Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos įgaliotai atstovei E. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z., atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį, 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. 2016-07-21, 01.25 val., kelyje Liepojos g. 26, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė būti patikrintas dėl neblaivumo ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. nepripažino padaręs pažeidimus ir nurodė, kad 2016-08-27 turėjo tuoktis, tačiau sužadėtinę paguldė į ligoninę ir jie nusprendė vestuves atidėti. Grįžęs iš ligoninės automobilį pastatė netoli mamos namų, esančių Liepojos g. Prieš sustodamas jis nematė važiuojančių policijos pareigūnų. Buvo kritinė situacija, serga depresija, į atidėtas vestuves reagavo impulsyviai. Automobilyje, turėjo butelį „Bobelinės“, gurkštelėjo porą gurkšnių ir tuomet prisistatė policijos pareigūnai, kurie liepė iš karto alkotesteriu tikrintis blaivumą. Alkoholį su savimi turi, jei staiga pasidarytų bloga, nes dažnai nukrenta kraujo spaudimas, o vaistai nevisada padeda. Kuomet atėjo policijos pareigūnai automobilio variklis buvo išjungtas, jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Jis automobilio išgėręs nevairavo, nežino, kaip policijos pareigūnai jį pastebėjo. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes suprato, kad būtų „įpūtęs“, prašė, kad nuvežtų patikrinti kraują. Į ligoninę pats tikrintintis kraujo nevažiavo, nes buvo šoke ir nežinojo, kad galima pačiam tai padaryti. Su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo policijos pareigūnams nepateikė, dėl to, kad jis nevairavo automobilį išgėręs. Policijos pareigūnai iškvietė du taksi automobilius ir du policijos ekipažus. Patikrinimas truko apie valandą ar pusantros valandos laiko. Jo automobilį taksi vairuotojas perstatė už 20 metrų ir jam atidavė automobilio raktelius. Vienas iš taksi automobilių jį parvežė į namus. Taksi vairuotojų jis nepažįsta.

R. Z. atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, kad pagrindinis dokumentas administracinio teisės pažeidimo bylose yra protokolas, jis turi atitikti visus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normų reikalavimus. Manau, kad protokolas neatitinka keliamų reikalavimų, nes neatitinka padarytos pažeidimo esmės ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, protokole nurodoma, kad R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 17 punkto reikalavimus. Kitas esminis dalykas – asmuo vairavo ar nevairavo. Jei būtų vairavęs, tai veika būtų kvalifikuojama pagal kitą straipsnį, t. y. 160 straipsnį. Tačiau šioje byloje yra fiksuojamas vengimas pasitikrinti girtumą vairuojant transporto priemonę, nors vairavimo faktas nėra užfiksuotas. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas turi nustatyti vengimo faktą – išreikštą asmens valią atsisakyti tikrintis blaivumą, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-271-557/2011. Šiuo atveju nėra užfiksuotas atsisakymas pasitikrinti girtumą, ypač perklausius garso įrašą. R. Z. sutiko būti vežamas į komisariatą. R. Z. išvažiuodamas iš ligoninės psichologiškai buvo palūžęs, todėl prašo į šią aplinkybę atsižvelgti. Taipogi prašo administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai iš naujo surašyti protokolą. Jei teismas šio prašymo netenkintų, prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant 126 straipsnyje 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Jei teismas įvertintų, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad R. Z. padarė 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, prašo R. Z. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, kadangi sankcijoje numatyta nuobauda yra labai griežta, R. Z. dirba vadovaujamą darbą, turi didelių sveikatos problemų, moka išlaikymą, sunki materialinė padėtis.

