Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-775-544/2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. T. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-827-762/2017, kuria atisakyta tenkinti ieškovo N. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal jo pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bei atsakovės S. T. priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas N. T. civilinę bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko K. T. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su juo.Nurodė, kad atsakovė, neinformavusi ieškovo, šalių sūnų išsivežė į užsienį, dėl ko ieškovui buvo apribota teisė matytis ir bendrauti su sūnumi, nes informacija apie vaiko buvimo vietą pateikta nebuvo. Su sūnaus išvežimu iš Lietuvos Respublikos nesutinka ir tam prieštarauja, juo labiau, kad atsakovė nevykdo Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka. Ieškovas pateiktame prašyme taip pat pabrėžė, jog šalių vaiką neteisėtai atskyrus nuo ieškovo silpnėja tėvo ir sūnaus ryšys, o atsakovė turi galimybę daryti neigiamą poveikį sūnui ieškovo atžvilgiu. Be to, šalių sūnus turi lankyti mokyklą Lietuvoje, kurią iki tol lankė. Taigi yra būtinas susiklosčiusios situacijos laikinas teisinis reguliavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo N. T. prašymo netenkino.Teismas sprendė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra nustatytos ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pabrėžė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkami rūpinasi ar yra palikusi be priežiūros nepilnametį vaiką. Pagal teismui pateiktą informaciją teismas nustatė, kad gyvenant pas atsakovę nepilnamečiui šalių sūnui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ieškovas su sūnumi bendrauja internetinio ryšio priemonėmis. Teismas sprendė, kad nepateikta įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti vaiko interesai ar kiltų rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, todėl ją pritaikius būtų pasisakyta dėl ginčo esmės jo dar neišnagrinėjus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, jog atsakovė nesitarė su ieškovu ir negavo jo rašytinio sutikimo dėl šalių sūnaus išvežimo į (duomenys neskelbtini), parodė savo išankstinį nusistatymą ir šališkumą, nes rėmėsi teismo posėdyje neištirtais atsakovės pateiktais duomenimis, kurie gali būti melagingi, o taip pat nepakankamai įvertino ieškovo argumentus dėl negalėjimo pilnavertiškai bendrauti su sūnumi. Tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Atmesdamas pateiktą prašymą, teismas iš esmės palaikė atsakovės poziciją nevykdyti Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei nepagrįstai sprendė, kad prašymo tenkinimas rodytų teismo išankstinį bylos esmės ir ieškinio pagrįstumo įvertinimą. Šiuo atveju ieškovo ir sūnaus bendravimo apribojimas bei šalių sūnaus mokyklos Lietuvoje lankymas pagrindžia būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą atsakovė S. T. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad, dar iki nutraukiant santuoką su ieškovu, ji gyveno (duomenys neskelbtini), kur turi nuolatinį darbą, o apeliantas žinojo, kad ji pasiims sūnų į (duomenys neskelbtini) ir su tuo sutiko. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad ji tinkamai rūpinasi sūnumi. Į bylą jos pateiktais duomenimis apie sūnaus gyvenimo sąlygas nėra pagrindo abejoti. Sūnui gyvenant (duomenys neskelbtini), ieškovas su juo bendrauja telefonu bei žinutėmis, tačiau jis nesiėmė jokios iniciatyvos ir nebuvo atvykęs aplankyti sūnaus. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovas neturi galimybės pilnavertiškai bendrauti su vaiku. Mano, kad ieškovas nepateikė jokių rodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas, pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą yra faktinių aplinkybių, rodančių, jog vaikas toliau nebegali gyventi su tuo vienu iš tėvų, susiklostymas, ko nagrinėjamu atveju nėra, o sūnus nori gyventi būtent su ja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, savo argumentus grindė teismo posėdyje neištirtais įrodymais bei neatsižvelgė į tai, kad sūnui gyvenant (duomenys neskelbtini) nėra įmanomas pilnavertis jų bendravimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius duomenis bei tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, atmesdamas ieškovo prašymą, rėmėsi byloje esančiais duomenimis apie nepilnamečio šalių sūnaus gyvenimo bei užimtumo sąlygas (duomenys neskelbtini), t.y. atsižvelgė bei įvertino, kad šalių sūnus su atsakove gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, charakterizuojamas kaip mielai lankantis mokyklą, žaidžiantis su klasės draugais bei sparčiai besimokantis vokiečių kalbos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių duomenų įvertinimu. Apeliantas nei kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei vėliau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atsakovės elgesys, gyvenimo būdas ar kokios nors kitos priežastys ir aplinkybės kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba kad atsakovė pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (CPK 178 straipsnis). Priešingai, pateikta informacija išties leidžia pagrįstai spręsti, jog šalių sūnaus gyvenimo sąlygos kartu su atsakove yra tinkamos ir atitinka jo poreikius bei interesus. Tokios išvados nepaneigia ir atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismo posėdyje neištirtais ir galimai melagingais atsakovės pateiktais dokumentais. Pagal CPK reikalavimus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka vertinant ne posėdyje pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ištirtus įrodymus, o pagal šalių toje bylos nagrinėjimo stadijoje pateiktus duomenis (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės pateikta informacija apie tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, ir neišdėstė argumentų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog kyla grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Atskirojo skundo argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos dėl to, kad šiuo metu nėra užtikrinamas pilnavertis ieškovo ir sūnaus bendravimas, nėra kriterijus, pagal kurį galima daryti išvadas apie tokį atsakovės elgesį, kuris kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba neužtikrina tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas bendravo su sūnumi internetinio ryšio priemonėmis bei telefonu. Apeliantas teismui nepateikė duomenų, leidžiančių pagrįstai vertinti, kad atsakovė esmingai pažeidžia vaiko interesus užkirsdama kelią ieškovui bendrauti su sūnumi, kad ji trukdo atvykusiam ieškovui susitikti su vaiku, neleidžia ar trukdo bendrauti ryšio priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas nereikštų tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo iš esmės, nes CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina būtent tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymą. Nepaisant to, ši aplinkybė nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi esminiai kriterijai, dėl kurių nebuvo tenkintas ieškovo prašymas, kaip jau minėta pirmiau, yra susiję su nepilnamečio šalių sūnaus gyvenimo sąlygų tinkamumu ir sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimu. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą bei šalių pateiktus ir pirmiau nutartyje aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiui šalių sūnui nebūtų suteiktos tinkamos gyvenimo bei vystymosi sąlygos ar kad susiklosčiusios aplinkybės gyvenamojoje vietoje prieštarautų jo interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti jo gyvenamąją vietą, yra pagrįsta. Tai kartu leidžia konstatuoti, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos sąlygos ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008, Nr. 3K-3-252/2010, Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į visus virš išdėstytus duomenis, priešingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei objektyviai įvertino aplinkybes, reikšmingas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui bei nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ar padarė procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodomais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Palikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutartį nepakeistą.