Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-318-111/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
1-318-111/2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00474-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
P. M.
Advokatai
Zita Vizbarienė, Arūnas Bertulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-318-111/2011Proceso Nr. 1-10-2-00474-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Daliai Babičienei, Gintarei Vosyliūtei, Loretai Laričevai,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,gynėjui advokatui Arūnui Bertuliui,nukentėjusiosios atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirba, registruotas Darbo biržoje, gyv. ir reg. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. M. pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimą nuo 2001-04-03 privalėdamas mokėti alimentus A. K. (M.) naudai nepilnamečio sūnaus P. P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui - ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip vienas minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį iki P. P. K. pilnametystės, vengė minėtos pareigos ir laikotarpiais nuo 2001 m. balandžio 03 d. iki 2007 m. sausio mėnesio bei nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. rugsėjo 28 d., kai užsiregistravo Lietuvos darbo biržoje, vengė išlaikyti vaiką, dėl to susidarė 10 879,34 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamasis P. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2001 metais su nukentėjusiąja dar palaikė gerus santykius. Vasarą buvo išvažiavę pailsėti į Klaipėdą. Rudenį vėl pradėjo gyventi kartu. Visa tai vyko iki 2002 metų pavasario. 2003 metais jis išvažiavo uždarbiauti į Angliją. Gavęs stuburo traumą grįžo į Lietuvą. Visą tą laiką, kai jo nebuvo, vaikas pastoviai lankydavosi pas jo tėvus. Jis ir pats ateidavo, ir pati atvesdavo. Su jo tėvais A. K. turėjo nepiktybiškus santykius. 2004 metais teko uždarbiauti neoficialiai, šiokių tokių lėšų turėjo. 2004 metais pradėjo dažnokai bendrauti su vaiku asmeniškai. 2005 metų pavasarį jo buvusi žmona kreipėsi į jį su prašymu pakeisti vaiko pavardę. Jis nesutiko. Ji motyvavo tuo, kad „nelabai skamba ta pavardė einant vaikui į mokyklą, į pirmą klasę“. 2004 metų rudenį vaiko pavardė buvo pakeista, bet santykiai su vaiku tęsėsi. Dirbant legaliai ar nelegaliai mokėdavo, kiek galėdavo. Jis jai padėdavo, tai po 50 litų, tai po 100 litų duodavo. Duodavo nestabiliai. Jokių mokėjimus patvirtinančių raštelių, pervedimų kvitų neturi. Jokių raštiškų įrodymų neturi. Pas juos buvo geranoriški santykiai ir tik 2008 metais prasidėjo karas iš jos pusės. Mokėjo, bet nestabiliai, iki 2005 metų, kol nepradėjo oficialiai dirbti. 2005 metais jis pradėjo pastoviai dirbti, nes normalizavosi padėtis ir galėjo įsidarbinti. Mokėjo nestabiliai, gal kas antrą mėnesį, kitą kartą gal kas trečią mėnesį iki 2005 metų. 2004 metais jis nebuvo dar niekur oficialiai įsidarbinęs, teko padirbti nelegaliai. Mokėjo ne kas mėnesį. Iš pradžių nežinojo apie 2001 metų teismo sprendimą, praleido pro ausis. Apie jį sužinojo 2008 ar 2009 metais, kai A. K. padavė pareiškimą į prokuratūrą dėl alimentų. Tik tada sužinojo, kad iš jo priteisti alimentai. Nelegaliai dirbdamas uždirbdavo apie 20-30 litų per dieną. Jam pastoviai padėdavo tėvai. Jis neįformino santuokos nutraukimo, į jokias įstaigas jis nevaikščiojo. 2002 metais jis buvo Anglijoje. Gavus stuburo traumą ir grįžus, buvo sunkūs laikai ir darbo birža tuo metu mažai padėti galėjo, nes jis neturėjo stažo. Po to dirbo nelegaliai. Vaikui nesiuntė ¼ dalies nuo savo atlyginimo. Jis jai asmeniškai perdavinėjo į rankas. Buvo oficialiai įsidarbinęs, dirbo 2 metus. Buvo siųstas vykdomasis dokumentas, iš jo darbdavys išskaičiuodavo pinigus. Dirbdamas gaudavo minimumą. Antstoliui nieko neaiškino, kodėl nevykdomas teismo sprendimas, jo niekas neklausė. Neturi iš ko išlaikyti, jį pati išlaiko žmona. Kol gali. Nedarbingas tapo prieš daugiau negu pusę metų. Dėl to jis niekur nesikreipė. Dėl to jam teko išeiti iš darbo. Dabar iš pašalpos išskaičiuoja antstolis. Papildomai paaiškino, jog nuo 2001 iki 2002 metų po santuokos nutraukimo, kol gyveno kartu su A. K., kiek galėjo, tiek mokėjo. Nestabiliai, bet mokėjo. Vaikas pastoviai būdavo ar pas jį, arba pas jo tėvus. Nukentėjusioji A. K. prašydavo pinigų. Ji 2005 metais dar kreipėsi dėl pagalbos sumokėti vaikui už baseiną ir prašė, kad padėtų jai labiau materialiai, nes jos padėtis tapo sunkesnė. Kartais sumokėdavo už baseiną pats. Pradėjo jai mokėti po 200 litų per mėnesį, nuo 2006 metų stabiliai mokėdavo po 200 litų. Pinigus atiduodavo jai į rankas. Sekančiais metais, kai neturėjo laiko važiuoti į Pilaitę (nes ji jau gyveno Pilaitėje), pinigus atiduodavo jos sesei, nors sesė tvirtino, kad jis jai vieną kartą buvo davęs ir dar pasiėmė grąžą. Po 2008 metų nedirbo, nes neturėjo sveikatos. Buvo dvi pilvo išvaržos operacijos. Jam teko išeiti iš darbo (b.l. 228-234).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. M. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., kaltu neprisipažino ir parodė, kad 1997-01-17 jis sudarė santuoką su A. K. 1997-05-17 jiems gimė sūnus P. P. M. 2001-04-18 jis išsiskyrė su A. M. (buvusi K.). Skyryboms buvo padavusi A. K.. Juos išskyrė Vilniaus m. 1-os apylinkės teismo teisėja Paulauskienė. Jis dalyvavo teismo posėdyje. Po skyrybų A. M. grąžino sau mergautinę pavardę ir pakeitė sūnaus pavardę iš M. į K. Sprendimą dėl santuokos nutraukimo jis gavo iš karto. Dar vykstant skyrybų procesui A. M. sakė, kad alimentams nepadavinės, jie buvo sutarę, kad jis jai ir be teismo sprendimo mokės pinigus sūnaus išlaikymui. Apie tai, kad jam teismo sprendimu, kuriuo juos išskyrė, buvo nustatyti ir alimentai sūnaus išlaikymui jis sužinojo daug vėliau, kada antstolis atsiuntė raštą. Gauto teismo sprendimo dėl skyrybų jis neskaitė. Visą laiką, kai jis arba dirbdavo, arba turėdavo pinigų, duodavo ir A. K. sūnaus išlaikymui. Jam taip pat buvo atskaičiuojami pinigai iš algos. A. K. taip pat ir pati būdavo paprašydavo pinigų ir jis jai duodavo. Tai, kad jis duodavo pinigų niekur jie to neįformindavo. Apie tai, kad jam yra priteisti alimentai A. K. net nebuvo jam užsiminusi. Apie tai, kad ji padavė alimentams ji jam pasakė 2008 m. vasarą, tikslios datos jau neatsimena, kad tai būtų oficialiai įforminta. Kol jis dirbo, tai visada mokėjo pinigus sūnaus išlaikymui, tačiau po to kai 2008-07-09 buvo atleistas, tai neturėjo galimybių mokėti pinigų sūnaus išlaikymui, jį patį išlaikydavo dabartinė jo žmona. Kol jis turėjo pinigų, tai jis buvo apdraudęs sūnų, mokėjo už draudimą, duodavo pinigų A. K., pirkdavo sūnui įvairius daiktus, duodavo kišenpinigių, mokėdavo už baseino treniruotes, bendraudavo su ja ir sūnumi. Tačiau tapęs bedarbiu to daryti nebegalėjo, nes neturėjo pajamų. Nuo to laiko kai jis nuo 2002 m. negyvena kartu su A. K., tai nuo to laiko jis yra dirbęs keliose darbovietėse, kurių šiuo metu jau negali nurodyti, keliose iš jų jis dirbo tik po kelias dienas, kitose dirbo ilgiau. Dirbdamas visuose darbovietėse jis visą laiką mokėdavo sūnaus išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį. Pinigus jis arba duodavo pačiai A. K. į rankas, arba perduodavo per A. K. seserį J. K. Perduodant pinigus kartais kartu būdavo ir jo žmona R. M. Jis 2005 m., kai dar buvo darbingas ir dirbo, mokėjo sūnaus išlaikymui po 120 Lt šešis mėnesius A. K. į rankas, o 2008 m. buvusiai žmonai ir sūnaus motinai A. K. duodavo po 200 Lt į rankas. Dar jis sūnaus gimtadieniui yra nupirkęs ir jam padovanojęs mobiliojo ryšio telefoną už 300 Lt bei du dviračius po 400 Lt. Dar jis įvairiais laikotarpiais teikė išlaikymą ir mažesnėmis sumomis A. K. į rankas, tai buvo daroma papildomai prie antstolio išieškomų sumų, tos sumos buvo po 50-100 Lt. Tais laikotarpiais kai jis dirbdavo, tai iš jo atlyginimo sūnaus išlaikymui išskaičiuodavo antstolis. Jis mokėdavo sūnaus išlaikymui kaskart kai turėjo pinigų arba dirbo. Būdavo momentų kai jis negalėdavo mokėti sūnaus išlaikymui, tai buvo dėl to, kad jis niekur nedirbo ir negaudavo jokių pajamų. Nuo to laiko kai jį atleido, jis niekur nedirbo, bet stengėsi rasti oficialų darbą. Užsiregistravo Darbo biržoje ir jam yra numatytas pašalpos gavimas, tačiau tikslios pašalpos sumos jis negali pasakyti, nes ji kas kartą mažinama. Yra susitaręs su antstoliu M. D., kad iš bedarbio pašalpos 50 % bus pervedama sūnaus išlaikymui ir taip dabar yra daroma. 2009-09-29 atsiradus pinigų jis iš karto pervedė sūnaus išlaikymui 200 Lt į antstolio sąskaitą, o 2010-01-28 pervedė per antstolį sūnaus išlaikymui 50 Lt. Taip pat jis gali pasakyti, kad šiuo metu jį išlaiko jo žmona R. M., kuri gauna motinystės pašalpą ir jie visi iš jos gyvena. Savo vardu jis turi nuosavybę - du automobilius, tačiau realiai jų nėra, jie yra utilizuoti. Taip pat žino, kad vienam iš automobilių – VW Passat yra uždėtas areštas. Jis į jokius užsienio kurortus nėra važiavęs. Kažkur 2002 m. jis gavo stuburo traumą, tačiau tuo metu į gydymo įstaigas nesikreipė, sveikata nesiskundė ir dirbo pilnu pajėgumu. Tuo metu, dirbamas mokėjo A. K. pinigus sūnaus išlaikymui. Po to, kažkur prieš 2 metus jis buvo operuotas, jam buvo operuojamos išvaržos, po ko jam buvo nustatytos gydytojų rekomendacijos dėl darbo krūvių. Vėliau, kažkur prieš metus laiko jis turėjo dar vieną stuburo traumą, dėl kurios dabar jam yra ribojamas fizinis krūvis, kas įtakoja ir darbo turėjimą. Šiuo metu jam yra nustatyta 40 % darbingumo. Jo fizinė būklė, esama liga bei bedarbystė įtakojo tai, kad jis neduodavo pinigų vaiko išlaikymui, tačiau esant galimybei bei pinigams, visada duoda alimentams. Kol jis dirbo, tai visada mokėdavo A. K. pinigus sūnau išlaikymui, tačiau ne teismo nustatytą sumą, o po 200 Lt kas mėnesį. Kai tapo bedarbių, tai neturi ir galimybių mokėti A. K., nes negauna jokių pajamų. 2009-12-14 jis gavo naują teismo sprendimą dėl išlaikymo sumos padidinimo, tačiau minėtas sprendimas nėra įsigaliojęs, nes jis yra padavęs apeliaciją, posėdis yra numatytas 2010 m. vasarą, tikslios datos dabar neatsimena. Jis niekada nevengdavo mokėti išlaikymo savo sūnui, esant galimybei tai jis darė tiek pinigais, tiek būtinais vaikui daiktais. Ir dabar, jei atsiras pinigų, jis būtinai pervedinės sūnaus išlaikymui. Daugiau apie tai jis nieko negali pasakyti (b. l. 82-83, 86, 89, 93-94, 98-99).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis P. M. savo parodymus patvirtino akistatos metu su nukentėjusiąja A. K. (b. l. 17-19).

