Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. e2A-459-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-16Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
e2A-459-828/2021
Teisminio proceso Nr.
2-26-3-00700-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB „Rasalo transportas“
Atsakovas
S. L.
Civilinė byla Nr. e2A-459-828/2021Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00700-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Rasalo transportas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Rasalo transportas“ patikslintą ieškinį atsakovui S. L. dėl Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 12 d. sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė panaikinti Panevėžio I -mosios darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. spalio 12 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-111-18194/2020 dalį, kuria: 1) atsakovo S. L. atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas ieškovo UAB „Rasalo transportas“ direktoriaus 2020-03-31 įsakymas „Dėl S. L. atleidimo iš darbo“; 2) laikoma, kad darbo sutartis tarp S. L. ir UAB „Rasalo transportas“ yra nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) nutarta išieškoti iš UAB „Rasalo transportas“ S. L. 3 818,54 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-31) iki sprendimo priėmimo dienos (2020-10-12) ir po 47,71 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką nuo 2020-10-13 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau, kaip už vienus metus; 4) nutarta išieškoti iš UAB „Rasalo transportas“ S. L. 2013,36 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) kompensaciją. Taip pat prašė teismo išnagrinėti iš esmės šalių ginčą dėl UAB „Rasalo transportas“ direktoriaus 2020-03-31 įsakymo pripažinimo neteisėtu bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog DGK formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjo darbo bylą bei perdėtai gynė darbuotojo interesus. DGK atsakovo 2020-08-17 prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu priėmė pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą. Atsakovui raginimas atvykti į darbą buvo įteiktas 2020-03-31, todėl atsakovas būtent tą dieną sužinojo (turėjo sužinoti) apie tariamą jo teisių pažeidimą. Be to, atsakovas 2020-04-01 ar 2020-04-02 buvo atvykęs pas darbdavį pasiimti medicininės knygelės su tikslu įsidarbinti kitoje įmonėje, todėl atsakovas tikrai žinojo apie 2020-03-31 įformintą jo atleidimą iš darbo. Pažymi, kad bylą nagrinėjant ikiteismine tvarka DGK, ieškovė nesinaudojo teisine advokato pagalba ir sunkiai orientavosi procese, tačiau DGK nariai nepasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu. DGK išnagrinėjusi šalių ginčą padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškovė pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį ir 65 straipsnio 4 dalį, ir todėl atsakovo atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu bei taikė nepagrįstus atsakovo teisių gynimo būdus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažino atsakovo S. L. atleidimą iš darbo UAB „Rasalo transportas“ 2020 m. kovo 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu. Laikė, kad 2015 m. liepos 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 320 yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš ieškovės atsakovui 9 401,69 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 004 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) kompensaciją bei 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimo dalį dėl atsakovo naudai iš ieškovės priteistos 1002 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) sumos nutarė vykdyti skubiai. Priteisė iš ieškovės 11,27 Eur pašto išlaidų valstybei.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas S. L. dirbo įmonėje UAB „Rasalo transportas“ pagal darbo sutartį nuo 2015-07-16 vairuotojo ekspeditoriaus pareigose. Ieškovės UAB „Rasalo transportas“ direktorius 2020-03-31 priėmė įsakymą „Dėl S. L. atleidimo iš darbo“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi S. L. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31, tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę. Atsakovas S. L. kreipėsi į DGK prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. DGK 2020-10-12 sprendimu atsakovo S. L. reikalavimus tenkino.

5. Teismas nustatė, kad pagal susiformavusią darbo organizavimo tvarką įmonės vairuotojai dirba komandiruotėje (reise), o paskui kurį laiką ilsisi namuose. Poilsio laikas priklauso nuo komandiruotėje (reise) išdirbto laiko bei šalių susitarimo. Visi darbai ir užduotys su vairuotojais įmonėje yra derinami telefonu. Vairuotojai, nesant darbdavio iškvietimo, neprivalo būti įmonės ofise, o į darbą vyksta tik pagal darbdavio iškvietimą.

