- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2A-190-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00430-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- N. V.
- Trečiasis asmuo
- V. A. V.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo V. A. V. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. V. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė iš atsakovo S. V. (toliau - atsakovas) priteisti 30 000 Eur kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalių santuokos metu atsakovas iš gaunamų pajamų, jo motinos sodo sklype, esančiame SB „Justina“, (duomenys neskelbtini), pradėjo šeimai statyti gyvenamąjį namą. Nuo namo statybos pradžios atsakovas šeimai tik epizodiškai skirdavo pajamų. Namas buvo statomas iš ieškovės ir atsakovo santuokos metu gautų pajamų. Kadangi turtas nebuvo registruotas šalių vardu, atsakovas turi ieškovei sumokėti 30 000 kompensaciją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, pripažino, kad statė savo motinai priklausančiame sklype namą, tačiau už motinos lėšas, tam panaudodamas savo ir motinos darbą. Taip pat naudojo ir lėšas, gautas pardavus motinos dovanotą žemės sklypą. Atsakovė nei savo darbu, nei lėšomis prie namo statybos neprisidėjo.
I. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 4 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 6 340 Eur kompensacijos priteisimo, ir bylą šioje dalyje nutraukė; ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš ieškovo 23 312,85 Eur piniginę kompensaciją; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 022,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui V. A. V. (toliau – trečiasis asmuo) iš atsakovo 1 477,95 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 22,05 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 195,13 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 198,74 Eur permokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur liudytojo atvykimo į teismo posėdį išlaidoms užtikrinti.
5. Teismas nutraukė bylą dalyje dėl 6 340 Eur kompensacijos priteisimo, kadangi ieškovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė ieškinio reikalavo dalies dėl 6 340 Eur kompensacijos priteisimo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovo kompensaciją grindė tuo, kad atsakovas bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas panaudojo gyvenamojo namo, esančio jo motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statybai, todėl jai turi būti kompensuota ½ dalis šių lėšų. Atsakovas teigė, kad jis, kaip sūnus, padėjo motinai statyti namą, tačiau jis statytas už jo motinos lėšas, atsakovo ir motinos darbu. Ieškovė neginčijo, kad trečiasis asmuo prisidėjo prie namo statybos tiek darbu, tiek ir nedidelėmis sumomis, kad galėjo prisidėti apie 1/3 pinigų suma, reikalinga namo statybai. Gyvenamasis namas iš esmės buvo pradėtas statyti nuo 2010 m. Šalys susituokė 2007 m. Santuokoje 2008 m. ir 2010 m. susilaukė dviejų vaikų. Šalys nekilnojamojo turto santuokoje neįsigijo. Atsakovas neneigė, kad jis projektavo ir vėliau statė namą (nes yra statybininkas), kad jame ateityje galimai būtų gyvenusi ir jo šeima. Trečiasis asmuo teigė, kad norėjo tokio namo, o ateityje čia būtų galėjusi gyventi ji su sūnumi (jo šeima). Trečiasis asmuo pripažino, kad jai pritrūkus pinigų, sūnus „truputį prisidėjo“, o namo statybai ji skyrė (davė sūnui) apie 30 000 Lt.
7. Teismas sprendė, kad ši trečiojo asmens nurodyta aplinkybė iš esmės patvirtina, jog likusia pinigų suma, reikalinga namo statybai, turėjo prisidėti kiti su namo statyba susiję ir ją finansavę asmenys, t. y. atsakovas, o taip pat ir jo sutuoktinė. Kadangi preziumuojama, kad lėšos, įgytos santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis) ir byloje nebuvo pateikta duomenų apie trečiojo asmens pinigines lėšas, buvusias banko sąskaitose ar indėliuose, kuriomis ji būtų galėjusi ženkliai prisidėti prie gyvenamojo namo statybos, todėl teismas atsakovo argumentus, kad jo ir ieškovės šeima negalėjo statytis (ar padedant trečiajam asmeniui statytis) namo atmetė kaip prieštaraujančius bylos medžiagai ir trečiojo asmens paaiškinimams, susijusiems su 30 000 Lt skyrimu namo statybai ir pačio atsakovo prisidėjimu prie namo statybos. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo, turėdami du mažamečius vaikus nuomojosi butus, todėl atsakovo argumentas, kad gyvenamasis namas buvo statomas motinai, siekiančiai tik pagerinti jau turimas jos gyvenimo sąlygas, o ne šeimai, prieštarautų CK 3.27 straipsnyje įtvirtintam sutuoktinio prisidėjimo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo principui.