Liudytoja V. T. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 15) nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrule. Nakties metu, patruliavo kartu su kolega A. Ž. ir staiga pastebėjo automobilį, kuris nuo jų automobilio važiavo apie 100 ar 200 metrų atstumu, ir juos pamatęs sustojo šalia pagrindinės gatvės, t. y. šalutinėje gatvėje prie namų, bei išjungė automobilio žibintus. Tuomet, praėjus apie vienai minutei, jie iš priekio privažiavo prie minėto automobilio ir priėjo prie vairuotojo, kuris sėdėjo automobilyje. Vairuotojas teigė, kad niekur nevažiavo. Jie palietė automobilio kapotą, jis buvo karštas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas yra išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Vairuotojas laiko sustoti ir išgerti iki jų privažiavimo prie automobilio, neturėjo. Vairuotojui buvo išaiškinta pareiga pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, bei paaiškinta, kad atsisakymas tirtis alkotesteriu prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. Iki pat protokolo surašymo, daug kartų jie vairuotojui siūlė tikrintis blaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Vairuotojas taipogi atsisakė pateikti dokumentus, pasakojo įvairias istorijas. Jie įspėjo vairuotoją, kad turės jį pristatyti į policijos komisariatą tam, kad nustatyti jo asmenybę. Vairuotojas sėdėjo automobilyje ir sakė, kad niekur neis. Dokumentų nepateikė apie 30 min. Juos pateikė tik atvažiavus kitam ekipažui, kai ketino jį vežtis į policijos komisariatą. Patikrinimo procedūra užtruko valandą laiko. Vairuotojas nuo vairavimo buvo nušalintas. Liudytoja paaiškino, kad tarnybiniame automobilyje turi alkotesterį, alkotesterio žurnalą, spausdintuvą, kompiuterį. Kai asmuo atsisako tikrintis girtumą jie žurnalo nepildo, žurnalas pildomas kai yra patikrinamas girtumas, net jei asmuo yra blaivas. Kai asmenys yra tikrinami reido metu ir jie yra blaivūs, tik tada apie tai neįrašo į žurnalą. Kadangi šiuo atveju asmuo atsisakė tikrintis blaivumą, todėl žurnalo nepildė. Prierašas administracinio teisės pažeidimo protokole, kad asmuo astisakė tikrintis blaivumą, padarytas jo ranka.

