Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2011-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-636/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-02-09
Bylos Nr.
1-27-636/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Kaltinamasis
A. N.
Nukentėjusysis
O. N.
Advokatai
Gintaras Gricius
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-636/2011Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.9.9; 2.3.6.4.2;1.1.7.2.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario mėn. 09 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Serybienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant: prokurorui Žilvinui Generauskui, prokurorei Editai Ročytei,kaltinamajam A. N., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,nukentėjusiajai O. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, nedirbantis, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. vengia pareigos išlaikyti vaikus, o būtent: privalėdamas pagal 2007 m. rugpjūčio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą vaikų V. N., gim. 1998-09-07, Ž. N., gim. 2003-12-10, N. N., gim. 2005-09-23, išlaikymui mokėti 200 litų dydžio periodines kasmėnesines išmokas kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nuo 2008 metų spalio 1 dienos teismo nustatyto išlaikymo ir jokios kitos materialinės paramos vaikams neteikė, tokiu būdu jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, nes nuo 2008 metų rugsėjo 30 dienos niekur nedirbo, o darbo biržoje kaip ieškantis darbo užsiregistravo tik nuo 2009 metų gruodžio 11 dienos.

Kaltinamasis A. N. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad jis nemoka alimentų vaikams, nes neturi iš ko. Nurodo, kad praktiškai neturi jokių pajamų, pats gyvena išlaikomas savo tėvo. Nurodo, kad nuo 2009 m. yra užsiregistravęs darbo biržoje, bet darbo jam nei siūlo, nei pašalpos gauna. Iki tol dirbo (duomenys neskelbtini), iš darbo išėjo dėl mažo atlyginimo, nes gaudavo tik 1000 litų per mėnesį. Balandžio mėnesį sužinojo, kad vaikai yra ne jo, turi pagrįstų abejonių. Paaiškina, kad vienas vaikas yra įvaikintas, o kiti du gimė jau jam būnant santuokoje. Nurodo, kad duodavo pinigų vaikų motinai, tačiau nepasirašytinai. Žino, kad yra skola 10 000 litų, tačiau nemoka, nes neturi iš ko. Kol byla yra teisme, nesumokėjo nei lito. Paaiškina, kad išlaikymo vaikams nemoka, nes neturi pinigų, o dabar ir dėl to, kad abejoja, ar tai yra jo vaikai.

Nurodo, kad pagrindinė priežastis, kodėl neišlaiko vaikų, yra ta, kad neturi pinigų ir dar dėl to, kad balandžio mėnesį sužinojo, kad vaikai gali būti ne jo vaikai, tai sužinojo iš liudytojo A.. Prašo jį išteisinti, nes jis nėra kaltas (b.l. 141)

Nukentėjusioji O. N. teismo posėdyje parodė, kad jie turi tris vaikus, kiekvienam vaikui priteista iš N. po 200 lt Iš pradžių N. kažkiek mokėjo pinigų ir ji per antstolį skolą net du kartus buvo nurašiusi, tačiau nuo 2008 rugsėjo mėnesio – spalio mėnesio jis visiškai neprisideda prie savo vaikų išlaikymo nė centu. Ji pati nedirba, yra registruota darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą. Žino, kad A. N. dirba nelegaliai autoservise ir tikrai turi pajamų. Ji bandė tai įrodyti, bet nepavyko. Kai iš antstolio ėmė plaukti laiškai dėl alimentų skolos, N. ėmė kalbėti, kad vaikai yra ne jo ir kad ji nesutinka daryti DNR tyrimų. Ji sutinka, tegul daro, jeigu turi pinigų; Viktorija nėra jo vaikas, bet jis ją įsivaikino ir davė savo pavardę. Jis vienareikšmiškai tvirtina, kad vaikai nėra jo, taip jis kalba seniai, 2-3 mėnesius. Kad N. dirba autoservise, žino, ne kartą pati yra mačiusi jį išvažiuojant iš autoserviso darbiniais drabužiais. Nurodo, kad, kai gyveno santuokoje, jis tėvo namuose privačiai remontuodavo mašinas, tada uždirbdavo ir šeima iš to išsilaikė. Vaikai turi sveikatos problemų, sūnus serga astma, dukrai reikia operacijos, tam reikalingos lėšos, bet N. apie tai net nenori girdėti. Kai gyveno santuokoje, N. darbo biržoje registruotas nebuvo. Jis įsiregistravo darbo biržoje, kai atsigulė į ligoninę. Kaltinamajam darbo nereikia ieškoti, jis jį turi. Jis oficialiai niekada nedirbs, nes tada jam atskaitys pusę atlyginimo už alimentų skolą. Nurodo, kad jo pinigų neprageria, viena augina vaikus ir juos išlaiko. N. jai vis sakydavo, koks skirtumas, kas jai moka pinigus, jis ar Valstybė, jei ji susiras darbo, negaus socialinių pašalpų, o N. alimentų net nesiruošia mokėti. (b.l. 142,143).

