Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. V. – A. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-266/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybų bosas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams G. V. – A. ir D. A., tretiesiems asmenims J. A., G. P. ir MB „Automatinio valdymo sprendimai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai tą nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad 2020 metų lapkričio mėnesį ieškovė ir atsakovai sudarė žodinę vartojimo rangos sutartį, pagal kurią ieškovė, būdama verslo įmone, įsipareigojo atsakovų gyvenamajame name atlikti antro aukšto remonto darbus savo medžiagomis, o atsakovai įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti. Sudarant susitarimą ieškovė 2020-11-10 atsakovams pateikė preliminarią lokalinę sąmatą Nr. S1 dėl antro aukšto remonto darbų, viso 16 831,80 Eur sumai, iš kurių 7562 98 Eur darbas, 8804,21 Eur medžiagos ir 464,61 Eur mechanizmai bei 2020-11-10 Eur Lokalinę sąmatą Nr. S1 dėl pirmo aukšto remonto darbų viso 27389,46 Eur sumai (1 t., 21 – 22 b. l.). Byloje esantis šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, jog 2021 m. sausio 12 d. siųstame elektroniniame laiške ieškovės atstovas I. V. nurodė, kad siunčiamose preliminariose sąmatose yra nurodyti tik preliminarūs skaičiai ir viskas bus fiksuojama pagal faktą (1 t., 81 b.l.). Atsakovai su tokiu ieškovės pasiūlymu sutiko ir atitinkamai pervedė ir perdavė iš viso 6000 Eur. Iš byloje esančio elektroninio laiško, siųsto atsakovo ieškovės atstovui, galima spręsti ir to šalys neginčija, jog 2021-03-18 statybos rangos sutartį ieškovės atstovas žodžiu nutraukė (1 t., 34 b. l.) ir 2021-04-14 atsakovams pateikė 2021-04-08 PVM sąskaitą faktūrą STB 2021-010 12793,57 Eur sumai (iš kurių 2220,37 Eur PVM), avansinio apmokėjimo dokumentus, lokalinę sąmatą Nr. 2021-04-08 12 793,57 Eur sumai, 2021-04-08 atliktų darbų aktą STB 2021-0202110408 ir nurodė iki 2021-04-29 apmokėti likusią skolą, t.y. 6793,57 Eur. Atsakovams mokėjimo neatlikus, ieškovė 2021-06-21 kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo (1 t., 2- 17 b. l.). Kartu su patikslintais ieškiniais ieškovė į bylą pateikė eilę dokumentų – foto nuotraukas, šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, prekių ir paslaugų įsigijimo PVM sąskaitas faktūras, sudarytas sutartis su subrangovais (trečiaisiais asmenimis), jų sunaudotų medžiagų kiekius atsakovų objekte bei trečiųjų asmenų išrašytas sąskaitas už darbus (1 t., 81-134, 166-200 b. l., 2 t., 2-35 b. l.). Be to, į bylą pateikti elektroniniai laiškai bei šalių tarpusavio bendravimas kitomis programėlėmis bei raštas rodo, jog atsakovai kontaktavo su ieškovės atstovu dėl, jų vertinimu, taisytinų ar koreguotinų darbų, o taip pat tvirtino, jog neatsisako apmokėti už atliktus darbus, tačiau prašo konkrečiai detalizuoti, už ką išrašoma konkreti sąskaita ar nurodoma suma (1 t., 23, 24, 34, 37, 82, 151 - 155 b. l.).

16. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atsakovai nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, kuriuos papildomai patvirtina trečiųjų asmenų, faktiškai dirbusių pas atsakovus, paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių pateiktus procesinius dokumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei papildomai pažymi, jog apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomos tos pačios nesutikimo su ieškovės reikalavimu aplinkybės, dėl kurių skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pasisakė.

17. Vieni iš esminių apeliacinio skundo argumentų nagrinėjamoje byloje yra tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, ar pagal ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą darbai buvo atlikti bei ar už šiuos darbus neprašoma apmokėti du kartus, tačiau tokių aplinkybių byloje teismas nepagrįstai nenustatinėjo, taip pat nesiaiškino, kokia apimtimi atlikti darbai buvo taisomi, nors darė išvadą, kad atliktų darbų brokas buvo taisomas.