Teisme apklausta nukentėjusioji A. K. parodė, jog nuo 2001 metų skyrybų proceso buvo priteisti alimentai kartu su skyrybų byla. 2001 metų gruodžio mėn. ji su atsakovu gyveno kartu, po to ji išėjo. Vėliau vaiką išlaikė viena, jis absoliučiai neprisidėjo. Visiškas melas, kad jis prisidėjo dirbdamas nelegaliai. Vaiką augino pati viena. Pavardę keitė, kadangi vaikas ėjo į mokyklą ir jai to reikėjo. Jis nemokėjo. Neneigia to, kad jis vežė vaiką į baseiną, yra vieną kartą sumokėjęs už baseiną, bet mokėti kas mėnesį po 200 litų ar po 100 litų – nemokėjo. Jis pasirodė 2006 metais, nupirko vaikui mašiną už 250 litų, per pusę nupirko dviratį už 150 litų. Po to jis duodavo jai į rankas, ji šito neneigia. Nuo 2007 iki 2008 metų jis duodavo po 130 litų į rankas, bet iki 2007 metų nieko nemokėjo. Jis sužinojo, kad alimentai priteisti, tik gavęs raštą iš antstolių. Melas, kad jo tėvai vaiką žiūrėjo. Niekas jo nežiūrėjo, visiškai niekas. Ji žiūrėjo visiškai viena. Ją paliko visiškai vieną. Vienais metais dirbo net per 3 darbus, kad išlaikytų vaiką, o ne tam, kad pinigų pas ją būtų daugiau, nes žino, kad yra jos pareiga, o atsakovas tos pareigos nevykdė ir nevykdo. Papildomai A. K. parodė, jog kaltinamasis žinojo apie 2001 metų sprendimą dėl alimentų išieškojimo. Teismas negali taip išskirti, turi būti pasirašyta, su kuo vaikas lieka ir kas teikia išlaikymą. Jis posėdyje dalyvavo. Pagal antstolio pažymą įsiskolinimas yra apie 10-11 tūkstančių litų. Iki 2007 metų jis dirbo nelegaliai, jis nelegaliai kirsdavo sieną. Ji nesikreipė į antstolius, nes nežinojo, kur jis yra iki 2004 metų. Po to kreipėsi į antstolius. 2008 metais kreipėsi į antstolius, nes neturėjo iš ko išlaikyti vaiką, tada buvo bedarbė. Kadangi turėjo darbo stažą, ji dar gaudavo pašalpą. Jis pasakė, kad jis nemokės. Iki 2002 metų jie negyveno kartu. Juos išskyrė ir jie gyveno kartu 2 mėnesius. Gyveno kartu gruodžio – sausio mėnesiais. Civilinis ieškinys, kuriame nurodoma turtinė žala, tai skola vaikui. Ta suma nustatyta pagal antstolio pažymą. Ta skola mažinama. Visa ta suma civiliniame ieškinyje ir yra įsiskolinimas. Skunde prokuratūroje jos parodymuose parašyta, kiek jis prisidėjęs prie vaiko išlaikymo. Ji nurodė, kad jis prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Jos parodymai yra tokie, kad jis davė 2000 litų nuo 2007 iki 2008 metų. Ji neneigė pradžioje, kad jis jai yra davęs. Ji neneigė, kad nupirkta mašina už 250 litų, nupirktas dviratis per pusę. Jis neprisidėjo iki 2007 metų prie vaiko išlaikymo. Vykdymui dėl skolos padavė antstoliui M. D.ž. Skola pagal antstolio pažymą iki 2007 metų yra 11 tūkstančių litų. Dabar ji iš jo gauną po 177 litus.