6. Nurodė, kad atsakovas S. L. 2020-03-12 grįžo iš beveik poros mėnesių trukmės komandiruotės (reiso). Po to, S. L. darbdavio prašymu nuo 2020-03-17 iki 2020-03-20 vyko į du trumpus reisus. Kaip teismo posėdžio metu išsireiškė atsakovas „jo paprašė padėti“. S. L. tikrai buvo atvykęs į UAB „Rasalo transportas“ būstinę būtent 2020-03-23, sukonfliktavo su direktoriumi A. R. ir tą dieną išvažiavo namo, t. y. nedirbo. Toks S. L. elgesys kitais atvejais galimai turėtų darbo pareigų pažeidimo požymių, tačiau šiuo atveju, teismas nematė pagrindo tokio S. L. elgesio laikyti darbo pareigų pažeidimu. Kad ieškovė atsakovo S. L. 2020-03-23 elgesio taip pat nevertino, kaip darbo pareigų pažeidimo patvirtino tai, kad už S. L. 2020-03-23 elgesį (neišvykimą į reisą) ieškovė jam neskyrė jokių drausminių nuobaudų, ir net nepradėjo jokios drausminės procedūros (neprašė raštu pasiaiškinti dėl įvykio ir pan.). Pagal susiformavusią darbo organizavimo tvarką įmonėje atsakovas buvo grįžęs po beveik 2 mėnesius trukusios komandiruotės užsienyje, todėl turėjo teisę į poilsį, kurio metu neprivalėjo būti įmonės ofise. Atsiradus poreikiui dirbti darbdavys atsakovui turėjo skambinti. Susiformavusios darbo organizavimo tvarkos įmonėje nesilaikė pati ieškovė. Ieškovė 2020-03-24 surašė raginimą, kuriame nurodyta, kad S. L. 2020-03-24 turėjo būti darbe ir dirbti jam duodamus darbus, tačiau to nepadarė. S. L. buvo raginamas kuo skubiau atvykti į darbą iki 2020-03-31, ir nurodoma, kad priešingu atveju jis bus atleistas iš darbo už pravaikštas. Iš „Lietuvos pašto“ 2020-10-29 rašto matyti, kad S. L. skirtas raginimas (pašto siunta) 2020-03-28 buvo priimta iš siuntėjo, o 2020-03-31 pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę. Šiame pašto rašte nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-05-18 keitėsi siuntų pristatymo tvarka ir registruotosios korespondencijos siuntos buvo pristatomos į gaunamųjų laiškų dėžutę nereikalaujant gavėjo parašo. Atsakovas S. L. aiškino, kad 2020-03-23 A. R. neįvardijo datos, kada jam reikia atvykti į ofisą ir sakė, kad paskambins. Be to, S. L. teigė, kad 2020-03-24 raginimo atvykti į darbą 2020-03-31 išvis negavo. A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31 bandė asmeniškai susisiekti su S. L. telefonu, bet neprisiskambino. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai nurodė, kad su S. L. po 2020-03-23 nebandė susisiekti ir po to S. L. tik matė. Iš liudytojo A. M. teisme duotų parodymų nustatė, kad paskutinę raginime nurodytą dieną per pašto siuntų sekimą pamačius, kad atsakovui siunta yra įteikta buvo nedelsiant priimtas įsakymas dėl atsakovo atleidimo iš darbo direktoriaus įsakyme nurodant, kad S. L. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31, tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad nei ieškovės atstovas direktorius A. R., nei kiti įmonės atsakingi darbuotojai negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių S. L. neatvyko į darbą nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31.