8. Teismas sprendė, kad išlaidos namo statybai, atskaičius 30 000 Lt sumą, bei atskaičius atsakovui asmenine nuosavybe priklausančias lėšas, pripažintinos kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančių lėšų panaudojimas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikytinas pagrįstu.
9. Teismas, apskaičiuojant kompensacijos dydį, rėmėsi ieškovės pateikta nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla, teismo eksperto S. K. išvada dėl Statinyje atliktų darbų ir jų kainos, papildoma konsultacine išvada, kurioje nurodoma, kad objekte atliktų statybos darbų kaina yra 197 734,76 Lt (57 267,94 Eur) ir lokalinėmis sąmatomis. Teismas nurodė, kad išvadoje ir lokalinėse sąmatose nurodyti duomenys, kuriais remiantis apskaičiuota gyvenamojo namo statybos kaina, yra nepaneigti. Skaičiuojant priteistiną kompensaciją, lokalinėje sąmatoje nurodytą sumą teismas sumažino trečiojo asmens nurodyta prie namo statybos prisidėta suma – 30 000 Lt (8 688,60 Eur) ir laikė, kad bendras indėlis į ginčo namo statybą galėtų būti ne didesnis nei 48 579,34 Eur (57 267,94 Eur – 8 688,60 Eur). Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog trinkelių, bordiūrų, ir plytelių pirkimas ir jų sudėjimo darbai 2018 m. buvo atlikti asmeninėmis atsakovo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl dalies šių prekių/darbų kompensavimo ieškovei (pagal sąmatą bendra 5 622,18 Eur suma (19 412,27 Eur / 3,4528)) laikytinas neįrodytu.
10. Teismas nustatė, kad dėl atliktų statybos darbų ieškovė pripažino, jog dalį darbų atliko tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovas, tačiau nurodė, kad buvo mokėta prie namo statybos dirbusiam pagalbiniam darbininkui (apie 800 Eur), taip pat kai kuriuos darbus atliko įmonės. Atsakovas tvirtino, kad iš esmės darbus atliko jis pats su motina, ko neneigė ieškovė, taip pat padėdavo draugas, kuriam už suteiktą pagalbą nebuvo mokama. Teismas vertino, kad ieškovė galėtų maksimaliai pretenduoti į ½ dalies lokalinėje sąmatoje nurodyto darbo užmokesčio priteisimą, tačiau atsižvelgus į tai, kad didelė dalis darbų atlikta atsakovo ir jo motinos, kad tik mažai daliai darbų buvo pasitelkti samdomi specialistai, ieškovės pripažįstamas aplinkybes, kad padėjo draugai ir tik kai kuriuos darbus atliko įmonės, ieškovei turi būti priteista sąmatoje nurodyta ¼ dalis darbo užmokesčio (atmetus PVM ir 2018 m. trinkelių sudėjimo darbus). Teismas pažymėjo, kad buvusius sutuoktinius siejo pasitikėjimo santykiai, tarp jų nebuvo jokių rašytinių susitarimų šioje srityje, todėl tiksliai apskaičiuoti, kokia dalimi atsakovas turi atlyginti ieškovei jos nuosavybės sumažėjimą šioje dalyje neįmanoma, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė neįgijo teisės į kompensaciją.
11. Teismas, apibendrinęs konstatavo, kad ieškovei priklauso kompensacija: už darbo užmokestį (be trinkelių): ¼ x (7 786,02 Lt + 8 755,92 Lt +2 2483,22 Lt + 13 534,56 Lt), t. y. 13 139,93 Lt; už medžiagas (be trinkelių): ½ x 107 438,32 Lt, t. y. 53 719,16 Lt; už mechanizmus: ¼ x (4 137,78 Lt + 674,50 Lt + 1 084,23 Lt + 125,73), t. y. 3 011,12 Lt; bendra kompensacijos suma yra 69 870,21 Lt, t. y. 20 235,81 Eur). Proporcingai ieškovės daliai atskaičius trečiojo asmens piniginį indėlį į namo statybas (½ nuo 30 000 Lt sumos), kas sudaro 15 000 Lt (4 344,30 Eur), atsakovei turėtų būti priteista 15 891,51 Eur suma.
