Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities VPK apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo V. V. nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 5 d. 80 Lt bauda, subendrinus nuobaudas nubaustas galutine 100 Lt bauda, o administracinė byla pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimu V. V. pripažino kaltu padarius ATPK 123 str. 1 d. bei 123 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam galutinę subendrintą 100 Lt baudą, o administracinę bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukė. Nutraukdamas administracinę bylą pagal ATPK 126 str. 4 d. teismas padarė išvadą, jog V. V. nevengė pasitikrinti blaivumą, kadangi, atsisakęs tikrintis alkotesteriu įvykio vietoje, sutiko tikrintis blaivumą sveikatos priežiūros įstaigoje, kur jam buvo konstatuotas lengvas girtumas. Vienok teismas pripažino, kad lengvas girtumas V. V. buvo nustatytas, nesilaikant blaivumo tikrinimo tvarkos, todėl nepakanka įrodymų kvalifikuoti V. V. veiką ir pagal ATPK 126 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą patraukiant administracinėn atsakomybėn V. V. pagal ATPK 126 str. 4 d. ir paskiriant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl ATPK 123 str. 1 ir 5 d. pažeidimų, už kuriuos V. V. nubaustas apylinkės teismo nutarimu, nėra, o apeliantas nesutinka tik su ta nutarimo dalimi, kuria administracinė byla pagal ATPK 126 str. 4 d. V. V. nutraukta, todėl apygardos teismas dėl to ir pasisako.

Iš bylos duomenų (administracinio teisės pažeidimo protokolo, tarnybinių pranešimų) matyti, kad V. V. 2011-04-19 21 val. 15 min. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, tačiau sustabdymo vietoje V. V. blaivumas patikrintas nebuvo. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad V. V. pūsti į jų turėtą alkoholio matuoklį „Alcotest 6810“ atsisakė, todėl buvo pristatytas į ligoninę, ligoninėje jo dar buvo prašoma pasitikrinti girtumą alkoholiu matuokliu, tačiau V. V. atsisakė teigdamas, kad girtumą nustatys gydytojas. Tą patį pareigūnai nurodė ir apylinkės teismo posėdyje. V. V. apylinkės teisme paaiškino, kad jį sustabdžius, pareigūnai prašė eiti į automobilį nusistatyti girtumą, jis įtarė susidorojimą, su pareigūnais kalbėjo draugiškai, klausė, ką šie darytų jo situacijoje, iš kalbos išėjo, kad bus geriau važiuoti į ligoninę, jis sutiko ten vykti, ligoninėje buvo provokuojama, kad jis atsisakytų pūsti į alkotesterį, tačiau jis neatsisakė, nors gydytojai pasiūlius pūsti į alkotesterį, nepūtė, manydamas, jog tai tas pats pareigūnų alkotesteris (b. l. 56).

Teismų praktikoje jau ne kartą buvo aiškinama patikrinimo vengimo sąvoka. Konkretūs veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip girtumo patikrinimo vengimas, priklauso nuo bylos aplinkybių (ar transporto priemonės vairuotojas pagal teisės aktus privalėjo būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, ar ne), ir atitinkamų transporto priemonės vairuotojo pareigų. Pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros policijos pareigūnai privalo esant dviem sąlygoms: 1) kai objektyviai negali atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N16-1085/2007). Neblaivumo patikrinimo vengimu laikomi atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nėra galimybės patikrinti jo neblaivumą, inkriminuojant šį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N1-1040/2006). Konstatavimui, jog asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, kad asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti. Negalėjimas pasitikrinti blaivumą turi būti objektyviai sąlygotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-3334/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai A. P. ir A. R., 2011-04-19 vykdydami priemonių planą dėl transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo, akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės bei policijos pareigūnų daromų teisės pažeidimų kontrolės (administracinė byla Nr. A2.6.-543-778/2011, b. l. 24) sustabdė V. V. vairuojamą automobilį. Įtardami V. V. esant neblaivų, paprašė pasitikrinti alokoholio matuokliu, tačiau, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, V. V. neblaivumas sustabdymo vietoje nebuvo nustatytas. Apygardos teismo nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad V. V. sustabdę pareigūnai privalėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kadangi pareigūnai turėjo alkoholio matuoklį, kuriuo buvo galima nustatyti asmens blaivumą, ką patvirtino tiek patys pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose bei teisme, tiek V. V., vadinasi buvo įmanoma objektyviai nustatyti asmens neblaivumą. Be to, V. V. nebuvo įtariamas ir nusikalstamos veikos padarymu.

