Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A8.-3825-1034/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2017-08-14
Bylos Nr.: A8.-3825-1034/2017
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01664-2017-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Ramūnas Keidūnas
Pažeidėjas: G. S.
Advokatai: Andris Gabnis

Kategorijos

9.25Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas (ANK 198 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-3825-1034/2017 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01664-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 9.25 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Živilei Osipovai, Gretai Stankūnei, Saulutei Jurkėnaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S.,jos atstovui advokatui Andriui Gabniui,Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovui Mariui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2016-10-13 būdama azartinius lošimus organizuojančios bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiąja direktore (ūkio subjekto vadovė pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį) ir vadovaudamasi 2016-10-13 UAB (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės I. J. įgaliojimu bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 ir 8 dalimis, 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 12 dalies 11 punktu, pagal kuriuos privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) reikalavimų UAB (duomenys neskelbtini):

1. Nenustatė (iki 2017-04-28) tinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad subjekto darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis PPTFPĮ ir kituose teisės aktuose, o būtent:

a) UAB (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisyklių (2017-03-01 patvirtintų vykdančiosios direktorės G. S.) įgyvendinant pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos priemones (toliau – ir Taisyklės) 2 punktas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę šiais atvejais: 2.2. prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų (nors turėtų būti suma lygi arba viršija 15 000 eurų) ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra nustatyta. PPTFPĮ 9 straipsnio 2 dalis nurodo, kad „Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo imtis priemonių ir nustatyti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta“.

b) UAB (duomenys neskelbtini) Taisyklių 25 punktas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai privalo ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms sustabdyti (nors turėtų būti iki 10 darbo dienų sustabdyti) pinigines operacijas ir sandorius šiais atvejais: 25.1. nustačiusi, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį; 25.2. gavusi iš FNTT rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius. PPTFPĮ 14 straipsnio 2 ir 3 dalys nurodo, kad „Finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (toliau – ir FNTT), o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai. 3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti. PPTFPĮ 14 straipsnio 5 ir 6 dalys nurodo, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki 10 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius. 6. Jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai per 10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo ar nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris turi būti atnaujinami.

Taip G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 198 straipsnio 3 dalyje.

2. Taip pat G. S. nesiėmė (iki 2017-04-28) tinkamų priemonių, kad bendrovės darbuotojai žinotų apie Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas, į lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta bendrovės klientų identifikavimo tvarka, kurioje nurodyta, kad jeigu klientas nenori būti registruojamas, tačiau nori atlikti didelį statymą, jo statymo suma gali būti dirbtinai skaidoma, kad nesiektų Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos 1 000 Eur ribos. G. S. UAB (duomenys neskelbtini) Taisyklėse nenustatė procedūros kaip atliekamas kliento tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu, nors jį aktyviai vykdė.

Taip G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 3 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

3. UAB (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi bendrovės Taisyklėmis, patvirtintomis vykdančiosios direktorės G. S. neatliko (iki 2017-06-14) tinkamo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai nedalyvauja, nustatant jo tapatybę. Bendrovė kliento tapatybę nustato iš asmens internetinėse registracijos formose nuotoliniu būdu nurodytų duomenų ir iš asmens pateiktų asmens tapatybės dokumentų kopijų, nors vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-10-26 nutarimu Nr. 1073 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 Dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo pakeitimo“ patvirtintų Taisyklių 10 p. nuotoliniu būdu gali nustatyti kliento tapatybė naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatytajam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Taip pat kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama Europos Sąjungoje išduotomis elektroninės atpažinties priemonėmis, veikiančiomis pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnyje arba kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios perduoti tiesioginį vaizdą. Pavyzdys: „2016 m. liepos 4 d. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotojai apsilankė interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). Atliekant veiksmus, susijusius su naujo lošėjo registracija, interneto svetainės (duomenys neskelbtini) titulinio lango viršuje paspaudus ant nuorodos „Registracija” (prisijungimo vardas: KęstutisMMM, slaptažodis: Ukmerges222) atsidarė naujas langas, kurio specialiai skirtose vietose buvo prašoma suvesti šiuos duomenis: „El. pašto adresas”, „Vartotojo vardas”, „Slaptažodis”, „Patvirtinkite slaptažodį”, „Sutarties galiojimo terminas”, „Lytis”, „Mano vardas”, „Pavardė”, „Gimimo data”, „Šalis”, „Asmens kodas”, „Valiuta”, „Miestas”, „Adresas”, „Mob. tel. numeris”, „Saugumo klausimas”, „Atsakymas”. Toliau pateikiami užrašai „SUTINKU” su lažybų sutarties sąlygomis, jas įdėmiai perskaičiau ir įsipareigoju jų laikytis Sutarties tekstas”, „Sutinku su Perlo paslaugų lošėjo mokėjimo sąskaitos ir kortelės sutartimi”, „Sutinku gauti (duomenys neskelbtini) naujienlaiškius”, ties kuriais esantis plotas pažymimas varnele, išreiškiant sutikimą. Spaudžiamas mygtukas „Toliau”. Bendrovės interneto svetainės (duomenys neskelbtini) tituliniame puslapyje suvedus visus prašomus duomenis ir paspaudus „Toliau” atsidaro naujas langas kuriame matomi šie užrašai: „Jūsų nurodytu elektroninio pašto adresu: akacijusl@gmail.com buvo išsiųstas laiškas su Jūsų (duomenys neskelbtini) sąskaitos aktyvavimo nuoroda”. Patikrinus ei pašto dėžutę adresu akacijusl@gmail.com matomas gautas ei. laiškas pavadinimu „Prašome aktyvuoti JŪSŲ (duomenys neskelbtini) sąskaitą”, kuriame pateikiama internetinė nuoroda pavadinimu „Activate”, kurią paspaudus atsiveria naujas langas su užrašu „Informuojame, kad pagal Lietuvos lošimų priežiūros tarnybos reikalavimus lažintis galėsite tik prisegę savo asmens dokumento kopiją”, „Asmens dokumentas*”, „Gyvenamosios vielos patvirtinimas**”, „Mokėjimo būdo patvirtinimas**”, „{kelti dokumento kopiją” „Įkelti failą”, „* Privaloma pateikti asmens tapatybės dokumentą”, **Rekomenduojama pateikti siekiant išvengti papildomų nesklandumų ateityje”. Paspaudus puslapio apačioje esančią aktyvią nuorodą „Užbaigti registraciją“, sistema grąžina Į tą patį langą, kuriame parašoma pateikti asmens tapatybės dokumento kopiją. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotojams neįkėlus minėto dokumento kopijos, papildyti lošėjo lošimų sąskaitos arba dalyvauti nuotoliniuose lošimuose nebuvo galima. Paspaudus nuorodą „Įkelti failą” yra pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paspaudus „Užbaigti registraciją” atsidaro naujas langas, kurio viršuje matyti užrašas” „Priminimas Jūsų dokumentas yra priimtas ir šiuo metu tikrinamas”. Pateikus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, atsidariusiame lange matomi užrašai: „ĮNEŠIMAS”, „Dėkojame, kad prisijungėte prie (duomenys neskelbtini). Jūsų registracija atlikta sėkmingai ir dabar galite mėgautis (duomenys neskelbtini) lažybų pasiūlymais ir internetiniais žaidimais”. Taip pat ekrane matyti langas pavadinimu „Suma” į kurią galima įvesti sumą, kuria pageidaujama papildyti lošėjo lošimų sąskaitą. Po užrašu „Suma” pateikiami lošėjo lošimų sąskaitos papildymo būdai iš kurių galima pasirinkti t. y. „Visa” „Swedbank”, „SEB”, „Danske Bank”, „DNB”, „Šiaulių Bankas”, „Skrill”, „Neteller”, Paysera”, „Skrill 1-Tap” bei nuoroda „Įnešti”. Interneto svetainės (duomenys neskelbtini) viršuje paspaudus ant nuorodos KestutisMMM” ir pasirinkus nuorodą „Nustatymai” atsidaro naujas langas. Šiame lange pasirinkus nuorodą „Peržiūrėti nuotolinio lošimo sutartį”, atsidaro naujas langas, kuriame matyti 2016 m. liepos 4 d. sudaryta nuotolinio lošimo sutartis Nr. TB208399“.

