Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI2-28-320/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: eI2-28-320/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00412-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Irena Varžinskienė (pirm.), Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
Pareiškėjas: UAB „Darbius“
Atsakovas: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas

Administracinė byla Nr. eI2-28-320/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00412-2020-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 29.7; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės ir Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Darbius“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Darbius“ (toliau– ir pareiškėja, ir UAB „Darbius“) teismui paduotu skundu prašė panaikinti atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (toliau– ir atsakovas, ir Panevėžio KAD) 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ (toliau– ir Įsakymas Nr. V1(19.4)-2603) dalį, kuria UAB „Darbius“ buvo įtraukta į sąrašą darbdavių, kuriems subsidija darbo užmokesčiui neskirta, ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, bei priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „Darbius“ 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. sudarė susitarimus su uždarąja akcine bendrove „Audilina“ (toliau– ir UAB „Audilina“), uždarąja akcine bendrove „Linoteks“ (toliau– ir UAB „Linoteks“), uždarąja akcine bendrove „Lino apdaila“ (toliau– ir UAB „Lino apdaila“) ir akcine bendrove „Linas” (toliau– ir AB „Linas”) dėl tam tikro skaičiaus darbuotojų perkėlimo bei sutartis dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimo. Be to, pareiškėja, aukščiau išvardintos įmonės ir perkeliami darbuotojai 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. sudarė susitarimus dėl darbuotojų perkėlimo sąlygų. Šiais susitarimais buvo susitarta, kad su įmonėmis sudarytos darbuotojų darbo sutartys šalių susitarimu bus nutrauktos ir sudarytos naujos laikinojo darbo sutartys su pareiškėja. Laikinojo darbo sutartyse buvo nurodyti konkretūs laikinojo darbo naudotojai, kuriems perkeliami darbuotojai dirbs, t. y. faktiškai jų buvę darbdaviai; darbo užmokestis, analogiškas darbo užmokesčiui, kurį darbuotojai gaudavo pas buvusius darbdavius. Be to, laikinojo darbo sutartyse buvo nurodyta, kad darbuotojų pirma darbo diena laikinojo darbo įmonėje yra 2020 m. kovo 31 d. (pagal 2020 m. kovo 25 d. sudarytus susitarimus) ir 2020 m. balandžio 30 d. (pagal 2020 m. balandžio 27 d. susitarimus), t. y. tuo pačiu tai buvo pirmoji darbo diena pas laikinojo darbo naudotojus. Po perkėlimo darbuotojai ir toliau tęsė darbus tiems patiems verslo subjektams, atliko tas pačias darbo funkcijos, nepasikeitė ir darbuotojų gaunamas darbo užmokestis. Laikinieji darbo naudotojai pranešė UAB „Darbius“ apie poreikį daliai darbuotojų skelbti prastovas, todėl pareiškėja paskelbė prastovas darbuotojams balandžio – birželio mėnesiais. UAB „Darbius“ 2020 m. birželio 12 d. (skunde nurodyta 2020 m. birželio 15 d., kas laikytina rašymo apsirikimu) Panevėžio KAD pateikė Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau– ir Užimtumo įstatymas) 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo ir Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už įsakymuose nurodytus darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau– ir DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (toliau– ir 2020 m. birželio 12 d. pasiūlymas ir prašymas). Panevėžio KAD 2020 m. liepos 14 d. priėmė įsakymą Nr. V1(19.4)-1811 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau– ir Įsakymas Nr. V1(19.4)-1811), kuriuo buvo atsisakyta išmokėti prašomą subsidiją, motyvuojant tuo, kad UAB „Darbius“ neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų, nes prašyme nurodyti darbuotojai UAB „Darbius“ įdarbinti po karantino paskelbimo dienos.