18. Vertinant pirmiau aptartus apeliantų teiginius, susijusius su neva pirmosios instancijos teismo netirtomis ar nesiaiškintomis aplinkybėmis, pirmiausia pažymėtina, jog remiantis CPK 176 straipsniu, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

19. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio pagrįstumo, nurodė, kad byloje esantys įrodymai – 2021-04-08 lokalinė sąmata, 2021-04-08 PVM sąskaitą faktūra, atliktų darbų aktas Nr. STB2021-20210408, ieškovės sutartys su subrangovais, medžiagų pirkimo dokumentai bei trečiųjų asmenų paaiškinimai, leidžia daryti išvadą dėl atliktų darbų fakto, apimties ir prievolės už juos atsiskaityti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šių dokumentų atsakovai jokiais objektyviais įrodymais neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas įrodinėjimo nuostatas, pabrėžia, jog šiuo atveju būtent atsakovai, nesutikdami su ieškovės pateiktų darbų bei medžiagų apimtimis ir kiekiais turėjo pareigą pateikti ieškovės pateiktus duomenis paneigiančius įrodymus. Vien deklaratyvus abejonių kėlimas, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, nėra pagrindas vertinti ieškovės pateiktus įrodymus kaip nepagrįstus. Apeliaciniame skunde dėstant vertinimą dėl pirmosios instancijos teismo neva nesiaiškintų aplinkybių, susijusių su panaudotų medžiagų kiekiu ar atliktų darbų apimtimis, atsakovai nenurodo jokių konkrečių duomenų, kuriuos buvo pateikę pirmosios instancijos teismui bei kurie leistų konkrečiai spręsti, kokia apimtimi atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu. Šiuo atveju nenustatyta, jog atsakovams buvo apribota teisė teikti įrodymus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, užkirstas kelias atlikti ekspertizę ar reikšti priešieškinį, o be to bylos nagrinėjimo metu atsakovai buvo atstovaujami profesionalaus teisininko. Taigi apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva pirmosios instancijos teismo netirtomis aplinkybėmis, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

20. Pirmiau išdėstytas išvadas papildomai patvirtina ir kitos byloje esančios aplinkybės. Atsakovai, tvirtindami, jog mokėjo papildomai iš savo lėšų tretiesiems asmenims už jų atliekamus darbus, nors tai buvo ieškovės atsakomybė, nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju nepateikti jokie duomenys nei dėl konkrečius darbus, už kuriuos atsakovai atsiskaitė savo lėšomis bei kad šie darbai yra įskaičiuoti į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą bei darbų atlikimo aktą. Iš atsakovų į bylą pateiktų elektroninių laiškų bei kitų susirašinėjimų matyti, jog atsakovai reiškė pretenzijas ieškovės atstovui dėl to, kad jis nekontroliuoja darbų ir jų terminų, kad nedetalizavo sąskaitų, o taip pat klausė ieškovės atstovo, ar atlikti konkretūs darbai, bei nurodė, kad netinkamai sumontuotos gipso plokštės, kas leidžia kelti abejones dėl darbų trūkumų šalinimo aplinkybių. Tačiau, atsakovams nepateikus jokių konkrečių duomenų bei paskaičiavimų, susijusių su ieškovės atliktų darbų trūkumais, taip pat nepateikus įrodymų, jog atliko mokėjimus tretiesiems asmenims už konkrečius darbus, kurie yra įtraukti į ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą bei atliktų darbų aktą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo netinkamai ar nevertino į bylą pateiktų įrodymų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ir ta, jog atsakovai nesutiko dėl ieškovės atstovo siūlytos ekspertizės atlikimo dėl darbų apimties ir medžiagų nustatymo. Atsakovams nepateikus jokių konkrečių bei objektyvių duomenų, leidžiančių apskaičiuoti konkrečią neatliktų ar netinkamai atliktų darbų apimtį, nepanaudotų medžiagų kiekį, konkrečių darbų trūkumų šalinimo atvejus bei apimtį, ekspertizės atlikimas išties galėjo suteikti objektyvių duomenų, leidžiančių papildomai pagrįsti ar paneigti ieškovės pateiktus įrodymus. Tačiau atsakovams prieštaravus atlikti ekspertizę bei, kaip jau minėta, nepateikus jokių konkrečių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes ar jų dalį, tačiau tvirtinant, kad ieškovės nurodyti darbai nėra atlikti, pirmosios instancijos teismas išties neturėjo pagrindo abejoti ieškovės į bylą pateiktais ir objektyviais ar konkrečiais duomenimis nenuginčytais įrodymais. Paskirta teismo statybos ekspertizė galimai būtų patvirtinusi atsakovų nurodytas aplinkybes, tačiau teismo ekspertizei atsakovai prieštaravo. Papildomai pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

22. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nustatyta tvarka nepildydama statybos darbų žurnalo ieškovė prisiėmė neteisėtų veiksmų/neveikimo riziką, susijusią su negalėjimu reikiamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti tam tikrų statybos darbų atlikimo faktą, juolab kad ieškovės pateikti vienašališkai pasirašyti dokumentai neįrodo, kokie darbai ir kokia apimti faktiškai buvo atlikti. Apeliantai taip pat mano, jog ieškovė atsiskaitė už visus papildomus defektų šalinimo darbus su trečiaisiais asmenimis ne iš savo lėšų, o įtraukė šiuos darbus bei papildomų medžiagų pirkimą į atsakovų mokėtiną sumą; be to, vien sąskaitos faktūros išrašymas dar neįrodo, kad ieškovė sumokėjo joje nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dėl šių aplinkybių skundžiamame sprendime yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog ieškovė pagal CK normas neturi pareigos vesti statybos darbų žurnalą, o savo ieškinį įrodinėjo kitais pagrįstais ir leistinais rašytiniais įrodymais. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir papildomai pažymi, jog būtent atsakovai priėmė sprendimą rinktis ieškovės paslaugas, todėl turėjo galimybę reikšti reikalavimus ar prašymus tiek dėl rašytinės sutarties formos sudarymo, tiek dėl konkrečių darbų ar kainos susitarimo, tiek dėl statybos darbų fiksavimo. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai, kaip patys nurodo turėję kontroliuoti atliekamus darbus net tris mėnesius, kreipėsi į ieškovė su reikalavimu fiksuoti darbų eigą, ar nurodę, jog konkrečių darbų nepriima dėl jų netinkamo atlikimo.

23. Kartu pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės reikalavimo dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagrįstumo klausimas, todėl apeliantų dėstomos abejonės dėl ieškovės atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis, jų faktinio gyvenimo namo antrame aukšte klausimas bei šalių susitarimo aplinkybės, susijusios su ieškovės pasitelkimu subrangovus dėl statybos darbų atlikimo nėra reikšmingai susijusios su ieškovės reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimu, juo labiau kad patys atsakovai nepateikė jokių konkrečių argumentų, kaip pirmiau išdėstytos aplinkybės ar net, atsakovų vertinimu, CK 6.647 straipsnio nuostatos pažeidimas yra susiję su faktiškai atliktų darbų bei sunaudotų medžiagų apimties nustatymu, juo labiau kad atsakovai nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, o byloje nėra duomenų, kad atsakovai buvo siekę pasinaudoti ar pasinaudoję CK 6.680 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą.

24. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Taigi, sutarties esmė – tai šalių susitarimas, šalių konsensusas, valios sutapimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2012), kuris, šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų, įgyja joms įstatymo galią ir turi būti vykdomas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, dėl kurio jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Tokia įstatymo nuostata, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad sutarties kainos ar bent jau jos apskaičiavimo sąlygos vartotojui yra vienos esminių sutarties sąlygų.

25. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau buvo minėta pirmiau, ieškovė, siūlydama savo paslaugas 2020-11-10 atsakovams pateikė Lokalines sąmatas dėl pirmo ir antro aukšto remonto darbų. Sąmatoje dėl antro aukšto remonto darbų atlikimo, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, išties buvo numatyta, kad ieškovės pelnas yra 5 proc. (1 t., 21 b. l.). Tačiau 2021-04-08 atsakovams pateiktoje Lokalinėje sąmatoje, kurios pagrindu ir prašoma tenkinti ieškinį ieškovės pelnas yra nurodomas 17 proc. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokių aplinkybių nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pelno maržos dalis, t.y. 5 proc. dydžio pelnas, nors ieškovė ir buvo nurodžiusi, kad pateiktos lokalinės sąmatos yra preliminarios, iš esmės buvo esminė sutarties sąlyga, kurios kitimo atsakovai neturėjo pagrindo tikėtis, kadangi ji tiesiogiai nėra susijusi nei su papildomų atliekamų darbų apimtimi, nei su kintančiomis medžiagų kainomis.

26. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sutiktina su atsakovų argumentu, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai padidino ginčo lokalinėje sąmatoje Nr. 2021-04-08 nurodytą pelno maržą nuo prieš tai sutartos 5 proc. pelno maržos iki 17 proc., dėl ko yra pagrindas mažinti iš atsakovų priteistinos skolos dydį atitinkamai priteisiant ne ieškovės nurodomus 953,94 Eur kaip 17 proc. nuo darbų kainos, o 5 proc. nuo darbų, medžiagų ir mechanizmų bendros 9619,26 Eur kainos, kaip toks apskaičiavimas buvo numatytas pirminėje Lokalinėje sąmatoje, atitinkamai sumažinant ir sumą, nuo kurios skaičiuojamas 21 proc. PVM. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, teismui nepakankamai įvertinus materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias esminių sutarties sąlygų nustatymą ginčo atveju, ir iš atsakovų priteistina skolos suma sumažinama bendra 572,30 Eur suma, o palūkanos mažinamos 5,41 Eur suma (iki 58,80 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

27. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012, Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.). Be to, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų. Tačiau apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl skolos dydžio sumažinimo, pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos iš naujo bei atitinkamai priteisiamos iš atsakovų ne solidariai.

28. Nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovė pateikė dokumentus patyrusi 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis. Atsakovai pateikė patyrę 153 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 525 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šalių pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, šalims suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 8 procentus – iš ieškovės priteistina 42 Eur suma už advokato teisinę pagalbą įskaitytina į iš atsakovų ieškovei už advokato pagalbą mokėtiną sumą ir iš kiekvieno iš atsakovų ieškovei priteistina po 255 Eur (bendrai 510 Eur) suma už apeliacinės instancijos teisme turėtas teisinių paslaugų išlaidas. Taip pat iš ieškovės atsakovams priteistina 12 Eur suma atitinkamai patirto žyminio mokesčio išlaidoms kompensuoti.

30. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 206 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 1200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovai patyrė 2650 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, o taip pat įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ieškovės tenkintų reikalavimų dalis yra sumažinama apie 8 proc., o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą buvo tenkinęs visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažinama atitinkamai atmestų reikalavimų suma ir 212 Eur (8 proc. nuo atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kuri įskaitytina, kaip mokėtina ieškovės atsakovams) bei 16 Eur (8 proc. nuo žyminio mokesčio). Atitinkamai sumažinama iš iš atsakovų priteista proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma iki 13,34 Eur, o iš ieškovės likusi išlaidų dalis nepriteisiama, kadangi suma neviršija numatyto minimalaus dydžio (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas

nutaria:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti mažajai bendrijai „Statybų bosas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš G. V. – A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 6221,27 Eur (šešis tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 27 ct) skolos , 58,80 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 80 ct) palūkanų už termino įvykdyti pinginę prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo 2021-06-21 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti mažajai bendrijai „Statybų bosas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno iš atsakovų G. V. – A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir po 446 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) išlaidų už teisinę advokato pagalbą.

Išieškoti iš atsakovų G. V. – A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 6,67 Eur teismo turėtų pašto išlaidų. Įmoką sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5660.

Priteisti mažajai bendrijai „Statybų bosas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno iš atsakovų G. V. – A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) po 255 Eur išlaidų už teisinę advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovams G. V. – A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Statybų bosas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 12 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.