Taip G. S. pažeidė PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 9 straipsnio 11 ir 14 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą; 2008-09-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 942 patvirtintų Taisyklių dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo 5 punktą, 10 punktą, 101 punktą, 102 punktą, 105 punktą; FNTT Direktoriaus 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. V-314 „Dėl techninių reikalavimų kliento tapatybės nustatymo procesui, kai tapatybė nustatoma nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, patvirtinimo“ 4 punktą, 12 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, G. S. UAB (duomenys neskelbtini) iki 2017-04-28 neįdiegė vidinių sistemų, leidžiančių skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus, bei neužtikrino skubaus šios informacijos pateikimo FNTT, nes atsakė į FNTT 2017-03-23 paklausimą Nr. 25/6-1-8-4650 tik 2017-04-28 (atsakymas pateiktas per 25 darbo dienas, atsakymą pasirašė vykdančioji direktorė G. S.), nors PPTFPĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl PPTFPĮ nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei PPTFPĮ tam tikrais atvejais nustato trumpesnius šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus, tokia informacija turi būti pateikiama per trumpesnius terminus).

Taip G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 5 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

5. Taip pat G. S. laikotarpiu nuo 2016-10-13 iki 2017-03-01 raštu nepranešė FNTT apie vadovaujančio asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT paskyrimą.