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 1997-01-17 tarp jos ir P. M. buvo sudaryta santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus P. P. M. 2001-04-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjos I. Paulauskienės sprendimu tarp jų santuoka buvo nutraukta abiejų sutarimu. Minėtu sprendimu civilinėje byloje buvo nuspręsta iš atsakovo P. M. ieškovės (jos) naudai išieškoti alimentus sūnaus P. P. išlaikymui ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį, pradedant nuo 2001-04-03 iki sūnaus P. P. pilnametystės. Nuo 2001-04-18 iki 2007 metų sausio mėnesio P. M. piktybiškai vengė pareigos išlaikyti savo sūnų P. P., t.y., nepervedė lėšų jo išlaikymui. Nuo 2007 metų sausio iki rugpjūčio mėnesio P. M. perdavė jai į rankas 600 Lt, po to vaiko išlaikymas nutrūko ir tęsiasi iki šiol. 2009-09-01 P. M. įsiskolinimas vaiko išlaikymui sudarė 10995 litų. P. M. nuo 2001 metų oficialiai niekur nedirbo ir šiuo metu nedirba. 2008 metų rugsėjo mėnesį ji kreipėsi su prašymu (raštišku) į antstolį M. D. dėl išlaikymo skolos išieškojimo iš P. M., tačiau iki šiol buvo išieškoti tik 65 litai. Nuo 2008 metų vasaros P. M. su sūnumi santykių nepalaiko, nors anksčiau jį pasiimdavo į savo namus kelioms dienoms. 2008 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į Garantinį vaikų išlaikymo fondą prie LR SADM dėl vaiko išlaikymo išmokų, kur kas mėnesį iki šiol jai perveda 124 litus. Prašo P. M. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 str. dėl piktybinio vengimo išlaikyti savo sūnų P. P. (b. l. 7-8).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad ji pilnai pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir papildomai nori parodyti, kad kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp jos ir P. M., tai P. M. pats dalyvavo teismo posėdyje ir jis buvo informuotas dėl jam priteistų alimentų ir dėl to jis neprieštaravo. Tačiau nuo 2001-04-18 iki 2007 m. sausio mėnesio nieko nemokėjo, tik vieną kartą buvo nupirkęs sūnui batus, po ko tik gimtadieniui dovanojo dovanas, t.y. mobiliojo ryšio telefoną ir skeitą, po ko jie dar kartu nupirko sūnui dviratį. Taip pat ir su sūnumi P. M. iki 2007 m. nebendravo, nors ji jam to nedraudė ir pati skambindavo jam siūlydama pabendrauti su vaiku. Po 2007 m. P. M. beveik metus laiko bendravo su sūnumi, praleisdavo kartu laiką, davinėjo sūnui pinigus, tačiau už jokius vaiko užsiėmimus nemokėjo ir jai vaiko išlaikymui pinigų davęs nebuvo. Po to kažkur 2007 m. vasarą ir iki šiol P. M. vėl nustojo bendrauti su sūnumi ir nebuvo jokio bendravimo ar piniginės paramos. Ji bandė geruoju susitarti su P. M., kad jis skirtų laiko sūnui, taip pat kalbėjo ir apie finansinę paramą, tačiau P. M. į tai nereagavo, su sūnumi nebendravo ir nebendrauja iki šiol, taip pat nemokėjo alimentų bei nemoka iki šiol. Jai yra žinoma, kad P. M. buvo apdraudęs vaiką gyvybės draudimu, tačiau ir ten ji nebuvo nurodyta paramos gavėju. Paskutinį kartą ji gavo alimentus 2008 m. vasarą, kai pinigai buvo atskaičiuoti iš P. M. algos. Po to laiko ji daugiau jokių pinigų vaiko išlaikymui gavusi nebuvo (b. l. 11).