12. Teismas nustatė, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 3K-3-622/2004), prašė apskaičiuotą kompensacijos sumą indeksuoti atsižvelgiant į Statistikos departamento nurodytą statybos sąnaudų elementų kainų pokytį nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2022 liepos mėn., t. y. 46,7 proc. Teismas ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos indeksavimo pripažino pagrįstu. Teismas atsižvelgė į ieškovės lūkesčius gauti teisingą kompensaciją (atitinkančią šios dienos pinigų vertę), į tai, kad ieškovė tikėjosi ateityje su atsakovu ir vaikais gyventi ginčo name, kad nekilnojamojo turto objektas nėra sunykęs, nuo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų investavimo praėjo daugiau nei 10 metų, į tai, kad ieškovė nekėlė reikalavimo priteisti iš atsakovo palūkanas, ar kita forma atlyginti kompensacijos vertės sumažėjimą. Teismas sprendė, kad po indeksavimo atsakovei priteistina 23 312,85 Eur kompensacija (15 891,51 Eur + 46,7 proc.).
13. Teismas nustatė, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos (atmetus A. B. įmonei sumokėtą 120 Eur sumą, kurios nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu) yra 1 883 Eur, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje yra 2 305 Eur (atmetus 200 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojo apklausą, kuris nebuvo panaudotas, todėl grąžintinas, bei 200 Eur išlaidas už kadastrinių matavimų bylą, kurių teismas nelaikė pagrįstomis), trečiasis asmuo patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo reikalavimai patenkinti 50 proc. Ieškovės neturtiniai reikalavimai buvo patenkinti visiškai, o turtiniai reikalavimai patenkinti 83,44 proc., todėl ieškovės reikalavimai patenkinti 91,72 proc. (100 proc. + 83,44 proc. / 2).
14. Teismas nurodė, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 2 114,14 Eur (2305x91,72%), o atsakovui iš ieškovės 91,50 Eur (1883x50%), o trečiajam asmeniui dėl reikalavimo, susijusio su kompensacijos priteisimu, kuris patenkintas 98,53 proc., iš atsakovo turi būti priteista 1 477,95 Eur (1 500x 98,53%), iš atsakovės – likusi dalis - 22,05 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
15. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sumokėjusi 350 Eur žyminio mokesčio, 900 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei atidėtas. Teismas, įvertinęs, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino reikalavimus, nurodė, kad ieškovės nesumokėto žyminio mokesčio dalis yra 610 Eur (960– 350), o bendra nesumokėta žyminio mokesčio suma, įskaitant apeliacinį skundą, yra 722 Eur (610 Eur + 122 Eur). Teismas, atsižvelgęs į ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, nurodė, kad iš ieškovo valstybei turi būti priteista 662,22 Eur, o likusi 59,78 Eur suma valstybei turi būti priteista iš atsakovės. Teismas nustatė, kad šioje byloje buvo išduoti vykdomieji raštai dėl bylinėjimosi išlaidų pagal pirmos instancijos teismo sprendimą iš atsakovo (630 Eur sumai) ir iš ieškovės (270 Eur sumai) valstybei priteisimo. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad iš atsakovo valstybei turi būti priteista 32,22 Eur suma, o ieškovei grąžinta 210,22 Eur permokėta suma. Teismas nurodė, kad iš atsakovo taip pat turi būti priteistas 135 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas 39,39 Eur pašto išlaidas šioje byloje paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš ieškovės valstybei priteisė 11,48 Eur, o iš atsakovo – 27,91 Eur.
