Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui M. B., atsakovams I. L. ir R. J. K., atsakovės I. L. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kotrynai Steigvilaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir I. L. priešieškinį atsakovams M. B. ir R. J. K. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. M. B. (toliau – ir ieškovas) Vilniaus miesto apylinkės teisme įteiktu atsakovei I. L. ieškiniu prašė: 1) nustatyti jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis A. B. ir J. B. bendravimo tvarką; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad pasibaigus jo santykiams su atsakove, jie susitarė, kad ieškovas galės nekliudomai bendrauti su nepilnametėmis dukromis A. B., gimusia (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusia (duomenys neskelbtini) Šalių susitarimu dukros liko gyventi su atsakove. Tačiau atsakovė neleidžia jam matytis su mergaitėmis, ne tik neatsižvelgdama į jo kaip tėvo teisę matytis su vaikais, bet ir trukdo įgyvendinti šią teisę, todėl prašė nustatyti jo nurodytą bendravimo su dukromis tvarką.

3. Atsakovė I. L. pateiktu atsiliepimu į ieškinį (DOK-191687) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nėra jokio pagrindo, kadangi ieškovas nėra mergaičių biologinis tėvas. Bendravimo tvarkos nustatymas neabejotinai prieštarautų prioritetiniam vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Pažymėjo, jog dukros bendrauti su ieškovu nenori ir dėl jo elgesio būdamos su ieškovu jaučiasi nesaugiai. Ieškovui trūksta socialinių įgūdžių auginti bei auklėti dukras. Atkreipė dėmesį į tai, jog mergaitės yra išreiškusios nenorą bendrauti su ieškovu, nes jos puikiai žino, kas yra jų biologinis tėvas (R. K.), kurį jos vadina tėčiu, noriai su juo bendrauja ir susitikinėja kas savaitę, palaiko itin šiltus jausmus, nes jis jomis rūpinasi ir prižiūri. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai jau buvo pasibaigę 2010 metais, dar iki dukrų gimimo. Atsakovei išsiskyrus su ieškovu, ji palaikė artimus santykius su R. K., nuo kurio pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą A. Atsakovės nėštumo metu, 2011 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesį, jos gyvenime vėl pasirodė ieškovas, pasiūlė susitaikyti bei suteikti vaikui savo pavardę, tačiau mainais paprašė nupirkti jam ,,iPad“, ką atsakovė ir padarė, tikėdamasi su ieškovu sukurti šeimą. Su R. K. šeimos sukurti nesitikėjo, nes jis turėjo kitą šeimą, o su atsakove palaikė tik trumpalaikius šiltus santykius. Gimus dukrai, ieškovo ir atsakovės santykiai netrukus pasibaigė dėl ieškovo elgesio. Po kurio laiko atsakovė atnaujino šiltus santykius su R. K., nuo kurio pastojo antrą kartą ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros J. Laukiantis antros dukros ieškovas nusprendė grįžti pas atsakovę ir suteikti atsakovės ir R. K. dukrai J. savo pavardę. Tačiau ieškovui toliau smurtaujant atsakovės atžvilgiu ji nusprendė galutinai nutraukti bet kokius santykius su juo ir 2013 m. pabaigoje pareikalavo atsisakyti tėvystės teisių, nes jis su vaikais jokio ryšio nesukūrė ir mergaites vadino tikrojo tėvo pavarde. Atsiliepime pažymėjo, jog nepilnamečių mergaičių biologinis tėvas yra R. K. ir nuo pat jų gimimo su dukromis bendravo, matėsi bei rūpinosi, kiekvieną mėnesį prisidėjo prie vaikų išlaikymo, ką daro ir šiuo metu. Nurodė, jog tikrasis vaikų tėvas pageidauja pripažinti savo tėvystę.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį (DOK-25200) M. B. ir R. J. K., kuriuo prašė: 1) atnaujinti vienerių metų ieškinio senaties terminą A. B. ir J. B. tėvystei nuginčyti ir nuginčyti vaikų tėvo įrašyto M. B. tėvystę; 2) pripažinti, kad M. B. nėra A. B. ir J. B. tėvas, panaikinant gimimo įrašuose apie A. B. ir J. B. įrašą tėvą M. B.; 3) pripažinti, kad R. J. K. yra A. B. ir J. B. tėvas; 4) nustačius vaikų tėvystę, vaikams nustatyti motinos pavardę ,,L.“; 5) R. J. K. nesutikus pripažinti tėvystės, skirti DNR ekspertizę; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas M. B. nėra biologinis A. B. ir J. B. tėvas. Nurodydama faktinį priešieškinio pagrindą atsakovė iš esmės pakartojo aplinkybes, nurodytas 2022 m. lapkričio 24 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį (sprendimo 3 punktas). Papildomai priešieškinyje nurodė, kad su dukromis visada artimą ryšį palaikė ir R. J. K. motina I. K., kurią vaikai vadina močiute. Tuo tarpu ieškovo noras bendrauti su nepilnamečiais vaikais visą laiką sąlygotas buvo tik noro kontroliuoti atsakovės gyvenimą, kadangi bendraujant su nepilnamečiais vaikais, ieškovas visada klausinėdavo tik apie atsakovę, tuo tarpu nepilnamečiais vaikais visiškai nesidomėjo, t.y. nei jų pomėgiais, nei jų poreikiais, ar dienotvarke, bei niekada net nėra praleidęs su atsakovės nepilnamečiais vaikais ilgiau kaip keletą valandų, ir niekada jų net nebuvo pasiėmęs pas save į namus. Ieškovui niekada nerūpėjo vaikų sveikata ir kiti poreikiai. Taip pat nurodė, kad atsakovė siekdama išvengti konfliktų bei atsižvelgdama į aplinkybę, jog dukros turėjo ieškovo pavardę kelis kartus teikė bendravimo su vaikais tvarkos projektus, tačiau ieškovas net šalims ir suderinus jo bendravimo su vaikais laiką, tvarkos iš esmės nesilaikė, palikdavo dukras vienas arba iš viso jos nesilaikydavo. Savo duotų pažadų vaikams niekada nesilaikydavo. Toks ieškovo elgesys sukėlė vaikų neigiamas nuostatas ir lėmė nenorą bendrauti su ieškovu.