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad ji pilnai pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir papildomai nori parodyti, kad 2001-04-03 buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp jos ir P. M.. P. M. buvo nustatyta prievolė mokėti jų sūnaus išlaikymą po ¼ dalį visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL. Nuo minėto teismo sprendimo P. M. buvo sumokėjęs sūnaus išlaikymui 2000 Lt, minėta suma buvo mokėta nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio. Tokia suma yra nurodyta ir antstoliui. Daugiau iš P. M. jokių pinigų gauta nebuvo. Šiai dienai P. M. yra skolingas už jam priteistą sūnaus išlaikymą 11361 Lt. Prašo pripažinti ją civiline ieškove nurodytai sumai (b. l. 12).

Nukentėjusioji A. K. savo parodymus patvirtino akistatos metu su įtariamuoju P. M. (b. l. 17-19).

Teisme apklaustas liudytojas Č. M. paaiškino, jog nuo 2001 metų po skyrybų apie metus laiko dar gyveno kartu, nuomojo butą Turniškėse. Po skyrybų sūnus kiek galėjo, kada galėjo, jis mokėjo. O kai neturėjo pinigų, duodavo jis pats, duodavo mamytė, kadangi buvo skambučių, prašymų iš žmonos pusės, kad reikia išlaikyti vaiką, kad reikia pabendrauti, pažiūrėti, kažkokių pramogų. Kiek jis žino, 2003-2004 metais jisai duodavo epizodiškai pinigų vaiko išlaikymui. Jis tai žinojo, nes visi buvo šalia, vaikas buvo pas juos. Žmona jiems jį atiduodavo, tikėjo, kad tas vaikas bus pamaitintas, išlaikytas. P. nedirbo, nes buvo sužeistas ir negalėjo dirbti, negaudavo pinigų, tai buvo nuo 2008 metų. Netiesa, kad jis nesirūpino vaiku. Jis , kaip tėvas, viską girdėjo, jis rūpinosi vaiku, epizodiškai duodavo pinigų, gal 100 litų, gal 50 litų. Yra girdėjęs skambučių, nes kitą sykį žmona rėkdavo labai garsiai. Pokalbiai vykdavo ir prie jų, ir prie kiosko, ir prie parduotuvės. Atiduodavo pinigus ir sesei. O sesė, atrodo, atiduodavo, jo žmonai. Žmogus neturėjo daug pinigų. Po skyrybų buvo pokalbis, kad žmona prašo sutikti, kad grąžinti sūnui K. pavardę ir pasakė, kad nereikalaus alimentų, nieko neprašys ir bus patenkintas. Po 2008 metų atėjo antstolio išieškojimas. Papildomai liudytojas Č. M. parodė, jog jis veždavo sesei į parduotuvę savo sūnų P. M. Sūnus siųsdavo pinigėlius. Kvitų neturi.