Liudytojas A. Ž. nurodė, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje. Įvykio dieną, patruliuojant kartu su kolege V. T. ir važiuojant Liepojos g., link posūkio, t. y. Panevėžio ir Kretingos gatvės, priešais, t. y. Liepojos gatve, papildoma gatvele, kurioje yra gyvenami namai, atvažiavo automobilis, kuris juos pamatęs sustojo ir išjungė žibintus. Šis automobilis jiems sukėlė įtarimą, todėl jie prie jo privažiavo ir jis nuėjo prie minėto automobilio. Pametę iš akiračio automobilio nebuvo. Minėto automobilio vairuotojas atidaręs langą prašė susitarti, bet jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės, vairuotojas pasakė, kad automobilio nevairavo, tik jame miegojo. Bendraujant su vairuotoju nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo vandeningos. Jis pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad automobilio nevairavo, tik jame miegojo. Jis vairuotojo daug kartų prašė tikrintis blaivumą, buvo išaiškinta atsakomybė dėl atsisakymo tikrintis blaivumą. Pokalbis su vairuotoju yra užfiksuotas diktofone. Automobilio vairuotojas neprašė vežti į ligoninę tikrintis girtumo. Pastarasis taipogi nenorėjo lipti iš savo automobilio ir nepateikė dokumentų. Jis apie 15-20 min. įkalbinėjo vairuotoją pateikti automobilio dokumentus, buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, tam kad surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taipogi buvo iškviestas ir antras policijos ekipažas tam, kad asmuo būtų pristatytas į policijos komisariatą. Tačiau vėliau vairuotojas pateikė asmens tapatybės kortelę ir automobilio techninį pasą, bei nurodė, kad neturi pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo. Patikrinimo procedūra užtruko apie pusantros valandos. Kadangi automobilio vairuotojas neturėjo kam perduoti vairuoti automobilį ir tam, kad automobilio nereikėtų vežti į automobilių saugomą aikštelę, jis pasiūlė vairuotojui iškviesti taksi. Atvažiavus taksi, automobilio vairuotojas prašė taksi vairuotojo jį nuvežti į naktinę parduotuvę, o po to, į namus.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos įgaliota atstovė E. K. nurodė, jog policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. Z. vairuodamas automobilį ir pamatęs policijos pareigūnus sustojo ir išjungė automobilio žibintus. Policijos pareigūnas A. Ž. patvirtino ir tai, kad jis prašė R. Z. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, o R. Z. suprato ir aiškiai išreiškė savo valią blaivumo nesitikrinti. Iš garso įrašo girdėti, kaip A. Ž. du kartus prašė R. Z. pasitikrinti blaivumą, pirmąjį kartą kuomet prašė - R. Z. pasakė, kad tik gulėjo automobilyje, o kai buvo prašyta antrą kartą – pastarasis pasakė, kad automobilio nevairavo. Prašo R. Z. skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Liudytoja L. K. nurodė, jog ji yra buvusi R. Z. sužadėtinė, įvykio dienos vakarą su R. Z. turėjo rimtą pokalbį dėl vestuvių, kurios turėjo įvykti 2016-08-27, tačiau jas atšaukė dėl jos ligos. Ji tuo metu gulėjo Jūrininkų ligoninėje. R. Z. į ligoninę atvažiavo apie 19.00 val., o išvažiavo apie 22.00-23.00 val. Jis buvo blaivus ir atvažiuodamas, ir išvažiuodamas. Vėliau jai paskambino R. Z. ir informavo, kad automobilyje buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairavo būdamas girtas, nors teigė, kad išgėręs nevairavo, jis tik automobilyje gėrė, nes neatlaikė įtampos ir tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Nurodė ir tai, jog R. Z. turi problemų su sveikata, sega širdies ligomis, deprecija, vartoja antidepresantus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės V. T. 2016-07-21 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad dirbant kartu su specialistu A. Ž., patruliuojant nustatytu maršrutu Liepojos g., apie 01.25 val., pastebėjo automobilį Toyota, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kuris juos pastebėjęs staiga sustojo prie Liepojos g. 26 ir išjungė automobilio žibintus. Jiems privažiavus prie minėto automobilio, specialistui A. Ž. nuėjus prie vairuotojo ir paprašius pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas kategoriškai atsisakė, teigdamas, kad automobilio nevairavo, o jame miegojo apie valandą. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo vandeningos, dėl šių priežasčių vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet vairuotojas kategoriškai atsisakė tikrintis, teigdamas, jog automobilio nevairavo. Dar kartą paprašius pateikti automobilio registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą, vyriškis pateikė automobilio registracijos liudijimą ir asmens tapatybės kortelę, pagal kurią nustatyta, kad automobilį vairavo R. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo nustatyta, jog 2016-07-21, 01.25 val., R. Z. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo iki išblaivės. Surašant pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, R. Z. pasirašyti atsisakė, atsisakymą pasirašyti nurodė pareigūnė V. T. (b. l. 16).

