Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Svetlanai Žurienei.

suinteresuotam asmeniui R. M. ir jos atstovams advokatei Miglei Jokimavičienei ir advokato padėjėjui Žilvinui Struckui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. M., notarė Aldona Adomaitienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. paliudijo, kad su pareiškėju sieja draugiški santykiai, 10 metu gyvena kartu, liudytoja gyvena viename bute su pareiškėju ir liudytojos sūnumi, pareiškėjas su liudytoja perka kartu maistą, pareiškėjas apmoka už liudytojos 3 telefono abonementus; paaiškino, kad pareiškėjui pagamina valgyti, nuveža jį kur reikia, pareiškėjas už komunalines paslaugas ir būsto nuomą jai nemoka. Paliudijo, kad bendravo su pareiškėjo motina, gerai su ja sutarė, pareiškėjo ir mirusios motinos santykiai buvo labai geri. Nurodė, kad pareiškėjui priklauso privalomoji dalis ir sesuo nenusiskriaus, jei prisidės prie brolio gydymo, pareiškėjas santaupų neturėjo.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja D. L. paliudijo, kad yra bendrosios praktikos slaugytoja, pas pacientę vaikščiojo į namus, lankė A. K. kiekvieną dieną, 5 kartus per savaitę; A. liudytojai pasakojo, kad sūnus priklausomas nuo alkoholio, keičia moteris, ja nesirūpina ir pas ją nesilanko, reikalauja iš jos pinigų. Paaiškino, kad A. jai sakė, kad ją pilnai aprūpina anūkai ir dukterėčia I. Teigė, kad pareiškėją matė vienintelį kartą, kai kvietė greitąją pagalbą A. ir kai paties pareiškėjo klausė, kodėl nekvietė motinai greitosios pagalbos. Nurodė, kad lankydama A. sūnaus nei karto pas ją nematė; A. liudytojai sakė, kad sodą atidavė sūnui, o dukrai bus butas.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja Z. T. paliudijo, kad pareiškėjas buvęs sutuoktinis, santuokos metu pareiškėjas labai daug gėrė, konfliktavo, kėlė ranka ant prieš ją ir dukterį, todėl išsiskyrė. Pareiškėjas niekada nepadėjo dukrai; liudytoja su A. pastoviai bendravo, atvažiuodavo į svečius; A. skųsdavosi sūnumi, kad nepagarbiai su ja elgiasi, ją stumdo. Išsiskyrus su pareiškėju, pareiškėjui liko sodas. Teigė, kad pareiškėjas naktimis nuolat grasina liudytojai ir savo dukrai, žentui, anūkams, yra 64 praleisti skambučiai per vieną dieną, prisigeria ir skambina.

11. Teismo posėdžio metu liudytojas R. Ž. paliudijo, kad yra A. K. anūkas, pareiškėjas yra krikšto tėvas, santykių nepalaiko. Paaiškino, kad, kiek pats matydavo, pareiškėjas močiutei girtas skambinėjo, girtas važinėdavo, prašydavo iš jos pinigų. Nurodė, kad vežiojo močiutei maisto produktus, vežiojo ją į ligoninę. Teigė, kad pareiškėjas stumdė močiutę ir mamą; kai sirgo močiutė slaugė slaugytoja, anūkai, kiti šeimos nariai. Paliudijo, kad jam nuo vaikystės buvo žinoma, kad senelis R. paliko sodą, o mamai – butą ir niekas nesiginčijo, nes tai buvo tėvų sprendimas. Liudytojui močiutė pati pasakojo, kad pareiškėjas ateidavo ir paimdavo močiutės pensiją.

12. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovas, suinteresuotas asmuo ir jo atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

13. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. K.. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo be apyrašo, kuriuo pareiškė ir tvirtino, jog priima mirusiosios motinos palikimą ir prašo išduoti liudijimą į privalomąją palikimo dalį, kadangi visas mirusios turtas 1997-12-01 notaro patvirtintu testamentu paliktas seseriai R. M.. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarė Aldona Adomaitienė (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo pareiškėjui dalį, mirus jo motinai A. K..

14. Pareiškėjas teigia, kad kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jam buvo reikalingas išlaikymas.

15. LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį, o šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą ir nustatė, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą.

16. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu pareiškėjui. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą, o konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Taigi, teismas, vertindamas išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

17. Pareiškėjas savo išlaikymo poreikį iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis yra neįgalus, nedarbingas, pensininkas, jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu - būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010).

18. Pareiškėjas į bylą pateikė 2020-12-28 atsakymą į siuntimą, iš kurio matyti apie pareiškėjo sveikatos būklę 2020-12-28, ir 2020-12-18 išrašą iš medicininių dokumentų, kurio pastabose nurodyta apie jo gerą savijautą, nepastebėtas komplikacijas. Taip pat pareiškėjas pateikė Medicininio vaizdo diagnostinį aprašymą apie pareiškėjo pėdų medicininę būklę. Pridėtas lapas, nurodant kuriuos tyrimus ir išvadas turėti su savimi prieš atvykstant į širdies operacijas, kuriame nėra datos, neaiškus adresas ar įvykusios operacijos data bei kitos aplinkybės. Iš pareiškėjo pateiktos 2018-01-16 vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos Nr. E-4814 matyti, kad pareiškėjas gali vairuoti su apribojimais. Aktualesnių duomenų apie vairavimo apribojimo teisę pareiškėjas į bylą neteikė.

19. Iš teismui pateikto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-10-28 rašto Nr. R-5904 matyti, kad pareiškėjui 2014-05-22 ir 2014-07-24 vertinimo metu nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, 2016-07-04 nustatytas 60 proc. darbingumo lygis; nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo pripažintas darbingu; nuo 2017-11-08 iki (duomenys neskelbtini) (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Duomenų apie tai, kad šiais laikotarpiais pareiškėjas dirbo, gavo papildomų duomenų, pareiškėjas nepateikė ir teismo posėdžio metu neginčijo, jog nedėjo pastangų dėl papildomų pajamų gavimo. Taip pat į bylą pareiškėjas neteikė duomenų ir apie tai, kad dėl savo turimos negalios pobūdžio nurodytais laikotarpiais pareiškėjas negalėjo dirbti jokio darbo ar gauti kitų papildomų pajamų. Iš pastarojo rašto matyti, kad pareiškėjui specialiųjų poreikių vertinimas atliktas ir nustatytas tik nuo 2020-05-12.

20. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento 2021-08-17 rašto Nr. SD(19.1)-8722 matyti, kad įvairiais laikotarpiais pareiškėjo registracija Užimtumo tarnyboje nutraukta paties pareiškėjo pageidavimu, dėl kitų priežasčių, pareiškėjui bedarbio statusas netektas neatvykus laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti priemonėse.

21. Taip pat iš į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2021-11-03 rašto Nr. (11.1E)DV_S-101390 matyti, kad pareiškėjui nuo 2016-03-01 iki (duomenys neskelbtini) buvo mokama socialinio draudimo išankstinė pensija, o nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai paskirta ir mokama socialinio draudimo senatvės pensija. Apie pareiškėjo valstybinį socialinį draudimą Sodra duomenų neturi nuo 2015 metų. Nors teisė į senatvės pensiją pareiškėjui atsirado nuo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė ir neteikė paaiškinimų, kodėl nuo 2015 metų iki 2020 metų pareiškėjui atlikto specialiųjų poreikių vertinimo, neieškojo galimybes įsidarbinti.

22. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas negyveno ir negyvena mirusios motinos bute, to neginčijo ir pats pareiškėjas teismo posėdžio metu. Kaip paaiškino pareiškėjas, ką patvirtino ir liudytoja S. P., jis gyvena pas liudytoją daugelį metų, už būsto nuomą ir komunalines paslaugas nemoka, liudytoja juo rūpinasi. Iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjas 2021-10-18 kreipėsi dėl paramos būstui išsinuomoti ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021-10-25 raštu informavo, jog pareiškėjas yra įrašytas į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą bei išaiškinta teisė gauti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas moka būsto nuomą, kreipėsi ir gauna kompensaciją, nepateikė.

23. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjo pajamos kas mėnesį sudaro (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensija, (duomenys neskelbtini) Eur senatvės pensijos priemoka. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui priklauso ir yra mokama tikslinių priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija pareiškėjas neteikė. Pareiškėjas nei pareiškime, nei teismo posėdžio metu nenurodė ir nepatikslino, kokio dydžio būtinus poreikius reikalinga patenkinti, neteikė poreikių išlaidų paskaičiavimo. Iš Credit24 sąlygų matyti, kad pareiškėjui suteiktas 2000 Eur kredito limitas. Duomenų apie tai, kad kredito įmokos nėra mokamos ar yra susidaręs įmokų įsiskolinimas, pareiškėjas taip pat neteikė.

24. Teismo vertinimu, iš įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad palikėjos (motinos) mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės gauti papildomų pajamų iš darbo santykių, savo konkretiems poreikiams patenkinti.

25. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad iš pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų išrašų negalima spręsti apie tai, kad dėl savo sveikatos būklės jis buvo visiškai nedarbingas, ar, kad iki specialiųjų poreikių vertinimo pareiškėjas dėjo pastangas gauti papildomas pajamas. Priešingai, pareiškėjas kreipėsi dėl išankstinės pensijos gavimo, todėl nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Taip pat įvertintina ir tai, kad pareiškėjas su mirusia motina niekad negyveno, jos neišlaikė, iki motinos mirties ir iki šiol gyvena kartu su liudytoja S. P., būsto nuomos mokesčio ir už komunalines paslaugas liudytojai pareiškėjas nemoka; kas mėnesį pareiškėjo pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, pareiškėjas esant dabartinei sveikatos būklei turi teisę papildomai į priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas neginčijo, jog nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kurio šiuo metu neturi, gautų lėšų už jo pardavimą panaudojimo nepaaiškino.

26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009; kt).

27. Nagrinėjamu atveju įvertinti ir liudytojų D. L., R. Ž., Z. T., kurie vienareikšmiškai paliudijo, jog pareiškėjas motina nesirūpino, konfliktavo su motina, ją stumdė, imdavo iš jos pensiją, pareiškėjas piktnaudžiavo alkoholiu. Teismas nenustatė šių liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi ir suinteresuotam asmeniui palankių parodymų davimu, liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Taigi liudytojų parodymai taip pat leidžia spręsti apie paties pareiškėjo kaltus veiksmus prisidedant prie savo sunkios materialinės padėties. Nors pareiškėjas į bylą pateikė 2021-08-17 Medicinos dokumentų išrašą apie tai, kad jis nėra įrašytas į priklausomybės ligų sąrašus, tačiau pastarasis įrodymas nepaneigia ir liudytojų parodymų, kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Taip pat iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities VPK VM 6-ojo policijos komisariato 2021-10-26 rašto Nr. 10-S-32118(1.46E-10) matyti, kad nuo 2015-07-12 iki 2020-07-12 buvo registruoti 3 pranešimai tiek apie pareiškėjo, tiek apie liudytojos S. P. vieno kito atžvilgiu naudojamo fizinio skausmo sukėlimo, konfliktų kėlimo. Pastarieji duomenys taip pat charakterizuoja neigiamą pareiškėjo asmenybę, vedamą gerai moralei prieštaringą gyvenimo būdą bei netiesiogiai tvirtina liudytojų parodymus duotus teismo posėdžio metu.

28. Akcentuotina, kad įrodinėjimo dalykas tokiose bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-33/2008). Teisė į privalomąją palikimo dalį įstatyme siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, todėl net ir kai kurių jų konstatavimas nesuteikia teismui pagrindo daryti išvados, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, taip pat galimybes jų gauti, turėtą turtą ir/ar turtines teises, konkretaus asmens konkrečius poreikius, kurie ir sudaro būtinų gyvenimo reikmių visumą. Jei pareiškėjas gali patenkinti būtiniausias gyvenimo reikmes ir be išlaikymo, jo teikimo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjai reikalingas.

29. Konstatuota, kad pareiškėjas kas mėnesį gauna pastovias pajamas, duomenis apie turimas lėšas pateikė tik iš vienos kredito įstaigos, kai tuo tarpu nepateikė informacijos apie kitose sąskaitose esančias pinigines lėšas ir/ar indėlius, informacijos apie vertybinius popierius ir pan. Byloje nėra duomenų, kiek ir kokių konkrečiai pareiškėjas patiria išlaidų pragyvenimui.

30. Atsižvelgiant į nurodyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti jo teisę į privalomąją palikimo dalį, todėl pareiškimas netenkinamas.

31. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.