7. Nustatė, jog ieškovė atleido atsakovą iš darbo už šiukštų darbo pareigų pažeidimą nesilaikydamas DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Ieškovė pateikė teismui dvi 2020-03-23 krovinio pervežimo sutartis Nr. 20-5664, t. y. sutartys dėl reiso į kurį 2020-03-23 neišvyko S. L.. G. R. į tą reisą operatyviai išsiuntė kitą savo įmonės vairuotoją ir tokiu būdu įsipareigojimą pagal 2020-03-23 sutartį įvykdė tinkamai. S. L. iš darbo yra atleistas už tai, kad neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31, todėl ieškovės šiais dokumentais bandomi įrodyti nuostoliai išvis nėra susiję su ginčo esme. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovo neatvykimas į darbą laikotarpiu nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31 sukėlė ieškovui konkrečias neigiamas pasekmes, nepateikė.

8. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad nuo pat pradžių atsakovas žinojo (turėjo žinoti), jog yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kadangi atsakovui, net nebuvo pasirašytinai įteiktas ieškovo direktoriaus 2020-03-31 įsakymas dėl atleidimo iš darbo, kaip tą numato DK 65 straipsnio 5 dalis ir UAB „Rasalo transportas“ darbo taisyklių 73 punktas, nors ieškovės teigimu S. L. po šios datos buvo atvykęs į įmonę. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės elgesys siunčiant raginimą atsakovui buvo itin formalus. Atsakovo atleidimas iš darbo paskutinę raginime nurodytą dieną vos gavus duomenų apie pašto siuntos įteikimą rodo, kad ieškovei net nerūpėjo ar atsakovas išvis turės galimybių fiziškai įvykdyti raginimą, t. y., nedelsiant atvykti į darbovietę. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė po 2020-03-23 konflikto su atsakovu išvis nebuvo suinteresuota toliau tęsti darbo santykių su atsakovu ir 2020-03-24 surašiusi raginimą inicijavo atsakovo atleidimą.

9. Teismas konstatavo, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad atsakovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo atleistas teisėtai (DK 214 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs tai, kad atsakovas neprašė grąžinti jį į darbą, atsižvelgęs į atleidimo iš darbo aplinkybes, į tai, kad tarp šalių yra kiti ginčai, kurie sprendžiami teismo tvarka, darbdavio išreikštą poziciją, laikė, kad grąžinti darbuotoją į darbą yra netikslinga ir į darbą atsakovo negrąžino. Teismas, pripažinęs atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, taikė DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis. Teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atsižvelgė į atsakovo darbo trukmę ieškovės įmonėje, atsakovo kvalifikaciją, užimtų pareigų pobūdį bei įvertino atsakovo atžvilgiu padarytus pažeidimus. Atsakovas dirbo ieškovo įmonėje nuo 2015-07-16, todėl jam teismas priteisė 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y., 2 004 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Rasalo transportas“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. balandžio 16 d sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie bylos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose išnagrinėtos civilines bylos Nr. e2-231-649/2021 bei 2020-04-09 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėto ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-13911-20 (baigtas 2021-05-13) medžiagas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesines (CPK 329 str.) ir materialines teisės normas (CPK 330 str.), ko sekoje buvo neatskleista bylos esmė ir padarytos nepagrįstos išvados. Palikus galioti skundžiamąjį sprendimą reikštų tai, kad visi atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su 2020-03-23 įvykiu UAB „Rasalo transportas“ teritorijoje, apeliantės atžvilgiu taptų formaliai teisėti, o melagingi ir tikras faktines aplinkybes iškraipantys atsakovo paaiškinimai bei parodymai dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių bei dėl 2020-03-24 registruotu laišku Nr. KS11UI 177521.T išsiųsto raginimo atsakovui atvykti į darbą iki 2020-03-31 (su įspėjimu, kad jam neatvykus, bus atleistas iš darbo už pravaikštas) įteikimo/gavimo aplinkybių, būtų pripažįstami neginčijamais faktais.

12. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus sujungti nagrinėjamą bylą su civiline byla Nr. e2-8779-649/2020, taip pat pažeidė procesines teisės normas CPK 7 ir 136 str. 4 d., ko pasekoje teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, priėmė nepagristas išvadas bei nepagrįstai ieškovės atžvilgiu pritaikė materialinės teisės normas (DK 218 str.). Apeliantės įsitikinimu ginčo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes DGK tik formaliai ir paviršutiniškai išnagrinėjo darbo bylą. Be to, DGK siekdama apginti darbuotojo, kaip silpnesnės ginčo šalies interesus, akivaizdžiai perdėtai gynė pastarojo interesus, nes visai neatsižvelgė į ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktus argumentus bei dėstomas faktines aplinkybes.

13. Pažymi, jog apeliantės pateikti prašymai dėl civilinių bylų sujungimo ir juose išdėstytos aplinkybės patenka į nagrinėjamos bylos ribas, todėl teismas privalėjo pasisakyti ir įvertinti ieškovės aplinkybes, išdėstytas prašymuose dėl bylų sujungimo. Teismas nesiėmė veiksmų, užtikrinančių teisingą, koncentruotą ir ekonomišką bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas visai nesigilino į 2020-03-23 UAB „Rasalo transportas“ teritorijoje įvykusio incidento ir konflikto tarp ginčo šalių aplinkybes bei iš to išplaukusias pasekmes - atsakovo neatsakingais ir/ar sąmoningais veiksmais apeliantei ir D. R. bendrai buvo padaryta žalos už 777 Eur sumą; atsakovas 2020-03-23 įžūliais ir neatsakingais veiksmais pats inicijavo darbo santykių nutraukimą.

15. Teismas visiškai nevertino aplinkybių ir dėl jų nepasisakė motyvuojamojoje dalyje dėl to, kad atsakovas 2020-03-30 atvyko į įmonę įteikti pareiškimo dėl išėjimo iš darbo savo noru nuo 2020-03-30, A. R. nurodė, kad nori išeiti iš darbo savo noru po įvykusio 2020-03-23 konflikto su direktoriumi, išėjimo dieną atsakovas jau turėjo būsimą darbdavį ir 2020-04-01 pradėjo dirbti naujame darbe.

16. Nesutinka su atsakovo teiginiu, kad raginimą atvykti į darbą ir įsakymą dėl atleidimo iš darbo gavo tik iš DGK 2020 metų liepos mėnesį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įsakymas dėl atleidimo iš darbo buvo įteikti 2020-03-31. Pagal registruotas siuntas vėliausiai dokumentai galėjo būti įteikti 2020-06-11.

17. Teismas nevertino atsakovo elgesio ir ieškovės galimybių tinkamai apiforminti atsakovo atleidimą iš darbo. Ieškovė neturėjo jokių galimybių laikotarpyje 2020-03-23 -20-03-31 tinkamai apiforminti atsakovo atleidimą dėl palies atsakovo įžūlių ir sąmoningai nukreiptų veiksmų - konfliktiškas ir neprognozuojamas elgesys su ieškove, keršijimas ir žalos darymas, nenoras bendrauti.

18. Atsakovo atleidimas iš darbo, teismo turėjo būti vertintinas ne kaip neteisėtas ieškovės veiksmas, o kaip apsunkintas darbo santykių nutraukimas dėl atsakovo veiksmų, dėl ko ieškovė galėjo padaryti formalias technines atleidimo iš darbo apiforminimo klaidas. Teismas turėjo teisę ištaisyti nustatytas klaidas, kaip pvz. pakeisti atleidimo pagrindą. Be to, jog 2015 m. liepos 15 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 320 nutraukimo momentas teismo turėjo būti nustatytas ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o laikotarpyje nuo 2020-03-23 iki 2021-03-31. kadangi atsakovas jau 2020-03-23 žinojo apie atleidimą (pats prašė atleisti pačiam prašant), 2020-03-30 atsakovas jau buvo susiradęs kita darbovietę ir nuo 2020-04-01 joje pradėjo dirbti.