16. Teismas, atlikęs vienarūšių priteistinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 022,64 Eur, iš atsakovo valstybei priteisė 195,13 Eur, o ieškovei, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas grąžino ieškovei permokėtus 198,74 Eur ir 200 Eur nepanaudotą avansą.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovo naudai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Nesutiktina su teismo išvada, kad išlaidos, atskaičius 30 000 Lt (8 688,60 Eur), susijusios su trečiojo asmens sodo namo rekonstrukcija į gyvenamą namą turi būti pripažintos, kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė, reikalaudama priteisti 30 000 Eur kompensaciją, nedetalizavo, kiek buvo investuota į konkrečius darbus, tam tikras statybos medžiagas iš bendrų šeimos pajamų. Teismas nustatydamas trečiojo asmens piniginį indėlį į jo paties nuosavybę, kažkodėl išskyrė tik 1/3 dalį, įvertindamas ją 8 688,60 Eur. Ieškovė turėjo pateikti ir tai patvirtinančius įrodymus;
17.2. Teismas neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų apie šalių gaunamas pajamas ir išlaidas atitinkamais laikotarpiais, registruotiną kilnojamą turtą, automobilius 2010-2018 m. laikotarpiu, nenustatė, kokia pinigų suma disponavo šalys tiek kartu, tiek atskirai, kiek šeima galėjo turėti laisvų lėšų, kuriomis galimai būtų prisidėjusi prie statybų, t. y. nesudarė sutuoktinių turto balanso. Nebuvo atsižvelgta į byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su kiekvienos šalies disponuojamomis pajamomis ir išlaidomis. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad didžioji dalis jo pervestų lėšų buvo panaudota atsiskaitymui už komunalines paslaugas, maisto pirkimą, tiksliniai įnašai iš Sodininkų bendrijos, įnešamos lėšos pagal atsakovo veiklą iš užsakovų medžiagoms pirkti, statybinių medžiagų, priemonių pirkimas nuomojamo buto remontui, t. y. šalys pripažino, kad buvo išleista 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir tai padaryta šeimos poreikių tenkinimui;
17.3. Ieškovė neneigė, kad statybose nedalyvavo, o rūpinosi buitimi, vaikų priežiūra ir auklėjimu, todėl jai sąmatoje nurodyta 1/4 dalis darbo užmokesčio (atmetus PVM ir 2018 m. darbus (trinkelės)) priteista nepagrįstai. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės deklaratyviu paaiškinimu, jog jos manymu atsakovas per metus galėjo uždirbti apie 20 000 Eur;
17.4. Nesutiktina su teismo pozicija, kad atsakovas neįrodinėjo, jog lėšos gyvenamojo namo statybai, atskaičius 30 000 Lt, buvo jo asmeninė nuosavybė. Teismas nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens į bylą pateiktų duomenų apie jos gaunamas pajamas, t. y. senatvės pensiją ir našlės išmokas, taip pat neanalizavo, kokias išlaidas galėjo turėti trečiasis asmuo, gyvendama be jokių patogumų sodo namelyje, naudodamasi tik elektra ir šulinio vandeniu. Ieškovė byloje pripažino, kad trečiasis asmuo gaudavo ir nedideles pajamas iš paveldėto buto nuomos. Šių pajamų dydis nebuvo atskleistas ir įvertintas. Dėl to teismas padarė neteisingą išvadą dėl trečiojo asmens turėtų pajamų ir jos finansinio indėlio į savo asmeninę nuosavybę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nebaigtas statyti ir įrengti namas stovi trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, kad nei atsakovas, nei ieškovė neturi jokių teisių į tą nuosavybę, todėl byloje atlikta eksperto išvada dėl atliktų statybos darbų, kuria buvo nustatyta pastato statybos kaina, neturi jokios juridinės galios;
17.5. Nesutiktina su teismo teiginiais, kad buvusius sutuoktinius siejo pasitikėjimo santykiai, kad tiksliai paskaičiuoti, kokia dalimi atsakovas turi atlyginti ieškovei jos nuosavybės sumažėjimą šioje dalyje neįmanoma. Jokio susitarimo dėl namo statybų atsakovo motinos nuosavybėje nei tarp šalių, nei susitarimo su motina nebuvo;
17.6. Kadangi ieškovė nedalyvavo statybų procese ir trečiojo asmens sode lankydavosi labai retai, todėl jos paaiškinimai dėl naudotų mechanizmų statyboje, kelia abejones, taip kaip ir prašomos kompensacijos dydis, kuris nuolat keitėsi. Net ir atlikus kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad duomenys nesutampa su ginčo objektu. Papildomoje eksperto išvadoje padaryti apskaičiavimai, remiantis tik 2017 metų transporto krovinio važtaraščiais, o ne mokėjimo dokumentais. Teismo vertinimas, atmetant atsakovo argumentus dėl galimai į sąmatą įtraukto garažo, prieštaringas. Nei ekspertas išvadoje, nei teismas sprendime nepasisakė dėl į bylą trečiojo asmens pateikto 2011 m. rugsėjo 17 d. kasos kvito ir dokumento Nr.004198241-369 Lt (106,86 Eur) sumai už Arko blokelius;