Taip G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio G. S. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiosios direktorės pareigose dirba nuo 2016-10-13. Prieš tai dirbo generalinio direktoriaus pavaduotoja. 2017-03-08 FNTT atlikto UAB (duomenys neskelbtini) lažybų punktų (adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir (duomenys neskelbtini) Klaipėda) patikrinimo metu buvo paimta bendrovės klientų identifikavimo tvarka, kurioje buvo nurodyta, kad “Jeigu klientas nenori būti registruojamas, tačiau nori atlikti didelį statymą, statymo sumą padalinkite į kelias dalis ir tą patį statymą atlikite per kelis bilietus. Išmokant tokį laimėjimą svarbu, kad neskanuotumėt visų bilietukų kartu, o išmokėtumėte kiekvieną atskirai, kad ant vieno fiskalinio kvito suma nesiektų 1000 Eur“. UAB (duomenys neskelbtini) dirba trys administratorės, kurios duoda nurodymus lošimų punktų darbuotojams. G. S. nurodė, kad jos turbūt ir nusiuntė elektroninį laišką į Klaipėdoje esančius UAB (duomenys neskelbtini) lažybų punktus. Tai, kad nurodymas neatitinka galiojančių teisės aktų, greičiausiai įvyko dėl darbuotojų kompetencijos stokos. Darbuotojams yra vedami įvairūs mokymai ir informaciją apie mokymus pinigų plovimo prevencijos srityje ji pateiks vėliau. Paaiškinimo metu G. S. pateikė 2016-10-13 įgaliojimą, kuriuo jai suteiktos teisės pasirašyti darbo sutartis su naujai priimamais darbuotojais Lietuvoje ir kitos teisės. Generalinė direktorė I. J. atsakinga už bendrovės strategijos įgyvendinimą. Pareigybės aprašymo G. S. užimamoms pareigoms nėra, šis aprašymas šiuo metu rengiamas. G. S. nurodė, kad rašytinė tvarka kaip atliekamas klientų tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu bendrovėje turėtų būti ir jeigu G. S. ją atras, ją pateiks vėliau. Klientai į internetinį tinklapį (duomenys neskelbtini) įkelia savo asmens duomenis bei asmens dokumento nuotrauką, taip pat nurodo savo sąskaitos numerį Lietuvos Respublikos finansų įstaigose. Dėl to ar naudojamas tiesioginio vaizdo perdavimo būdas G. S. negalėjo paaiškinti ir nurodė, kad pasitikslins ir pateiks atsakymą vėliau. G. S. nurodė, kad gauna labai daug paklausimų iš teisėsaugos institucijų, todėl ir nespėjo laiku atsakyti į FNTT 2017-03-23 paklausimą Nr. 25/6-1-8-4650. G. S. nurodė, kad iki 2017-03-01 vadovaujančiu asmeniu, kuris organizavo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikė ryšius su FNTT, buvo K. S.. Įsakymą, kuriuo šis asmuo paskirtas G. S. nurodė, kad pateiks vėliau. Ar šis įsakymas buvo išsiųstas į FNTT G. S. neatsimena (b. l. 46-47).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji niekada to dokumento, kuriame pasakyta, kad reikia skaidyti operacijas, nėra mačiusi. Tik iš FNTT sužinojo, kad jis buvo gautas punkte. Tai nebuvo oficialiai siųstas dokumentas. Kiek žiūrėjo, jokių tokio pobūdžio oficialių dokumentų nebuvo. Galbūt tai buvo merginų pasikalbėjimai, susirašinėjimai. Įmonės pozicija buvo tokia, kad nuo 1000 Eur klientai yra registruojami. Klientai patys stato mažesnėmis sumomis, jie to nesiūlo ir nerekomenduoja. Jie negali spręsti už klientą, kiek jis stato. G. Ramonas paskambinęs pasakė, kad yra siųsti raštai, bet jie ilgą laiką negauna atsakymų. Ji pasakė, kad atsiųstų raštą į jos asmeninį elektroninį paštą. Jai atsiuntė ir ji tą pačią dieną atsakė. Kodėl vidinės tvarkos aktai yra pagal seną redakciją, atsakyti negali. Ji pamena situaciją, kai Lošimų priežiūros tarnyba registravosi kito asmens vardu. Žino, kad nuo liepos 1 d. pasikeitė įstatymas ir asmens tapatybės nustatymo tvarka yra pagriežtinta. Kai ji buvo vykdančioji direktorė, tam buvo paskirta G. R.. Po L. S. buvo paskirtas K. S.. Nuo rudens iki tol, kol buvo paskirtas K. D., šias pareigas ėjo G. R.. Visus šiuos duomenis yra perdavę Lošimų priežiūros tarnybai, FNTT neperdavė. Supranta, kad ji turėjo perduoti duomenis FNTT, bet ji turėjo tokį įsitikinimą, kad duomenis privalo atiduoti Lošimų priežiūros tarnybai, nes taip buvo visada, dėl šito savo kaltę pripažįsta.

Teismo posėdžio metu G. S. atstovas advokatas Andrius Gabnys parodė, kad pirmojo pažeidimo sudėtis iš esmės nurodyta 1 dalies a ir b, tai du netikslumai nurodyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklėse, kurias patvirtino ir vadovavosi bendrovė. Atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas sutinka, kad nustatytas netikslumas egzistuoja ir egzistavo taisyklėse, kuriomis vadovavosi bendrovė, tai smulkus pažeidimas. 2014-06-13 FNTT buvo gavusi UAB (duomenys neskelbtini) raštą su priedais su taisyklių ir registracijos žurnalo suderinimo, reiškia, kad FNTT patvirtina, jog taisykles gavo 2014-06-13, 10 dienų po to, kai įsigaliojo nauja įstatymo redakcija, kuri reikalauja patobulinti taisykles, nieko dėl to nedarė ilgiau nei trejus metus. Lošimų priežiūros tarnyba buvo informuota apie tai dviem raštais, FNTT pati patvirtino, kad buvo gavusi ir tos klaidos jau egzistavo. Dėl šių priežasčių taikytini ATPK ar ANK nurodyti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, jie yra suėję. Dėl antros dalies, kuri sako, kad bendrovės taisyklių 25 punktas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai privalo ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms sustabdyti, nors turi būti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų sustabdyti pinigines operacijas ir sandorių sudarymą ir pan. atvejais. Kitaip tariant, antras pažeidimas yra tai, kad taisyklėse yra nurodytos 5 dienos, o pagal įstatymą turi būti nurodomos 10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtina, kad tai klaida, mano, kad ji mažareikšmė ir šis pakeitimas buvo įteisintas tuo pačiu įstatymo pakeitimu 2014-06-03, ir vėl ši klaida buvo pateikta FNTT tuo pačiu raštu, kai buvo pateiktos taisyklės, ir vėl 3 metus nebuvo atlikti jokie veiksmai. Atstovas taip pat nurodė, kad tiek vidinės sistemos, tiek žmogiškieji ir tiek technologiniai ištekliai blokuoja tokį veiksmą, neleidžiama atlikti vienkartinės išmokos, viršijančios 3000 Eur. Limitai nustatyti dienos, savaitės ir mėnesio. Maksimali išmokų suma, naudojant bet kokį pinigų išmokėjimo būdą, t.y. tiek lažybų punkte, kas yra grynaisiais, tiek per banką ar el. pinigines, vienkartinė išmokos suma yra 3000 Eur, maksimali savaitinė 15 000, maksimali mėnesinė 50 000 Eur, akivaizdu, kad 15 000 Eur ribą galima pasiekti nebent viršijus savaitę išsimokėjimo pinigų. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad nebuvo realios galimybė pažeisti įstatymą. Įmonėje neiškilo situacija, kad per trumpai būtų sustabdytos operacijos, kad iki 5 dienų, o reikia iki 10, nebuvo tokių situacijų, kad nors vienai dienai būtų reikėję sustabdyti operacijas, nei FNTT iniciatyva nei bendrovės, niekuomet nei vienas asmuo nebuvo priartėjęs iki 15 tūkst. Eur sumos, taigi nei viena institucija neturi informacijos, kad nors ir buvo techninė klaida dėl „viršija 15 000 Eur“, vietoj „iki ir viršija 15 000 Eur“, kad ji realybėje būtų turėjusi kokią nors įtaką, kadangi su tuo problemų niekada nebuvo. FNTT ne tik, kad negali surašyti protokolo, bet ir tirti bei nagrinėti tokio pažeidimo, kadangi iš viso niekas nesusiję pinigų plovime su 1000 Eur, net ir protokolas nurodo, kad nesiekiama pažeisti šito įstatymo, o nurodoma tam, kad pažeisti azartinių lošimų įstatymą. Šis pažeidimas negali būti nagrinėjamas šioje byloje, tačiau tai tik procesiniai klausimai. G. S. užtikrino visas tvarkas tinkamai registruoti visus lošėjus, kurių laimėjimas yra viršijantis 1000 Eur ribą, o būtent taip kaip yra visa medžiaga byloje, pateiktos taisyklės, pranešimas apie lošėjų duomenis VMI, kadangi 1000 Eur riba nustatyta įstatyme ne pinigų plovimo klausimas, o mokesčių surinkimo, tam kad VMI galėtų apmokestinti klientus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užtikrino visų taisyklių galiojimą įmonėje, t. y. trys skirtingi dokumentai, administracijos ir lažybų punktų tarpininkų apmokymų tvarka, visa ta informacija buvo pateikta FNTT susitikimo metu 2017-06-13 taip pat dar du skirtingi dokumentai, kuriuose nurodyta, ką visais atvejais reikia daryti, kai atsitinka tokia situacija. Tas lapelis, kuriuo remiasi institucija, jame nurodyta, kad jei klientas nenori būti įregistruojamas, tačiau nori atlikti nedidelį statymą, jo statymo sumą galima dirbtinai išskaidyti, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui iki protokolo surašymo, nei šio lapelio turinys buvo nežinomas, nei kokiais kanalais jis buvo perduotas į lažybų punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra dokumentas ir ne todėl, kad jo forma neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir jis nėra patvirtintas bendrovės vadovo. Svarbiausia, kad nėra užfiksuota nei vieno atvejo, kad būtų kam nors išskaidytas laimėjimas. Nurodytas pavyzdys, kuris vienintelis pagrindžia, kad buvo atlikti veiksmai ir nustatyta, kad nuotoliniu būdu identifikuojami klientai netinkamai, tas pavyzdys buvo atlikta Lošimų priežiūros tarnybos, o ne FNTT ir pavyzdys, kuris turėtų pagrįsti, kad buvo pažeistas 2016-10-26 nutarimas, pats pavyzdys buvo 2016-07-04. Kitaip tariant, dėl neaiškių priežasčių FNTT nurodo, kad bendrovė pažeidė aktą, kurio dar nebuvo arba pažeidė Vyriausybės aktą 2016-10-26 atlikdama veiksmus 2016-07-04. Akivaizdu, kad tas pavyzdys negali būti taikomas nurodyto akto pažeidimui, nes tokio akto net nebuvo. Kitas nurodo, kad pažeidė 2016-07-04 vykusiais veiksmais pažeidė FNTT direktoriaus 2016-10-30 įsakymą, akivaizdu, kad tokio įsakymo negalėjo bendrovė pažeisti, nes jis dar neegzistavo. Tuo tarpu Vyriausybės poįstatyminis aktas „Patvirtintos taisyklės dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės kelių tarpusavyje susijusių operacijų nustatymo“, šis dokumentas galiojo, jis galiojo nuo 2008-09-24 ir tik 2016 m. pakeistas. Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad privalo būti išbrauktas 2016-10-30 FNTT direktoriaus įsakymas, nes pateiktas pavyzdys neįrodo jokio pažeidimo, o Vyriausybės nutarime patvirtintose taisyklėse nieko nenurodyta apie vaizdo priemones. Iki 2016-10-26 vienintelė galimybė nuotoliniu būdu identifikuoti klientą naudotis kvalifikuotu elektroniniu parašu, jokios vaizdo priemonės nebuvo įteisintos. Tai reiškia pavyzdys buvo atliktas tuo metu, kai el. priemonės leidžiančios perduoti vaizdą buvo įteisintos už trijų mėnesių po pavyzdyje pateiktos informacijos. 2017-07-13 įsigaliojo nauji Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, tai dideli pakeitimai, jie įtvirtino galimybę nuotolinių lošimų operatoriams naudoti papildomas indentifikavimo nuotoliniu būdu priemones, kurios nebuvo leidžiamos iki naujos įstatymo redakcijos. Kitaip tariant jau dvi savaites kiekvienas azartinių lošimų organizatorius, įskaitant bendrovę turi teisę naudotis smarkiai praplėstomis techninėmis priemonėmis, nei buvo galima daryti protokolo surašymo metu. ANK 3 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinį nusižengimą arba kitaip lengvinantis administracinę nuobaudą turi grįžtamąją galią. Naujas įstatymas arba jo pakeitimai smarkiai lengvina visos rinkos galimybes nuotoliniu būdu identifikuoti lošėjus, jau galima naudoti trečios šalies informaciją per banką, ko nebuvo galima daryti anksčiau, būtina taikyti naują įstatymą, kuris lengvina atsakomybę asmeniui. G. S. niekuomet nenurodė kada ji gavo užklausą, kaip ji atsakinėjo kada pateikė atsakymą į užklausa. Informacija svarbi, nes iš tiesų atsakymas į šį raštą pateiktas tą pačią dieną, kai yra gautas. Bylos medžiagoje nėra jokio įrodymo, kad anksčiau iki tos dienos kokia nors užklausa būtų siųsta, nei įteikimo nurodymo, nei patvirtinimo el. paštu, nurodyta. Paskutinį epizodą sudaro dvi dalys. Dėl pirmo, tai ji paskyrė G. R. ir apie tai 2016-10-10 pranešė Lošimų priežiūros tarnybai. Antra dalis nebuvo pranešta FNTT, šioje vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtina, kad tiesiogiai FNTT nebuvo informuota, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žino ir žinojo dėl susiklosčiusios praktikos, kad pinigų prevencijos klausimai derinami su Lošimų priežiūros tarnyba, o ne su FNTT ir informavo Lošimų priežiūros tarnybą, o ne FNTT, tai techninė klaida ir techninis pažeidimas yra, tačiau ta realioji informacija apie tai, kad vis dėl to Lošimų priežiūros tarnyba, pagrindinė institucija žinojo, sudaro pagrindą manyti, kad pakankamai tinkamai užtikrino įstatymo reikalavimus ir jų laikymąsi, o nepranešimas – tik techninis pažeidimas, mažareikšmis.

