- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- 2-3329-670/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jualdė“
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jualdė“ atstovui direktoriui Pranui Gargasui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jualdė“ ieškinį atsakovei ūkininkei V. R. dėl skolos priteisimo, išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo, įpareigojimo grąžinti turtą ir atsakovės ūkininkės V. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jualdė“ dėl išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo, nesumokėto nuomos mokesčio, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išnuomoto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jualdė“ ieškiniu prašo iš atsakovės ūkininkės V. R. priteisti 22 385 Eur įsiskolinimą dėl laiku nesumokėto nuomos mokesčio, nutraukti 2017 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei sutarties pagrindu išnuomotą turtą – traktorių MTZ-820, naudotą priekabą ir naudotus volus BRIX, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Jualdė“ (toliau-UAB „Jualdė“) ir atsakovė ūkininkė V. R. 2017 m. liepos 25 d. sudarė žemės ūkio technikos išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei žemės ūkio techniką už 22 385 Eur mokestį iki 2017 m. lapkričio 30 d. Pasibaigus nuomos terminui ir atsakovei sumokėjus visą nurodytą sumą ieškovei, žemės ūkio technika turėjo atitekti atsakovei, tačiau atsakovė iki minėtos datos pinigų nesumokėjo ir technikos lig šiol negrąžino. Atsakovės įsiskolinimas už laiku nesumokėtą mokestį ieškovei sudaro 22 385 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė V. R. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti 2017 m. liepos 25 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, grąžinti ieškovei sutartyje nurodytą turtą- traktorių MTZ-820, naudotą priekabą ir naudotus volus BRIX, priteisti iš ieškovės atsakovei 1 622,68 Eur išlaidų už ieškovei priklausančios žemės ūkio technikos pagerinimą, priteisti 500,46 Eur už žemės ūkio technikos saugojimą ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti 22 385 Eur suma grindžiama nuomos sutarties pagrindu, tačiau atsižvelgiant į sutarties turinį bei tikruosius šalių ketinimus, 2017 m. liepos 25 d. sutartis atitinka daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Iš sutarties turinio akivaizdu, kad ieškovė siekė perleisti atsakovei sutartyje nurodytą techniką nuosavybės teise, aptarė mokėjimo tvarką (sumokėti sutartyje nurodytą sumą iki 2017 m. lapkričio 30 d.), nuosavybės perėjimo momentą ir sąlygas, o minėtos technikos nuoma, kaip tokia, apskritai nebuvo numatyta. Atsakovė sudarydama išperkamosios nuomos sutartį turėjo tikslą žemės ūkio techniką nupirkti bet neišsinuomoti. Atsakovė pasirašydama sutartį turėjo lūkestį techniką įsigyti, todėl po kelių savaičių, atliko technikos pagerinimo darbų už 1 622,68 Eur, kas nebuvo technikos naudojimo ar nusidėvėjimo pasekmė, nes technika buvo naudojama tik dvi savaites, todėl tokie natūralūs nusidėvėjimai ar gedimai negalėjo atsirasti. Tarp šalių 2015-2016 metais buvo pasirašytos kelios analogiškos sutartys, pagal kurias atsakovė pirko iš ieškovės žemės ūkio techniką, o ne ją nuomojo. 2017 m. rudenį iškritę gausūs krituliai lėmė tai, kad šalies žemės plotuose susikaupė perteklinis vanduo ir atsakovė būdama ūkininke patyrė didelius nuostolius, todėl neturėdama finansinių galimybių išpirkti sutartyje nurodytą techniką atsakovė 2017 m. lapkričio 30 d. informavo ieškovą, kad technikos nupirkti negalės ir dar ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl technikos grąžinimo. Nors sutartyje nurodytos technikos nuoma nebuvo numatyta, ieškovo prašoma priteisti 22 385 Eur suma už technikos nuomą prieštarauja teisingumo, protingumo principams, nes tokiu atveju mokestis už sutarties laikotarpiu naudojamą techniką sudarytų 5 596 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas grąžinti technikos nereikalavo, o ši buvo ir yra saugoma angare su įrengtomis vaizdo kameromis, todėl susidarė 500,46 Eur išlaidos už technikos saugojimo ir krovos paslaugas.