19. Taip pat naikintinos sprendimo dalys dėl apeliantei kylančių DK 218 str. įtvirtintų teisinių pasekmių, taikomų darbuotojo naudai.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, apeliacinis skundas ir jame nurodyti motyvai yra nepagrįsti, nes prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir nepaneigia teismo sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių. Apeliantė skunde pateikia savo samprotavimus, kuriais savaip interpretuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, todėl apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

21. Pažymi, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, vertino jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą ir pakankamumą bei visų įrodymų tarpusavio ryšį. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 str. reikalavimų, kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nėra konkrečiai suformulavusi savo reikalavimo susijusio su bylos esme (apeliacinio skundo dalykas).

22. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovas buvo atleistas dėl neva šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31), nes faktiškai nebuvo tam priežasčių, todėl darbo drausmės pažeidimo atsakovas nėra padaręs. Pažymi, kad per visą darbo laikotarpį ieškovės bendrovėje atsakovas nebuvo sulaukęs jokių priekaištų ar pastabų, savo pareigas atliko tinkamai, darbdaviui buvo pakankamai lojalus, vykdė visus nurodymus bei prašymus, todėl savo pareigas vykdė tinkamai. Palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus.

23. Taip pat pažymi, kad nei raginimas atvykti į darbą iki 2020-03-31, nei įsakymas dėl atleidimo iš darbo atsakovui nebuvo įteikti jokiomis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nesutinka su apeliantės prašymu prijungti prie bylos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-231-649/2021 bei 2020-04-09 Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėto ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-13911-20 (baigtas 2021-05-13) medžiagas, nes šių bylų dalykas ir pagrindas nesusijęs su šia civiline byla, be to visi prijungimo klausimai jau yra išspręsti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Rasalo transportas“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27. Ieškovė UAB „Rasalo transportas“ apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo nemotyvavo.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

29. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju niekaip nepagrindė savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų nustatytos ir konstatuotos esminės faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl bylų sujungimo

30. Apeliantas prašo prijungti prie bylos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų civilinę bylą Nr. e2-231-649/2021 bei Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėto ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-13911-20 medžiagą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jas prijungti prie nagrinėjamos bylos, tokiu būdu buvo neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, neatskleista bylos esmė bei priimtas nepagrįstas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ieškovės aplinkybes, išdėstytas prašymuose dėl bylų sujungimo.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Kolegija, susipažinusi su prašoma prijungti civiline byla, daro išvadą, jog nurodytos bylos duomenys neturi įtakos apelianto skundo nagrinėjimui. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo ieškovei, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagrįstumo, kai atsakovas atleistas ne dėl žalos, o už pravaikštas. Taip pat atmestinas apelianto prašymas prijungti prie nagrinėjamos bylos Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK pradėto ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-13911-20 medžiagą, kadangi ikiteisminis tyrimas, kolegijos vertinimu, t.p. nėra susijęs su nagrinėjamomis atsakovo atleidimo iš darbo už pravaikštas aplinkybėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. liepos 16 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas ėjo vairuotojo ekspeditoriaus pareigas. Ieškovės UAB „Rasalo transportas“ direktorius 2020-03-31 priėmė įsakymą „Dėl S. L. atleidimo iš darbo“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi S. L. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių nuo 2020-03-24 iki 2020-03-31, tuo šiurkščiai pažeisdamas darbo drausmę. Atsakovas nesutikdamas su direktoriaus įsakymu kreipėsi į DGK prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. DGK 2020-10-12 sprendimu atsakovo S. L. atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu ir: 1) panaikino UAB „Rasalo transportas“ direktoriaus 2020-03-31 įsakymą „Dėl S. L. atleidimo iš darbo“; 2) laikė, kad darbo sutartis tarp S. L. ir UAB „Rasalo transportas“ yra nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) nutarė išieškoti iš UAB „Rasalo transportas“ S. L. 3 818,54 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2020-03-31) iki sprendimo priėmimo dienos (2020-10-12) ir po 47,71 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, taikant 5 darbo dienų per savaitę grafiką nuo 2020-10-13 iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau, kaip už vienus metus; 4) nutarė išieškoti iš UAB „Rasalo transportas“ S. L. 2013,36 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) kompensaciją; 5) priėmė S. L. atsisakymą nuo reikalavimo išieškoti neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir šio reikalavimo nagrinėjimą nutraukė.

