- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-710-544/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- I. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-710-544/2019
teisėjas Vaidas Vasiliauskas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00131-2018-3
2019 m. lapkričio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-45-844/2019 pagal ieškovo J. V. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei I. V. dėl skolos priteisimo bei atsakovės I. V. priešieškinį ieškovui J. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Visagino miesto 2 – jo notarų biuro notarei A. S. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo įkeitimo sutartimi ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. pateikė teismui prašymą išaiškinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-45-844/2019.
2. Nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovė I. V. ir toliau disponuoja butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nemoka komunalinių mokesčių, negrąžina jo naudai priteistos skolos. Atsižvelgdamas į tai, prašė išaiškinti 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą, t. y. nuo kada jis įgijo teisę disponuoti šiuo butu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos šalių pareikštais reikalavimais. Šioje byloje ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 8 312,10 Eur skolos, 6 150,95 Eur delspinigių, 2 253,16 Eur palūkanų ir 511,77 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2012 m. gruodžio 4 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį įkeitimo sutartimi, siekiant užtikrinti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) dydžio paskolos grąžinimą ieškovui; taikyti vienašalę restituciją – grąžinti atsakovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovės priešieškinis atmetamas, ieškinys tenkinamas – ieškovui priteisiama 8 312,10 Eur skola, 6 150,95 Eur delspinigiai, 2 253,16 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Dėl sprendimo rezoliucinės dalies turinio ir jo vykdymo tvarkos ieškovui neaiškumų nėra kilę.
5. Teismas atkreipė dėmesį, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės Visagino miesto 2-ajame notaro biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė, o ieškovas nupirko butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl ieškovo teisės disponuoti minėtu butu byloje nebuvo keliamas, o faktinė aplinkybė – teisės disponuoti butu atsiradimo momentas, nebuvo nustatinėjama. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo keliamas klausimas nepatenka į išnagrinėto ieškinio ar priešieškinio ribas, teismo sprendimas yra visiškai aiškus ir gali būti netrukdomai vykdomas, teismo sprendimo motyvai yra išdėstyti ir negali būti ieškovo prašymu aiškinami papildomai ar iš naujo, teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti procesinio sprendimo išaiškinimo institutą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir išaiškinti, nuo kada atsakovė nebeturės teisės susigrąžinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių.
7. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja įstatymui, nes teismas neišaiškino, nuo kokios datos ieškovas įgijo teisę disponuoti ginčo butu, kuriuo iki šiol naudojasi atsakovė bei nemoka komunalinių mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas. Apeliantas iki šiol jau yra sumokėjęs apie 5 000 Eur už butui suteiktas komunalines paslaugas. Jam nesuprantama, kodėl atsakovei, nemokant mokesčių, jis turi teisme iškelti atskirąjį klausimą teismui, nuo kada ieškovas įgijo teise disponuoti šiuo butu. Apelianto manymu, jam reikia kuo greičiau pateikti atskirą ieškinį teismui dėl skolos už sumokėtus komunalinius mokesčius prisiteisimo iš atsakovės bei jos priverstinio iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pagal ieškovo prašymą atsisakyta išaiškinti 2019 m. balandžio 16 d. teismo sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jo naudai 8 312,10 Eur skolos, 6 150,95 Eur delspinigių, 2 253,16 Eur palūkanų, 511,77 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2012 m. gruodžio 4 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį įkeitimo sutartimi, siekiant užtikrinti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) dydžio paskolos grąžinimą J. V., taikyti vienašalę restituciją – grąžinti I. V. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu atsakovės priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino visiškai.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas savo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės reiškia visiškai naują reikalavimą, nesusijusį su jau išnagrinėta byla, kurioje teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, aiškiai pasisakė, jog ieškovas 2012 m. gruodžio 4 d. rašteliu (pakvitavimu) įsipareigojo prieš atsakovę grąžinti jai nuosavybėn, sudarant atvirkštinį buto pirkimo – pardavimo sandorį, šiai jam grąžinus visą 30 000 Lt skolą, kurią ji gavo 2012 m. gruodžio 4 d. suteiktos paskolos pagrindu; taip pat šiuo 2012 m. gruodžio 4 d. rašteliu (pakvitavimu) ieškovas įsipareigojo prieš atsakovę minimo buto neparduoti, neįkeisti, negyventi, neperplanuoti buto ploto ir toliau neatlikti jokių veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose; atsakovei grąžinus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, būtų pažeistas šalių sutarties laisvės principas. Kaip matyti, iš tiesų byloje nebuvo keliamas klausimas ir nebuvo nustatinėjama faktinė aplinkybė nei dėl ieškovo teisės disponuoti minėtu butu, nei dėl šios teisės atsiradimo momento.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos kontekste toks apelianto prašymas – išaiškinti, nuo kada atsakovė nebeturės teisės susigrąžinti ginčo buto nuosavybės teisių, yra nesuderinamas su sprendimo išaiškinimo instituto paskirtimi. Pats apeliantas pripažįsta ir nurodo, kad jo tikslas – kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos už sumokėtus komunalinius mokesčius prisiteisimo iš atsakovės bei atsakovės priverstinio iškeldinimo iš buto. Taigi, akivaizdu, jog ieškovo keliamas klausimas nepatenka į jau išnagrinėto ieškinio ar priešieškinio ribas. Teismo sprendimo neaiškumas negali apimti teismo motyvų platesnio atskleidimo ar naujų argumentų pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo taikyti procesinio sprendimo išaiškinimo institutą (CPK 278 straipsnis).
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.