Ieškovės UAB „Jualdė“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, nesutiko su priešieškinio reikalavimu dėl išlaidų už žemės ūkio technikos remontą ir saugojimą priteisimo ir parodė, kad 2017 m. liepos 25 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis ir sutarta, kad sumokės kainą už techniką ir turtas pereis atsakovei. 2018 m. kovo mėnesį atsakovė pasakė, kad technikos nepirks, tarėsi kada grąžins, paskui prašė atsakovės sumokėti po 25 Eur nuomos už kiekvieną daiktą. Bendravo su V. R. vyru J., jie anksčiau yra pirkę techniką, jokių problemų dėl atsiskaitymo nebuvo. Atsakovė 2017 m. lapkričio 30 d. turėjo atsiskaityti už techniką, tą dieną paskambino ir pasakė, kad negavo išmokų ir negali sumokėti, laukė kada sumokės, vėliau paskambino ir pasakė, kad nepirks. Jie tarėsi kaip grąžins techniką, jokių raginimų ir įspėjimų V. R. nerašė. Pirkimo-pardavimo sandorį formina išperkamosios nuomos sutartimi, nes pinigų iš karto niekas nemoka. 25 Eur nuomos buvo kaip pasiūlymas už naudojimąsi technika, veltui duoti neprivalo.
Šalies argumentai
Atsakovė V. R. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė priešieškinį ir nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d., suėjus terminui atsikaityti, paskambino ieškovo atstovui ir pasakė, kad technikos nepirks. Buvo prasti metai, daug lijo, blogos meteorologinės sąlygos, technika visada stovėjo angare, nevykdė veiklos, pasėlių deklaracijoje deklaravo pūdymą. Traktorius ir volai paruošti išvežimui, tačiau nepriprašo, kad ieškovas ją išvežtų. Tarėsi kaip sugrąžinti techniką, susirašinėjo elektroniniais laiškais, tačiau jokios sąlygos netiko. Paprašė sumokėti po 25 Eur, tačiau neįvardijo už ką reikia mokėti. Technika saugoma labai gerame angare, yra kameros, turi būti sumokėtos saugojimo išlaidos. Sutartyje nuomos mokestis nebuvo numatytas, techniką jie norėjo nupirkti, vežė derlių tik vieną mėnesį ir daugiau ja nesinaudojo. Kad pagerinti technikos būklę numatyta sutarties 4.3, 4.4. punktuose. Ieškovas nepasirašo nuomos nutraukimo, neatsiima technikos ir neatlaisvina angare vietos.
Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu parodė, kad prieš 3 metus ieškojo pirkti technikos, susisiekė su UAB „Jualdė“, sutarė, išsivarė techniką ir sumokėjo pinigus. Dabar išsivežė traktorių, volus. Šiuo atveju neturėjo sąlygų sumokėti ir nori, kad ieškovas techniką pasiimtų. Kalbos apie nuomą nebuvo, nuomos kaina tokiu atveju būtų įskaitoma į prekės kainą. Jei mokama už turtą iš karto, galima nupirkti pigiau, o atidedant sumokėjimą jie uždirba, nes sumokama didesnė kaina. Į techniką investavo savo pinigus ir negali atsiimti. Sutartyje nuomos mokesčio nebuvo, iš verslo jie uždirba pinigus. Jis yra atsakovės vyras, įdarbintas ūkyje, derina techninius klausimus, tačiau pasirašinėti dokumentus neturi teisės
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad tarp šalių 2017 m. liepos 25 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. 11 (toliau-Sutartis). Pagal šią Sutartį ieškovė (nuomotojas) UAB „Jualdė“ įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovei (nuomininkei) ūkininkei V. R. valdyti ir naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio techniką: naudotą traktorių MTZ-820, 14 520 Eur vertės, naudotą priekabą, 4 235 Eur vertės ir naudotus volus BRIX 3 630 Eur vertės. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad žemės ūkio technika išnuomojama iki 2017 m. lapkričio 30 d. Pasibaigus nuomos sutarčiai ir sumokėjus nuomos mokestį žemės ūkio technika atitenka nuomininkei (Sutarties 2.4 punktas). Šalys sutarė, kad žemės ūkio technikos vertė 22 385 Eur. Kadangi sutarties terminas yra pasibaigęs, o atsakovė nėra sumokėjusi nuomos išpirkimo mokesčio, todėl ieškovė ieškiniu prašo nutraukti sutartį, įpareigoti atsakovę grąžinti sutarties pagrindu išnuomotą techniką, taip pat priteisti iš atsakovės visą žemės ūkio technikos kainą, t. y. 22 385 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad Sutarties tikrasis sudarymo tikslas buvo žemės ūkio techniką nupirkti, todėl sudaryta Sutartis atitinka daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi už technikos saugojimą atsakovė patyrė 500, 46 Eur išlaidų ir už technikos pagerinimą 1 622,68 Eur, prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Sutinka, kad Išperkamosios nuomos sutartis būtų nutraukta ir ieškovei grąžinta Sutartyje nurodyta žemės ūkio technika. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo
Šioje byloje kyla ginčas dėl ieškovės ir atsakovės 2017 m. liepos 25 d. sudarytos Išperkamosios nuomos sutarties kvalifikavimo. Ieškovė nurodo, kad sudarytos sutarties pagrindu tarp jų susiklostė nuomos teisiniai santykiai, o atsakovės nuomone sudaryta sutartis atitinka pirkimo-pardavimo teisinius santykius.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau-CK) tiesiogiai išperkamosios nuomos sutarties samprata neįtvirtinta, tačiau tokia sutarties rūšis išskiriama. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomos sutarties samprata, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.411 straipsnyje, apibrėžiant pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2017 m. liepos 25 d. sudarė sutartį, kurią pavadino Išperkamosios nuomos sutartimi. Šia Sutartimi ieškovė įsipareigojo suteikti už užmokestį atsakovui valdyti ir naudotis žemės ūkio technika, o atsakovė įsipareigojo naudotis žemės ūkio technika pagal paskirtį ir sumokėti nuomos išpirkimo mokestį, kuris sumokamas dalimis ir galutinė atsikaitymo data yra 2017 m. lapkričio 30 d. (Sutarties 1.1 p., 3.1 p.).
Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).
Atsakovė atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad sudarant Sutartį su ieškovu turėjo tikslą naudotą traktorių MTZ-820, naudotą priekabą ir naudotus volus BRIX įsigyti, sumokant sutartyje numatytą sumą dalimis iki 2017 m. lapkričio 30 d. Sutarties sudarymo metu apie technikos nuomą nebuvo jokios kalbos ir nuomos mokestis taip pat nebuvo numatytas. Ieškovė šių atsakovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Tarp šalių 2015-2016 metais buvo pasirašytos analogiškos sutartys, pagal kurias atsakovė pirko iš ieškovės žemės ūkio techniką, atsiskaitydavo tinkamai, todėl jokių problemų tarp jų nebuvo kilę. Visa už techniką mokėtina suma yra 22 385 Eur. Pagal sutarties 2.4 punktą, sumokėjus įmokas žemės ūkio technika turėjo atitekti atsakovei. Palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės praradimus ar atlyginti jai už suteiktas finansavimo paslaugas, mokėjimas sutartyje nenumatytas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės interesas, sudarant ginčo sutartį, buvo ne perleisti atsakovei nuosavybės teisę į žemės ūkio techniką bet gauti finansinę naudą iš žemės ūkio technikos nuomos. Įvertinus parduodamų daiktų kainą ir ypač trumpą įmokų mokėjimo laikotarpį darytina išvada, jog įmokomis buvo dengiama turto vertė, o ne mokami nuompinigiai už naudojimąsi daiktais. Be to, šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereis be jokių papildomų sąlygų atsakovui sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą. Šalių sudarytos sutarties sąlygos patvirtina, kad atsakovė siekė įgyti nuosavybės teises į ginčo žemės ūkio techniką, atidedant jų sumokėjimo kainą, o ieškovė siekė parduoti turimą žemės ūkio techniką taip gaudama finansinę naudą. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių sudaryta sutartis visiškai atitinka pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties požymius.
Dėl sutarties nutraukimo ir šalių teisių gynimo būdo atsakovui nevykdant piniginės prievolės
CK 6.411 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje nustatytos kainos, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal šalių sudarytos sutarties 2.4 punktą, nuosavybės teisė į žemės ūkio techniką atsakovui pereina tik sumokėjus pardavėjui daiktų kainą. CK 6.414 straipsnio 1 dalyje nustatyti du alternatyvūs pardavėjo teisių gynimo būdai pirkėjui nevykdant pareigos sutartyje nustatytais terminais mokėti periodinių įmokų – reikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtas įmokas, o pardavėjas turi teisę iš grąžintinų įmokų atskaityti daikto nusidėvėjimo ir naudojimosi daiktu išlaidas. Taigi pardavėjas turi teisę pasirinkti vieną iš įstatyme nustatytų pažeistų teisių gynimo būdą, tačiau sutartį sąžiningai vykdžiusios šalies teisės negali būti ginamos taikant visus įstatyme nustatytus alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1574-658/2015). Todėl ieškovės reikalavimai priteisti 22 385 Eur nuomos mokestį kurio dydis atitinka žemės ūkio technikos kainą ir grąžinti sutarties dalyką negali būti laikomi suderinamais, jau nekalbant apie abiejų jų tenkinimą. Kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą (CK 6.414 straipsnio 1 dalis). Kadangi šiuo atveju ieškovė atsakovei pagal sutartį nėra sumokėjusi nei vienos įmokos, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė grąžintų jai sutartyje nurodytą žemės ūkio techniką – naudotą traktorių MTZ-820, naudotą priekabą, naudotus volus BRIX. Su reikalavimu grąžinti techniką atsakovė sutinka, tokią poziciją ji išdėstė priešieškinyje ir nurodė bylos nagrinėjimo metu.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl žemės ūkio technikos grąžinimo ieškovei, tenkintinas.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šiuo straipsniu ir sudarytos sutarties 5.4 punktu už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovė turi teisę prašyti iš atsakovės priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, tačiau ieškovė šių delspinigių priteisti neprašo. Nagrinėjant bylą ieškovė neįrodinėjo kokius nuostolius patyrė dėl atsakovės naudojimosi jai priklausančia technika, neskaičiavo nusidėvėjimo išlaidų ar pan.
Šalių sudarytoje sutartyje nebuvo konkrečiai nurodyti sutarties nutraukimo pagrindai ir periodinių įmokų mokėjimas už įsigyjamą techniką nebuvo detalizuotas, tik numatyta, kad išpirkimo mokestis bus mokamas dalimis ir galutinai atsiskaitoma iki 2017 m. lapkričio 30 d. (Sutarties 3.1. punktas). Šiuo atveju pirkėja (atsakovė) neįvykdė sutartinės prievolės sumokėti nustatytą kainą per atitinkamą terminą, o skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Ginčo dėl sutarties nutraukimo tarp šalių nėra. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti 2017 m. liepos 25 d. tarp šalių sudarytą Sutartį, atsakovė su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka. Šioje byloje atsakovės prievolės pažeidimas pasireiškė piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimu. Dėl objektyvių aplinkybių atsakovė neteko finansinės galimybės išpirkti sutartyje nurodytą techniką iki galutinės atsiskaitymo datos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė siuntė ieškovei 2018 m. kovo 20 d. rašytą Susitarimą dėl išperkamosios nuomos sutarties Nr.11 nutraukimo, tačiau ieškovė jos nepasirašė, vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškais, pokalbiai telefonu, atsakovė informavo ieškovę, kad technikos nepirks ir nori ją grąžinti.
Esant tokioms aplinkybėms ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkintinas.
Dėl priešieškinio
Atsakovė priešieškiniu prašo iš atsakovės priteisti jos turėtas 1 622,68 Eur išlaidas už ieškovui priklausančios technikos pagerinimą ir 500,46 Eur už žemės ūkio technikos saugojimą ir krovą.
Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad technika buvo pagerinta praėjus vos kelioms savaitėms po sutarties pasirašymo ir, kad atlikti pagerinimo darbai nebuvo technikos naudojimo pasekmė, nes per dviejų savaičių eksploatavimo laikotarpį, tokie technikos nusidėvėjimai ar gedimai negalėjo atsirasti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė V. R. nurodė, kad technika buvo pasinaudota vieną mėnesį kol suvežė derlių, o vėliau technika naudojama nebuvo. Byloje atsakovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitas faktūras ir apmokėjimą patvirtinančius kvitus, bei 2017 m. rugsėjo 9 d. Kasos išlaidų orderį iš kurių matyti, kad atsakovė už ieškovui priklausančios žemės ūkio technikos remontą patyrė 1 622,68 Eur išlaidų.
Taip pat pateikta V. R. ūkio 2018 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūrą VR Nr. 1802 už technikos saugojimą uždarame angare laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. kovo 29 d. – 500, 46 Eur. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovei nekreipiant dėmesio į atsakovės prašymus dėl technikos grąžinimo, ji priversta nuo 2017 m. lapkričio 30 d. laikyti žemės ūkio techniką jai priklausančiose patalpose, užtikrinti jos saugumą, dėl ko pačiai neliko galimybės naudotis minėtomis patalpomis.
Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad šalys turi įrodyti ieškinio ar priešieškinio pagrindą, o neįrodžius aplinkybių, kuriomis jie remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
Iš Sutarties turinio matyti, kad sudarydamos Sutartį šalys numatė jų teises ir pareigas, bei atsakomybę. Numatė, kad sutarties sudarymo metu žemės ūkio technika yra tvarkingos techninės būklės ir yra tinkama eksploatacijai, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti žemės ūkio techniką, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, žemės ūkio techniką išnuomoti ir ją saugoti (sutarties 4.2., 4.3., 4.4 punktai). Sutartyje atskirai nebuvo numatytos technikos remonto sąlygos ir saugojimo išlaidos jeigu šalių sudaryta sutartis būtų buvusi įvykdyta ar atsakovės turėtų nuostolių apskaičiavimas jei sutartis būtų neįvykdyta. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės ūkio technikos techninė būklė perdavimo momentu atsakovę tenkino. Atsakovė prašo jos naudai priteisti nuostolius už ieškovei priklausančios technikos pagerinimą, tačiau ieškovė neįrodė, kas įtakojo būtinumą atlikti remonto darbus, nepatvirtinta jokiomis aplinkybėmis ar detalių pirkimas ir keitimas buvo būtinas. Šalis vienasmeniškai negali nustatyti kokius nors reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 1622,68 Eur išlaidų už žemės ūkio technikos pagerinimą ir 500, 46 Eur už jos saugojimą ir krovą, netenkintini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)
Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 671 Eur žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimą. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 48 Eur žyminis mokestis už turtinio pobūdžio reikalavimą bei 1050 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Kadangi ieškinys ir priešieškinys dėl turtinio pobūdžio reikalavimų už kuriuos buvo sumokėtas žyminis mokestis netenkintini, todėl šios išlaidos šalims neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę teisme atstovavo pats direktorius ir advokato paslaugomis nesinaudojo, o atsakovę teisminiame procese atstovavo advokatas dėl ko atsakovė patyrė 1050 Eur advokato atstovavimo išlaidų, taip pat atsižvelgiant į šalių elgesį teisminio proceso metu, į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, iš ieškovo atsakovei nepriteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.
Atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti 2017 m. liepos 25 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jualdė“, juridinio asmens kodas 258190780, atstovaujamos direktoriaus Prano Gargaso ir atsakovės ūkininkės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 11 ir grąžinti ieškovei sutartyje nurodytą turtą: traktorių MTZ-820, naudotą priekabą ir naudotus volus BRIX.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.