33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbuotojui neatvykus į darbą visą darbo dieną be pateisinamos priežasties. Darbo sutartis nurodytu pagrindu gali būti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbą faktą ir atitinkamai darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo.

34. Darbo teisinių santykių šalys net ir esant galimai darbo pareigų pažeidimo situacijai yra saistomos bendrųjų teisės principų. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis).

35. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

36. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

37. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį (kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali), yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

38. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas atleistas iš pareigų dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Kaip minėta, sprendžiant ginčą teisme dėl darbo sutarties nutraukimo, kai ji nutraukta dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, turi būti patikrinta, ar darbo pareigos pažeistos, ar pažeidimas gali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus ir ar darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė.

40. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavės buvo įvertinti kaip pravaikšta, analizavo DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto šiurkštaus darbo pažeidimo turinį sudarančius elementus ir vertino, kas šiame kontekste laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Darbo sutartimi šalys susitarė dėl suminės darbo laiko apskaitos ir slenkančio grafiko, darbo organizavimo sąlygos nebuvo aptartos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi faktiškai tarp šalių susiklosčiusia darbo organizavimo praktika. Be to, pati apeliantė yra nurodžiusi, kad rašytinės formos darbo grafikų nėra, o apie darbus vairuotojai yra informuojami telefonu. Vairuotojų komandiruotės trunka įvairiai, o iš komandiruočių grįžę vairuotojai ilsisi savo nuožiūra ir jie neprivalo atvykti į ofisą. Vairuotojai į darbą vyksta tik pagal darbdavio iškvietimą, praėjus atitinkamam laiko tarpui (poilsiui) po paskutinio grįžimo iš komandiruotės.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. kovo 12 d. grįžo iš komandiruotės ir pagal nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką turėjo teisę į ne mažiau mėnesio trukmės poilsį, per kurį jis neprivalo būti darbo vietoje. Tačiau darbdavio prašymu nuo 2020-03-17 iki 2020-03-20 atsakovas vyko į du trumpus reisus Lietuvos teritorijoje. Atsakovas 2020-03-23 buvo atvykęs į UAB „Rasalo transportas“ būstinę, sukonfliktavo su direktoriumi bei išvyko namo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad toks atsakovo elgesys negali būti laikomas darbo pareigų pažeidimu, kadangi pati ieškovė jo tokiu nelaikė (nepradėjo darbo drausmės pažeidimo procedūros). Todėl apeliantės argumentai, kad 2020-03-23 atsakovo elgesys bei įžūlūs veiksmai inicijavo darbo santykių nutraukimą atmestini kaip nepagrįsti. Tuo labiau – darbuotojas atleistas už pravaikštas tariamai padarytas kitomis dienomis (ne 2020-03-23).

42. Minėta, kad pas ieškovę buvo nusistovėjusi darbo organizavimo tvarka, pagal kurią, vairuotojams grįžus iš užsienio komandiruotės yra skiriamas poilsis, ir jie neturi atvykti šiuo laikotarpiu į darbo vietą, o apie būsimas komandiruotes būdavo informuojami telefonu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad su atsakovu nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 31 d. buvo bandyta susisiekti telefonu bei nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokius darbus atsakovas turėjo atlikti šiuo laikotarpiu, bet be pateisinamos priežasties neatliko. Todėl pagrįstai pripažinta, kad atsakovas savo neatvykimu į darbo vietą nuo 2020 m. kovo 24 d. iki 2020 m. kovo 31 d. nesukėlė ieškovei jokių neigiamų pasekmių.