Teismo posėdžio metu FNTT atstovas Marius Staniulis parodė, kad palaiko kaltinimus pagal visus 5 nusižengimus. Viena iš administratorių sakė, kad reikia skaidyti pinigines operacijas, kad nesiektų 1000 Eur, nes kitaip perduodama VMI. Vidinės tvarkos pasenusios, neatitiko reikalavimų, taip pat gauta iš Lošimų priežiūros tarnybos informacija dėl netinkamo tapatybės nustatymo, tai nurodyta trečioje protokolo dalyje. Buvo nustatyta, kad tapatybės nustatymas pažeidžia įstatymo reikalavimus, po nustatymo, jie toliau vykdė tokią pat veiklą, tai tęsėsi. Kitas kaltinimas, kad neįdiegė vidinių sistemų, kurios raguotų į FNTT. FNTT raštas neatsakytas, buvo nuvykę į ofisą, paaiškino, kad 1600 paklausų iš policijos, todėl neatsakinėja FNTT, matėsi, kad į raštus nereagavo, motyvuojant, kad didelis apkrovimas, tačiau įstatymas numato, kad specialiai FNTT atsakinėti reikia, tai ypač svarbi informacija. Paskutinis pažeidimas dėl nepaskirto darbuotojo. Nori pabrėžti, kad jau dėl šių pažeidimų nustatymo, kur kontrolės veiksmus darė Lošimų priežiūros tarnyba, teismų praktika tokia, kad toks nustatymas netinkamas, dėl kitu taip pat teismu praktika nurodo, kad trunkamojo pobūdžio pažeidimai, orientuojasi į senaties termino gynybą. Kai FNTT surašė protokolą, pažeidimai buvo. Jie tęsėsi, tapatybės nustatymas dar tęsėsi. Dėl pirmos dalies, kur vidinės tvarkos, buvo aktualios redakcijos, jiems UAB (duomenys neskelbtini) pateikė, tai trunkamas pažeidimas. Jie vadovavosi ir tą akimirką, kai darė patikrinimą tomis tvarkomis, surašė protokolą, dėl asmenų tas pats. Klaipėdoje buvo pažeidimas dar 2017 m., pažeidimai nėra seni, viskas vykdoma šiais metais, kas užtraukia atsakomybę pagal ANK 198 straipsnį, senatis 2 metai ir nei vienas terminas nėra praleistas. Vidinės tvarkos patvirtintos vykdomosios direktorės yra 2017-03-01. Dėl asmenų truko iki 2017-03-01, nepaskyrė vadovaujančio asmens, bei raštu nepranešė FNTT apie darbuotojo pakyrimą. FNTT nedisponuoja informacija dėl asmens K. S.. Patikrinimo metu iš direktorės pateiktas paaiškinimas, paimti dokumentai, tikrinta ar nebuvo pranešimas siųstas į FNTT apie asmens pakyrimą. Jie nesurado tokių duomenų, direktorė taip pat nesurado duomenų. G. S. pati nurodė, jog yra trys administratorės, kurios siunčia laiškus. Siejama ir su pirma dalimi, nes tai susiję dalykai, yra personalo mokymas su vidinėmis tvarkomis ir kaip tu vykdai klientų tapatybės nustatymą ir kaip tu apmokysi darbuotojus, ką jiems pasakysi, tą jie darys, jei pasakė skaidyti, jie skaidė. Penkta dalis, kad nepaskyrė ir raštu nepranešė, tai atskiri pažeidimai, nes vienas arba kitas užtraukia atsakomybę, įstatymas numato konkretų veiksmą, vien to nepadarymas užtraukia atsakomybę. Atitinka realybę data 2016-07-04, buvo paaiškinime surašyta G. S., kad tvarka galiojo iki protokolo surašymo, ir toliau taip pat atliekama.

