Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2023 m. birželio 21 d. pareiškėja pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 23S-l75949 nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nes gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šį sprendimą pareiškėja apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje tenkino ir 2024 m. balandžio 17 d. priėmė naują sprendimą, panaikindamas Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 23S175949.

Po minėto teismo sprendimo Migracijos departamentas 2024 m. balandžio 22 d. pakartotinai apklausė pareiškėją, kuri teigia sąžiningai atsakiusi į visus užduotus klausimus taip, kaip juos supranta, tačiau Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs jos prašymą, jo netenkino ir leidimo nuolat gyventi neišdavė, o skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti leidimą nuolat gyventi, nes, neva, pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi iš naujo ir siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa. Pakartotinės apklausos metu pareiškėjos buvo paprašyta nurodyti, kuri valstybė jai moka senatvės pensiją. Pareiškėja nurodė, kad pensiją ji gauna tik iš Lietuvos Respublikos, taip pat nurodė, kad iš Rusijos Federacijos ji negauna jokių piniginių lėšų. Nurodė, kad ji gimė Lietuvoje, Panevėžio mieste, kuriame visą gyvenimą dirbo vaikų darželyje pedagoge. Baigusi Rusijos pedagoginį universitetą, pareiškėja gavo paskyrimą dirbti Novosibirske (Rusija), kuriame pareiškėja gyveno ir dirbo tik vienerius metus, o vėliau sugrįžo gyventi ir dirbti į Panevėžį. Pareiškėja nurodė, kad su Rusijos Federacija neturi jokių ekonominių ryšių ir ten neturi jokio turto. Rusijoje gyvenę jos giminaičiai yra seniai mirę, todėl į Rusijos Federaciją ji vykdavo lankyti giminaičių kapų. Taip pat jos motina prieš mirtį buvo prašiusi surasti jos tėvo kapą Rusijos Federacijoje, taigi pareiškėja į Rusiją vykdavo ir šiuo tikslu. Paskutinį kartą kapo paieškos tikslais ji Rusijoje lankėsi maždaug prieš dvejus metus. Paprašyta pakomentuoti situaciją Rusijos Federacijoje, pareiškėja nurodė, kad tokiais klausimais domėtis neturi laiko, nes turi rūpintis kitais reikalais, t. y. jos įkurtu lėlių rūbų muziejumi ir kt., o politika jai nelabai rūpi. Paklausta, kaip ji vertina neseniai įvykusius Rusijos prezidento rinkimus, pareiškėja nurodė, kad rinkimų niekaip nevertina, nes ji toje valstybėje negyvena ir nieko nežino. Pareiškėja nurodė, kad ji nėra susijusi su jokiomis organizacijomis, todėl politinių klausimų komentuoti negali. Taip pat nurodė, kad galėtų atsakyti į klausimus, susijusius su kultūra, o į politinius klausimus atsakyti negali. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjos atsakymus į Klausimyno klausimus ir pareiškėjos atsakymus apklausų metu, konstatavo, kad pareiškėja vengė aiškiai ir vienareikšmiai išreikšti savo poziciją Krymo okupacijos klausimu, nepasmerkė Rusijos Federacijos veiksmų ir stengėsi nuo atsakymo į šį klausimą išsisukti, o tai parodo, kad ji vengia galimos konfrontacijos su savo pilietybės valstybe, todėl galima daryti išvadą, kad yra reali tikimybė, jog pareiškėja remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o taip pat, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamento duomenimis, pastaraisiais metais pareiškėja periodiškai vykdavo į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją, todėl tikėtina, kad, atsakinėdama į Migracijos departamento klausimus, pareiškėja vengė teikti vienareikšmius atsakymus, nes baiminosi galimų pasekmių, kurios minėtose valstybėse jai gali kilti.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 29 d. Rusijos Federacijos propagandinio TV kanalo „???“ žurnalistams davė interviu ir teikė informaciją. Rusijos Federacijos TV kanalo „???“ publikuotame reportaže pareiškėja komentavo ir pasakojo apie tai, kaip ji atsakinėjo į Klausimyno klausimus, nurodė, kad ji į klausimus atsakė taip, kaip yra, sąžiningai ir teisingai, tačiau jos atsakymai nebuvo įskaityti. Be to, minėtas reportažas buvo filmuojamas patalpoje, kurioje tarp daugybės su Rusija ir Rusijos kultūra susijusių daiktų (ikonų, knygų, suvenyrų ir kt.) yra matomos ir Rusijos Federacijos vėliavos. Pareiškėjos komentarai ir filmuota medžiaga buvo panaudoti Rusijos propagandistų plėtojamų „rusofobijos“ ir „raganų medžioklės“ Europos Sąjungos valstybėse naratyvų pagrindimui ir buvo plačiai aptarinėjami kitų Rusijos žiniasklaidos propagandinių diskusijų metu. Viešai prieinamuose šaltiniuose randama informacija apie tai, kaip pareiškėja, duodama interviu Lietuvos naujienų portalui „Alfa“ ir atsakydama į klausimą, kaip ji vertina Rusijos Federacijos prezidento vykdomą politiką, teigė, kad „ji yra per mažas žmogus, kad ką nors nuspręstų ir vertintų, tegul tai daro tie, kas turi valdžią ir galią“. Be to, pareiškėja žiniasklaidos atstovams nurodė sulaukusi Rusijos Federacijos ambasados darbuotojų skambučių ir kad jai buvo pasiūlyta teisininko pagalba bei duotas patikinimas, jog išsiuntus pareiškėją į Rusijos Federaciją, ja tikrai bus pasirūpinta. Tai, anot atsakovo, taip pat leidžia spręsti apie pareiškėjos ir Rusijos institucijų ryšį. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, Sprendime konstatuota, kad pareiškėja nedemonstruoja lojalumo valstybei, kurioje yra gimusi ir gyvena (Lietuvos Respublikai), tačiau demonstruoja palankumą Rusijos Federacijai. Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė Rusijos Federacijos režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Migracijos departamento vertinimu, nei pareiškėjos pragyventas laikotarpis Lietuvos Respublikoje, nei jos šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nei jos asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau už Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesus. Migracijos departamento vertinimu, asmens leidimo nuolat gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