Be to, pareiškėja nurodė, jog 2020 m. liepos 15 d. pateikė Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (toliau– ir 2020 m. liepos 15 d. Prašymas). Taip pat, pareiškėja pateikė 2020 m. liepos 13 d. prašymą ir pasiūlymą dėl darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui (toliau– ir 2020 m. liepos 13 d. pasiūlymas ir prašymas). Šiame prašyme buvo įtraukti darbuotojai, nurodyti 2020 m. liepos 15 d. prašyme, t. y. prašyta skirti subsidiją už darbuotojus, kurie buvo prastovose ir iš jų buvo atšaukti. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 11 d. gavo Įsakymą Nr. V1(19.4)-2603, kuriuo buvo atsisakyta skirti subsidiją darbo užmokesčiui darbuotojams, nes pareiškėja neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies reikalavimų – prie pasiūlymo pateiktame darbuotojų sąraše nurodytiems darbuotojams nebuvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu. Mano, kad Įsakymas Nr. V1(19.4)-2603 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo išspręstas 2020 m. liepos 15 d. Prašymas dėl darbuotojų, kurie buvo prastovose birželio mėnesį ir už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui. Didžioji dalis darbuotojų, išskyrus G. B. ir J. M., nurodyti prašyme dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje numatytos subsidijos gavimo, taip pat buvo nurodyti prašyme dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatytos subsidijos gavimo, pateiktame birželio mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad šie darbuotojai gegužės mėnesį buvo prastovose. Nors atsakovas atsisakė tenkinti birželio mėnesį pateiktą prašymą dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatytos subsidijos, tačiau šis sprendimas ginčijamas teisme administracinėje byloje Nr. eI2-7544-283/2020, kuri yra susijusi su subsidijų, numatytų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje, skyrimu.

Pareiškėja, grįsdama savo nesutikimą su Įsakymu Nr. V1(19.4)-2603, nurodė, jog įstatymų leidėjas jokiame teisės akte neįtvirtino ir nesiekė įtvirtinti draudimo skirti subsidijas darbdaviams, kurie po karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo priėmė darbuotojus, o vėliau pasikeitus ne nuo darbdavio priklausančioms aplinkybėms, jiems paskelbė prastovas. Mano, kad atsisakymas skirti subsidijas darbo užmokesčiui darbdaviams priėmusiems darbuotojus po karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo diskriminuoja juos kitų darbdavių atžvilgiu. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje ne tik darbuotojų darbo užmokestis nepakito paskelbus karantiną ir ekstremalią situaciją, tačiau jis ir negalėjo būti padidintas prastovų metu – jų metu darbuotojai gavo minimalų darbo užmokestį, todėl nebuvo piktnaudžiaujama su tikslu gauti didesnę subsidiją. Pareiškėjos nuomone, panaikinus Panevėžio KAD 2020 m. rugsėjo 9 d. priimtą įsakymą, ji įgytų teisę į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje numatytą subsidiją.

Be to, 2021 m. sausio 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis teisme buvo gauti UAB „Darbius“ papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėja pakartojo skunde išdėstytus nesutikimo su Įsakymu Nr. V1(19.4)-2603 argumentus bei papildomai teigė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 27, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas neįrodo aplinkybės, jog Užimtumo įstatyme įtvirtintose nuostatose buvo išreikšta įstatymų leidėjo valia – neskirti subsidijų už asmenis įdarbintiems po karantino paskelbimo. Pabrėžė, jog šio įstatymo projekto rengėjų pozicijai nebuvo pritarta, todėl negalima konstatuoti, kad tokia buvo įstatymų leidėjo valia dėl šios subsidijos skyrimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime teismui nurodė, kad UAB „Darbius“ 2020 m. liepos 15 d. pateikė prašymą subsidijos gavimui už darbuotojus, kurie 2020 m. birželio mėnesį buvo prastovose. Pripažino, kad pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. prašymas dėl darbuotojų, kurie buvo prastovose birželio mėnesį ir už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, dėl pateisinamų priežasčių buvo pavėluotai išspręstas Panevėžio KAD 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V1(19.4)-3000 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ (toliau– ir Įsakymas Nr. V1(19.4)-3000), bet ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl Įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 pagrįstumo, nes visi darbuotojai, už kuriuos pareiškėja prašė Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatytos subsidijos už užimtus asmenis, buvo įdarbinti UAB „Darbius“ po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, todėl už juos negalėjo būti mokama darbdaviui subsidija. Vadovaujantis pareiškėjos pateiktais argumentais, būtų iškreipiama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies prasmė, nes juo siekiama, kad įmonės išlaikytų iki ekstremaliosios situacijos ir karantino dirbusių darbuotojų darbo vietas ir taip pat verslui dalinai kompensuoti patirtus nuostolius ir užkirsti kelią darbdavių piktnaudžiavimui valstybės pagalba dirbtinai padidinant darbo užmokestį, arba įdarbinant naujus darbuotojus ir tuoj po įdarbinimo išleidžiant į prastovas. Tuo tikslu Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta, jog subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis, negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis. Cituojamoje nuostatoje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas pas darbdavį jau turėjo dirbti iki karantino, tai yra iki 2020 m. kovo 16 d., kad būtų galima darbdaviui paskiriant subsidiją, paskaičiuoti subsidijos dydį nuo šio asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatyto darbo užmokesčio. Pažymėjo, jog pareiškėjas netenkinti prašymo skirti subsidijos darbo užmokesčiui, nepagrįstai sieja su darbdavių diskriminacija, kadangi Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies nuostatomis siekiama padėti darbdaviams išlaikyti darbo vietas dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino. Pažymėjo, kad darbdavio ir įmonių UAB „Audilina“, UAB „Linoteks“, AB „Linas“ ir UAB „Lino apdaila“ veiksmai dėl darbo sutarčių nutraukimo ir darbuotojų perkėlimo, kai darbdavys siunčia darbuotojus pagal laikinojo įdarbinimo sutartis atgal į minėtas įmones ir vieniems po savaitės, kitiems po dviejų – skelbia prastovas, rodo piktnaudžiavimą ir siekį pasipelnyti valstybės subsidijų pagrindu. Pabrėžė, kad darbdavys, norintis gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo kiekvieno prastovoje esančio užimto asmens, turi atitikti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies prasme šias sąlygas: darbo sutartis su užimtu asmeniu turi būti sudaryta iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; užimto asmens darbo užmokestis negali būti didesnis, negu iki ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo dienos nustatytas darbo užmokestis.