Teismo posėdžio metu liudytojas Gabrielius Ramonas parodė, kad į 2017-03-23 paklausimą buvo atsakyta 2017-04-28. 2017-04-28 buvo siunčiamas raštas pakartotinai, nes nebuvo sulaukta atsakymo. Pradžioje bendravo bendruoju įmonės telefonu, nes kitų kontaktų neturėjo. Asmenys, kurie atsiliepdavo, sakė, kad atsakymas rengiamas. Paskui davė vadovės numerį. Susisiekus paklausė, kodėl taip ilgai nėra atsakymo, sakė, kad pažiūrės, išsiaiškins ir atsakys. Terminas, per kurį reikia atsakyti į FNTT paklausimą, buvo pažeistas, nes terminas yra 14 darbo dienų. Buvo pridėtas 2011-03-29 įsakymas, kuriuo nuo 2011-03-29 vyriausioji finansininkė L. S. yra paskirta atsakinga už pinigų plovimo prevencines priemones. 2017 m., kai buvo išsiųstas raštas reikalaujant pateikti vidaus tvarkas, buvo bandoma susisiekti su atstovais, kadangi asmeninių kontaktų nebuvo nurodyta, paskambinus bendruoju telefonu pasakė, kad tas asmuo nebedirba šioje bendrovėje, patikrinus Sodros duomenų bazėje pasitvirtino, kad L. S. šioje bendrovėje nebedirba nuo 2015-03-20. Žodžiu vadovė G. S. nurodė, kad nuo 2016-10-13 buvo paskirtas atsakingu K. S., bet oficialaus įsakymo direktorė nepateikė, sakė, kad pateiks vėliau. Patikrinus FNTT duomenų bazę, toks atsakymas negautas. Vėliau, kai 2017-04-28 gavo atsakymą į jų paklausimą, ten buvo paskirtas asmuo S. D., jis paskirtas nuo 2017-03-01. Kas buvo atsakingas nuo 2016-10-13 iki 2017-03-01, jiems nebuvo pateikta. Vadovė paaiškinime paminėjo, kad gauna daug paklausimų iš teisėsaugos institucijų, todėl nespėjo atsakyti. Sakė, kad yra virš 1000 paklausimų, rodė telefone. Taisyklėse, kurias 2017 m. jiems atsiuntė G. S. el. paštu, buvo nurodyta, kad bendrovės darbuotojai turi patikrinti tapatybę prieš atlikdami operaciją, kurios suma viršija 15 000 Eur, nors pagal galiojančius teisės aktus jau turėjo būti pakeitimas, t. y. suma lygi arba viršija 15 000 Eur, kitas dalykas, pagal juos buvo 5 darbo dienų stabdymas, pagal galiojančius teisės aktus buvo 10 darbo dienų stabdymo terminas. Azartinių lošimų įstatymas šioje pažeidimo dalyje yra įtrauktas, kad paaiškintų, dėl ko gali būti tas 1000 Eur. Jie nesako, kad buvo pažeistas Azartinių lošimų įstatymas, jie teigia, kad buvo pažeista Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis. Čia kalbama apie tą elektroninį laišką, atsiųstą iš centrinio ofiso į Klaipėdos lažybų punktą, kuriuo klientams siūloma atlikti skaidymą ir būti neregistruojamiems į registracijos žurnalą, kai suma siekia virš 1000 Eur. Dalykinių santykių užmezgimo momentu nustatyti tapatybei suma nereikšminga, ši įmonė prašo asmens dokumento tik nuo 1000 Eur. FNTT prašo patikrinti klientų tapatybę prieš pradedant dalykinius santykinius, suma nesvarbi, o Azartinių lošimų įstatymas prašo registruoti klientus nuo 1000 Eur. Kadangi abiejų įstatymų sumos nesutampa ir negalima sunkesnės prievolės taikyti šiai įmonei, todėl pagal įstatymų koliziją jie laiko, kad įmonė gali vadovautis Azartinių lošimų įstatymu, t. y. nustatinėti kliento tapatybę nuo 1000 Eur sumos.

Nuotoliniu būdu dalykiniai santykiai prasideda tada, kai sudaroma nuotolinio lošimo sutartis, fiziniai dalykiniai santykiai prasideda tada, kai ateina žmogus ir nori atlikti statymą. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyta, kad įeinančių į lošimo namus klientų asmens tapatybė turėtų būti patikrinama. FNTT laiko, kad patikrinimas yra toks veiksmas, kai yra paimamas asmens dokumentas ir padaroma jo kopija, kadangi Azartinių lošimų įstatymas reikalauja asmenis registruoti nuo 1000 Eur, dėl įstatymų kolizijos jie laiko, kad viskas gerai, įmonė gali registruoti nuo 1000 Eur, todėl čia yra paminima Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis.

Dėl pirmo nusižengimo epizodo

G. S. kaltinama tuo, kad nenustatė (iki 2017-04-28) tinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, PPTFPĮ nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad subjekto darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis PPTFPĮ ir kituose teisės aktuose, o būtent: a) UAB (duomenys neskelbtini), Taisyklių (2017-03-01 patvirtintų vykdančiosios direktorės G. S.) 2 punktas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai turi imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę šiais atvejais: 2.2. prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar sudarydami sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų (nors pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 2 dalį turėtų būti suma lygi arba viršija 15 000 eurų); b) UAB (duomenys neskelbtini) Taisyklių 25 punktas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai privalo ne ilgiau kaip 5 darbo dienoms sustabdyti (nors pagal PPTFPĮ 14 straipsnio 2 ir 3 dalis turėtų būti iki 10 darbo dienų sustabdyti).

Tai, kad G. S. tokiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje patvirtina šie byloje esantys duomenys: UAB (duomenys neskelbtini) 2017-03-01 Taisyklės, iš kurių matyti, kad jos neatitinka PPTFPĮ nustatytos tvarkos (b. l. 36-39); FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos vyriausiojo tyrėjo Gabrieliaus Ramono 2017-05-04 tarnybinis pranešimas Nr. 04/6-1-8-4189, kuriame užfiksuotos šio administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 41-45); FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos vyriausiojo tyrėjo Gabrieliaus Ramono tarnybinis pranešimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) administracinio proceso, kuriame aprašyta administracinio proceso eiga bei pasiūlyta administracinį procesą baigti ir G. S. surašyti administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 119-128) bei FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos vyriausiojo tyrėjo Gabrieliaus Ramono surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai aprašytos administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 129-132).