Migracijos departamento vertinimu, tokie pareiškėjos skundo teiginiai tik patvirtina pareiškėjos lojalumą Rusijos Federacijai. Pareiškėja taip pat nurodė nesutinkanti su Sprendimu, kadangi ji, neva, nesupratusi Klausimyno klausimo apie Krymo priklausomybę (žodžio „legitimiai“ reikšmės ir kad klausiama apie dabartinę Krymo priklausomybę). Migracijos departamento vertinimu, minėti pareiškėjos skundo teiginiai yra nepagrįsti. Klausimyno 10 klausime nurodyta žodžio „legitimiai“ reikšmė – „teisėtai“, taip pat žodis „priklauso“ indikuoja esamąjį laiką. Skundo teiginiai apie socialinius tinklus ir duotą interviu yra taip pat deklaratyvūs, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad būtų prašiusi pašalinti jos nuotrauką iš socialinio tinklo, kuriame jos nuotrauka būtų naudojama jos politinių pažiūrų neatitinkančiu būdu, ar prašiusi paskelbti paneigimą, jei interviu metu jos žodžiais buvo manipuliuojama.

Priimdamas Sprendimą atsakovas nurodo vadovavęsis kompetentingos institucijos Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, o išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Be to, Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.

Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas priimtas atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl grėsmės valstybės saugumui vertinimo: sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos veiksmus, iš atliktų veiksmų galima spręsti dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjos pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, o tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Ginčijamame Sprendime buvo įvertintos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės. Be to, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pabrėžia, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Dėl tokios situacijos ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ši grėsmė nuo Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje pradžios stipriai padidėjo. Mano, kad ginčijamame Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėja susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis. Ginčijamu Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, tolesnė jos teisinė padėtis bus sprendžiama atskirais sprendimais, kuriuose bus vertinamos visos su pareiškėja susijusios aplinkybės, taip pat ir tai, ar yra Įstatymo 130 straipsnio pagrindai, draudžiantys išsiųsti arba grąžinti užsienietį į kilmės valstybę.

VSD nuomone, Sprendimas yra priimtas pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, VSD 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 19-791S Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjos, kaip Rusijos Federacijos pilietės, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje grėsmė valstybės saugumui kildinama iš šių aplinkybių: 1) ilgalaikiai ir nuolatiniai ryšiai su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje ir kitų Rusijos Federacijos juridinių asmenų atstovais; 2) pažiūros ir įsitikinimai, atitinkantys Rusijos Federacijos valdančiojo režimo vykdomos agresyvios užsienio politikos interesus, kurie kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei.

VSD duomenimis, pareiškėja, eidama Panevėžio rusų kultūros centro vadovės pareigas, ne trumpiau kaip nuo 2012 m. iki 2021 m. nuolat palaikė kontaktus su Rusijos Federacijos ambasados atstovais ir darbuotojais, teikė informaciją apie Panevėžyje esamą rusakalbių bendruomenę, rengė Rusijos Federacijos šventes, minėjimus, kiekvienais metais buvo atsakinga už Pergalės dienos minėjimą Panevėžyje. Pergalės dienos minėjimo metu atvykusiems svečiams pareiškėja dalydavo Georgijaus juosteles – Lietuvos Respublikoje draudžiamą sovietinį simbolį. Be to, pareiškėja palaikė kontaktus su Rusijos Federacijos visuomeninės organizacijos atstovais, tarpininkavo siekiant susitikti su savivaldybių politikais. Jų paprašyta, apgaulės būdu gavo dokumentus iš Kultūros paveldo departamento, kuriuos vėliau perdavė asmenims iš Rusijos Federacijos visuomeninės organizacijos.

Pažymi, kad teismo posėdžio metu pareiškėja, teikdama paaiškinimus, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad ji nebendravo su Rusijos Federacijos ambasados atstovais. VSD nurodo, jog jo turima ir teismui pateikta informacija šiuos pareiškėjos nurodytus duomenis akivaizdžiai paneigia. VSD vertinimu, pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2021 m. yra vykusi į KGB Novgorode (Rusijoje). Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra vykusi ir į Kremlių. Tad VSD nuomone, šios pačios pareiškėjos nurodytos aplinkybės papildomai pagrindžia jos tiesioginius ir betarpiškus ryšius su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais, be kita ko, ir su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis bei kitomis aukščiausio lygio Rusijos Federacijos valstybinėmis institucijomis. Pareiškėja nesiekia nutraukti ryšių su Rusijos Federacija. Be to, pareiškėja kasmet bent keletą kartų vyksta į Rusijos Federaciją (per Baltarusijos Respubliką). Šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nurodė, kad 2022 ir 2023 m. Rusijoje ir (ar) Baltarusijoje nesilankė. Taip pat pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek ir Migracijos departamento pakartotinės apklausos metu nurodė, kad Rusijoje neturi jokių giminių, tačiau Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja teigė turinti seserį Maskvoje.

Pažymi, kad vykimo į Rusijos Federaciją tikslą pareiškėja nurodo skirtingai, t. y. vienu atveju teismo posėdžio metu ji teigė, jog į Rusiją vyko aiškintis su jos šeimos nariais susijusių aplinkybių, ieškoti artimųjų kapų, kitu atveju nurodo, kad vyko ne į Rusiją, o į Baltarusiją, ir ne dėl šeimos narių, o dėl pigesnių vaistų. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja atsakė nežinanti, ar sutiktų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Taip pat nurodė, kad ji nežino, ar Rusijos Federacija kelia grėsmę Lietuvos Respublikai.

Pareiškėjos ryšius su Rusijos Federacijos įvairiais subjektais patvirtina ir tai, kad vykstant teismo procesui dėl pareiškėjos leidimo gyventi Lietuvoje, ji davė interviu ir teikė informaciją Rusijos Federacijos valdančiojo režimo propagandinėms žiniasklaidos priemonėms. Be to, po priimto pareiškėjai nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo Lietuvos žiniasklaidos priemonėms pareiškėja teigė, kad jai „ranką jau ištiesė Rusija“, ji „sulaukusi Rusijos ambasados darbuotojų patikinimo, kad deportuota nebus palikta likimo valiai“. VSD, vykdydamas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme numatytus uždavinius, gavo duomenų, kad pareiškėja palankiai vertina Rusijos Federacijos valdantįjį režimą ir yra prorusiška. Šiuos duomenis, pasak VSD, be kita ko, patvirtina ir Migracijos departamento surinkta informacija bei kiti byloje Nr. eI2-3218-535/2024 esantys duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai.

Paaiškina, kad pareiškėja leidimo nuolat gyventi pakeitimo procedūros metu pildydama Klausimyną, neatsakė (atsakymas nepažymėtas) į 10 ir 11 klausimus („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“ ir „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“). Pareiškėja šalia klausimų nurodė, kad Rusijos vykdomi kariniai veiksmai Ukrainos teritorijoje – ne jos problema ir ji ne politikė, kad spręstų šias problemas. Pareiškėja prie klausimo, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, nurodė, kad ji politika neužsiima ir ne jai spręsti. Tikslindama Klausimyne pateiktą informaciją, pareiškėja pirminės žodinės apklausos metu pažymėjo, kad ji nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių. Pareiškėja pakartotinai išreiškė įsitikinimą, kad politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu. Taip pat ji nurodė, kad nežino, kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei. Iš esmės analogiškas aplinkybes pareiškėja nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (garso įrašas nuo 12 min. 50 sek.), taip pat ir pakartotinės žodinės Migracijos departamento apklausos metu. Taigi pareiškėja tiek pildydama Klausimyną, tiek ir teismo posėdyje bei žodinių apklausų metu sąmoningai vengė konkrečiai ir aiškiai atsakyti į jai užduodamus konkrečius klausimus, teisindama tokią savo poziciją politiniu nesuinteresuotumu, nesivertimu politine veikla ir pan. VSD pabrėžia, kad norint pareiškėjai pateikti nuomonę dėl Rusijos įvykdytos neišprovokuotos karinės agresijos prieš suverenią Ukrainos valstybę, taip pat dėl Ukrainos teritorijų okupacijos, nereikalingas nei politinis vertinimas, nei jokios kitokios specialiosios žinios, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja – šalies agresorės pilietė.

Pareiškėja nei Migracijos departamento atliktų dviejų žodinių apklausų metu, nei teismo posėdyje niekaip nepademonstravo savo priešiškumo Rusijos Federacijos valdančiajam režimui. Priešingai, pareiškėja nurodė, kad ji yra prieš bet kokį karą, nors buvo klausiama apie konkretų Rusijos Federacijos besitęsiančios agresijos aktą Ukrainoje. Pareiškėjos teigimu, ji nepalaiko nei užpultų ukrainiečių, nei agresorių rusų, tarsi šios valstybės būtų lygiaverčiai karinės agresijos dalyviai, tokiu būdu menkindama Rusijos vaidmenį dėl vykdomų grubių tarptautinės teisės pažeidimų ir karo nusikaltimų Ukrainoje. Pareiškėja, klausiama apie Rusijos karą Ukrainoje, atsako apie Antrąjį pasaulinį karą, nuo kurio ji yra nukentėjusi ir kuris neturi nieko bendra su Rusijos karu Ukrainoje. Pareiškėja Rusijos karinę agresiją Ukrainoje vadina „nesutarimais“, kurie turėtų būti sprendžiami derybų būdu. Pareiškėjos teigimu, ji nežino nei Rusijos karo Ukrainoje priežasčių, nei kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei.

VSD teigimu, tokie pareiškėjos teiginiai iš esmės atitinka Rusijos režimo propagandines nuostatas. Pareiškėjos vengimas išsakyti poziciją dėl karinę agresiją Ukrainoje vykdančios Rusijos veiksmų vertinimo, išsakytų teiginių atitiktis Rusijos režimo propagandinėms nuostatoms rodo, kad ji remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Tai taip pat rodo, kad pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

Teigia, kad pareiškėjos grėsmę keliančias pažiūras ir įsitikinimus patvirtina ir tai, jog pareiškėja 2022 m. gegužės 28 d. (t. y. jau prasidėjus Rusijos Federacijos plataus masto agresijai Ukrainoje) Rusijos Federacijos socialinio tinklo ok.ru (nesutrumpintas pavadinimas – odnoklasniki.ru) paskyroje pasidalijo sveikinimu Gegužės 1-osios proga, sveikinimas pateiktas SSRS vėliavos fone, paveikslo viduryje – kūjis ir pjautuvas. Be to, 2023 m. m. gegužės mėn. interviu, publikuotame straipsnyje internete, pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse Panevėžyje ir šiuo klausimu vykdoma Lietuvos politika. Migracijos departamento pirminės apklausos metu pareiškėja nurodė, kad dalyvauja Rusijos prezidento rinkimuose, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad Rusijos rinkimuose nedalyvavo ir nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, pildydama Klausimyną ir atsakydama į apklausų metu užduotus klausimus, taip pat teismo posėdyje išreiškė paramą Rusijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai, VSD daro išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