Taip pat, nurodė, jog Panevėžio KAD direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr.V1(19.4)-2603 buvo atsisakyta skirti pareiškėjai subsidiją pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį, kadangi pareiškėjai nebuvo mokėtos subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems buvo paskelbta prastova. Patenkinus pareiškėjos prašymą skirti subsidijas darbo užmokesčiui, toks sprendimas prieštarautų Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies nuostatoms.

Paminėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimas pateiktame Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2020 m. spalio 16 d. aiškinamajame rašte (registracijos Nr. XIIIIP-5305) nurodė, jog įvertinus Aiškinamajame rašte išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies traktavimo, t. y. jog pagal tiek tuo metu, kai buvo prašoma subsidijos, tiek ir šiuo metu galiojantį Užimtumo įstatymą subsidija darbdaviui galėjo ir gali būti mokama tik už tuos darbuotojus, kurie buvo įdarbinti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Darbius“ nebuvo mokama subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalį, nėra teisinio pagrindo mokėti subsidiją už tuos pačius darbuotojus pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį, kadangi neatitinka šioje dalyje nustatytos sąlygos, jog 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas turi būti nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju. Tvirtina, kad Įsakymas Nr. V1(19.4)-2603 yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjos pateiktais duomenimis, UAB „Darbius“ vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Darbius“ 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. sudarė susitarimus su UAB „Audilina“, UAB „Linoteks“, UAB „Lino apdaila“ ir AB „Linas” dėl darbuotojų perkėlimo, laikinojo darbo bei sutartis dėl laikinojo įdarbinimo paslaugų teikimo. UAB „Darbius“, UAB „Audilina“, UAB „Linoteks“, UAB „Lino apdaila“, AB „Linas” ir perkeliami darbuotojai 2020 m. kovo 25 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. sudarė trišalius susitarimus dėl darbuotojų perkėlimo sąlygų. Darbuotojų pirma darbo diena laikinojo darbo UAB „Darbius“ yra 2020 m. kovo 31 d. (pagal 2020 m. kovo 25 d. sudarytus susitarimus) bei 2020 m. balandžio 30 d. (pagal 2020 m. balandžio 27 d. susitarimus). Pas laikinojo darbo naudotojus UAB „Audilina“, UAB „Linoteks“, UAB „Lino apdaila“, AB „Linas“ perkelti darbuotojai pradėjo darbą 2020 m. kovo 31 d. bei 2020 m. balandžio 30 d.

UAB „Darbius“ 2020 m. birželio 4 d. įsakymu dėl prastovos paskelbė prastovą darbo naudotojo UAB „Audilina“ naudai dirbantiems UAB „Darbius“ darbuotojams nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 12 d., UAB „Darbius“ 2020 m. birželio 4 d. įsakymu dėl prastovos paskelbė prastovą darbo naudotojo UAB „Linoteks“ naudai dirbantiems UAB „Darbius“ darbuotojams nuo 2020 m. birželio 9 d. iki 2020 m. birželio 16 d., UAB „Darbius“ 2020 m. birželio 5 d. įsakymu dėl prastovos paskelbė prastovą darbo naudotojo UAB „Lino apdaila“ naudai dirbantiems UAB „Darbius“ darbuotojams, daliai jų prastova buvo nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 12 d., kitai daliai nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 16 d., dar daliai darbuotojų nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 12 d., likusiai darbuotojų daliai prastova buvo paskelbta nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 16 d.