17.7. Teismas, vertindamas objekto statybos kainos ir vertės eksperto išvadoje pateiktus rezultatus, neatsižvelgė į tai, kad statinys buvo statytas ūkio būdu, kad jį statė trečiasis asmuo, padedant atsakovui. Šias aplinkybes patvirtino pati ieškovė. Į ekspertizės objektines lokalines sąmatas buvo įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis (ne tik už medžiagas, mechanizmus, bet ir kitas sąnaudas), kurio šalys, stačiusios namą ūkio būdu nemokėjo, nes nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai. Dėl to statinio statybos kaina nepagrįstai išaugo;
17.8. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, įpareigodamas mokėti už tuos darbus ir statybines medžiagas, kurie net nebuvo panaudoti namo statyboje. Teismas nesigilino į eksperto išvados turinį. Apskaičiuotos statybos ir medžiagų kainos yra kaip už naują objektą ir dar taikant indeksaciją, kai statinys stovi daugiau kaip dešimt metų nebaigtas ir veikiamas oro sąlygų. Atsakovo teiktos lokalinės sąmatos, kurios atitiko faktines aplinkybes, kad statybos darbai buvo vykdomi ūkio būdu, turi įrodomąją galią ir turėjo būti įvertintos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais;
17.9. Nei iš atsakovo, nei iš ieškovės banko išrašų nėra jokio pagrindimo, kad į trečiojo asmens pastato statybą būtų buvę padaryti mokėjimai statybinių medžiagų ar darbų apmokėjimui. Neįvertinta, kad šalys bendro ūkio neveda nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovės įsitikinimas, jog namas buvo statomas jos šeimai, niekuo nepagrįstas. Ieškovei manant, kad ji į trečiojo asmens statinį investavo savo asmenines lėšas ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, ieškovė turėjo reikšti reikalavimus dėl tokių lėšų kompensavimo ir priteisimo iš trečiojo asmens;
17.10. Teismas nevertino atsakovo turtinės bei finansinės padėties ir galimybių sumokėti tokio dydžio kompensaciją, bylinėjimosi išlaidas. Sutuoktinis gali reikalauti iš kito sutuoktinio kompensacijos už bendro turto sumažėjimą, jei šis turtas buvo panaudotas asmenine nuosavybe valdomam turtui pagerinti arba asmeniniams kito sutuoktinio poreikiams tenkinti. Teismų praktikoje nustatyta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu;
17.11. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas padarė klaidą, netinkamai nustatė tenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijų dydį. Ieškovei pagal ieškinį atiteko 1 000 Eur vertės automobilis, tačiau šis reikalavimas nebuvo apmokėtas;
17.12. Teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, priteisti 300 Eur advokatės pagalbos išlaidas už atsiliepimo parengimą ir priimti kadastrinių namo matavimų bylą (patikslinimą). Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
18.1. Apeliantas byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus vertina iš sau palankios pusės, nurodo tik deklaratyvius teiginius, o jokių įrodymų, paneigiančių pateiktus įrodymus, neteikė pirmos instancijos teismui, neteikia jų ir su apeliaciniu skundu;
18.2. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir įrodymus įvertino objektyviai. Trečiasis asmuo nurodė daug svarbių aplinkybių, palankių ne tik atsakovui, bet ir ieškovei. Trečiasis asmuo, įvertinusi savo pajamas, nurodė sumą, kuria ji galėjo prisidėti prie namo statybos. Atsakovas negyveno su motina, nevedė bendro ūkio, todėl negalėjo objektyviai ir tinkamai įvertinti jos nurodytų aplinkybių. Ieškovė niekada nebūtų sutikusi, kad sutuoktinis pagrindinę dalį gaunamų pajamų skirtų ne šeimos gerovei, o motinos namo statybai. Šeima gyveno nuomojamame bute, neturėjo savo nuosavo šeimos būsto, laukėsi antro vaiko, todėl absurdiška net galvoti, kad būtų nuspręsta ne savo šeimai gerinti gyvenimo sąlygas, o statyti namą tik atsakovo motinai;
18.3. Ieškovė buvo atleista nuo įrodinėjimo šių trečiojo asmens pripažintų faktų, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad susitarimas dėl namo statybos finansavimo šalių lėšomis buvo: statomame name turėjo apsigyventi atsakovo šeima; namą ketino perleisti atsakovui (sūnui), nes dukrai buvo perleidusi butą; namo statybai davė apie 30 000 Lt, o likusiais pinigais prisidėjo atsakovas; niekada nekalbėjo su atsakovu ir nežinojo, kiek kainuos namo pastatymas. Faktą, kad namas buvo statomas šeimai paminėjo ir pats apeliantas, ir liudytojai;
