- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-27
- Bylos Nr.
- 1A-793-209-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- T. B.
- Civilinis ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Audrius Cininas Baudžiamoji byla Nr. 1A-793/10 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.2.4.5.; 2.1.15.; (S).
2010 m. liepos 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, į bausmės atlikimo laiką, prilyginus vieną suėmimo parą dviem laisvės apribojimo dienom, įskaitant suėmimo laiką nuo 2010-04-29 iki 2010-05-13.
Iš T. B. priteista A. B. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. nuteistas už tai, kad jis 2007-03-29, apie 18.00 val., prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. B. į apatinį žandikaulį, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį apatinio žandikaulio lūžiu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirtas laisvės apribojimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 40 str. jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą motinai A. B., jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, pripažinti nukentėjusiajam A. B. teisę į civilinio ieškinio pateikimą civilinio proceso tvarka, kitą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą ir atkartoja ikiteisminio tyrimo pradžios, galimas jo sulaikymo ir suėmimo aplinkybes, pažymi, kad tarp jo ir A. B. 2007-03-29 apie 18.00 val. krepšinio aikštelėje įvyko konfliktas dėl merginos, kurio metu jis staiga, netikėtai, stipriai, sudavė A. B. smūgį į apatinį žandikaulį. Jis neturėjo tikslo sumušti A. B., pasikarščiavo neapgalvotai, dėl to labai gailisi ir iškart norėjo atsiprašyti A. B.. Vilniaus ligonių kasos civilinį ieškinį jis patenkino visiškai neginčo tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pripažino jį kaltu, pagal BK 138 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal BK 38 str., baudžiamąją bylą nutraukė, patvirtino susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo A. B. ne vėliau kaip iki 2009-12-31, tačiau tokio rašytinio susitarimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo, nukentėjusysis A. B. civilinio ieškinio nebuvo pareiškęs, jis pats jo motinai V. B. teismo posėdžio metu pažadėjo iki 2009-12-31 sumokėti 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jis tuo metu tikėjosi įsidarbinti ir nors iš dalies pradėti mokėti pinigus A. B. motinai, apie tai tarėsi žodžiu. Jo motina A. B. nieko nežinojo apie baudžiamąją bylą, jo pasižadėjimą sumokėti V. B. 4000 Lt, tuo metu buvo paguldyta į ligoninę. Su A. B. nepavyko susisiekti ir susitarti dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo, tuo metu A. B. buvo užsienyje, savo gyvenamąją vietą pakeitė (b.l. 164). Jis nežinojo, kad A. B. 2010-01-26 prašė teismą išduoti jam vykdomąjį raštą (b.l. 163.), niekur nesislėpė, gyveno pas savo merginą, apie tai žinojo jo motina. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal BK 39 str., 40 str., prideda motinos prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo nuosprendžiu A. B. naudai teismas priteisė 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti esant tik jo 2010-05-13 pareiškimui, kuriuo jis prašė „priteisti civilinį ieškinį 4000 Lt neturtinės žalos“ be jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nukentėjusysis B. B. ir atstovė pagal įstatymą prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–220/2010) numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010) turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės bylos Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008), kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Baudžiamojoje byloje yra 2010-05-23 A. B. prašymas perduoti T. B., jos sūnų, jos atsakomybei pagal laidavimą. Minėtame prašyme nurodyta, kad jos sūnus gyvens jų bute, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo, T. B. gyveno pas savo merginą, nors apie tai žinojo jo motina (2010-04-30 teismo posėdyje jis paaiškino (b.l. 186), kad namie dabar negyvena, gyvena pas draugę Pašilaičiuose, pas mamą labai retai būna, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis parodė (b.l. 193), kad gyvena su mama, 2010-05-21 pareiškime (b.l. 213) apeliantas nurodė, kad 2010-04-28 jis laikinai gyveno pas savo draugę ir jo motina nežinojo jos adreso)), iš ko negalima daryti išvados, kad T. B. gyvens kartu su savo motina ir ji, tikėtina, negyvendama su sūnumi, galės daryti jam įtaką. Be to, kaip matyti iš minėto prašymo ir apeliacinio skundo, A. B. tik dabar sužinojo, kad jos sūnus buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. padarymu ir turėjo iki 2009-12-31 sumokėti nukentėjusiajam A. B. 4000 Lt už padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant, kad nusikaltimas buvo padarytas dar 2007-03-29, o T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas 2009-01-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, darytina išvada, kad T. B. ir jo motinos santykiai nėra betarpiški, jie nebendrauja klausimais, susiejusiais su T. B. galimai nusikalstamais veiksmais, todėl galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui nėra akivaizdi. Šios išvados nepaneigia ir UAB „L. r.“ spaudos platintojos A. B. (b.l. 212) charakteristika, iš kurios matyti, kad ji yra pareiginga, noriai bendrauja su klientais, sąžiningai atlieka pareigas, jai jokių drausminių nuobaudų taikyta nebuvo. Darytina išvada, kad laiduotoja, šiuo atveju, nepajėgi kontroliuoti T. B. kasdienio elgesio, nutolusi nuo jo asmeninio gyvenimo ir todėl yra nelaikytina teismo pasitikėjimo vertu asmenim.
T. B. anksčiau neteistas (b.l. 82, 191).
T. B. atsakomybę lengvinančiąja aplinkybe buvo pripažinta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi. Šios nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniu skundu neginčijamos, todėl jų pagrįstumas netikrintinas.