KET 18 p. vienareikšmiai numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi pareigūnams sustabdžius V. V. ir paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, V. V. turėjo pareigą pasitikrinti, tačiau to nepadarė. Nors V. V. teigia tikrintis neatsisakęs, o savo nesutikimą tikrintis alkoholio matuokliu įvykio vietoje teisina siekiu susidoroti, nepasitikėjimu pareigūnų alkotesteriu, tačiau subjektyviais motyvais pagrįstas asmens nepasitikėjimas pareigūnų taikomais neblaivumo nustatymo metodais nepateisina teisėto pareigūno prašymo pasitikrinti alkoholio matuokliu nevykdymo. Tokiu atveju asmeniui, nesutinkančiam su alkoholio matuoklio duomenimis, teisės aktuose (pvz. Neblaivumo nustatymo taisyklėse) yra numatyta galimybė pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo jo lėšomis. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad V. V. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties V. V. išreikštos valios nesitikrinti. Tokia V. V. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad V. V. po to, kai pareigūnai jį sustabdė ir jis nesutiko tikrintis neblaivumo, pristatė V. V. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Gydytoja J. M. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte konstatavo V. V. lengvą girtumą (administracinė byla Nr. A2.6.-791-760/2011, b. l. 7). Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima laikyti asmenį vengiančiu neblaivumo patikrinimo ir tais atvejais, jei neblaivumas vis dėlto yra nustatomas. Medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti atliekama pagal Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 (toliau Metodika). Metodikos 2 punktas nustato, kad medicininę apžiūrą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Pagal Metodikos 8 punktą tiriamosios medžiagos – tai kraujas ir/arba šlapimas. Metodikos 8.1 punktas nustato, kad atsakingas slaugytojas arba klinikos laborantas asmeniui, atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prieš gydytojo vertinimą (išskyrus šios Metodikos 16 punkte numatytus atvejus) gydytojo nurodymu paima kraujo ir / ar šlapimo. Metodikos 11 punktas nustato, kad išvada dėl asmens neblaivumo formuluojama taip: 1) gavęs atsakymą iš toksikologijos laboratorijos, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis “Tyrimo rezultatas” ir “Išvada”; 2) skiltyje “Tyrimo rezultatas” įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys; 3) skiltyje “Išvada” nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Nors teismo posėdyje apklausta gydytoja J. M. teigė, kad kraujas imamas tik esant autoįvykiams, o šiuo atveju to nebuvo, tačiau tokie teiginiai prieštarauja Metodikoje numatytoms taisyklėms. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, asmens blaivumui/neblaivumui nustatyti turi būti paimtas ir ištirtas asmens kraujas ir/arba šlapimas, o išvada dėl blaivumo/neblaivumo daroma gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos. Metodika nenumato galimybės daryti išvadą remiantis tik bendru asmens būklės vertinimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N403-245/2007).

Kaip matyti iš byloje esančio Akto, išvada dėl V. V. neblaivumo padaryta remiantis ne kraujo ir/arba šlapimo tyrimų duomenimis, o remiantis bendru asmens būklės įvertinimu, nurodyta, kad tikrintis alkotesteriu atsisako. Nors gydytoja J. M. teisme teigė, kad V. V. atsisakė duoti kraujo, tačiau Akte taip ir nepažymėta, kodėl nebuvo paimta ištirti V. V. kraujo ir/ar šlapimo. Todėl darytina išvada, kad V. V. medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti buvo atlikta ir išvada dėl jo blaivumo buvo padaryta pažeidžiant Metodikoje nustatytus reikalavimus. Taigi remtis Aktu ir jame užfiksuota išvada kaip V. V. neblaivumo faktą ir neblaivumo laipsnį neginčijamai patvirtinančiu įrodymu nėra pakankamo pagrindo. Be kita ko, apygardos teismas pastebi, kad pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, Akte užfiksuota, o teismo posėdyje apklausta gydytoja J. M. taip pat nurodė, kad net sveikatos įstaigoje V. V. atsisakė pasitikrinti alkoholio matuokliu, kas tik patvirtina, jog objektyviai nustatyti blaivumą specialiomis priemonėmis nebuvo galima dėl paties V. V. veiksmų. Tuo būdu teismas daro išvadą, jog V. V. neblaivumas įvykio metu nustatyta tvarka nebuvo patikimai nustatytas, t. y. aptariamu atveju V. V. veikoje nėra normų konkurencijos tarp administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 1 d. ir 126 str. 4 d..

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. 2011-04-19 apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 4 d., todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje keistinas, panaikinant administracinės bylos pagal ATPK 126 str. 4 d. V. V. nutraukimą bei pripažįstant jį padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Apeliaciniame skunde neformuluojamas prašymas skirti konkretų nuobaudos dydį ir apsiribojama prašymu skirti nuobaudą sankcijos ribose. Apygardos teismas, vadovaudamasis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. V. V., vengdamas neblaivumo patikrinimo, padarė pavojingą administracinį teisės pažeidimą, įstatymo leidėjo prilyginamą automobilio vairavimui neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus girtumas, praeityje administracine tvarka nebaustas, kas leidžia manyti, jog šis pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Pažymėtina, jog pagal byloje surinktus duomenis labai tikėtina, jog tuo atveju, jeigu V. V. nebūtų atsisakęs neblaivumo tikrinimo ir kliudęs nustatyta tvarka patikrinti jo neblaivumą, pažeidėjui būtų buvęs nustatytas ne didesnis kaip lengvas neblaivumo laipsnis, kuriam esant, už transporto priemonės vairavimą numatyta žymiai švelnesnė sankcija, nei tikrinimosi vengimo atveju. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus V. V. minimalią sankcijoje numatytą baudą ir atėmus teisę vairuoti minimaliam sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimą dalyje dėl administracinės bylos pagal ATPK 126 str. 4 d. nutraukimo V. V. panaikinti, ir priimti naują nutarimą:

pripažinti V. V. kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir paskirti jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šią nuobaudą subendrinti su nuobaudomis, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimu V. V. paskirtomis pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., ir V. V. nustatyti galutinę nuobaudą - 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.