18.4. Apelianto argumentai, kad šeimos finansinė būklė buvo bloga, yra nepagrįsti. Šalys nesikreipė dėl paskolos gavimo namo statybai. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovo motina. Ieškovė net nebūtų prisiėmusi finansinės naštos išlaikyti šeimą savomis lėšomis, jeigu tarp jos ir sutuoktinio nebūtų buvęs susitarimas dėl namo statybos;
18.5. Svarbios aplinkybės turinčios prejudicinę galią yra įtvirtintos Klaipėdos apygardos teismo nutartyje šioje civilinėje byloje, kai buvo nagrinėjami šalių apeliaciniai skundai. Klaipėdos apygardos teismas iš esmės nustatė, kad namas buvo statomas šalių šeimai investuojant į tai šeimos pinigus. Apeliantas, kritikuodamas teismo sprendimą dėl nustatytos namo statybos kainos, nustatytos kompensacijos dydžio, kritikuodamas eksperto konsultacinę išvadą, kurie yra didesnę įrodomąją galią turintys įrodymai, jų nepaneigė bendra tvarka pateikdamas kitus tokios pačios galios rašytinius įrodymus. Apeliantas, kritikuodamas nustatytą statybų kainą, nenurodė, kokia būtų teisinga kaina. Nors skunde apeliantas akcentuoja kadastrinių matavimų neteisingumą, tačiau pats neatliko kadastrinių matavimų patikslinimo ir nenurodė, kuo jie įtakoja statybų kainos paskaičiavimą;
18.6. Sprendimo dalis dėl taikytos statybos kainos indeksacijos yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
20. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė patikslintą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurią prašo pridėti prie nagrinėjamos bylos.
21. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis), kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į antrosios šalies pateiktus reikalavimus ir atsikirtimus, skatinamas proceso koncentruotumas, nustatant jo dalyviams pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus bei argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus (CPK 7 straipsnis).
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje buvusi padaryta klaida (neteisinga 1Aforma ir įkelta kito objekto patalpų eksplikacija) buvo ištaisyta dar 2022 m. gegužės viduryje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovės atstovės argumentas, jog būtinybė pateikti į bylą naują įrodymą iškilo gavus apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju, nepagrindžia CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių egzistavimo. Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsisako priimti patikslintą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
Dėl faktinių aplinkybių
23. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsakovės N. V. priešieškinį ieškovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. A. V., Kauno apylinkės teismas priėmė 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-8832-1116/2021), kuriuo nutraukdamas šalių santuoką atsakovės reikalavimą, priteisti jai 30 000 Eur kompensaciją dėl santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis ieškovo mamai priklausančiame žemės sklype statomo gyvenamojo namo, patenkino iš dalies – priteisė atsakovei N. V. iš ieškovo S. V. 10 000 Eur piniginę kompensaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1222-1092/2021, panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį dėl 10 000 Eur piniginės kompensacijos priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 0,12 ha žemės sklypas, esantis Sodų bendrijoje „Justinava“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui V. A. V.. 2009 m. kovo 4 d. statytojai V. A. V. buvo išduotas Statinio projektavimo sąlygų sąvadas sodo namo rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą (dokumento numeris DOK-70618 priedas). Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog yra atlikta ginčo pastato teisinė registracija Valstybės Įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
Dėl apeliacinio skundo
25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. Atsakovo S. V. apeliaciniame skunde, be kitų argumentų, norodoma, jog ieškovei N. V. manant, kad ji į trečiojo asmens V. A. V. statinį investavo savo asmenines lėšas ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, ieškovė turėjo reikšti reikalavimus dėl tokių lėšų kompensavimo ir priteisimo iš trečiojo asmens. Teisėjų kolegija tokį apelianto argumentą pripažįsta pagrįstu.
