o plastikinis maišelis su metamfetaminu rastas S. S. asmens kratos metu.Be to, S. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio mėnesį, laikotarpyje nuo 28 d. iki 30 d., nenustatytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo poreikiams įgijo ne mažiau 0,311 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią laikė plastikiniame maišelyje prie savęs iki 2016 m. sausio 5 d. 12.05 val., kuomet Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai S. S. asmens kratos metu plastikinį maišelį su narkotine medžiaga – kanapių derva surado ir paėmė.S. S. buvo kaltinamas padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad 2016 m. sausio 1 d. apie 18 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų savo poreikiams įgijo apie 1 gramą miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurią atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį jos suvartojo, o likusį kiekį švirkšte – 0,9 ml skysčio, kurio sudėtyje 0,075 g metamfetamino, iki 2016 m. sausio 5 d. 11.15 val. laikė prie savęs, kuomet (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnams patikrinimui pareikalavus jo, kaip vairavusio automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentų, švirkštą su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, numetė prie automobilio, tačiau švirkštas su paminėta psichotropine medžiaga buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų. Dėl šios veikos S. S. išteisintas nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu pasirašė sutikimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir netaikė sutrumpinto įrodymų tyrimo. Be to, skiriant bausmę neatsižvelgta į tai, kad kaltę jis pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo noru pradėjo gydytis Kauno priklausomybės ligų centre, lankė metadono programą. Skunde apeliantas pažymi, jog narkotines ir psichotropines medžiagos turėjo savo poreikiams, nes tuo metu vartojo narkotikus. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti – S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 180 straipsnio 3 dalyje ir skirti S. S.: pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausmę, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinį ieškinį prašoma tenkinti pilnai ir priteisti iš S. S. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 12 000 eurų sumą. Skunde prokurorė teigia, jog teismas objektyviai įvertino surinktus bei ištirtus įrodymus, tačiau padarė neteisingas išvadas dėl S. S. padarytų veikų kvalifikacijos, todėl neteisingai paskyrė bausmę. Prokurorė skunde nesutinka su teismo išvada, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų dėl metamfetamino kiekio milteliuose, kuriuos S. S. įsigijo 2016 m. sausio 1 d. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ši veika turi būti vertinama tik kaip administracinis teisės pažeidimas. Nurodo, jog S. S. pripažino, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigijo apie 1 g metamfetamino, dalį jo suvartojo, o tik minėtos psichotropinės medžiagos likutis, t. y. 9 ml skysčio, kurio sudėtyje 0,075 g metamfetamino, 2016 m. sausio 5 d. buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų. Prokurorė skunde pažymi, jog teismų praktikoje dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo tokio pobūdžio bylose atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį, kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. S. S. 2015 m. – 2016 m. nuolat vartojo narkotines bei psichotropines medžiagas, jų įsigydamas iš nenustatytų asmenų, mokėdamas po 10 EUR už 1 g, t. y. kaltininkas tai darė pastoviai, įsigydavo tos pačios rūšies psichotropines ar narkotines medžiagas (2015 m. gruodžio 4 d. taip pat neteisėtai už 10 EUR įgijo 1 g metamfetamino), todėl šiuo atveju jam taikytina ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Prokurorė skunde taip pat teigia, jog S. S. veika, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, numatyta BK 180 straipsnio 3 dalyje, nepagrįstai buvo perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, prilygindamas pagrobto spektrometro vertę draudimo polise nurodytai vertei. Pažymi, jog teismų praktikoje pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-245-696/2015). Atsižvelgtina ir į tai, kad spektrometras nėra kasdienė plataus vartojimo prekė, tai yra specifinis įrenginys, kuriuo prekiauja labai siauras tiekėjų ratas, todėl nėra plati jo įsigijimo rinka. Kaip patvirtinimą UAB (duomenys neskelbtini) pateikė skelbimą iš oficialaus tinklapio http://www.ebay.com, kad parduodamo naudoto, ne naujo tokios kategorijos prietaiso analogo (spektrometro) kaina yra 11 999 dolerių ir įmonei, ketinančiai įsigyti ne naują, o naudotą spektrometrą su visais mokesčiais tai kainuoja 12 000 eurų. Būtent ši kaina, prokurorės teigimu, ir yra spektrometro rinkos kaina. Tokių prietaisų draudimas nėra įmonei privalomas, tai daroma savanoriškais pagrindais ir kadangi šie prietaisai beveik niekada negrobiami, įmonė drausdama šį turtą nurodė mažesnę jo vertę, t. y. 8000 eurų. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas dėl spektrometro grobimo padarė neteisingą išvadą, jog nenustatyta, kad S. S. šį nusikaltimą padarė su kitu asmeniu, kuris yra nenustatytas. Nepagrįstai šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nes nuteistasis nuosekliai teigė, jog neįvardintas asmuo nežinojo apie tai, kad S. S. ketina padaryti nusikaltimą ir užvaldyti svetimą turtą. Prokurorė pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu iš tyrimo (duomenys neskelbtini) į atskirą tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) išskirtas tyrimas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nenustatyto asmens atžvilgiu, nes S. S. atsisakė įvardinti kartu su juo 2015 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) buvusį asmenį. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad į įvykio vietą atvažiavo du asmenys, vienas iš kurių buvo S. S., o kitas asmuo taip pat buvo išlipęs iš automobilio, vaikščiojo aplink, matė, kad S. S. padarė nusikaltimą, kartu su nuteistuoju greitai sėdo į automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Prokurorės teigimu, tik nustačius minėtą asmenį, jį apklausus ir atlikus su juo būtinus tyrimo veiksmus galima spręsti dėl minėto asmens vaidmens vykdant nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje. Teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad S. S. padarė šį nusikaltimą su kitu asmeniu, a priori nuspręsti dėl minėto asmens kaltės negali.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis S. S. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą – atmesti. Teisėjų kolegija išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinio skundo

Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog S. S. nepagrįstai išteisintas dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes jis pripažino 2016 m. sausio 1 d. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įgijęs apie 1 g psichotropinės medžiagos, dalį jos suvartojęs ir švirkšte, kuris buvo rastas sustabdžius nuteistojo vairuojamą transporto priemonę, buvo likę tik šios medžiagos likutis, be to, nuteistasis nuolat vartoja narkotines medžiagas ir jų nuolat įsigyja, todėl, vertinant šios veikos pavojingumą, S. S. turi būti patrauktas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti, todėl šioje dalyje prokurorės skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi prokurorės apeliacinio skundo argumentus ir išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nustatė:

S. S. 2015 m. gruodžio mėnesį, laikotarpyje nuo 28 d. iki 30 d., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo poreikiams įgijo ne mažiau 0,311 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat 2016 m. sausio 1 d. apie 18 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), S. S. iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų savo poreikiams įgijo apie 1 gramą miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurią atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį jos suvartojo, o likusią nesuvartotą dalį švirkšte – 0,9 ml skysčio pavidalu, kurio sudėtyje 0,075 g metamfetamino, bei anksčiau įgytą narkotinę medžiagą 0,311 g kanapių dervą, iki 2016 m. sausio 5 d. S. S. laikė prie savęs, kuomet 11.15 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnams patikrinimui pareikalavus jo, kaip vairavusio automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentų, švirkštą su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, numetė prie automobilio, tačiau jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, o narkotinę medžiagą 0,311 g kanapių dervą plastikiniame maišelyje 12.05 val. surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai S. S. asmens kratos metu.

S. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo kaltę pripažino, parodė, jog būdamas įkalinimo įstaigoje ir išėjęs į laisvę vartojo narkotines medžiagas. 2016 m. sausio 1 d. apie 18 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) už 10 eurų savo reikmėms nusipirko apie 1 g metamfetamino ar amfetamino, parsinešė į namus adresu (duomenys neskelbtini), dalį suvartojo, o likusią dalį praskiedė vandeniu ir sutraukė į vienkartinį švirkštą. 2016 m. sausio 5 d. rytą važiuojant draugės automobiliu „Opel Astra“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai prie (duomenys neskelbtini) namo. Norėdamas paslėpti turėtą švirkštą su narkotine medžiaga, dalį susišvirkštė sau į veną, o švirkštą su likučiais numetė ant žemės prie automobilio, tačiau policijos pareigūnai tai pastebėjo ir švirkštą paėmė. Asmens kratos metu piniginėje pas jį buvo rastas maišelis su narkotine medžiaga, kurią 2015 m. laikotarpyje nuo gruodžio 28 d. iki 30 d. įsigijo iš nepažįstamo asmens, tačiau įsigijimo aplinkybių nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 82-86) nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po kurio vairuotojo durelėmis rastas ir paimtas medicininis švirkštas su apie 1,5 ml šviesiu skysčiu.Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(295)-IS1-1381 (1 t., b. l. 90-91) patvirtina, kad rudos spalvos kietos medžiagos gabaliukai iš užspaudžiamo maišelio, 2016 m. sausio 5 d. asmens kratos metu rasto S. S. piniginėje, yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,311 g. Gelsvos spalvos skysčio iš vienkartinio švirkšto, kurį 2016 m. sausio 5 d. išlipdamas iš automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant žemės numetė S. S., sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė yra 0,075 g. Asmens kratos protokolu (2 t., b. l. 59-61) nustatyta, kad 2016 m. sausio 5 d. asmens kratos metu S. S. piniginėje rastas ir paimtas 1 plastikinis maišelis su apytiksliai 0,5 g žalsvai ruda medžiaga. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 142/2016 (01) (2 t., b. l. 99) nustatyta, kad S. S. šlapime, paimtame 2016 m. sausio 5 d. 16,20 val., rasta amfetamino, metamfetamino. Šlapime opijatų, kanabinoidų, etilo alkoholio nerasta.Aukščiu išdėstytais S. S. parodymais, apžiūros protokolu, asmens kratos protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, jog S. S. 2015 m. gruodžio mėnesį, laikotarpyje nuo 28 d. iki 30 d., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo ne mažiau 0,311 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o 2016 m. sausio 1 d. apie 18 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), S. S. iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų savo poreikiams įgijo apie 1 gramą miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, ją atgabeno į savo namus ir dalį suvartojo, o kitą dalį skysčio pavidale, kurio sudėtyje buvo 0,075 g metamfetamino, švirkšte ir minėtus 0,311 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, laikė prie savęs iki 2016 m. sausio 5 d., kuomet šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais S. S. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.Teisėjų kolegija pažymi, jog nors minėtą narkotinę medžiagą – 0,311 g kanapių dervos ir psichotropinę medžiagą metamfetaminą S. S. įgijo skirtingais laikotarpiais, tačiau jas vienu metu laikė prie savęs. Tiek narkotinė medžiaga, tiek ir psichotropinė medžiaga buvo skirtos vartoti sau, tai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 142/2016 (01) (2 t., b. l. 99), kuria nustatyta, jog S. S. šlapime, paimtame 2016 m. sausio 5 d. 16.20 val., rasta amfetamino, metamfetamino. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose nustatoma, jog kaltininkas vienu metu disponuoja skirtingų rūšių narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, aplinkybė dėl šių medžiagų kiekio, kuri reikšminga veikos kvalifikacijai, nustatoma pagal bendrą visų medžiagų kiekį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2008, 2K-159/2012, 2K-610/2012, 2K-258-677/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tuo pačiu metu S. S. prie savęs neteisėtai turėjo, laikė, t. y. neteisėtai disponavo, 0,311 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 0,075 g metamfetamino. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, metamfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g. Šiuo atveju S. S. turėtos medžiagos kiekis yra daugiau nei 2,5 karto mažesnis nei pagal minėtas rekomendacijas nedideliu įvardijamas kiekis, tačiau šis kiekis turėtų būti vertinamas kartu su narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekiu. Remiantis minėtomis rekomendacijomis kanapių dervos nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,25 g. S. S. neteisėtai disponavo kanapių dera, kurios kiekis 0,311 g, t. y. didesniu nei rekomendacijose nurodytas nedidelis, narkotinių medžiagų kiekiu ir jau vien ši veika savaime užtraukia atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad, nors skirtingos medžiagos įgytos skirtingu laiku, tačiau jas abi nuteistasis tuo pačiu metu neteisėtai laikė prie savęs ir abiejų šių medžiagų neteisėtas disponavimas nutrūko vienu metu, sprendžiant atsakomybės klausimą vertinamas bendras jų kiekis. Atsižvelgiant į tai, kad metamfetamino kiekis, kuriuo disponavo S. S., žymiai mažesnis nei pagal minėtas rekomendacijas laikytinas nedidelis kiekis, o narkotinių medžiagų – kanapių dervos kiekis didesnis nei pagal minėtas rekomendacijas laikytinas nedideliu kiekiu, S. S. veika dėl abiejų šių medžiagų neteisėto disponavimo turi būti kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors apeliacinės instancijos teismas nustatė papildomas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nuskalstamos veikos aplinkybes dėl neteisėto disponavimo 0,311 g narkotine medžiaga – kanapių derva ir psichotropine medžiaga – 0,075 g. metamfetamino, teisėjų kolegijos manymu pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės keisti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 5 d. veika) atsižvelgė ir visapusiškai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismas įvertino, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančios aplinkybės – padarė naują tyčinį nusikaltimą, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, t. y. recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę – S. S. teisimas jau ne pirmą kartą, nusikalstamos veikos susijusios su nuteistojo priklausomybe vartojant psichiką veikiančias medžiagas, nauji nusikaltimai padaryti netrukus po to, kai atliko anksčiau skirtą laisvės atėmimo bausmę, be to, S. S. baustas administracine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, net ir įvertinus apeliacinės instancijos teismo naujai nustatytas papildomas šios veikos aplinkybes, kurios susijusios su neteisėtu disponavimu labai nedideliu psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekiu, laikytina būtina ir pakankama priemone pasiekti bausmės tikslus (t. y. nubausti nuteistąjį, apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekti, kad jis pasimokytų iš savo klaidų bei nedarytų naujų nusikalstamų veikų), todėl griežtinti šią bausmę, ar galutinę subendrintą bausmę, nėra teisinio pagrindo. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė plėšimo metu pagrobto spektrometro vertę – 8 000 eurų, todėl nepagrįstai S. S. įvykdytą plėšimą iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Pažymėtina, jog nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai jis surašytas laikantis baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisė normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Be to, draudžiama apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Šios taisyklės taikomas sprendžiant tiek dėl subjektyviųjų, tiek ir dėl objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Šioje byloje S. S. buvo kaltinamas plėšimo metu pagrobęs 12 000 eurų vertės svetimą turtą – spektrometrą, tačiau kaltinime nurodyta aplinkybė dėl daikto vertės, kuri šiuo atveju turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, nepasitvirtino. Prokurorė skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu įrodymų, patvirtinančių pagrobto turto vertę, vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos BPK 20 straipsnyje, nepažeistos ir pagrobto daikto vertė nustatyta tinkamai. Teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog pagrobto turto vertė nustatoma remiantis rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taip pat sutiktina su tuo, jog pagrobtas spektrometras nėra kasdienė plataus vartojimo prekė, tai yra specifinis įrenginys, jo įsigijimo rinka nėra plati, tačiau tai nesuteikia pagrindo pagrobto spektrometro vertę nustatyti vien pagal skunde nurodytą skelbimą iš tinklapio http://www.ebay.com. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant pagrobto turto vertę, turi būti vadovaujamasi BK 20 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, be to, būtina atsižvelgti, jog baudžiamojo proceso tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą, tikrąsias veikos padarymo aplinkybes t. y. šiuo atveju ne bet kurio spektrometro, tačiau būtent pagrobto spektrometro vertę. Tai yra būtina baudžiamosios atsakomybės ir tinkamo bausmės individualizavimo sąlyga. Be to, ši aplinkybė svarbi ir žalos atlyginimo kontekste, nes kaltas asmuo yra atsakingas tik už tokio dydžio žalą, kokią jis padarė savo neteisėtais, kaltais veiksmais, ir vien nusikalstamos veikos faktas neturėtų sudaryti prielaidų neteisėtam praturtėjimui. Iš bylos duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) spektrometrą įsigijo 2010 m. už 18000 eurų (6 t., b. l. 95-96, 100-102). Šio spektrometro nusidėvėjimas buvo numatytas 33,3333 % metams ir buvo numatyta šį spektrometrą naudoti 3 metus. Nusikaltimo padarymo dienai šio spektrometro likutinė vertė buvo 0,29 eurai (6 t., b. l. 93). Pagrobtasis spektrometras 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo apdraustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir draudimo polise buvo nurodyta, kad pavogtojo spektrometro a2000 NOV-6 11805, 2007 m. draudimo suma yra 8000 eurų, draudžiama likutine (rinkos) verte (4 t., b. l. 124-125). Spektrometras buvo pagrobtas 2015 m. spalio 7 d. Nors, kaip matyti iš buhalterinių dokumentų, spektrometro nusidėvėjimas buvo numatytas 33,3333 % metams ir nusikaltimo dienai jo vertė nesiekė nė vieno euro, vos prieš mėnesį iki nusikaltimo šis prietaisas buvo apdraustas rinkos verte, 8000 eurų sumai. Be to, civilinio ieškovo atstovas paaiškino, jog draudimo sutarties sudarymo metu rinkos vertę nustatė patys įmonės savininkai. Įmonės savininkai neabejotinai suinteresuoti savo įmonės turtinių interesų apsauga, be to, atsižvelgtina į tai, kad draudimo bendrovė kaip verslo subjektas sutiko su tokiu minėto daikto vertinimu, įvykus įvykiui išmokėjo išmoką pagal sudarytą sutartį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog būtent draudimo sutartyje buvo nurodyta realiausia, labiausiai tikrovę atitinkanti pagrobto spektrometro rinkos vertė. Prokurorės nurodytas argumentas, jog pagrobto daikto rinkos vertė turėtų būti nustatoma pagal pateiktą skelbimą iš tarptautinio prekybos internetu puslapio, visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas. Be to, iš pateiktų duomenų nėra galimybės palyginti pagrobto spektrometro ir skelbime nurodyto spektrometro specifikacijų, pagaminimo metų ir pan., todėl nėra pagrindo teigti, jog būtent pagal šį skelbimą turėtų būti nustatoma pagrobto daikto rinkos vertė. Prokurorės skundo argumentas, jog draudimo sutartyje buvo siekiama nurodyti mažesnę nei reali šio prietaiso rinkos kainą, atmetamas kaip nepagrįstas, nes iš buhalterinių duomenų matyti priešingai, įmonė buvo numačiusi labai aukštą metinį nusidėvėjimo procentą ir nusikaltimo dienai šio turto nelaikė vertingu. Esant tokiems prieštaringiems duomenims dėl pagrobto daikto vertės, nėra pagrindo neginčytinai išvadai, jog pagrobto spektrometro vertė buvo būtent 12 000 Eur (beje, net ir skelbime spektrometro vertė nurodyta 12 000 dolerių, kuri atitiktų 10651,52 Eur, ir kuri ženkliai mažesnė už prokurorės prašomą nustatyti kaip pagrobto turto vertę atitinkančią). Įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad visi neaiškumai turi būti vertinami kaltinamojo naudai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pagrobto spektrometro rinkos vertė buvo 8 000 eurų, todėl pagrįstai veiką, kurios padarymu S. S. buvo kaltinamas, iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 180 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta pagrobto daikto vertė – 8 000 eurų neviršija 250 MGL ir neatitinka didelės vertės požymio (BK 190 straipsnio 1 dalis).Prokurorė skunde taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai iš kaltinimo dėl spektrometro grobimo pašalino aplinkybę, kad S. S. padarė šį nusikaltimą su kitu asmeniu, kuris yra nenustatytas. Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad į įvykio vietą atvažiavo du asmenys, vienas iš kurių buvo S. S., o kitas asmuo taip pat buvo išlipęs iš automobilio, vaikščiojo aplink, matė, kad S. S. padarė nusikaltimą, kartu su nuteistuoju greitai sėdo į automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. Prokurorės teigimu, teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad S. S. padarė šį nusikaltimą su kitu asmeniu, a priori nusprendė dėl minėto asmens nekaltumo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti. Kaip jau minėta anksčiau, teisėtu ir pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame teismo išvados dėl kiekvienos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant asmens atsakomybės ir kaltės klausimą, yra pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais tas aplinkybes. Šios taisyklės turi būti laikomasi ir nustatant S. S. inkriminuotą bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu požymį. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis)(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-693/2015). Bendrininkavimo atveju turi būtina nustatyti ne tik kiekvieno bendrininko atlikti konkretūs veiksmai, indėlis nusikalstamos veikos padaryme, bet ir subjektyvioji pusė, o būtent tai, kad bendrininkai suvokia, jog nusikaltimą daro bendrais veiksmais, suvokia vienas kito nusikalstamų veiksmų pobūdį ir esmę, suvokia prisidedantys prie bendro nusikalstamo tikslo. Nagrinėjamoje byloje teismo išvada, jog nenustatyta S. S. bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu aplinkybė, pagrįsta išsamia, nešališka ir visapusiška surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų analize, todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai su ja sutinka. Šioje byloje pagrindinės įrodinėjimo priemonės yra paties nuteistojo parodymai bei nukentėjusiojo parodymai, tačiau iš jų negalima daryti kategoriškos išvados, jog S. S. nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, jog antrasis automobilyje buvęs asmuo, su kuriuo atvyko į nusikaltimo vietą, nežinojo apie jo (S. S.) ketinimą daryti nusikaltimą, jis jokių veiksmų, reikšmingų nusikalstamos veikos padarymui, neatliko. Ir šie parodymai nepaneigti jokiais kitais patikimais duomenimis. Nors prokurorė nurodo, jog nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad antrasis asmuo buvo išlipęs iš automobilio, matė, kad S. S. padarė nusikaltimą, tačiau šių duomenų nepakanka konstatuoti bendrininkavimo faktą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis parodė, jog nepamena, ar kitas antrasis asmuo buvo išlipęs iš automobilio, paaiškino, jog tas asmuo nukentėjusiojo atžvilgiu jokių veiksmų neatliko, visus veiksmus atliko S. S.: būtent jis pakvietė į susitikimą, jis parodė katalizatorių, papurškė dujų ir pagrobė spektrometrą, tada sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nukentėjusysis D. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, tačiau jie taip pat nepatvirtina, jog antrasis vaikinas būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog antrasis vaikinas buvo prie automobilio, kuriuo atvažiavo S. S., tačiau jis jokių veiksmų neatliko, jis nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo, dujų jam nepurškė ir spektrometro negrobė. Nuteistasis nuosekliai neigė, jog antrasis asmuo ką nors žinojo apie ketinimą įvykdyti nusikaltimą, iš minėtų nukentėjusiojo parodymų taip pat negalima daryti neginčytinos išvados, jog S. S. veikė kartu su kitu asmeniu, kad buvo susitarimas tarp jų veikti kartu, ir net negalima daryti pagrįstos išvados, jog kartu su S. S. buvęs asmuo suprato, kad buvo padarytas nusikaltimas, tačiau net jei ir suprato, tai nepatvirtina, jog jis atvyko žinodamas, kad bus daromas nusikaltimas, kad jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos darymo stebėdamas aplinką ar kitais veiksmais ar palengvino tokią veiką padaryti. Kaip jau minėta anksčiau, surinkti duomenys turėtų neginčytinai patvirtinti inkriminuotas aplinkybes, tačiau dėl S. S. bendro veikimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu tokią išvadą daryti šioje byloje nėra pagrindo. Be to, visi neaiškumai turi būti vertinami nuteistojo naudai. Esant aptartoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pašalino iš kaltinimo nurodytą aplinkybę, jog plėšimą D. P. atžvilgiu S. S. įvykdė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pašalindamas minėtą aplinkybę teismas a priori pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nekaltumo, tačiau teisėjų kolegija šį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes šioje byloje buvo sprendžiamas būtent S. S. atsakomybės klausimas ir baudžiamojo proceso tikslas šiuo atveju yra nustatyti būtent S. S. atsakomybės ribas, todėl negali būti teikiamas prioritetas nenustatyto asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn perspektyvoms. Be to, priešingai nei skunde nurodo prokurorė, tai, kad nagrinėjamoje byloje bendrininkavimo aplinkybė nenustatyta dėl įrodymų stokos, nepaneigia kito asmens, galimai dalyvavusio padarant nusikalstamą veiką, atsakomybės ir negali būti vertinama kaip užkertanti kelią tolesniam baudžiamajam persekiojimui šio asmens atžvilgiu.