VSD laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais ir Rusijos Federacijos režimui palankios pažiūros bei įsitikinimai kelia grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Kadangi pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, jos asmeniniai interesai ir skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo interesų. Tai, kad ankstesniais laikotarpiais pareiškėjai buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime nereiškia, kad šioje situacijoje (Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sąlygomis) leidimas gyventi pareiškėjai turėjo būti išduotas automatiškai. Be to, pareiškėjos ryšiai su Rusijos Federacijos valstybiniais subjektais ir jos sąmoninga pozicija teisinant ne tik Rusijos (t. y. valstybės, kurios pilietė yra pareiškėja ir kuri kelia egzistencinę grėsmę Lietuvai) įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, bet ir neišprovokuotą karinę agresiją prieš Ukrainą, sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Pareiškėja, reikšdama palankumą Rusijos režimui, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Pareiškėjos ryšiai ir pademonstruotas palankumas Rusijos režimui sudaro galimybes ryšių su Rusija plėtojimuisi ir didina jos gyvenimo Lietuvoje grėsmes valstybės saugumui. Nenuosekli, prieštaringa pareiškėjos pozicija, atskleidžiant savo pažiūras ir įsitikinimus, taip pat tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas patvirtina jos nenuoširdumą bendraujant su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis. Akivaizdu, kad pareiškėja, neatskleisdama savo tikrosios pozicijos Lietuvos valstybės saugumui reikšmingais klausimais, siekia išvengti galimų neigiamų padarinių savo atžvilgiu (leidimo nuolat gyventi panaikinimo). Iš tokios savo pasirinktos gynybinės taktikos pareiškėja negali gauti naudos, nes tokiais veiksmais (neveikimu) ji pažeidžia užsieniečiams tenkančią pareigą Lietuvos institucijoms pateikti išsamią informaciją apie save, be kita ko, ir apie savo pažiūras bei įsitikinimus, svarbius vertinant grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja demonstruoja palankumą Rusijos valdančiajam režimui.

2024 m. spalio 18 d. byloje gautais rašytiniais paaiškinimais pareiškėja nurodo esanti susipažinusi su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens procesinių dokumentų turiniu ir kad savo argumentus ir motyvus, kuriuos pilnai palaiko, yra išdėsčiusi raštu 2024-05-23 skunde bei 2024-08-28 atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą. Paaiškina, kad atsakovas atliko jos pakartotinę apklausą ir kad ji yra sąžiningai atsakiusi į jai užduotus klausimus. O atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi abstraktūs teisiniai argumentai, o faktinės aplinkybės dėl jos grėsmės Lietuvos Respublikai yra perdėtai sureikšmintos ir nėra pagrįstos įrodymais, kurie duotų pagrindą atmesti jos prašymą pakeisit leidimą, kad turėtų teisę ir toliau nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2024 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 24S117549, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjai, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, paskutinis leidimas nuolat gyventi Nr. LT7440145 buvo išduotas 2018 m. birželio 28 d. UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2023 m. birželio 28 d.

Pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu ir užpildė Klausimyną. Pildydama Klausimyną ir atsakydama į 10 klausimą (Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų taip ar ne), pareiškėja nepažymėjo jokio atsakymo varianto, o ranka parašė „tai nėra mano problema, aš nesu politikė, kad spręsčiau tokias problemas“. Atsakydama į 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Prašome pažymėti savo atsakymą pasirenkant iš dviejų variantų Ukrainai ar Rusijos Federacijai), pareiškėja nepažymėjo nė vieno iš variantų, o ranka parašė „aš politika neužsiimu ir ne man spręsti“.

2023 m. liepos 4 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji teigė, kad karas yra blogai, nes žūsta vaikai, griaunami žmonių gyvenimai. Nurodė, kad ji nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių. Taip pat teigė, kad politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu. Kam priklauso Krymas pareiškėja teigė nežinanti, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei (prasitarė, kad matė atsakymą kam priklauso Krymas, tačiau tas atsakymas jai nepatiko). Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad domisi kraštotyra, veda ekskursijas, dalyvauja kultūriniuose projektuose, o jos sūnus su šeima gyvena Vilniuje. Nurodė, kad Rusijos Federacijos pilietybę pasirinko, nes tuo metu jai taip buvo patogiau. Pareiškėja tiek prieš apklausą, tiek apklausos metu, paminėjus „karą“ ar „karinius veiksmus“, labai susijaudindavo ir susigraudindavo, nes, anot jos, nuo karo yra nukentėjusi jos šeima.

Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. gavo teisės aktų nustatyta tvarka įslaptintą VSD raštą Nr. 19-791S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad, VSD vertinimu, asmens išsisukinėjimas nuo tiesioginio atsakymo į Klausimyne pateiktus klausimus, kai klausiama asmens nuomonės nurodytu klausimu, rodo, kad asmuo vengia pateikti savo nuomonę. Yra duomenų, kad pareiškėja 2022 m. kovo mėn. socialiniuose tinkluose (paskyra https://ok.ru) pasidalijo sveikinimu su Gegužės 1-ąja, kuris yra pateiktas buvusios TSRS vėliavos fone, o paveikslo viduryje matomi kūjo ir pjautuvo simboliai. 2023 m. gegužės mėn. duodama interviu pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse Panevėžyje ir šiuo klausimu vykdoma politika. Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertino, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsižvelgęs į VSD išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą Nr. 23S175949 panaikinti asmeniui išduotą leidimą nuolat gyventi UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėja minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė teismui.

Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3218-535/2024 pareiškėjos skundą atmetė, tačiau pareiškėja tokį sprendimą apskundė apeliaciniu skundu LVAT, kuris 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1373-575/2024 patenkino apeliacinį skundą ir panaikino Migracijos departamento sprendimą Nr. 23S175949 (nustatęs, kad Migracijos departamentas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių klausimui spręsti).

Vykdydamas LVAT sprendimą, Migracijos departamentas atnaujino asmens prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą. Nagrinėjant asmens prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi iš naujo ir siekiant nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, 2024 m. balandžio 22 d. buvo atlikta pakartotinė pareiškėjos apklausa, kurios metu jos paprašyta nurodyti, kuri valstybė jai moka senatvės pensiją. Pareiškėja nurodė, kad pensiją ji gauna tik iš Lietuvos Respublikos. Taip pat nurodė, kad iš Rusijos Federacijos ji negauna jokių piniginių lėšų. Pareiškėja nurodė, kad gimė Lietuvoje, Panevėžio mieste, kuriame visą gyvenimą dirbo vaikų darželyje pedagoge. Baigusi Rusijos pedagoginį universitetą, pareiškėja gavo paskyrimą dirbti Novosibirske (Rusija), kuriame gyveno ir dirbo tik vienerius metus, o vėliau sugrįžo gyventi ir dirbti į Panevėžį. Pareiškėja nurodė, kad su Rusijos Federacija ji neturi jokių ekonominių ryšių ir ten neturi jokio turto. Rusijoje gyvenę jos giminaičiai yra seniai mirę, todėl į Rusijos Federaciją ji vykdavo lankyti giminaičių kapų. Taip pat pareiškėjos motina prieš mirtį buvo prašiusi surasti jos tėvo kapą Rusijos Federacijoje, todėl pareiškėja į Rusiją vykdavo ir šiuo tikslu, o paskutinį kartą kapo paieškos tikslais ji Rusijoje lankėsi maždaug prieš dvejus metus. Paprašyta pakomentuoti situaciją Rusijos Federacijoje, pareiškėja nurodė, kad tokiais klausimais domėtis neturi laiko, nes turi rūpintis kitais reikalais, t. y. jos įkurtu lėlių rūbų muziejumi ir kt., o politika jai nelabai rūpi. Paklausta, kaip ji vertina neseniai įvykusius Rusijos prezidento rinkimus, pareiškėja nurodė, kad rinkimų niekaip nevertina, nes ji toje valstybėje negyvena ir nieko nežino. Pareiškėja nurodė, kad ji nėra susijusi su jokiomis organizacijomis, todėl politinių klausimų komentuoti negali. Taip pat nurodė, kad galėtų atsakyti į klausimus, susijusius su kultūra, o į politinius klausimus atsakyti negali.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis VSD išvada ir visais surinktais duomenimis, taip pat UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą Nr. 24S117549, kuriuo pareiškėjai panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.