UAB „Darbius“ pateikė Panevėžio KAD 2020 m. liepos 13 d. prašymą ir pasiūlymą dėl darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui. Panevėžio KAD Įsakymu Nr. V1(19.4)-2603 UAB „Darbius“ buvo įtraukta į sąrašą darbdavių, kuriems subsidija darbo užmokesčiui neskirta, nes UAB „Darbius“ neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies reikalavimų – prie pasiūlymo pateiktame darbuotojų sąraše nurodytiems darbuotojams nebuvo mokama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio administracinio akto, priimto subsidijų darbo užmokesčiui, išmokėtam už darbuotojus, kuriems buvo paskelbtos prastovos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, t. y. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino, skyrimo klausimu.

Panevėžio KAD veiklą reglamentuoja Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-190 patvirtinti Panevėžio klientų aptarnavimo departamento nuostatai. Atsižvelgus į šiuose nuostatuose Panevėžio KAD nustatytus uždavinius ir jų vykdymui pavestas funkcijas, daroma išvada, kad atsakovas, spręsdamas dėl subsidijų darbo užmokesčiui, veikia kaip viešojo administravimo subjektas.

Taigi, sprendžiant dėl Panevėžio KAD 2020 m. rugsėjo 9 d. priimto Įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 teisėtumo, taikomi jo priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau– ir Viešojo administravimo įstatymo) 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti aiškiai suformuluotos, bei šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, numatantis, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 val. paskelbė karantiną, dėl nepalankios COVID-19 epideminės situacijos, karantino režimas buvo tęsiamas ir 2020 m. birželio 16 d. 24 val.

DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte (redakcija galiojo nuo 2020 m. balandžio 8 d.), numatyta, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje išvardinti darbo rinkoje papildomai remiami užimti asmenys, tarp jų – ir asmenys, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (14 punktas (2020 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XIII-2822 redakcija)).

Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo teikiamas, vadovaujantis Lietuvos darbo biržos prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau– Aprašas) V2 skyriuje „Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčio teikimo ir nagrinėjimo tvarka“ įtvirtintomis teisės normų nuostatomis. Aprašo 20¹⁴.1 punkte numatyta, kad darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 15 ir 16 punktuose nurodytiems užimtiems asmenims, pateikia Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo. Pasiūlymo forma nustatyta Aprašo 9¹ priede, kuriame nurodyta, kad prie pasiūlymo pridedamas Aprašo 9¹ priede nustatytas Darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašas.

Minėta, kad pareiškėja 2020 m. liepos 13 d. Panevėžio KAD pateikė Pasiūlymą dėl darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui; Panevėžio KAD Įsakymu Nr. V1(19.4)-2603 UAB „Darbius“ subsidija darbo užmokesčiui neskirta, nes UAB „Darbius“ neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies reikalavimų – prie pasiūlymo pateiktame darbuotojų sąraše nurodytiems darbuotojams nebuvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu.

Pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims; subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį. Šiuo atveju aktualus ir Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punktas (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), pagal kurį, darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi ir užimti asmenys, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, jų darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių darbdavys neatleido, ir užimti asmenys, kurių darbdaviai yra įtraukti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos), sąrašą. Taigi subsidijos darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį skyrimas ir mokėjimas yra tiesiogiai siejamas su Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimu, kitaip tariant, ją gauti turi teisę tik tie darbdaviai, kuriems buvo anksčiau skirta ir mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija ir, kurios mokėjimas buvo nutrauktas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu pagrindu – atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjus bent vienam iš jų paskelbimo terminų ir darbdavys išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.

Tarp šalių vyksta ginčas, ar pareiškėja turi teisę į subsidiją darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį.