Dėl nuteistojo S. S. apeliacinio skundo

Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą. Apeliantas skunde prašo sušvelninti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo noru pradėjo gydytis Kauno priklausomybės ligų centre, lankė metadono programą, narkotines ir psichotropines medžiagas turėjo savo poreikiams, nes tuo metu vartojo narkotikus. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam skirta teisingai ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei galutinę subendrintą bausmę, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, todėl aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas skirdamas bausmes atsižvelgė į tai, kad padarytas ne vienas, tačiau keli nusikaltimai, vienas iš kurių (BK 180 straipsnio 1 dalis) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, du (BK 259 straipsnio 1 dalis) nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visos veikos baigtos. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – S. S. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors pirmosios instancijos teismas nustatė ir dar vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), apeliacinės instancijos teismas šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę pašalina, kadangi nuosprendį priėmęs teismas tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo, o teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad nuteistasis narkotinę medžiagą įgijo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šios veikos padarymui jokios įtakos neturėjo – S. S. tuo metu vartojo narkotines (ir psichotropines) medžiagas, tokios medžiagos jam buvo reikalingos, todėl tiesiog tai, kad kanapių dervos įsigijimo metu jis buvo apsvaigęs, jokios įtakos neturėjo – narkotinę medžiagą nuteistasis būtų įsigijęs tiek apsvaigęs tuo alkoholio, tiek neapsvaigęs. Vertinant nuteistojo asmenybę nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. S. teisiamas jau ne pirmą kartą, anksčiau teistas kelis kartus, naujus tyčinius nusikaltimus padarė nepanaikinus ir neišnykus ankstesniam teistumui. Be to, S. S. eilę kartų baustas administracine tvarka, tiek už pavojingus įžūlius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavo neblaivus, viršijo greitį), tiek ir už turtinio pobūdžio pažeidimus (nedidelės vertės turto vagystė), pažeidimą, susijusį su neteisėtu narkotinių medžiagų vartojimu (5 t., b. l. 83-88). Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai. Apygardos teismo vertinimu, S. S. savo elgesio nesistengia keisti ir išvadų iš jam skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė, paskirta už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą, kuri yra didesnė nei sankcijos vidurkis, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę – 8000 eurų, veikos pavojingumą – galimybė priešintis iš nukentėjusiojo atimta papurškiant dujų, dėl ko nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nuteistojo neigiamai charakterizuojamą asmenybę, tai, kad nusikaltimai padaryti netrukus po to kai S. S. atliko laisvės atėmimo bausmę, yra adekvati poveikio priemonė, būtina bei pakankama pasiekti bausmės tikslus. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą nuteistajam skirtos bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Įvertinus neigiamai charakterizuojamą asmenybę bei tai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą lėmė nuteistojo priklausomybė psichiką veikiančioms medžiagoms, už šias veikas skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijos vidurkis, nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nuteistajam bausmės skirtos nepažeidžiant BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatų, nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos, yra proporcingos neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir veikų pavojingumui. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrino prie griežčiausios iš jų iš dalies pridėdamas švelnesnes ir skyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Įvertinus tai, jog prie griežčiausios bausmės pridėta vos daugiau nei po ½ paskirtų švelnesnių bausmių, darytina išvada, jog galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta. Kaip jau minėta bausmės skirtos ir subendrintos įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, todėl dar kartą į šias aplinkybes atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kaltinamo asmens sutikimas teismo neįpareigoja pasirinkti būtent tokį proceso vedimo būdą, šiuo atveju teismas įrodymus, atsižvelgdamas į bylos aplinkybesm, tyrė įprastu būdu, todėl taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir vienu trečdaliu mažinti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apibendrinant aptartus argumentus, darytina išvada, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalis, kurioje S. S. dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikintina, šioje dalyje priimamas naujas nuosprendis, nustatant papildomas nusikalstamos veikos, už kurią S. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 5 d. veika), faktines aplinkybes. Taip pat iš nuosprendžio pašalinama aplinkybė, kad S. S. 2015 m. gruodžio mėnesį, laikotarpyje nuo 28 d. iki 30 d., narkotinę medžiagą – kanapių dervą, įgijo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 331 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti, prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje S. S. dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos išteisintas, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, nustatant papildomas nusikalstamos veikos, už kurią S. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (2016 m. sausio 5 d. veika), faktines aplinkybes:

S. S. 2015 m. gruodžio mėnesį, laikotarpyje nuo 28 d. iki 30 d., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo poreikiams įgijo ne mažiau 0,311 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, taip pat 2016 m. sausio 1 d. apie 18.00 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), S. S. iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 10 eurų savo poreikiams įgijo apie 1 gramą miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurią atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį jos suvartojo, o likusią nesuvartotą dalį švirkšte – 0,9 ml skysčio pavidalu, kurio sudėtyje 0,075 g metamfetamino, bei anksčiau įgytą narkotinę medžiagą 0,311 g kanapių dervą, iki 2016 m. sausio 5 d. S. S. laikė prie savęs, kuomet 11.15 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnams patikrinimui pareikalavus jo, kaip vairavusio automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dokumentų, švirkštą su psichotropine medžiaga - metamfetaminu - numetė prie automobilio, tačiau jį rado ir paėmė policijos pareigūnai, o narkotinę medžiagą 0,311 g kanapių dervą plastikiniame maišelyje 12.05 val. surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK pareigūnai S. S. asmens kratos metu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bylos medžiaga dėl S. S. atsakomybės neteisėtai disponavus 0,075 g narkotine medžiaga – metamfetaminu perduota spręsti administracine tvarka.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo\ priėmimo dienos.