G. S. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas sutinka, kad nustatytas netikslumas egzistuoja ir egzistavo taisyklėse, kuriomis vadovavosi bendrovė, tai smulkus pažeidimas, tačiau netikslumas yra netikslumas. Atstovas taip pat nurodė, kad tiek vidinės sistemos, tiek žmogiškieji ir tiek technologiniai ištekliai neleidžiama atlikti vienkartinės išmokos, viršijančios 3000 Eur. Teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nesilaikyti įstatymo reikalavimų, tai nešalina administracinės atsakomybės. G. S. atstovas taip pat teigia, kad 2014-06-13 FNTT buvo gavusi UAB (duomenys neskelbtini) raštą su priedais su taisyklėmis t. y. 10 dienų po to, kai įsigaliojo nauja įstatymo redakcija, todėl turėtų būti taikomi ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Teismas nesutinka su G. S. atstovo pozicija, kad administracinis nusižengimas padarytas iki ANK priėmimo (2016-04-01). Visų pirma, G. S. administracinio nusižengimo protokole nurodyti nusižengimai vertintini kaip trunkama (tęstinė) veika. Tai reiškia, kad nustačius įstatymų reikalavimų neatitinkančias taisykles, PPTFPĮ yra pažeidžiamas visą laiką kol minėtos taisyklės galioja, t. y. pažeidimas daromas kiekvieną dieną iš naujo. Antra, tiek ATPK, tiek ANK numato, kad trunkamo nusižengimo (teisės pažeidimo) atveju administracinių nuobaudų skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusižengimo (teisės pažeidimo) paaiškėjimo dienos. Taigi šiuo atveju yra svarbu nustatyti, kada paaiškėjo, jog G. S. daro administracinius nusižengimus. Iš bylos duomenų matyti, kad tai paaiškėjo tik administracinio proceso metu po atlikto patikrinimo, gavus minėtas taisykles ir nustačius administracinio nusižengimo sudėties požymius (b. l. 18, 34, 36-39, 41-45). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad administracinis nusižengimas padarytas jau galiojant ANK, o ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas dar nėra suėjęs.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Dėl antro nusižengimo epizodo

G. S. kaltinama tuo, kad ji iki 2017-04-28 nesiėmė tinkamų priemonių, kad bendrovės darbuotojai žinotų apie PPTFPĮ pagrindu galiojančias nuostatas, į lažybų punktą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta bendrovės klientų identifikavimo tvarka, kurioje nurodyta, kad jeigu klientas nenori būti registruojamas, tačiau nori atlikti didelį statymą, jo statymo suma gali būti dirbtinai skaidoma, kad nesiektų Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos 1000 EUR ribos.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 3 dalį. PPTFPĮ (redakcija galiojusi iki 2017-07-12) 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, 2017-03-08 patikrinimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbanti tarpininkė E. B. pateikė bendrovės klientų indentifikavimo tvarką, kurioje nurodyta, kad: „Jeigu klientas nenori būti registruojamas, tačiau nori atlikti didelį statymą, statymo sumą padalinkite į kelias dalis ir tą patį statymą atlikite per kelis bilietus. Išmokant tokį laimėjimą svarbu, kad neskanuotumėt visų bilietukų kartu, o išmokėtumėte kiekvieną atskirai, kad ant vieno fiskalinio kvito suma nesiektų 1000 Eur“. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 5-17, 20-21). FNTT atstovas Marius Staniulis teismo posėdžio metu parodė, kad darbuotojos patikrinimo metu nurodė, kad vadovaujasi pateikta tvarka. Tokius parodymus patvirtina faktas, kad paprašius pateikti reikalaujamus dokumentus, kuriais darbuotojos vadovaujasi, darbuotojos pateikė aptariamą tvarką.

G. S. 2017-06-05 savo paaiškinime nurodė, kad tai, jog minėtas nurodymas neatitinka galiojančių teisės aktų, greičiausiai įvyko dėl darbuotojų kompetencijos stokos (b. l. 46-47).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad FNTT ne tik, kad negali surašyti protokolo, bet ir tirti bei nagrinėti tokio pažeidimo, kadangi iš viso niekas nesusiję pinigų plovime su 1000 Eur, net ir protokole nurodyta, kad nesiekiama pažeisti šito įstatymo, o nurodoma tam, kad pažeisti azartinių lošimų įstatymą. Su šiais argumentais sutikti negalima. ANK 589 straipsnio 1 dalies 32 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo FNTT dėl ANK 198 straipsnyje numatytų nusižengimų. Taip pat pastebėtina, kad G. S. šioje kaltinimo dalyje nėra kaltinama pažeidusi ALĮ reikalavimus, o yra kaltinama pažeidusi PPTFPĮ 19 straipsnio 3 dalį. G. S. iš esmės pripažino, jog minėtas nurodymas neatitinka teisės aktų, tai atsitiko dėl darbuotojų kompetencijos stokos, o pareiga užtikrinti darbuotojo kompetenciją tenka G. S. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiajai direktorei.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. S. kaip įmonės vadovė, nesiėmė tinkamų ir pakankamų priemonių, kad atitinkami darbuotojai žinotų apie įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas, todėl ji pripažintina kalta padarius administracinį teisės pažeidimą numatyta ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Dėl trečio nusižengimo epizodo

G. S. kaltinama tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovaudamasi bendrovės Taisyklėmis, patvirtintomis vykdančiosios direktorės G. S. iki 2017-06-14 neatliko tinkamo tapatybės nustatymo prieš pradedant dalykinius santykius, kai klientas fiziškai nedalyvauja, nustatant jo tapatybę. Bendrovė kliento tapatybę nustato iš asmens internetinėse registracijos formose nuotoliniu būdu nurodytų duomenų ir iš asmens pateiktų asmens tapatybės dokumentų kopijų, nors vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-10-26 nutarimu Nr. 1073 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 Dėl Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo pakeitimo“ patvirtintų Taisyklių 10 p., nuotoliniu būdu gali nustatyti kliento tapatybę naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą. Jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatytajam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Taip pat kai informacija apie asmens tapatybę patvirtinama Europos Sąjungoje išduotomis elektroninės atpažinties priemonėmis, veikiančiomis pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, nustatytas reglamento (ES) Nr. 910/2014 8 straipsnyje arba kai naudojamos elektroninės priemonės, leidžiančios perduoti tiesioginį vaizdą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas už šį administracinį nusižengimą surašytas remiantis Lošimų priežiūros tarnybos 2017-04-12 rašte pateiktais duomenimis (b. l. 22-33). Minėtame dokumente aprašytas (duomenys neskelbtini), UAB 2016-07-04 neplaninis patikrinimas, jo eiga ir rezultatai.

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisės pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ką galima padaryti tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad galimai yra padarytas teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983 /2005, P143-30/2008, N575-1427/2009, N62-306/2011). FNTT 2017-04-13 gavusi Lošimų priežiūros tarnybos 2017-04-12 raštą, 2017-05-04 surašė Tarnybinį pranešimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) atlikto tyrimo, kuriuo nuspręsta pradėti administracinį procesą pagal ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalis (b. l. 41-45). Būtent nuo pastarosios dienos laikytina, kad FNTT nustatė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamos G. S. veiksmai (neveikimas) yra galimai neteisėti, kas reiškia, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo minėtos dienos. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs.

PPTFPĮ (redakcija nuo 2016-01-01 iki 2017-07-13) 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo ir kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo tvarką nustato Vyriausybė. Šią tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintos taisyklės. Taisyklių 10 punktas (redakcija nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) nustatė, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nustatyti klientų – Lietuvos Respublikos piliečių tapatybę jiems fiziškai nedalyvaujant, t. y. nuotoliniu būdu, naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą ir tik tais atvejais, jeigu kliento tapatybė, prieš išduodant jam kvalifikuotą sertifikatą, buvo nustatyta jam fiziškai dalyvaujant ir vykdant Taisyklių 3.1 punkto reikalavimus. Pagal teismų praktiką nagrinėjamoje byloje svarbus ir Taisyklių 8 punktas, kuriame nustatyta, kad tapatybei nustatyti turi būti pateikti dokumentų originalai arba šių dokumentų kopijos su notaro liudijimu, patvirtinančiu dokumento kopijos tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-44/2014, 2AT-6-942/2015).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), siekdama identifikuoti savo klientų tapatybę nuotoliniu būdu, pasirinko ne kvalifikuoto elektroninio parašo naudojimą, numatytą pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, o kitą būdą – prašant pateikti asmens duomenis ir asmens dokumento kopiją, tačiau šis būdas neatitiko Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 942 patvirtintų taisyklių „Dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo“ 8 punkto (redakcija nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d.) nuostatų, nes pateikiant asmens dokumento kopiją, nebuvo reikalaujama notaro liudijimo, patvirtinančio dokumento kopijos tikrumą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daryti išvada, kad G. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 1 dalyje.

Dėl ketvirto nusižengimo epizodo

G. S. kaltinama tuo, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) iki 2017-04-28 neįdiegė vidinių sistemų, leidžiančių skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus, bei neužtikrino skubaus šios informacijos pateikimo FNTT, nes atsakė į FNTT 2017-03-23 paklausimą Nr. 25/6-1-8-4650 tik 2017-04-28 (atsakymas pateiktas per 25 darbo dienas, atsakymą pasirašė vykdančioji direktorė G. S.), nors PPTFPĮ 19 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias skubiai reaguoti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos paklausimus dėl PPTFPĮ nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų (jei PPTFPĮ tam tikrais atvejais nustato trumpesnius šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai terminus, tokia informacija turi būti pateikiama per trumpesnius terminus).

Tai, kad G. S. tokiais savo veiksmais pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje esantys duomenys: FNTT 2017-03-23 ir 2017-04-28 paklausimai Dėl informacijos pateikimo ir G. S. 2017-04-28 atsakymas, iš kurių matyti, kad G. S. į FNTT 2017-03-23 paklausimą Dėl informacijos pateikimo atsakė tik 2017-04-28 t. y. tik gavusi pakartotinį paklausimą (b. l. 18, 34-35); 2017-06-05 G. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad gauna labai daug paklausimų iš teisėsaugos institucijų, todėl ir nespėjo laiku atsakyti į FNTT 2017-03-23 paklausimą Nr. 25/6-1-8-4650 (b. l. 46-47). Analogiškus parodymus G. S. davė ir teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad G. S. 2017-03-23 FNTT paklausimą būtų gavusi tik 2017-04-28 kartu su pakartotiniu paklausimu, į kurį atsakė tą pačią dieną.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Dėl penkto nusižengimo epizodo

G. S. kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2016-10-13 iki 2017-03-01 nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą.

PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų paskyrimą turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad šiuo atveju įstatymas numato 2 alternatyvias veikas: 1) vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų PPTFPĮ įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, nepaskyrimas; 2) nepranešimas FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą. Bet kurios iš šių (taip pat ir abiejų) veikų padarymas užtraukia asmeniui administracinė atsakomybę.

G. S. savo paaiškinime nurodė, kad iki 2017-03-01 vadovaujančiu asmeniu, kuris organizavo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikė ryšius su FNTT, buvo K. S.. Įsakymą, kuriuo šis asmuo paskirtas G. S. nurodė, kad pateiks vėliau. Ar šis įsakymas buvo išsiųstas į FNTT G. S. neatsimena (b. l. 46-47). Minėtas įsakymas teismui nėra pateiktas.

G. S. atstovas 2017-07-27 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-10-13 iki 2017-03-01 kad G. S. paskyrė vadovaujantį asmenį, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Rašytiniuose paaiškinimuose minima, kad minėtas asmuo buvo paskirtas tik 2016-11-10 ir apie tai buvo pranešta ne FNTT, o Lošimų priežiūros tarnybai.

Byloje teikti duomenys, kad G. S. 2016-11-10 paskyrė G. R. organizuoti PPTFPĮ įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikyti ryšius su FNTT, todėl kaltinimas dėl tokio vadovaujančio darbuotojo nepaskyrimo yra šalintinas. Nepaisant to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. apie minėtos darbuotojos paskyrimą pranešė ne FNTT o Lošimų priežiūros tarnybai. Teismas konstatuoja, kad pranešimas netinkamai institucijai nesudaro pagrindo teigti, kad PPTFPĮ numatyta pareiga nebuvo pažeista, be to, tai nešalina G. S. administracinės atsakomybės.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta teismas konstatuoja, kad G. S. pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnio 2 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Dėl G. S. skirtinų nuobaudų

Teismas, skirdamas G. S. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – neteista, duomenų apie padarytus administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus) byloje nėra pateikta. G. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, G. S. skirtinos straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs sankcijose numatytiems minimaliems.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 198 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 635 straipsniu,

nutaria:

G. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

G. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. S., paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17068648447 ir įmokos kodą – 100.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas