Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Laimutė VenckuvienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-323-106/2012Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01905-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.22.9.; 1.2.26.2.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2012 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. P. (K. P.) ir I. B. (I. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – 7 MGL dydžio (910 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę ir K. P. paskirta subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

I. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. ir I. B. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o K. P. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu: jie 2010 m. gruodžio 18 d., apie 03.40 val., viešoje vietoje – prie naktinio klubo „Martini“, esančio Taikos pr. 64, Klaipėdoje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, neadekvačiai vertindami situaciją, I. B. sudavus vieną smūgį kumščiu A. T. į veidą, o pastarajam parvertus I. B. ant žemės, K. P., elgdamasis neadekvačiai konfliktiškai, neteisėtai nešiojamu smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamuoju ginklu – kastetu, sudavė vieną smūgį A. T. į galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam A. T. nedidelę muštinę dešinio skruosto žaizdą ir galvos dešinės skliauto dešinės pusės sumušimą su poodine kraujosruva, dėl to nukentėjusiajam A. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas ir naikintinas.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, bylos duomenis vertino vienpusiškai, kryptingai vadovavosi tik dalimi baudžiamojoje byloje esančių duomenų, kurie bendrame kontekste ir įrodymų visete tapo net gi prieštaringais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atnaujinusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė įvykio aplinkybes, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisinančių įrodymų, nemotyvuotai atmesdamas vienus jų ir priimdamas kitus, netinkamai juos įvertino, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino K. P. kaltu padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas bei nepagrįstai pripažino I. B. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai nukentėjusiojo ir liudytojų duotų parodymų nesusiejo su byloje esančia vaizdo įrašu, kuris yra vienas svarbiausių ir objektyviausių įrodymų byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios vaizdo medžiagos „martinis214“ aiškiai matyti, kad joks vyriškis ant žemės nebuvo pargriautas, niekas klubo durų nespardė, o tuo labiau prie klubo durų nevyko muštynių. Kaip jau minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad prie klubo durų tarp iš jo išeinančių asmenų įvyksta nedidelis susistumdymas, žodiniai konfliktas, taip pat matyti, kad du vyriškiai su merginomis ramiai nueina nuo klubo link banko „Snoras“. Ši vaizdo medžiaga ne tik paneigia nukentėjusiojo A. T. ir liudytojų L. T., L. D. pateiktą įvykių versiją, bet ir patvirtina apeliantų K. P., I. B. ir liudytojos M. V. parodymus apie įvykio aplinkybes. Nuteistasis K. P. teisme parodė, jog su draugais buvo klube „Martini“, išeinant iš klubo A. T. jį ir jo draugę I. tyčia pastūmė. Jo draugas I. B., pamatęs tai pasakė „atsargiai“, A. T. atsakė kažką ir įvyko žodinis konfliktas. Jiems išėjus iš klubo ir nuėjus link savo automobilio, į lauką išėjo ir A. T., kuris pribėgo prie I. B., stovinčio prie „Snoro“ banko, ir panaudojo elektrošoką. Tada jis pribėgo ir sudavė A. T. kumščiu į veidą, taip norėdamas apginti savo draugą. Po to, jis gavo daug smūgių į galvą, kojas, kas konkrečiai mušė, negali įvardyti, jį mušusių asmenų buvo daug. Įvykio metu apsaugos darbuotojai naudojo elektrošoką, dujas, tačiau kuris konkrečiai, negalėjo įvardyti (t. 3, b. l. 13–14). I. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog buvo klube su K. P. ir draugėmis. Išeinant iš klubo jis ėjo pirmas, o K. P. su drauge ėjo iš paskos. Jam išėjus už klubo durų apie 3–4 m, apsaugos darbuotojas praeinantį pro duris K. P. su drauge tyčia pastūmė. Jis pasakė „atsargiau, ką darai“, A. T. atsakė kažkokiais keiksmažodžiais. Tada jie kartu su merginomis nuėjo link banko „Snoras“. Prie banko „Snoras“ pamatė, kad atbėga A. T. bei dar keli asmenys. A. T. panaudojo elektrošoką. Tarp jo ir A. T. įvyko grumtynės ir jie nugriuvo ant žemės. Nugriuvęs ant žemės, aplink save jis pamatė apie penkis naktinio klubo „Martini“ apsaugos darbuotojus, kurie smūgiavo jam kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas. Buvo naudojamas elektrošokas ir dujos (t. 3, b. l. 14–15). Liudytoja M. V. teisme parodė, jog išeinat iš klubo pamatė, kad I. B. susinervino ir suprato, kad gali įvykti kažkoks konfliktas, todėl norėdama jo išvengti pradėjo stumti I. B. link automobilio, kuris stovėjo netoliese prie bankomato. Matė, kad apsaugos darbuotojas prieš I. B. panaudojo elektrošoką. Po elektrošoko I. B. nustūmė apsaugos darbuotoją ir ranka sudavė per veidą. Po to įvyko muštynės (t. 2, b. l. 183-186). Vaizdo medžiaga „martinis13“ patvirtina apeliantų nurodomą įvykių versiją, iš jos matyti, kaip po žodinio konflikto kelių asmenų kompanija nueina nuo klubo link banko „Snoras“. Po maždaug 10 sekundžių. 03.40.18 val. iš klubo „Martini“ išbėga trys asmenys ir nubėga link banko “Snoras“. 03.40.32 val. vaizdo kameros pradeda fiksuoti aplinką prie banko „Snoras“, matyti, kaip du vyriškiai ant žemės grumiasi, o šalia stovintis vyriškis, tris kartus spyrė vienam iš vyriškių. Vaizdo apžiūros protokole nustatyta, kad šie asmenys yra I. B., A. T. ir L. T., o vėliau prisijungia ir L. D. (t. 1, b. l. 44). Nustatyta, kad I. B. už rankų laiko A. T., o šalia stovintis L. T. tris kartus smūgiuoja koja I. B. Vėliau matyti kaip atsistojus, A. T. laikant I. B. iš už nugaros už rankų, L. T. tris kartus koja smūgiuoja I. B. į galvą. 03.41.09 val. prie vyriškių prieina L. D. ir I. B. du kartus kumščiu smūgiuoja į pilvą, kai I. B. laiko A. T. Netrukus L. D. vėl suduoda du smūgius su koja I. B. į galvą. 03.43.04 val. L. T. ir A. T. nuveda I. B. į klubą (t. 1, b. l. 43). Pažymėtina tai, jog duodami pirminius parodymus, kurie nesikeitė viso bylos tyrimo metu, apeliantai nebuvo susipažinę su filmuota vaizdo medžiaga (t. 2, b. l. 2, 58), todėl nėra pagrindo teigti, kad jų parodymai sąmoningai suderinti su vaizdo įrašu. Apeliantų parodymai nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys, kaip jau minėta, juos patvirtina filmuota vaizdo medžiaga, todėl jas netikėti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad siekiant pašalinti prieštaravimus tarp nukentėjusiojo A. T. parodymų ir vaizdo įrašo bei visapusiškai, išsamiai ištirti bylos aplinkybes bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir pakartotinai apklaustas nukentėjusysis A. T., kuris iš esmės negalėjo paaiškinti, kodėl jo duoti parodymai neatitinka vaizdo įraše matomų aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja M. V. 2010 m. gruodžio 18 d. padavė skundą Klaipėdos apskrities VPK, kuriame prašė išreikalauti klubo „Martini“ vidaus išėjimo kameros ir PC „Arena“ išorės kameros filmuotą medžiagą dėl minėtų įvykių (t. 1, b. l. 12). Klaipėdos AVPK tyrėja prašė „Martini“ klubą valdančios bendrovės UAB „R. G. Pramogos“ pateikti filmuotą klubo medžiagą 2010 m. gruodžio 18 d. nuo 03.40 iki 04.00 val., tačiau minėta bendrovė dėl nesuprantamų priežasčių, nors po įvykio buvo kviečiama policija ir pradėtas tyrimas, filmuotos medžiagos neišsaugojo, nors pagal įvykių versiją nukentėjo klubo darbuotojas. (t. 1, b. l. 32-33).

Apylinkės teismas nuosprendyje atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. gruodžio 18 d. į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą kreipėsi A. T., o ne I. B. ir K. P. Tai, kad I. B. ir K. P. kreipėsi į medikus, bet ne iškart kreipėsi į policijos pareigūnus, nei patvirtina, nei paneigia apeliantų kaltės. Be to, kaip jau minėta, I. B. dėl L. T. veiksmų kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame teisme nukentėjusysis A. T. neigė, kad sulaikant buvo naudojamas elektrošokas, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tai, kad įvykio metu galimai buvo naudojamas elektrošokas, patvirtina ne tik anksčiau minėti nuoseklūs nuteistųjų ir liudytojos M. V. parodymai, bet ir filmuota vaizdo medžiaga „martinis13“, kurioje 03:42.30 val. matyti, kaip L. T. su ištiestoje rankoje laikomu pailgu daiktu duria I. B. į nugarą. Pažymėtina, kad teismas nesigilino ir nemotyvavo, kodėl atmeta minėtus nuteistųjų ir liudytojos parodymus, tik konstatavo, jog UAB „R. G. Pramogos“ apsaugos darbuotojų pareiginiai nuostatai nedraudžia tokiais atvejais naudoti ir elektrošoką. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, todėl nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, kad apsaugos darbuotojų veiksmai buvo teisėti. 2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2327 Asmens ir turto saugos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas numato, kad apsaugos darbuotojas turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą, laikyti, nešiotis ir panaudoti specialiąsias priemones bei šaunamuosius ginklus. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kada apsaugos darbuotojas fizinę prievartą ir specialiąsias priemones turi teisę panaudoti: 1. Atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą. 2. Gindamas saugomą subjektą nuo užpuolimo, gresiančio šio sveikatai ar gyvybei. 3. Atremdamas saugomų objektų užpuolimą. 4. Sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jei šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. 5. Pašalindamas iš saugomų objektų, masinių ar kitų renginių asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų. Bylos medžiaga nustatyta, kad prie klubo įvyko tik žodinis konfliktas ir I. B., K. P. su draugėmis pasišalino, nueidami link automobilio. Vadinasi, įstatyme išvardytų pagrindų pavartoti fizinę prievartą ir specialiąsias apsaugos priemones nebuvo ir visi apsaugos darbuotojų veiksmai sulaikant nuteistuosius buvo neteisėti.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t.y. objektyviai egzistuoti, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-618/2006, 2K-30/2007, 2K-299/2009). Aptarti parodymai ir vaizdo medžiaga patvirtina, jog nuteistųjų smurtiniai veiksmai prieš A. T. buvo atsakas į jo pradėtus neteisėtus veiksmus, t. y. neteisėtą siekimą sulaikyti, smurto bei galimai elektrošoko panaudojimą. Apeliantų veiksmai buvo ne siekimas pažeminti A. T., pasityčioti iš jo ar parodyti nepagarbą jam bei aplinkiniams bei tyčia sužaloti nukentėjusįjį, o dėl paties nukentėjusiojo ir jo bendradarbių neteisėtų veiksmų, kuriems, neabejotinai, I. B. ir K. P. turėjo teisę pasipriešinti, t. y. nuo jų apsiginti. Kadangi K. P. ir I. B. veikė būtinosios ginties sąlygomis, yra pagrindas taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukti.

Apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad A. T. nusikaltimo aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Iš 2011 m. kovo 2 d. specialisto išvados Nr. G 331/11 (03) matyti, kad remiantis Klaipėdos universitetinės ligoninės A. T. ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. A-608122 duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nustatyta, kad A. T. padaryta nedidelė muštinė dešinio skruosto žaizda ir galvos dešinės skliauto dešinės pusės sumušimas (su poodine kraujosruva). Sužalojimai atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką (2010 m. gruodžio 18 d., apie 03.40), padaryti sumušus galvą bukais daiktais. A. T. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. A. T. galėjo būti sužalotas jam būnant įvairiose padėtyse. A. T. galvos sužalojimai galėjo atsirasti suduodant į galvą kastetu (t. 1, b. l. 58). Nors specialisto išvada neabejotinai patvirtina, kad A. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau kaip jau minėta, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad K. P. ir I. B. veikė esant būtinajai ginčiai ir jos ribų neperžengė.

Kolegija pažymi, kad K. P. ir I. B. taip pat padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Apylinkės teismas konstatavo, kad apeliantai galėjo būti sužaloti jų sulaikymo metu. Kolegijos nuomone, tokia apylinkės teismo išvada patvirtina faktą, kad teismas nevertino pateiktos filmuotos vaizdo medžiagos. Kaip jau minėta, iš filmuotos vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kaip apeliantą I. B. laiko A. T., o L. D. ir L. T. kojomis bei rankomis muša I. B. be jokios priežasties. Liudytoja N. P. teisme parodė, kad sulaikyti vaikinai buvo sužaloti (t. 3, b. l. 12). Vaizdo medžiaga ir akivaizdūs K. P. ir I. B. sužalojimai supuonoja išvadą, kad jie buvo užpulti apsaugos darbuotojų ir gindamiesi nesunkiai sužalojo A. T.

Kaip matyti, K. P. ir I. B. kaltais neprisipažino, kitų jų kaltės įrodymų, išskyrus prieštaringus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, nėra. Tai, kad incidentas dėl tarpusavio konflikto įvyko, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekilo, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į prieštaravimų gausą, filmuotą vaizdo medžiagą, A. T. parodymus, liudytojos M. V., nuteistųjų K. P. ir I. B. parodymus, teismas daro išvadą, kad K. P. gindamas draugą sudavė A. T. į galvą, o I. B. besigrumdamas su A. T., galimai sudavė A. T., t.y. veikė neperžengiant būtinosios ginties ribų, o ne siekdami pažeisti viešąją tvarką. Kadangi yra baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, numatytos BK 28 straipsnio 1, 2 dalyse, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutrauktas.

Dėl nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

K. P. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai nešiojo smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamąjį ginklą – kastetą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad įvertinus įrodymų visumą neabejotinai įrodyta, kad K. P. neteisėtai disponavo – nešiojo – nešaunamąjį ginklą – kastetą, priskiriamą prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų. Apelianto kaltė grindžiama A. T., L. D., L. T., N. P., M. V. ir I. V. parodymais.

Nuteistasis K. P. neigia, jog turėjo kastetą, ir mano, kad apsaugos darbuotojai tyčia nori jį apkaltinti turėjus kasteltą, siekdami pateisinti neteisėtą fizinio smurto panaudojimą prieš jį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą konstatuoja, kad nėra besąlygiškai įrodyta, kad įvykio vietoje rastas kastetas priklausė K. P.

Šioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieštaringi dviejų skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iš jų yra nuoseklūs, patikimi, patvirtinti kita bylos medžiaga, o kurie – atmestini.

A. T. pareiškime nurodė, kad vienas iš asmenų trenkė jam kastetu į veidą (t. 1, b. l. 6). Teisme nukentėjusysis paliudijo, kad K. P. jam sudavė smūgį kastetu, kadangi girdėjo, kad K. P., sudavęs jam smūgį, numetė kietą metalinį daiktą ant žemės (t. 2, b. l. 160–161). L. D. parodė, kad matė, kaip K. P. išmeta metalinį daiktą iš kišenės. Smūgio metaliniu daiktu nematė (t. 163–164). L. T. teisme paliudijo, kad matė krentantį metalinį daiktą ir jam atrodo, kad tai buvo kastetas (t. 2, b. l. 186–189). Policijos pareigūnė N. P. teisme parodė, jog ji kartu su apsaugos darbuotoju A. T. išėjo į lauką ir prie naktinio klubo „Martini“ automobilių stovėjimo aikštelėje, ant žemės, rado kastetą (t. 3, b. l. 11–12). Nuteistasis K. P. neigia, kad turėjo kastetą, ir nežino, kam jis priklauso (t. 3, b. l. 13–14). Nuteistasis I. B. parodė, kad jis kasteto neturėjo, mano, kad kastetas priklausė A. T. (t. 3, b. l. 14-16).

Kolegija pažymi, kad L. T. ir L. D. parodymais besąlygiškai remtis negalima, nes nustatyta, kad jų parodymai prieštarauja filmuotai vaizdo medžiagai, be to jie, pavartoję smurtą prieš apeliantus, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad N. P. parodymai nėra nuoseklūs. Tarnybiniame pranešime 2010 m. gruodžio 18 d. ji nurodė, kad kastetą jai perdavė apsaugos darbuotojas (t. 1, b. l. 37). Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji kartu su A. T. ieškojo kasteto, ji rado kastetą, niekas jai kasteto niekas neperdavė (t. 3, b. l. 12). Iš nukentėjusiojo A. T. ir liudytojos N. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad jie nurodo skirtingas kasteto radimo vietas (t. 1, b. l. 71, 82). Apklausiamas apeliaciniame teisme nukentėjusysis A. T. parodė, kad jis neieškojo kasteto, nors pareigūnė N. P. parodė priešingai.

Teismas nuosprendyje remiasi liudytojos I. V. parodymais, ji teisme parodė, kad apsaugos darbuotojas ieškojo kasteto pas M. V. (t. 3, b. l. 10). Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas dėl kitų aplinkybių I. V. parodymus atmetė, motyvuodamas tuo, kad ji tą vakarą buvo neblaivi, todėl įvykių gerai neprisimena. M. V. teisme parodė, kad apsaugos darbuotojai reikalavo parodyti rankinę, ieškojo kažko, tik vėliau sužinojo, kad kasteto (t. 2, 185–186). A. T. teisme patvirtino, kad rankinuke ieškojo savo antrankių ir kasteto (t. 2, b. l. 186). Apeliaciniame teisme nukentėjusysis parodė, kad rankinę iškratė, nes ieškojo savo antrankių. Pagal jau minėtus nukentėjusiojo parodymus jis tik įtarė, kad K. P. jam sudavė smūgį kastetu, kadangi girdėjo, kad K. P., sudavęs jam smūgį, numetė kietą metalinį daiktą ant žemės. Kaip matyti iš to paties nukentėjusiojo parodymų, po grumtynių jis ieškojo savo antrankių. Nepaneigta versija, kad A. T. grumtynių metu pametė savo antrankius ir būtent krentančių antrankių garsą girdėjo ir matė blizgantį daiktą A. T. ir kiti liudytojai. Kolegija pažymi, kad K. P. yra profesionalus boksininkas, todėl jo suduotas smūgis nukentėjusiajam A. T. galėjo atrodyti labai stiprus lyg būtų trenkta kietu daiktu. Kolegijos nuomone, net ir be specialių žinių galima pagrįstai manyti, kad jei nukentėjusiajam aktyviai sportuojančio boksininko būtų trenkta į veidą metaliniu kastetu, tai sužalojimas akivaizdžiai būtų žymiai sunkesnis.

Apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad A. T. galvos sužalojimai galėjo atsirasti suduodant į galvą kastetu. Kolegija pažymi, kad specialisto išvadoje tik konstatuota, kad sužalojimas galėjo būti padarytas kastetu, bet tai nėra kategoriška išvada, kad A. T. sužalojimas padarytas būtent kastetu, sužalojimas galėjo būti padarytas įvairiomis aplinkybėmis. Kaip jau minėta, K. P. profesionalus boksininkas, todėl jo smūgis yra stipresnis nei kitų asmenų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis girdėjo, kad K. P., sudavęs jam smūgį, numetė kietą metalinį daiktą ant žemės. Kolegijai neįtikinama atrodo tokia įvykių versija. Jei ir K. P. turėjo kastetą ir juo pirmas sudavė A. T., tada kyla klausimas koks tikslas K. P. jį išmesti, jei jis jau matė atbėgančius kitus apsaugos darbuotojus ir suprato, kad muštynės neišvengiamos. Akivaizdu, kad nei vienas iš byloje apklaustų asmenų tiesiogiai nematė, kad K. P. turėjo kastetą. Apelianto pirštų antspaudų, rastų ant kasteto, ar kitų nenuginčijamų įrodymų byloje nėra. Teisme ištirti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina apylinkės teismo išvados, kad rastas kastetas priklausė K. P., todėl apeliacinis teismas daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas bylos duomenis vertino vienpusiškai, nuteistojo K. P. kaltė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį neįrodyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 28 straipsniu, BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu kolegija,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendį dalyje, kurioje K. P. ir I. B. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, baudžiamąją bylą K. P. ir I. B. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje K. P. nuteistas pagal BK 258 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį:

vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, K. P. pagal BK 258 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: metalinį kastetą, įdėtą į polietileninį maišelį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 2-ajame PK 10 kabinete esančiame seife, sunaikinti, CD diską, esantį byloje, palikti saugoti byloje.

K. P. ir I. B. paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.