UAB „Darbius“ 2020 m. liepos 14 d. parengė Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, ir jį 2020 m. liepos 15 d. pateikė Panevėžio KAD. Panevėžio KAD patvirtino, kad dėl elektroninio pašto dėžutės veiklos sutrikimo UAB „Darbius“ pateikti dokumentai atsakovą pasiekė 2020 m. spalio 13 d. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. prašymas dėl darbuotojų, kurie buvo prastovose birželio mėnesį ir už kuriuos buvo siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, buvo išspręstas Panevėžio KAD 2020 m. spalio 16 d. Įsakymu Nr. V1(19.4)-3000, kurio 1-uoju punktu atsakovas patvirtino Darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiui, sąrašą ir į jį įtraukė UAB „Darbius“.

Pareiškėja nesutikdama su Panevėžio KAD Įsakymu Nr. V1(19.4)-3000, jį ginčijo teisme. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1145-283/2021, pareiškėjos skundą dėl Įsakymo Nr. V1(19.4)-3000 neteisėtumo ir nepagrįstumo atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje įtvirtintomis nuostatomis įstatymų leidėjas nustatė, jog subsidija gali būti mokama darbdaviui, kuris dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino prastovą paskelbė tiems užimtiems asmenims, su kuriais darbo sutartys jau buvo sudarytos iki šalyje paskelbto karantino. Pareiškėjos toks teismo sprendimas netenkino, todėl apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-328-442/2022, 2021 m. balandžio 28 d. teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šia nutartimi išaiškino, kad darbdaviui, norinčiam gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatytas subsidijas darbo užmokesčiui, būtina Užimtumo tarnybai pateikti įrodymus, kad jis yra paskelbęs prastovą, kurią sąlygojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas paskelbti ekstremaliąją situaciją arba karantiną; kad jis toliau išlaiko šias darbo vietas; ir kad šių darbuotojų darbo užmokestis atitinka nustatytus reikalavimus – be kita ko, nėra didesnis nei iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino dienos nustatytas darbo užmokestis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje pasisakė, kad sistemiškai bei teleologiškai vertinant šias būtinas sąlygas, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad subsidijos skiriamos tų darbuotojų, kurių darbo vietos egzistavo pas konkretų darbdavį iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo ir yra toliau išlaikomos tokios situacijos ar karantino metu, darbo užmokesčiui subsidijuoti. Teismas vertino, kad 2020 m. liepos 15 d. pateiktame Prašyme išmokėti subsidiją išvardinti darbuotojai, kuriems 2020 m. birželio mėnesį buvo skelbiamos DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos prastovos, pagal sudarytas laikinojo darbo sutartis UAB „Darbius“ pradėjo dirbti 2020 m. kovo 31 d. (1–15 eilutės) ir 2020 m. balandžio 30 d. (16–26 eilutės). Kadangi pareiškėja atsakovo prašė skirti subsidijas darbo užmokesčiui tų darbuotojų, su kuriais darbo sutartys buvo sudarytos po Vyriausybės sprendimo šalyje paskelbti karantiną, t. y. jos prašyme nurodytos aplinkybės neatitiko teisės aktais nustatytų sąlygų, todėl vertino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai Įsakymu Nr. V1(19.4)-3000 netenkino pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. prašymo. Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Iš aptarto matyti, kad pareiškėjai Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui, nebuvo mokama.

Nustatyta ir tai, kad UAB „Darbius“ 2020 m. birželio 12 d. Panevėžio KAD buvo teikusi Pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo ir Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju UAB „Darbius“ įsakymais paskelbta prastova. Panevėžio KAD 2020 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. V1(19.4)-1811, atsisakė išmokėti UAB „Darbius“ prašomą subsidiją, motyvuodamas tuo, kad UAB „Darbius“ neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies reikalavimų, nes prašyme nurodyti darbuotojai UAB „Darbius“ įdarbinti po karantino paskelbimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja šį atsakovo sprendimą ginčijo teisme, kur Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje eA-2624-552/2021, 2021 m lapkričio 24 d. nutartimi galiausiai konstatavo, jog UAB „Darbius“ pagrįstai nebuvo skirta Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija.

Taigi, pareiškėjai Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui nebuvo skirta nei pagal jos 2020 m. liepos 15 d. nei pagal 2020 m. birželio 12 d. Prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova. Akivaizdu, kad Panevėžio KAD nepaskyrus UAB „Darbius“ subsidijos darbo užmokesčiui, 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas UAB „Darbius“ negalėjo būti nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, todėl ji neįgijo teisės gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje numatytos subsidijos. Dėl šios priežasties teismas vertina, kad Panevėžio KAD 2020 m. rugsėjo 9 d. Įsakymas Nr. V1(19.4)-2603, UAB „Darbius“ neskirti subsidijos darbo užmokesčiui, yra pagrįstas ir teisėtas, nes UAB „Darbius“ neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalies reikalavimų – prie pasiūlymo pateiktame darbuotojų sąraše nurodytiems darbuotojams nebuvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu.