27. Nagrinėjamoje byloje ieškovė N. V. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo S. V. 30 000 Eur kompensaciją. Ieškovė N. V. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuokos metu atsakovas S. V. iš savo gaunamų pajamų, savo mamos V. A. V. sodo sklype, esančiame Sodų bendrijoje „Justinava“, (duomenys neskelbtini), 2008-2009 metais pradėjo statyti gyvenamąjį namą šeimai. Namo statyba vykdyta iš ieškovo bei atsakovės santuokos metu gautų pajamų. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad tarp jos ir S. V. buvo susitarimas, kad jis prie ginčo namo statybos prisideda pinigais, o N. V. – rūpinasi vaikais, sumoka už mokslą. Kadangi ginčo turtas nebuvo įregistruotas sutuoktinių vardu, ieškovė iš atsakovo prašė jai priteisti 30 000 Eur kompensaciją. Ieškovė ir ieškovės atstovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė ieškinio reikalavo dalyje dėl 6 340,00 Eur kompensacijos priteisimo. Likusioje dalyje ieškinį dėl 23 660 Eur (30 000 Eur – 6 340 Eur) kompensacijos priteisimo palaikė.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu tiek savo paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais nuosekliai įrodinėjo, kad ginčo gyvenamasis namas buvo suprojektuotas ir statomas ieškovės ir atsakovo šeimai, tikslu jame apsigyventi. Tokias aplinkybes nustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiam ieškinio faktiniam pagrindui, ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.
29. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nuosekliai įrodinėjo, kad ji ir atsakovas, būdami santuokoje, buvo susitarę, jog V. A. V. priklausančiame žemės sklype statysis namą savo šeimai, tikslu kartu jame apsigyventi. Taip pat buvo susitarę dėl sutuoktiniams bendrai priklausančių lėšų investavimo šiam tikslui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo pripažinti, jog sutuoktinių bendrų lėšų investavimas į ginčo namo statybą, laikytinas šių lėšų panaudojimu ne šeimos poreikiams.
30. Teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui pritaikydamas Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią kompensacija už bendro turto sumažėjimą priteisiama iš sutuoktinio, kuris bendrą turtą panaudojo tikslams, nesusijusiems su šeimos poreikių tenkinimu, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius.
Dėl procesinės bylos baigties
30. CPK 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu.
31. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovei pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).
33. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius atsakovo pakeisti tinkamu ir nepaaiškinus šalims procesinės šalies nepakeitimo pasekmių, sprendžiama, kad yra padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje buvo įtraukta V. A. V. . Nepaisant to, netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pirmosios instancijos teismas nepasiūlė byloje pakeisti atsakovą tinkamu bei procesinių atsakovo nepakeitimo tinkamu pasekmių. Kadangi dėl šio proceso teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o minėto pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors byloje buvo sprendžiama dėl bendrų sutuoktinių N. V. ir S. V. lėšų panaudojimo statomam namui, esančiam Sodų bendrijoje „Justinava“, (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo svarstoma dėl šio turto (jo dalies) pripažinimo bedrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti tikrąją ieškovės valią dėl savo teisių gynimo būdo.
35. Kadangi teismo procesinis sprendimas naikinamas dėl esminių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, susijusių su naikinamu teismo sprendimu, teisėjų kolegija plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Teisėjų kolegija, panaikinusi teismo sprendimą, naikina ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos, nes jų paskirstymas priklauso nuo to, kaip bus išnagrinėtas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už bendrų sutuoktinių lėšų panaudojimą V. A. V. sodo sklype, esančiame Sodų bendrijoje „Justinava“, (duomenys neskelbtini), vykdytai namo statybai, priteisimo. Šalys pateikė prašymus priteisti apeliaciniame procese jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.