Sutikimu leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui nustatyta, jog automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas vairuoti V. A.. Surašant sutikimą leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui, R. Z. pasirašyti taipogi atsisakė (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-14 nutartis Nr. 2AT-35-648/2015). Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pvz., kad jis yra blaivus ir kt.), reikšmės neturi. Analizuojamu atveju administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Teismo posėdžio metu R. Z. nepripažino padaręs pažeidimus ir nurodė, jog automobilio būdamas neblaivus nevairavo, tik pastatęs automobilį netoli mamos namų jame gurkštelėjo porą gurkšnių „Bobelinės“ ir tuomet prisistatė policijos pareigūnai, tačiau tokie jo argumentai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai V. T. ir A. Ž., patvirtino, kad betarpiškai pastebėjo ir stebėjo, kaip automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo ir automobilio vairuotojas pastebėjęs juos, t. y. policijos pareigūnus, staiga sustojo prie Liepojos g. 26, ir išjungė automobilio žibintus. Tokie automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veiksmai policijos pareigūnams sukėlė įtarimus. Liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino ir tai, kad jam priėjus prie automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su šio automobilio vairuotoju, t. y. R. Z., nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo vandeningos, todėl jis pasiūlė R. Z. pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio nustatymo prietaisu (alkotesteriu), tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti, teigdamas, kad automobilio nevairavo, tik jame miegojo. Liudytoja policijos pareigūnė V. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad R. Z. buvo išaiškinta pareiga pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, bei paaiškinta, kad atsisakymas tirtis alkotesteriu prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, ir iki pat protokolo surašymo, daug kartų jvairuotojui siūlė tikrintis blaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė. Byloje esančiame garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 77) užfiksuota, jog policijos pareigūnas A. Ž. du kartus R. Z. klausia ar asmuo atsisako tikrintis blaivumą, t. y. pirmąjį kartą klausia „ar atsisakote tikrintis alkotesteriu“ (garso įrašo keturiolikta sekundė), tuo tarpu R. Z. atsako „aš gulėjau, aš viskas“, antrąjį kartą policijos pareigūnas vėlgi klausia „ar atsisakote pūsti“ (garso įrašo viena minutė penkiolikta sekundė), o R. Z. atsako „dėl ko aš turiu pūsti“. Toks R. Z. elgesys – nevienkartinis atsisakymas policijos pareigūnui pareikalavus leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, – rodo, kad atlikdamas tokius veiksmus R. Z. suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Be to, atkreiptina, jog teismo posėdžio metu ir pats R. Z. patvirtino, jog jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes suprato, kad būtų „įpūtęs“. Kadangi R. Z. vengė tikrintis neblaivumą, jam buvo surašytas protokolas dėl vengimo tikrintis neblaivumą.

R. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. patvirtino, kad R. Z. patikrinimo metu atsisakė pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, nors ne kartą buvo jo prašyta tai padaryti, tačiau atvykus kitam policijos ekipažui, R. Z. pateikė asmens tapatybės kortelę ir automobilio techninį pasą, bei nurodė, kad neturi pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo. Be to, pats R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo policijos pareigūnams nepateikė.

Teismas pažymi, kad liudytojų policijos pareigūnų V. T. ir A. Ž. parodymai teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ne tik sutampa tarpusavyje, bet ir identiškai atitinka įvykio aplinkybes, užfiksuotas pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime (b. l. 15)), atkreiptina, pateiktame nedelsiant po įvykio, tą pačią dieną. Esant šių aplinkybių visumai, nesiremti minėtų liudytojų parodymais, nėra pagrindo. Aplinkybių, bylojančių esant liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, byloje nenustatyta. Vien aplinkybė, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, jų parodymų kaip įrodymų, jų patikimumo, savaime neeliminuoja. Kreiptinas dėmesys, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytojai V. T. ir A. Ž. apklausti būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokiu būdu, nesiremti policijos pareigūnų parodymais, jais abejoti, ar vertinti kaip netinkamus įrodymus, teismas jokio pagrindo neturi. Kreiptinas dėmesys, jog pažeidėjas pareigos sakyti tiesą nėra saistomas.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. Z. 2016-07-21, 01.25 val., kelyje Liepojos g. 26, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė būti patikrintas dėl neblaivumo ir nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtys. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Teisminio nagrinėjimo metu R. Z. atstovas advokatas Rimvydas Kairys nurodė, jog R. Z. dirba vadovaujamą darbą, turi didelių sveikatos problemų, moka išlaikymą, sunki materialinė padėtis, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes prašo R. Z. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. R. Z. padarė du tyčinius administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje. Anksčiau jis buvo baustas administracine tvarka. R. Z. dirba (duomenys neskelbtini), turi invalidumą (b. l. 32), gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b. l.30-31), moka išlaikymą vaikui (b. l. 34-45). R. Z. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad teisės pažeidimus padarė asmuo, kuriam nustatyta 40 procentų darbingumo lygis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir jam skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje. Teismas pažymi, jog teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsniu, 22 straipsniu, 30 straipsniu, 33 straipsniu, R. Z. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos minimalios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalies, 126 straipsnio 4 dalies, sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, administracinės nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 126 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. Z. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 5,00 Eur (penkių eurų) baudą.

- už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. Z. galutinę nuobaudą – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 16059803417 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.