Iš to, kas aptarta matyti, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo pareiškėjai pretenduoti į Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje numatytą valstybės paramą.

Pareiškėja ginčydama Įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 pagrįstumą teigia, kad atsakovė ginčijamą įsakymą priėmė, kai dar nebuvo išspręstas jos 2020 m. liepos 15 d. pateiktas prašymas dėl darbuotojų, kurie buvo prastovose birželio mėnesį ir, kuriuo buvo siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui.

Minėta, kad 2020 m. liepos 15 d. pareiškėjos pateiktas prašymas buvo išspręstas pavėluotai dėl pateisinamų priežasčių, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė iš esmės situacijos nekeičia ir neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl Įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 pagrįstumo, kadangi pareiškėjai Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatyta subsidija darbo užmokesčiui nebuvo skirta išnagrinėjus 2020 m. birželio 12 d. Prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, įvertinus aplinkybę, jog visi darbuotojai, už kuriuos pareiškėja prašė Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje numatytos subsidijos už užimtus asmenis, buvo įdarbinti UAB „Darbius“ po Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbimo dienos, ir už juos negalėjo būti mokama darbdaviui subsidija.

Pareiškėja, ginčydama Įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 teisingumą, taip pat kaip vieną iš motyvų nurodo, jog perkėlus darbuotojus pas laikinojo darbo naudotojus, jų darbo sąlygos visiškai nepakito, nes jų darbo užmokestis, nurodytas sutartyse, sudarytose iki karantino paskelbimo dienos, išliko toks pats kaip ir su pareiškėja naujai sudarytose laikinojo darbo sutartyje. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad pasikeitė darbdavys, negali būti vertinama formaliai, neatsižvelgiant į faktą, jog darbo užmokestis nepakito. Be to, pareiškėja vienu iš nesutikimo su Įsakymu Nr. V1(19.4)-2603 argumentų nurodė, kad Užimtumo įstatymo nuostatų aiškinimas, jog subsidijos už prastovas, galimos tik tų darbuotojų atžvilgiu, kurie buvo įdarbinti iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo, yra diskriminuojantis, nes darbdaviai, priėmę karantino ir ekstremalios situacijos metu darbuotojus, dėl pasikeitusių aplinkybių taip pat patiria finansinius sunkumus, tačiau jiems patirtos išlaidos subsidijomis nėra kompensuojamos. Toks Užimtumo įstatymo nuostatų aiškinimas užkerta kelią ekstremaliosios situacijos metu darbdaviams priimti darbuotojus. Pareiškėja papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstė, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 25, 27, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas neįrodo aplinkybės, jog Užimtumo įstatyme įtvirtintose nuostatose, buvo išreikšta įstatymų leidėjo valia – neskirti subsidijų už asmenis įdarbintiems po karantino paskelbimo, šio įstatymo projekto rengėjų pozicijai nebuvo pritarta, todėl negalima konstatuoti, kad tokia buvo įstatymų leidėjo valia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės į subsidiją darbo užmokesčiui, pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį, gauti. Minėta, kad pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį, skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukė ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba suėjo bent vieno iš jų paskelbimo terminas, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. Todėl apibendrinus tai, kas nurodyta, teismas nevertina UAB „Darbius“ skunde ir papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, nesusijusių su Įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 teisėtumu ir pagrįstumu, kurie teisinės situacijos nekeičia, kadangi šioje administracinėje byloje teismas pasisako dėl konkrečios situacijos, susiklosčiusios pareiškėjos atžvilgiu.

Daroma išvada, kad Įsakymas Nr. V1(19.4)-2603, kaip individualus administracinis aktas, atitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. V1(19.4)-2603 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių įgyvendinimo“ dalis, kuria pareiškėjai neskirta išmoka, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Įsakymą Nr. V1(19.4)-2603, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

UAB „Darbius“ pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Darbius“ skundas atmestas visiškai, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Darbius“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Uždarosios akcinės bendrovės „Darbius“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjai Erminijus BaziulisGiedrė KairienėIrena Varžinskienė