6. Pažymėjo, jog ieškovo ir nepilnamečių vaikų nesieja jokie tarpusavio ryšiai, nei biologiniai, nei emociniai ar socialiniai. Tarp ieškovo ir nepilnamečių vaikų egzistuoja tik teisinis santykis, t. y. juos su ieškovu kaip tėvu įrašytu asmeniu, nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose, saisto išimtinai tik civilinės būklės akto įrašas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas nevyksta ir šiuo metu, netgi teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje 2022 m. lapkričio 22 d. priimta nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, kas akivaizdžiai patvirtina ir įrodo, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu nėra suinteresuotas nei ieškovas, nei tuo labiau nepilnamečiai vaikai. Todėl vien gimimo įrašas, kuriame ieškovas įrašytas nepilnamečių vaikų tėvu negali paneigti prioritetinio vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principo ir teisės žinoti savo kilmę ir galimybės ją teisiškai pripažinti, ypatingai, esant duomenims, kad ieškovas nėra biologinis nepilnamečių vaikų tėvas, bei esant duomenims, kad nepilnamečiai vaikai bendrauja ir susitinka su savo biologiniu tėvu.

7. Taip pat nurodė, kad nepilnamečiai vaikai – 10 metų A. B., ir 9 metų J. B. – aiškiai yra pareiškę, kad nenori bendrauti ir matytis su ieškovu, jie jo nevadina tėvu, o vadina tiesiog vardu, nes jie puikiai žino, kas jų yra biologinis tėvas, su juo noriai susitinka ir bendrauja, t.y. nepilnamečiai vaikai, ieškovo, kaip tėvo, neidentifikuoja, nes savo tėvu, identifikuoja atsakovą R. J. K., kuris ir yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Pažymėjo, kad J. B. akių spalva yra ruda, tuo tarpu ieškovo žalia, o atsakovės mėlyna. Todėl anot atsakovės, daugiau negu akivaizdu, kad genetiškai nėra galimybės tėvams, kurių akių spalva mėlyna ir žalia, susilaukti vaiko, kurio akys būtų rudos. Be to, nurodė, kad J. B. vizualiai yra panaši į savo biologinį tėvą R. J. K..

8. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad byloje esant duomenims apie nepilnamečių vaikų biologinį tėvą atsakovą R. J. K., kuris nuo pat pirmos nepilnamečių vaikų gimimo dienos, su jais bendrauja, matosi bei rūpinasi ir vaikų yra identifikuojamas, kaip jų biologinis tėvas, tai sudaro visas sąlygas ir pagrįstą pagrindą atsakovei, prašyti teismo nuginčyti vaikų tėvu įrašyto ieškovo tėvystę ir pripažinti R. J. K. vaikų tėvu. Be kita ko, atsakovė nurodė, jog R. J. K. nesutikus pripažinti savo tėvystės, prašė skirti DNR ekspertizę.

9. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, tačiau prašo šį terminą atnaujinti, kadangi egzistuoja svarbios priežastys, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą tėvystei dėl nepilnamečių vaikų A. B. bei J. B. nuginčyti. Pažymėjo, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas ir R. J. K., visą laiką, t. y. nuo pat nepilnamečių vaikų gimimo, žinojo apie tikrąją nepilnamečių vaikų kilmę, kas buvo atskleista ir nepilnamečiams vaikams. Bet, iki tol, kol ieškovo ir nepilnamečių vaikų santykiai buvo palaikomi ir ieškovo elgesys nekėlė grėsmės nepilnamečių vaikų ir atsakovės saugumui, šalims poreikio tėvystei nuginčyti ir nustatyti nebuvo, nes nepilnamečiai vaikai bendravo tiek su ieškovu, tiek su R. J. K., labai gerai žinodami, kad jų biologinis tėvas yra R. J. K.. Ieškovui su nepilnamečiais vaikais jokio šilto ryšio ir santykio nesukūrus, o nuo 2021 m. birželio mėnesio nutrūkus bet kokiam ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimui, ir būtent pačių nepilnamečių vaikų sprendimu, nes jie yra pareiškę, kad nenori bendrauti ir matytis su ieškovu, dėl ieškovo elgesio ir veiksmų bendravimo metu, su juo jaučiasi nesaugūs bei ieškovui geranoriškai nepanorus atsisakyti tėvystės teisių nepilnamečių vaikų atžvilgiu, o pareiškus ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuriuo bandoma nustatyti priverstinę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atsirado akivaizdus ir pagrįstas pagrindas tėvystei nuginčyti, nes šiuo atveju tėvystės nuginčijimas labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

10. Ieškovas M. B. įteiktu atsiliepimu (DOK-35599) su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepateikė svarių argumentų bei įrodymų, leidžiančių suabejoti jo biologine tėvyste. Jis su atsakove ne tik bendravo, bet ir kartu gyveno iki dukros A. gimimo. Taip pat buvo susižadėję. Planavo pirmą vaiką ir lytiniai santykiai buvo reguliarūs bei pagal atsakovės pasakymus kada yra vaisingas laikas. Santykiams pradėjus byrėti, nusprendė skirtis ir išeiti iš namų. Tačiau tą dieną, kai susidėjo savo daiktus ir ėjo pro duris, jam buvo pranešta, kad atsakovė laukiasi, todėl liko kartu. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. (duomenys neskelbtini) gimdymo namuose, kurios gimdyme dalyvavo ir ieškovas ir pats nukirpo virkštelę.

11. Pažymėjo, jog apie atsakovės santykius su R. J. K. nežinojo, jam žinoma buvo tik kad jis yra atsakovės viršininkas ir apie artimus jų santykius jis net neįtarė. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jo pavardės mergaitėms suteikimo neatitinka tikrovės, nes vaikai yra atsakomybės prisiėmimas visam gyvenimui, todėl žinodamas tokias aplinkybes, mergaitėms savo pavardės būtų nesuteikęs. Santykiai su atsakove nebuvo idealūs, bet gimus A. namuose liko jis auginti dukros. Lytiniai santykiai buvo reti, bet jie buvo iki kol tapo žinoma, kad atsakovė laukiasi J., tik nuo tada artimi santykiai su atsakove nutrūko, todėl nebuvo abejonių, kad vaikas ne jo. Pažymėjo, jog tėvo pareigas atliko, tiek finansiškai, tiek skirdamas dėmesį vaikams. Atliko remontą vaikų kambaryje, surinko baldus. Nurodė, jog su atsakove santykius palaikė ir gyveno kartu iki 2016 metų galo. Vaikams išlaikymą visada teikė, o su vaikais bendraudavo tiek, kiek leisdavo atsakovė. Ieškovas nurodė, kad tėvystės teisių neatsisakys, nebent po DNR ekspertizės paaiškėtų, kad jis nėra biologinis vaikų tėvas. Kad ne jis vaikų tėvas atsakovė pradėjo kalbėti sužinojusi, jog su kita moterimi laukiasi vaiko. Atkreipė dėmesį į tai, jog jis su vaikais ir atsakove bendravo su visa jo šeima. Jam vaikų sveikata ir poreikiai gerai yra žinomi. Todėl atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės dėl jo bendravimo su dukromis, dalyvavimo jų gyvenime neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad mergaitės niekada nėra jo bijojusios. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo.