T. B. 2009-01-07 teismo posėdžio metu parodė (b.l. 157), kad patvirtino susitarimą su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, susitarė, kad atlygins 4000 Lt per 1 metus, t.y. 2009-12-31, šis susitarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nuosprendžiu (b.l. 159-160). Tačiau T. B. neturtinės žalos neatlygino, kaip parodė nukentėjusysis A. B. (b.l. 142) pirmosios instancijos teismo posėdyje, žadėjo sumokėti, bet nemokėjo, nėra sumokėjęs nei vieno lito, pats T. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino (b.l. 193), kad nori atlyginti žalą, bet jos neatlygino, galėtų iš karto 2000 Lt atiduoti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsiaiškinta, kad iki šiol T. B. neatlygino nors dalį jam padarytos neturtinės žalos, nesutinka su žalos dydžiu, prašo civilinį ieškinį palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgus į išdėstytą, nėra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Be to, neturtinės žalos dydžio kvestionavimas apeliacine ar kasacine tvarka taip pat yra kliūtis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51/2010), o iš apeliacinio skundo matyti, kad minėta žala kvestionuojama.
Nuteistasis (b.l. 85) į narkologinę įstaigą neįrašytas, 2005-08-06 jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau byla nutraukta (b.l. 83, 190), anksčiau jis neteistas, tačiau jo padaryta nusikalstama veika, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, buvo padaryta pasikarščiavus, neapgalvotai, nėra duomenų, kad jo T. B. kasdienis elgesys gali būti patikimai kontroliuojamas, jis pažado atlyginti žalą netesėjo, yra duomenų, kad jis tvarko kompiuterius ir už tai gauna po 20-30 Lt (b.l. 186), tačiau nėra duomenų, kad nuo gautų pajamų būtų mokami mokesčiai (b.l. 177), tai būtų oficialiai apiforminama, todėl negalima daryti išvados, kad yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš išdėstyto darytina išvada, kad nėra BK 40 str. numatytų būtinų sąlygų T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 39 str. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galimas tik asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, o BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.).
Apeliaciniame skunde neprašoma švelninti T. B. paskirtos bausmės, pirmosios instancijos teismo posėdyje jo gynėja nurodė, kad bausmės tikslai būtų pasiekti taikant laisvės apribojimą, todėl T. B. paskirtos bausmės švelninimo klausimo teismas nesvarsto.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu T. B. pilnai sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu (b.l. 197) ir nurodė, kad 4000 Lt atlygins. T. B. 2009-01-07 teismo posėdžio metu parodė (b.l. 157), kad patvirtino susitarimą su nukentėjusiaisiais dėl žalos atlyginimo, susitarė, kad atlygins 4000 Lt per 1 metus, t.y. 2009-12-31, šis susitarimas buvo patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009-01-08 nuosprendžiu (b.l. 159-160). Atsižvelgus į išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis ieškinio dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1802/07 (01) matyti (b.l. 31), kad A. B. buvo padarytas apatinio žandikaulio lūžis, sveikata buvo sutrikdyta ilgam, ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Iš pateiktų medicininių dokumentų konstatuota, kad buvo stebima neryški žando edema, išsižiojimas laisvas, skausmingas, vietinėje nejautroje žandikauliai buvo fiksuoti pagal „Aivec“, rekomenduota įtvarus laikyti 2 sav. Žandikauliai fiksuoti vieliniu įtvaru. Iš Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. KG 82(178)/08(01) matyti (b.l. 47-49), kad A. B. buvo rekomenduota minkšta maisto dieta 3 mėnesiams. Neturtinė žala atsiranda asmenį veikiant objektyvioms aplinkybėms ir tai, kad A. B. prašė atlyginti jo patirtą neturtinę žalą rodo, kad jis jautė ją patyręs, o tai patvirtina jam konstatuotų sužalojimų pobūdis, objektyviai dėl to patirtas fizinis skausmas (buvo konstatuotas skausmingas išsižiojimas), nepatogumai (žandikauliai buvo fiksuoti vieliniu įtvaru, rekomenduota įtvarus laikyti 2 sav., minkšta maisto dieta 3 mėnesiams), kas lėmė objektyvų bendravimo galimybių sumažėjimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-144/2008, 2K–229/2008 (1A – 857/2007), Nr. 2K-813/2007, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-602/2008 m.). Atsižvelgus į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. B. naudai priteisė tinkamo dydžio – 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, toks nustatytas žalos dydis nėra aiškiai per didelis, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Nuteistasis yra jauno amžiaus ir sugebės atlyginti padarytą žalą.
Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmę –aplinkybė, kad apeliantas staiga, netikėtai, stipriai, sudavė A. B. smūgį į apatinį žandikaulį nešalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo spręstas klausimas dėl Vilniaus ligonių kasos civilinio ieškinio tenkinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra A. B. civilinis ieškinys (b.l. 196), kuriuo prašoma jį pripažinti civiliniu ieškovu ir priteisti 4000 Lt civilinį ieškinį. Pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys gali būti pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Teismas 2010 05 12 nutartimi atnaujino procesą nuo parengiamosios teisiamojo posėdžio dalies (b.l. 195), priėmė nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį, išaiškino civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui jų teises ir bylą išnagrinėjo iš esmės (b.l. 196-197). Aplinkybės apie nepavykimą susisiekti ir susitarti dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo, jo ir A. B. gyvenamųjų vietų, A. B. prašymą teismo išduoti jam vykdomąjį raštą, šiuo atveju, atsižvelgus į išdėstytą, nėra teisinis pagrindas panaikinti arba pakeisti skundžiamą nuosprendį.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo T. B. (T. B.) apeliacinį skundą atmesti.