Teisme apklausta liudytoja R. M. paaiškino, kad yra dabartinė P. M. žmona ir parodė, jog prieš kelis metus sužinojo, kad vaikui iš vyro yra priteisti alimentai. Jai yra žinoma, ką ji matė. Savo vyrą pažįsta nuo 2007 metų. Nuo to laiko, kai jie susipažino, ji puikiai žinojo, kas jis turi sūnų, ir jis kiek gali, tiek savo sūnų padeda išlaikyti. Ne vieną kartą matė, kaip jis duodavo jam pinigų, ne vieną dalyką jam pirkdavo. Tą pati matė. Kiek galėjo, tiek mokėjo. Būdavo, kad jis už mėnesį sumokėdavo, būdavo, kad už du mėnesius mokėjo. Visaip buvo.

Papildomai liudytoja R. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog dabar jam yra viskas išskaičiuojama iš to, ką jis gauna. Mokėjo jis taip iki 2008 metų, kol neprasidėjo visas tas karas. Dar 2008 metais jisai buvo davęs. Žino, kad sūnui duodavo, nežino, kaip ten būdavo su žmona. Matė, kad sūnui duodavo. Pagal galimybes. Kol dirbo, tol galėjo duoti. Kai prasidėjo sveikatos sutrikimai, gyveno iš jos atlyginimo. O iš jos atlyginimo daug duoti negalėjo, be to, ji dar buvau nėščia, ir jai neužilgo gimė jos vaikas. Kai jis nebegalėjo mokėti, jam pradėjo išskaičiuoti pinigus. Jisai buvo įregistruotas į biržą ir iš ten pradėjo išskaičiuoti pinigus. O iki tol, kiek galėjo, tiek duodavo, ir ji tą tikrai gali patvirtinti. Vaikas dažnai būdavo pas juos. Dažniausiai savaitgaliais, penktadieniais. Įvairiai duodavo, po 50 litų, po 20 litų. Prie jos akių jis duodavo 50 litų, kai vaikas rodydavo savo piniginę ir jis ten įdėdavo, tą ji tikrai matė. Tuo metu jos vyras dirbo legaliai. Iki 2008 metų vasaros jis dirbo. Jis jai į rankas pinigus duodavo. Apie vykdomuosius raštus ji nieko nežino. Jis pirkdavo pradedant nuo drabužių, baigiant žaislais. Pirkdavo, kai su ja važiuodavo, važiuodavo į turgų. Prie jos pirko kelias poras batų, kelnes, visokius žaislus: kamuolius, dviračiui detales ir panašias smulkmenas. Tuo metu jis dar dirbo. Tuo metu jie buvo susitarę su buvusia žmona taip, kad jis moka jai į rankas, kad jai nereikia per bankus mokėti, pildyti sąskaitų ir gaišti laiką (b. l. 228-234).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, kad P. M. yra jos vyras, tačiau nuo pavasario, tikslios datos nežino, jisai adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Paskutinį kartą jis buvo atvažiavęs maždaug liepos mėnesį, aplankyti. Jisai gali gyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso ji nežino. Kaip ji žino P. M. oficialiai niekur nedirba (b. l. 66-67).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad P. M. yra jos vyras, jų santuoka sudaryta 2008-11-14. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra. Apie tai, kad P. M. yra išsiskyręs ir turi sūnų ji žinojo ir žino dabar. Apie tai, kad P. M. yra priteisti alimentai sūnaus išlaikymui ji sužinojo 2009 m. pradžioje, tikslios datos pasakyti negali, kai pradėjo eiti laiškai iš antstolio. Taip pat apie alimentų priteisimą tada sužinojo ir P. M.. Gali pasakyti, kad P. M. visą laiką kol turėjo darbą duodavo buvusiai žmonai pinigų sūnaus išlaikymui. Jai pačiai matant jis buvo davęs vieną kartą (mėnesį) buvusiai žmonai, t.y. jos seseriai - 200 Lt, kitą kartą 300 Lt. Tai buvo kažkur 2007 m. pabaigoje, 2008 m. pradžioje, tikslių datų pasakyti negali. Perduodant pinigus ji buvo kartu su P. M. Taip pat ji ne vieną kartą kartu su P. M. važiavo pirkti jo sūnui dovanas, rūbus vaikui jie pirko kartu, nusivežę su savimi vaiką. Taip pat jai matant P. M. duodavo sūnui smulkių pinigų. Iki 2008 m. P. M. atveždavo sūnų pas juos į namus, praleisdavo su juo laiką. Kažkur 2008 m. pradžioje P. M. susipyko su savo buvusia žmona, po ko prasidėjo jos grasinimai, kad ji paduos alimentams. Ji sakydavo, kad P. M. mažai laiko praleidžia su vaiku. Nors po jų susipykimo P. M. bendraudavo su sūnumi. 2008 m. vasaros pradžioje, datos jau tiksliai neatsimena, P. M. prasidėjo problemos su sveikata ir jis buvo priverstas išeiti iš darbo. Jis ketino susirasti lengvesnį darbą, kuriame galėtų dirbti be fizinio darbo, nes jis buvo po operacijos. Dabar P. M. ieškosi darbo, bet kol kas jo rasti negali. Jai yra žinoma, kad jis yra užsiregistravęs Darbo biržoje. Šiai dienai jie gyvena iš jai skirtos motinystės (tėvystės) pašalpos. Prieš tai ji taip pat išlaikė visą šeimą, dirbdama iki išėjimo vaiko priežiūros atostogų. Ji gali patvirtinti, kad P. M. jokio nelegalaus verslo neturi, taip pat ir niekur nedirba nelegaliai. Kiek jai yra žinoma, tai P. M. jokio automobilio savo vardu neturi, taip pat jau senai jų šeima nebuvo niekur išvykusi atostogauti, taip pat ir P. M. vienas nėra kur vykęs į užsienį. Kai reikėdavo, P. M. skolindavosi automobilį iš savo tėvų (b. l. 69).