12. Atsakovas R. J. K. pateiktame atsiliepime į priešieškinį (DOK-36936) nurodė, kad sutinka dalyvauti procese, jeigu bus įrodyta, kad ieškovas nėra priešieškinyje minimų vaikų tėvas.

13. Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje dėl ieškinio (DOK-186463) nurodė, kad dėl ieškovo M. B. ieškinio reikalavimų galėtų pasisakyti pirmiausia nustačius tikrąją vaikų kilmę, t. y. išsprendus tėvystės klausimą.

14. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje dėl priešieškinio (DOK-35432) nurodė, jog tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Tarnybos vertinimu, priešieškinis pareikštas nepilnamečių mergaičių interesais, nes vaikai turi teisę žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, visas pareigas vaiko atžvilgiu.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

15. 2023 m. gegužės 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas, atsižvelgdamas į DNR ekspertizės išvadas, atsisakė ieškinio. Nurodė, kad dėl vaikų gerovės nebepalaiko prašymo taikyti ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo.

16. Atsakovė I. L. posėdžio metu priešieškinį prašė tenkinti visa apimtimi. Prašė iš ieškovo nepriteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad vaikai nuo pat gimimo žino, kad jų tėvas yra R. J. K., nes jis jomis visada rūpinosi. Dukros pačios pageidavo turėti motinos pavardę. Atsakovės I. L. atstovė advokatė Aušra Ručienė teismo posėdyje nurodė, jog ginčo dėl pareikšto priešieškinio nėra, niekas neprieštarauja, kad būtų atnaujintas vienerių metų senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje yra nenuginčijimas įrodymas – DNR ekspertizės išvada, kad ieškovas M. B. nėra mergaičių tėvas. Atsakovas R. J. K. pats neginčija, jog mergaitės yra jo dukros ir šias aplinkybes žinojo nuo pat vaikų gimimo, todėl jomis visada rūpinosi.

17. Atsakovas R. J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad priešieškiniui neprieštarauja.

18. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė Tarnybos į bylą pateiktą išvadą bei sutiko su priešieškinio reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Civilinė byla dalyje dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų nutrauktina, priešieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl ieškinio atsisakymo

19. Ieškovas M. B. 2023 m. gegužės 24 d. vykusiame teismo posėdyje atsisakė nuo ieškinio.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo posėdyje atsisakė ieškinio, civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ieškovui teismas išaiškino, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), paminėtina, kad esant tęstiniams šeimos santykiams pasikeitus aplinkybėms teisė kreiptis į teismą išlieka.

21. Remiantis byloje pateiktais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečių A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašuose kaip motina nurodyta atsakovė I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o kaip tėvas – ieškovas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

22. Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. ir CK 3.161 str. 2 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

23. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė pripažinta, biologinę tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Tėvystę nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis).

24. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai.

25. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau nagrinėjant bylą iš esmės šio prašymo nebepalaikė ir sutiko, kad būtų nuginčyta jo tėvystė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma teismo iniciatyva. Jeigu prašymas taikyti ieškinio senatį nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva, o išnagrinėjęs bylą negali ieškinio atmesti, vadovaudamasis ieškinio senaties termino suėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovui nebepalaikant prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas plačiau nepasisako dėl šio klausimo.