Antstolės E. Miliauskienės padėjėjas Gerika teismo posėdyje parodė, kad 2008-01-28 O. N. pateikė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikams išieškojimo iš skolininko A. N.. 2008 01 01 buvo susidariusi 1200 lt skola. A. N. buvo išsiųsta įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaikui išlaikymą, kuris buvo įteiktas ne skolininkui asmeniškai, bet jo draugei O. Č., kuri įspėjimą priėmė ir įsipareigojo perduoti N.. 2008 10 20 išieškotoja pateikė prašymą, kad atnaujinti išlaikymo išieškojimą, nes A. N. vaikams pinigų nebemoka ir yra skola 600 lt. Apie tai, kad skolininkas moka išlaikymą vaikams, vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra. Išieškojimas vaikų išlaikymui nevyksta (I t. b.l. 149, 150)

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais: antstolės Elenos Miliauskienės pažymoje, išduotoje O. N., nurodyta, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-09-20 išduotą vykdomai į raštą Nr. 2-1910-785/200. iš skolininko N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikams V. N., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), N. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nustatyta mokėti po 200 Lt dydžio periodines kasmėnesines išmokas kiekvienam vaikui nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki vaikų pilnametystės išieškotojai N. O., a.k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo vaikams skola 2010 m. kovo 1 d. yra 10200 Lt. (1 t., b.l. 12).

2007-08-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad sutuoktinis A. N. po santuokos nutraukimo įsipareigoja vaikų: V. N., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), N. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti 200 litų dydžio periodines kasmėnesines išmokas kiekvienam vaikui nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki jų pilnametystės (1 t., b.l. 13-15).

Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad 2007-08-09 sprendimo pagrindu išieškotojai O. N. 2007-09-20 buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., b.l. 14).

2010-07-20 O. N. pateikė (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad O. N. buvo pagaminti akiniai, už kuriuos ji įsipareigoja sumokėti per du mėnesius. (1 t., b.l. 37, 38-39).

2010-05-03 antstolės Elenos Miliauskienės padėjėjas informavo, kad 2010 m. gegužės 1 d. A. N. skola už alimentų nemokėjimą yra 10800,00 Lt. bei atsiuntė su skolos išieškojimu susijusių dokumentų kopijas. (1 t., b.l. 41).

2008-09-11 O. N. prašyme, kurį pateikė antstolės kontora, nurodyta, kad ji prašo sustabdyti alimentų išieškojimą iš skolininko A. N., kadangi visus pinigus iš skolininko ji gavo į rankas ir išlaikymo skolos 2008-09-01 nėra (1 t., b.1. 46).

2008-08-19 ir 2008-11-10 UAB (duomenys neskelbtini) informavo antstolę, kad iš A. N. darbo užmokesčio išskaitymai nebuvo atlikti ir grąžino Vykdomąjį raštą (1 t., b.1. 47, 50).

2008-10-17 O. N. prašyme, kuris Antstolės kontoroje gautas 2008-10-20, nurodyta, kad ji prašo atnaujinti alimentų išieškojimą iš skolininko A. N., kadangi jis nesilaiko susitarimo ir skola spalio 1 d. yra 600 litų (1 t., b.1. 48).

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariatas pateikė informaciją, kad laikotarpyje nuo 2004 m. iki 2008 m. O. N. į policijos komisariatą nesikreipė dėl sutuoktinio A. N. smurtavimo prieš vaikus. Duomenų apie nepilnamečių vaikų nepriežiūrą ar smurto naudojimą jų atžvilgiu nėra (1 t., b.1. 67).

Mažeikių darbo birža informavo, kad A. N. darbo biržoje buvo registruotas 1998-09-07 iki 1998-10-02, 2002-01-07 iki 2003-02-11, 2006-08-10 iki 2006-09-06, šiuo metu registruotas nuo 2009-12-11. Jam nedarbo draudimo išmoka nepaskirta (1 t., b.l. 69).

Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad dėl A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informacijos jokios nėra gavusi, patikrinimų atlikta nebuvo (1 t., b.1. 71).

Mažeikių savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad O. N. šeima gyvenanti Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), nuo 2007-12-29 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Šeimai skiriamos socialinės paslaugos, su šeima dirba BĮ Mažeikių socialinių paslaugų tarnybos darbuotojai. (1 t., b.1. 73).

Tarnybiniame pranešime Nr. 86-73-IL-5659 2010-07-21 nurodyta, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su A. N., kuris paaiškino, kad automobilių jis neremontuoja, jokios įrangos jiems remontuoti neturi. Apžiūrėjus ūkinio pastato garažą remontuojamų automobilių nerasta, įrangos jiems remontuoti taip pat nebuvo (1 t., b.1. 76).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją kad A. N. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Atleistas iš darbo pagal LR DK 127 str. (darbuotojo prašymu) (1 t., b.1. 79).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-68/2009).

Byloje, ištyrus visus įrodymus, nustatyta, kad A. N. neteikė vaikams išlaikymo laikotarpiais nuo 2008 spalio mėnesio iki 2009 12 01, nors buvo fiziškai ir protiškai sveikas, darbingas, pats save išsilaikė, todėl privalėjo išlaikyti ir vaikus; darbo biržoje jis užsiregistravo tik 2009 12 11, jam nedarbo išmoka nebuvo teikiama, iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) jis išėjo savo noru, nes nurodė, kad gaudavo per mažą 1000 litų algą- sektinai, neturėdamas susiradęs kito darbo, išėjo iš darbo su gaunamu darbo užmokesčiu, taip tyčia pablogindamas savo padėti ir dėl to nebeteikdamas bei sudarydamas sąlygas nebeteikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. A. N. įsiskolinimo suma vaikų išlaikymui 2010-03-01 sudaro 10 800 litų.

Vengimas išlaikyti vaikus tiesiogiai nesiejamas su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. N. sąmoningai, t.y., būdamas darbingas ir nedirbdamas bei sąmoningai išeidamas savo noru iš darbo, kur gaudavo 1000 litų atlyginimo, nurodydamas, kad tai yra per mažai ir išeidamas nesusiradęs kito darbo, tyčia pablogindamas savo finansinę būklę, vengė pareigos išlaikyti vaikus. Taipogi byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, jog A. N. dėl svarbių priežasčių nevykdo pareigos išlaikyti vaikus. A. N., būdamas darbingas ir sveikas (nepateikta jokių dokumentų dėl kaltinamojo prastos sveikatos, nedarbingumo) vengė pareigos pagal priimtą teismo sprendimą išlaikyti savo tris nepilnamečius vaikus. Jo kaltę įrodo ir pačio A. N. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kai jis nurodo, jog išlaikymo neteikia dar ir dėl to, jog mano, kad tai yra ne jo vaikai.

Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismui nekyla abejonių dėl A. N. kaltės padarius kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką – būnant darbingam ir turint fizines galimybes, sąmoningai, be pateisinamų priežasčių vengus pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus. Laikytina, kad kaltinamojo A. N. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bausmių skyrimo taisyklėmis (LR BK 54 str.): siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, kaltės formą ir rūšį, veiklos motyvus ir tikslus, veikos pavojingumo laipsnį, į kėsinimosi dalyko vertingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris trunka ilgesnį laikotarpį ir turi įtakos visaverčiam nepilnamečių jo vaikų gyvenimui. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę: A. N. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus baudomis, atimta teisė vairuoti transporto priemones, nėra duomenų apie 2003-07-15 ir 2004-02-18 paskirtų baudų sumokėjimą (1 t., b.1. 82-84); neteistas (1 t., b.1. 81); psichikos sveikatos centre nesilankė (1 t., b.1. 92).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 55 straipsnį pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą teisiamam asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamajam, atsižvelgus į visus įrodymus ir tai, kad jis anksčiau nėra teistas, skirtina švelniausia įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jų dydį ir trukmę nustatant mažesnę, negu šios bausmės rūšies vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir nubausti 5 (penkiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui, viso neatlygintinai išdirbti 75 (septyniasdešimt penkias) valandas visuomenės labui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Silva Gerybienė