Teisme apklausta liudytoja J. K. paaiškino, jog P. M. yra buvęs jos sesers A. K. vyras. Žino, kad išsiskyrė, kad nemokėjo alimentų. Vienais metais jis buvo pradėjęs kažkiek mokėti, tai buvo 2007 ar 2008 metais. Vieną ar du kartus buvo perdavęs pinigus per ją, kad jis perduotų seseriai. Vieną kartą, berods, 150 litų buvo, o kitą kartą nelabai atsimena, kiek buvo. Kiek jai yra žinoma, alimentų vaikui nemokėjo, tik vienais metais buvo pradėjęs mokėti. Dar kažkiek duodavo seseriai, sūnui tai 5 litus, tai 10 litų duodavo.

Papildomai liudytoja J. K. teisme paaiškino, jog ji nežino, dėl ko jis nemokėjo. Gal kaltinamasis nenorėdavo namo atvažiuoti, todėl pinigus perduodavo per ją. Ji dirbo parduotuvėje Antakalnyje, jis užveždavo jai pinigus. Vaikas P. yra jos krikšto sūnus, ji su juo bendraudavo. Jis nesigirdavo, kad tėtis perką kažką, tik džiaugdavosi, kad tėtis atvažiuodavo. Mama vaiką išlaikydavo. Paaiškino žinanti, kad kelis kartus sūnus lankėsi pas senelius (kaltinamojo tėvus), tačiau nepamena, kada. Žino, kur gyvena kaltinamojo tėvai. (b. l. 241-242).

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra A. K. sesuo. Taip pat ji pažįsta P. M., jis yra buvęs jos sesers A. K. vyras. Sesuo A. K. jai pasakojo, kad ji išsiskyrė su P. M. ir, kad teismas jam priteisė alimentus jų sūnaus išlaikymui. Kažkur prieš du metus, tiksliai laiko neatsimena, P. M. porą kartų buvo atvykęs pas ją į darbą, t.y. parduotuvę „Maxima“, Šilo – Grybo gatvių sankryžoje, Vilniuje, ir jai perdavė pinigus sakydamas, kad ji juos perduotų seseriai ir, kad pinigai vaikui. Pirmą kartą jis perdavė 200 Lt vienoje kupiūroje, antrą kartą, kažkur po mėnesio, atnešė 200 Lt, iš kurių paprašė jam duoti grąžos, t.y. vaikui jis perdavė 130 Lt. Tada jis pasakė, kad daugiau šiuo metu duoti negali. Kažkur prieš porą metų P. M. dar lankydavo sūnų, atvažiuodavo jį pasiimdavo su savimi. Sūnų P. M. nustojo lankyti po to, kai susikūrė naują šeimą. Ji pati asmeniškai jo prašė, kad jis atvažiuotų pas sūnų, tačiau jis pareiškė, kad kol nesibaigs teismai dėl alimentų, jis su vaiku nebendraus. Ji yra mačiusi, kad po to kai sesuo A. K. išsiskyrė su P. M., pastarasis buvo nupirkęs sūnui žaislą - mašiną, batus. Taip pat sesers sūnus P. P. K. yra jai pasakojęs, kad tuo metu, kai jis susitikdavo su tėvu, tėvas buvo kelis kartus davęs jam pinigų, t. y. 5-7 Lt. Taip pat P. P. K. jai pasakojo, kad tėvas jam buvo atvežęs lauktuvių iš Turkijos, tėvas jam pasakojo, kad buvo Turkijoje. Ji nėra mačiusi, kad P. M. būtų davęs pinigų sūnaus išlaikymui seseriai A. K. Tada, kai P. M. buvo atnešęs jai pinigus tikslu perduoti juos seseriai, ji siūlė P. M. pinigus sūnaus išlaikymui, t.y. alimentus pervedinėti paštu, tai P. M. nepaneigė, t.y., kad jis nuo pat pradžių žinojo, kad jam yra priteisti alimentai. Dar nori pasakyti, kad P. M. sūnui buvo padovanojęs dviratį, kurį po to pavogė (b. l. 62-63).

Teisme apklausta liudytoja S. M. paaiškino, kad yra kaltinamojo mama ir parodė, jog po skyrybų A. su P. kažkiek laiko dar gyveno kartu, paskui jie išsibėgiojo, ir po to P. išvažiavo į Londoną. 2001 metais jie išsiskyrė, 2003 metais jis išvažiavo į Londoną. Londone jis gavo traumą, dirbti ten jau nelabai galėjo, per tą laiką anūkas paaugo, jam reikėjo eiti į mokyklą. A. pradėjo prašyti jo, kad jis leistų jai duoti sūnui kitą pavardę. Tą ji žino iš P. žodžių, šito ji asmeniškai iš A. negirdėjo, nors ji su ja bendravo. Jis jai kažkurį laiką neleido. Po to ji pasakė „aš nesikreipsiu į teismą dėl alimentų, tik leisk sūnui P. pakeisti į mano pavardę“. Tada jis jai leido. Dėl šito ji buvo labai susijaudinusi, kai jis jai tai papasakojo. Per visą tą laiką, kai jis gavo traumą, jis negalėjo ten dirbti, po to atvažiavo čia, kažkurį laiką, kiek dirbo, truputį mokėjo pinigus pats. Kai nedirbo, ji jam pati asmeniškai duodavo pinigus. Duodavo 100 litų, kai neturėdavo pinigų – 50 litų. Iš jo žodžių žinojo, kad jis moka pinigus ir kad atiduoda juos A. Anūkas pas juos dažnai būdavo, visada pas juo norėdavo, prašydavosi. P. vasarą su vaiku leisdavo daug laiko, važiuodavo į sodą, gyvendavo vos ne mėnesį. Kitais kartais A. atveždavo vaiką penktadienį, pasiimdavo sekmadienį. A. sakė, kad kai vaikas pabūna pas juos, jis nenori namo ir labai prašo pas juos. Vaikas labai norėdavo būti pas juos. Vaikui padėdavo tiek ji, tiek P. Ji kartu su P. važiuodavo pirkti vaikui daiktus, visada pirkdavo mokyklinius reikmenis. Kai jis gavo traumą, jis niekur nebegalėjo dirbti. Nuo 2008 metų paaštrėjo liga, jis gulėjo ligoninėje, ilgai gydėsi, gavo invalidumo grupę. Jis yra labai labai ligotas žmogus. P. pastoviai su vaiku būdavo, važinėjo kartu. 2003 metais Anglijoje jis nukrito ir gavo traumą. Nepamena, kada jis grįžo į Lietuvą. Ligoninėje jis gydėsi gal mėnesį, paskui dar ilgai vaikščiojo, gydėsi. Papildomai liudytoja S. M. teisme paaiškino, jog iš tikrųjų pirmą kartą trauma buvo 2003 metais, nors epikrizėje ir nurodyta, kad 2008 metais. Neužfiksuota niekur, nes jis nesikreipė. Jis truputį dirbo. Jai yra žinoma, kad teismo sprendimu iš kaltinamojo buvo priteistas išlaikymas. Tą ji sužinojo, kai P. buvo ieškomas, kai jis jau gyveno su antra žmona, gal po to ji sužinojo, kad yra užvesta byla. Buvo paskelbta jo paieška, nes jis persikraustė gyventi pas žmoną (b. l. 241-247).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. K. parodė, kad jis dirba antstolio M. D. kontoroje, inspektoriumi. 2008-02-15 A. K. pateikė vykdymui vykdomąjį raštą bei nurodė, kad skolininkas P. M. iki 2008-02-15 yra išmokėjęs 2000 Lt vaiko išlaikymui. Buvo atliekama turto paieška, į kurį galima teikti išieškojimą ir buvo nustatyta, kad P. M. dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą. Į antstolio M. D. depozitinę sąskaitą 2008-06-05 pervesta 89 Lt vykdymo išlaidų. Minėti pinigai yra išlaidoms ir A. K. iš jų pinigų pervesta nebuvo. 2008-08-04 buvo gautas pranešimas, kad P. M. atleistas. Ieškovė A. K. raštiškai, pateikus išrašą nurodė, kad iš minėtos P. M. darbovietės jai buvo pervesta: 2008-06-05 – 50.70 Lt ir 2008-07-03 – 69.25 Lt. 2009-09-29 skolininkas P. M. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 200 Lt, iš kurių 3 Lt buvo banko mokestis, o 197 Lt pervesti į ieškovės A. K. nurodytą sąskaitą. Analogiškai 2010-01-28 buvo pervesta 50 Lt, iš kurių A. K. – 47 Lt. 2010 m. sausio 20 d. ieškovė A. K. informavo, kad skolininkas užsiregistravo Darbo biržoje ir buvo išsiųstas užklausimas. 2010-01-29 buvo gautas atsakymas iš Darbo biržos su nurodymu, kad paskirta išmoka. Patvarkymas 2010-02-01 buvo išsiųstas į Darbo biržą. Vėliau ieškovė pateikė išrašą iš banko, kur nurodyta, kad iš Darbo biržos jai pervesta: 2010-02-22 – 126.62 Lt; 2010-03-19 – 175.72 Lt; 2010-04-15 – 220.72 Lt. Kadangi šiai dienai vykdomasis dokumentas yra išsiųstas vykdyti išskaičiavimus iš skolininko gaunamos pašalpos, todėl vykdomoji byla skaitoma įvykdyta ir priverstinio vykdymo veiksmai nėra galimi. Vykdomoji byla yra jo žinioje (b. l. 59-60).

Iš 2010-04-23 antstolio M. D. pažymos matyti, kad 2008-02-15 pateikdama vykdymui vykdomąjį dokumentą ieškovė nurodė, kad skolininkas yra sumokėjęs 2000 Lt išlaikymui. Vykdymo metu nustačius, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), į skolininko darbovietę 2008-04-03 d. išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2008-06-05 iš skolininko darbovietės pervesta 89 Lt vykdymo išlaidų į antstolio M. D. depozitinę sąskaitą. 2008-08-04 iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kad P. M. 2008-07-08 d. atleistas iš darbo. Pagal ieškovės pateiktą tarpbankinį išrašą matoma, kad ieškovė iš skolininko darbovietės 2008-06-05 d. gavo 50.70 Lt ir 2008-07-03 d. gavo 69.25 Lt. 2009-09-29 d. iš skolininko išieškota 200 Lt. Atlikus piniginių lėšų paskirstymą buvo paskirstyta: 197 Lt skolos padengimui ir 3 Lt vykdymo išlaidų padengimui. 2010-01-28 d. išieškota 50 Lt. Atlikus piniginių lėšų paskirstymą buvo paskirstyta: 47 Lt skolos padengimui ir 3 Lt vykdymo išlaidų padengimui. 2010-01-28 d. gautas pranešimas iš darbo biržos, kad skolininkas gauna bedarbio pašalpą. 2010-02-01 d. į Vilniaus darbo biržą buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentų. Pagal nurodytą patvarkymą skolininko įsiskolinimas vaiko išlaikymui 2010-02-01 d. buvo 11361 Lt. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą yra matoma, kad ieškovei iš Vilniaus darbo biržos 2010-02-22 d. pervesta 126.62 Lt, 2010-03-19 d. pervesta 175.72 Lt, 2010-04-15 d. pervesta 220.72 Lt. Koks yra išlaikymo įsiskolinimas šiai dienai nėra žinoma, kadangi nėra gauta iš Vilniaus darbo biržos pažyma apie gaunamas skolininko pajamas.

2010-05-14 antstolio M. D. pažymoje nurodyta, kad skolininko P. M. išlaikymo įsiskolinimas 2009-09-28 d. buvo 10879,34 Lt (b. l. 58).

2010-11-29 antstolio M. D. pažymoje nurodyta, kad skolininko P. M. išlaikymo įsiskolinimas 2010-10-01 d. buvo 16123,66 Lt (b. l. 223).

Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimo matyti, jog ieškovės A. M. naudai iš kaltinamojo P. M. priteisti alimentai sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip vienas minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį, pradedant nuo 2001-04-03 iki sūnaus P. P. pilnametystės (b. l. 43).

Iš 2009-09-28 Vilniaus darbo biržos pažymos matyti, kad P. M. nuo 2009-09-28 įregistruotas darbo biržoje (b. l. 126).

Iš darbingumo lygio pažymos Nr. 0584489, matyti, kad P. M. nuo 2010-04-07 iki 2011-04-06 nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b.l. 147).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 str. kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bei ir kai ji vykdoma iš dalies. Atsakomybėn pagal BK 164 str. asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad P. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-04-18 sprendimu A. M. naudai iš kaltinamojo P. M. priteisti alimentai sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip vienas minimalus gyvenimo lygis kas mėnesį, pradedant nuo 2001-04-03 iki sūnaus P. P. pilnametystės. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad šio teismo nustatyto įpareigojimo P. M. nevykdė ir pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. M. apie 2011-04-03 teismo sprendimą žinojo, sprendimas apskųstas nebuvo. Tačiau priteistų išlaikymui pinigų nemokėjo. Kaltinamojo teiginys, jog apie teismo sprendimą priteisti iš jo išlaikymą vaikui jam nebuvo žinoma, vertintinas kritiškai, kadangi pats kaltinamasis paaiškino, jog jis dalyvavo teismo posėdyje, sprendimą dėl santuokos nutraukimo jis gavo iš karto (b. l. 93-94). Nors kaltinamasis parodė, jog apie tai, kad jam teismo sprendimu, kuriuo juos išskyrė, buvo nustatyti alimentai sūnaus išlaikymui, jis sužinojo daug vėliau, kada antstolis atsiuntė raštą, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog P. M. buvo žinoma apie 2001-04-18 teismo sprendimą dėl alimentų išieškojimo (b. l. 231).

Kaltinamasis P. M. pripažino, kad vaikui išlaikymą teikė nepastoviai – kas antrą ar trečią mėnesį. Nors kaltinamasis teigė, jog nuo 2006 metų mokėdavo pastoviai po 200 litų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

Nagrinėjant vengimo išlaikyti sūnų priežastis nustatyta, kad P. M. laikotarpiu nuo 2001 metų balandžio mėn. 3 d. iki 2007 metų sausio mėn. bei laikotarpiu nuo 2008 metų vasario mėn. iki 2009 metų rugsėjo mėn. 28 d., būdamas darbingas ir galėdamas pareigą išlaikyti vaiką vykdyti, sąmoningai be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti savo vaiką P. P. K. Bylos duomenys leidžia teigti, kad P. M. buvo dirbantis asmuo, tačiau dažniausiai dirbo taip, kad jo pajamų negalėtų niekas kontroliuoti, t. y. savo darbinės veiklos jis nebuvo įteisinęs. Kaltinamasis nurodė, kad jis registruotas darbo biržoje, tačiau ši registracija buvo tik pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaiką. Tai dar viena aplinkybė, leidžianti teigti, jog jis dirbo ir nebuvo suinteresuotas tai daryti oficialiai. Toks jo elgesys negali būti pripažintinas objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi. Kaltinamasis nurodė, kad jis 2010 metais tapo nedarbingas, tačiau šis faktas nepašalina atsakomybės už vengimą išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2001 metų balandžio mėn. 3 d. iki 2007 metų sausio mėn. bei laikotarpiu nuo 2008 metų vasario mėn. iki 2009 metų rugsėjo mėn. 28 d. Kaltinamasis parodė, jog 2003 metais dirbdamas Anglijoje gavo stuburo traumą, tačiau jokių tai patvirtinančių medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo nedarbingumo trukmę, nepateikė, todėl tai nepripažintina objektyvia pareigos nevykdymo priežastimi.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali pakeisti išlaikymo teikimo formos. Kaltinamojo pateikiami argumentai apie vaiko išlaikymą mokant už baseiną, duodant kišenpinigius, perkant batus, žaislus, pavedant vaiku rūpintis tėvams ir pan., nepaneigia išvados, jog teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2005).

P. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 1 d., kadangi jis, būdamas darbingas ir galėdamas vykdyti įsigaliojusį teismo sprendimą, žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti vaiką.

Teismas laiko, jog kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę P. M., teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytos žalos dydį, į tai, jog žalos neatlygino, į jo asmenybę, jis praeityje neteistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 164 str. numatytą laisvės apribojimo bausmę ir jos dydis artimesnis sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Taip pat, sutinkamai su BK 48 str. 4, 5, 6 d., paskirti kaltinamajam įpareigojimus, kurie turėtų paskatinti kaltinamąjį vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 950 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 10). Teisminio nagrinėjimo metu A. K. nurodė, jog civilinio ieškinio nepateikė, tai yra klaida (b. l. 243). Teismas laiko, jog ieškovė atsisako ieškinio.

Nukentėjusiosios atstovė 8prašo priteisti 200 Lt atstovavimo išlaidų. Prašymas tenkintinas, kadangi byloje yra pinigų priėmimo kvitas Nr. 352109, patvirtinantis, jog nukentėjusioji A. K. sumokėjo 200 litų advokatės Z. Vizbarienės atstovavimo išlaidų (b. l. 236).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. str., 301 str. 1 d., ir 302-305 str. str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4-6 d., įpareigoti P. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.

Išaiškinti P. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Priteisti iš P. M. nukentėjusiosios A. K. naudai 200 (du šimtus) Lt advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Priimti nukentėjusiosios A. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas IvanauskasNuorašas tikras