26. Atsakovai (pagal priešieškinį) priešieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti. Išvadą teikianti institucija priešieškinį taip pat palaikė, motyvuodama, kad jis pareikštas vaikų interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas. Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių šioje dalyje nebelieka ginčo. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, gali surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

Dėl tėvystės nuginčijimo

27. Iš šalių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė I. L. (duomenys neskelbtini) susilaukė A. B., o (duomenys neskelbtini) J. B.. Kadangi laukdamasi dukrų atsakovė bendravo su ieškovu, ir su R. J. K., tačiau turėjo lūkesčių sukurti šeimą tik su M. B., vaikų gimimo įrašuose vaiko tėvu buvo įrašytas ieškovas M. B.. Atsakovė I. L. nurodė, jog tiek jai su vaikais, tiek ieškovui bei atsakovui R. nuo pat vaikų gimimo buvo žinoma, kad mergaičių biologinis tėvas yra R. J. K..

28. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

29. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad M. B. bendravimas su vaikais nevyksta jau daugiau nei metai laiko, nors pas ieškovą sudarytos sąlygos vaikams svečiuotis, tačiau ryšys tarp jo ir dukrų nutrūkęs, mergaitės faktiškai nevadina jo tėvu (vadina vardu). Tarnybos specialistams apklausiant nepilnametes, jog nurodė, kad ieškovas yra palikęs jas vienas be priežiūros, yra šaukęs ant jų, išsakė, kad nenori su juo bendrauti, niekad nėra buvusios jo namuose Šiauliuose, mama jų nenuteikinėja. Pasak atsakovės, ieškovas nėra dukrų biologinis tėvas, ji nori nuginčyti tėvystę, įvardino, kad tikrasis vaikų tėvas yra R. J. K., t. y. iš esmės tarp vaikų ir ieškovo (gimimo įrašuose nurodyto vaikų tėvo) nėra artimo emocinio ryšio, jų nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaikų interesui.

31. Pagal CK 3.148 straipsnį ir CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos bei spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

32. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2023 m. gegužės 18 d. išvada, kurioje nurodyta, kad M. B. nėra A. B. ir J. B. biologinis tėvas.

33. Atsižvelgdamas į tai, teismas byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis). Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. B. nėra A. B. ir J. B. biologinis tėvas.

34. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus ir Tarnybos išvadą, sprendžia, jog atsakovė įrodė, kad M. B. nėra mergaičių tėvas, nėra jokių įrodymų (duomenų), jog tarp M. B. ir vaikų būtų koks nors ryšis, su mergaitėmis jis jau nebendrauja iš viso daugiau nei metus, vaikai jo neidentifikuoja kaip tėvo, vadina vardu bei nepageidauja su juo bendrauti, todėl atsakovės reikalavimo patenkinimas nepažeis vaikų interesų. Teismas vertina, kad vaikų gimimo įraše duomenys apie vaikų tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaikų kilmės, dėl to atsakovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad ieškovas M. B. nėra A. B. ir J. B. tėvas, o A. B. ir J. B. nėra M. B. dukros, atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą M. B. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; kt.).

36. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąją vaiko motiną. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

37. Remiantis bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovas R. J. K. rūpinasi mergaitėmis ir prisideda prie jų išlaikymo išlaiko. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, kad R. J. K. su mergaitėmis leidžia laiką, žaidžia, keliauja. Mergaitės R. J. K. vadina tėčiu, abejonių dėl vaikų tėvystės šalims nekyla, yra susiformavusi socialinė atsakovo R. J. K. tėvystė vaikų atžvilgiu, atsakovas supranta tėvystės nustatymo jo atžvilgiu teisines pasekmes. Atsižvelgiant į vaikų interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

38. Išaiškintina, kad remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaikų gimimo įraše apie vaikų motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl teismo sprendimui nagrinėjamoje byloje įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo R. J. K. tėvystę nepilnamečių vaikų A. B. ir J. B. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl nepilnamečių vaikų pavardės

39. Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

40. Tarp šalių nesant ginčo dėl vaikų pavardės, taip pat pritariant išvadą teikiančiai institucijai, A. B. ir J. B. pavardė keistina į motinos (atsakovės) I. L. pavardę (CK 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei atsisakius prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

42. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Todėl iš atsakovų pagal priešieškinį į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteistina 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno po 8,88 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nutraukti.

Priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusios A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusios J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti, kad R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros.

Įrašyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, įrašant mergaitės pavardę - ,,L“.

Įrašyti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, įrašant mergaitės pavardę - ,,L“.

Priteisti iš ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą už procesinių dokumentų įteikimą. Išaiškinti ieškovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo R. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,88 Eur (aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimą už procesinių dokumentų įteikimą. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirtis: „Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, įmokos kodas: 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaikų gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.