43. Apeliantė nurodo, kad raginimas atvykti į darbą atsakovui buvo įteiktas 2020-03-31. Tačiau iš AB „Lietuvos paštas“ 2020-10-29 rašto matyti, kad S. L. skirtas raginimas (pašto siunta) 2020-03-28 buvo priimta iš siuntėjo, ir tik 2020-03-31 pristatyta į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę, tačiau duomenų, kad siunta gavėjui būtų įteikta nėra. Atsakovas neigia gavęs siuntą. Tokiu būdu byloje neįrodyta, kad atsakovas gavo kvietimą atvykti į darbą nurodytu laikotarpiu, ir į darbą neatvyko nepagrįstai (tuo labiau kai darbuotojas pagrįstai manė, jog pagal nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką šis laikotarpis yra poilsio laikas po komandiruotės). Ieškovės veiksmai atleidžiant atsakovą iš darbo paskutinę raginime nurodytą dieną, prieš tai nebandant susisiekti telefonu, vos gavus, kaip vėliau paaiškėjo, klaidingų duomenų apie pašto siuntos įteikimą, rodo, kad ieškovė iš tikrųjų nesiekė realaus darbuotojo pasirodymo darbe. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad ieškovė po 2020-03-23 konflikto su atsakovu išvis nebuvo suinteresuota toliau tęsti darbo santykių, ir atsakovas buvo atleistas formaliu pagrindu.

44. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2020-03-23 darbdavio konflikto su atsakovu, jo vėlesnio prašymo atleisti jį iš darbo darbuotojo pareiškimu, t.p. aplinkybių, kad dėl netinkamo paties darbuotojo elgesio ieškovė neturėjo galimybės tinkamai įforminti atleidimo, bei, jog pats darbuotojas nebuvo suinteresuotas tęsti darbo santykių, kadangi susirado kitą darbą nuo 2020-04-01. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus tai, jog darbuotojas buvo atleistas už tariamas pravaikštas laikotarpyje 2020-03-24 – 2020-03-31, o ne dėl kitų galimų pažeidimų, į įstatyme numatytas darbdavio pareigas (tame tarpe ir pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą), ieškovės nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės, sprendžiant byloje iškilusį ginčą. Kaip jau buvo minėta, ieškovė bylos nagrinėjimo metu turėjo įrodyti, kad atsakovas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir buvo atleistas pagrįstai, nepažeidžiant atleidimo procedūrų (DK 214 straipsnio 3 dalis), tačiau to nepadarė. Todėl ir apelianto argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pakeisti atleidimo pagrindą, yra visiškai nepagrįsti.

45. Apeliantės nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, paskirstant įrodinėjimo naštą tarp šalių. Su tokia ieškovės pozicija negalima sutikti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys (ieškovė) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą – bylose lemia darbdavio pareigą įrodyti, kad pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo buvo, o darbuotojas įrodinėja svarbias priežastis, dėl kurių jis neatvyko į darbą.

46. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo neatvykimo į darbą aplinkybes, tinkamai vertino ir ieškovės nurodytas aplinkybes (dėl darbo funkcijų, nusistovėjusios darbo organizavimo tvarkos) ir padarė pagrįstas išvadas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, leidžiančiais pripažinti, kad darbuotojui 2020-03-24 – 2020-03-31 laikotarpiu nebuvo tinkamai pranešta apie būtinybę atvykti į darbą, šiuo laikotarpiu jam nebuvo tinkamai paskirta jokių darbo užduočių, dėl ko už pravaikštas jis buvo atleistas nepagrįstai bei pažeidžiant ir atleidimo tvarką (DK 58 str. 4 d., 65 str. 4 d.). Nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis ieškovė kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, nustatytų aplinkybių, tačiau vien tai neteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ar pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Todėl teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

47. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė darbo teisės normas, susijusias su darbuotojo atleidimu iš darbo dėl darbo pareigų pažeidimo, ir pagrįstai pripažino atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vygintas MažuikaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė