- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1178-657/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00672-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12137-490/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. J. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. J. 621,56 Eur skolą, 559,40 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad UAB „Be kredito“ 2020 m. liepos 20 d. sudaryta nuomos sutartimi Nr. BK-022503 atsakovui 24 mėnesių terminui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – konsolę Sony Playstation 4 Pro, Serijos Nr. 1820012-0, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų nesumokėjo, išnuomoto daikto negrąžino. Ieškovė 2021 m. sausio 28 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ su ieškove 2021 m. birželio 11 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei. 2021 m. birželio 16 d. atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, raginamas apmokėti įsiskolinimą, tačiau su ieškove neatsiskaitė.
3. .Atsakovas R. J. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. J. 621,56 Eur skolą, 55,94 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas išperkamosios nuomos įmokų pagal sutartyje nustatytą tvarką ir terminus tinkamai nemokėjo, neatsiskaitė su ieškove, perėmusia reikalavimo teisę iš pradinės kreditorės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 621,56 Eur nesumokėtas nuomos įmokas tenkinamas.
6. Sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje ,,Šalių atsakomybė“ numatyta, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, kuris dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą, taip pat įvertinus, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais, prašomi priteisti 0,5 procento delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais, todėl delspinigiai mažintini iki 55,94 Eur (621,56 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) iki protingo, sąžiningo ir teisingo dydžio, išreikšto sumine išraiška.
7. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
8. Ieškovės rašytiniais įrodymais patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 268 Eur, iš kurių 26 Eur – žyminis mokestis bei 242 Eur – už advokato teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų materialių reikalavimų daliai, tai yra 57,37 proc. (667,5 x 100 / 1 180,96), iš atsakovo ieškovei priteisiama 153,75 Eur (136 x 57,37 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti apeliantei iš atsakovo 559,40 Eur delspinigius ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį už sumokėtą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius, todėl nepagrįstai juos sumažino, nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatomis, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Teismas, mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką – už 180 dienų. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydį, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
9.2. Teismas nepagrįstai netenkinęs dalies materialinio reikalavimo, nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atitinkamai pakeista.
10. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas R. J. įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovas R. J. 2020 m. liepos 20 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-022503, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui 24 mėn. terminui išnuomojo kilnojamąjį daiktą – Sony Playstation 4 Pro, Serijos Nr. 1820012-0, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesines įmokas po 30,99 Eur (daikto kaina – 479 Eur su PVM), su galimybe pasibaigus sutarties terminui ir išmokėjus visas įmokas išpirkti daiktą už 1 Eur. Šalys taip pat susitarė, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, visų įmokų nesumokėjo, išnuomoto daikto negrąžino, todėl pradinė kreditorė 2021 m. vasario 7 d. sutartį nutraukė.
13. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 perleido ieškovei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teisę į skolininko R. J. skolą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2021 m. birželio 16 d., o taip pat raginamas sumokėti įsiskolinimą. Duomenų apie tai, jog atsakovas atsiskaitė su ieškove ar pradine kreditore byloje nėra.
14. Pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio Vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) kontekste sprendė, kad toks delspinigių dydis yra netinkamas, nes nepaisyta nustatyto vartotoją ginančio orientacinio delspinigių dydžio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
15. Apeliantės nuomone, šalių teisiniams santykiams VKĮ negali būti taikomas nei tiesiogiai, nei pagal analogiją, nes atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą, todėl atsakovą ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ sieję teisiniai santykiai kvalifikuotini ne kaip vartojimo kreditas, o nuoma.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu, ir savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.). Taigi, teismas savo iniciatyva turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą.
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. UAB „Be kredito“ yra verslininkė, atsakovas – fizinis asmuo, sudaręs sutartį ne dėl ūkinės –komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines sąlygas.
18. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
19. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. liepos 20 d. sudarytoje sutartyje Nr. BK-022503 susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojai nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
20. Tam, kad šioje byloje būtų nustatytas bylos šalis siejęs teisinis santykis, turi būti įvertintos nuomos ir vartojimo kredito sutarties samprata, sąlygos, kartu atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus dėl šalių atliktų veiksmų, nustatant jų valią, prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Tokiu būdu, vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
21. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. liepos 20 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan.
22. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).
23. Visos nutarties aukščiau aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 str. 8 d.), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turėjo (turi) teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 str. 1 d.), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 str.), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 str.). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 str. 7 d.).
24. Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos
25. Kartu pažymėtina, kad 2020 m. liepos 20 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė, kuriai pagal sutartį buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovą. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą leidžia daryti 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo į bylą dalyvaujančiu (trečiuoju) asmeniu.
26. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, savo iniciatyva vertinti ar yra pagrindas sudarytą sutartį vertinti kaip vartojimo kredito sutartį, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
27. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.