Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens antstolės A. L. padėjėjai K. K., nedalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ atstovui ir suinteresuotiems asmenims E. A. ir M. A., atstovaujamoms įstatyminės atstovės A. A., bei suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ patikslintą pareiškimą dėl termino pratęsimo pareikšti kreditorinį reikalavimą turto paveldėtojui, suinteresuoti asmenys M. A. ir E. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdant skolos išieškojimo procedūras, 2017-07-20 pareiškėjos darbuotoja susisiekė su antstolės kontora ir telefoninio pokalbio metu buvo informuota apie skolininko turtinę, šeiminę padėtį, taip pat buvo atnaujintas Gyventojų registro duomenys, iš kurių paaiškėjo, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. Per tris mėnesius po palikėjo mirties palikimas priimtas nebuvo, todėl raštu kreipėsi į antstolės kontorą dėl informacijos apie palikimą. 2017-08-07 gavo atsakymą iš antstolės, kad palikėjas buvo sudaręs pensijos kaupimo sutartį, todėl antstolė kreipsis į pensijų kaupimo bendrovę išsiaiškinti sukauptų lėšų dydį.

2017-09-04 pareiškėja pasiteiravo antstolės, ar kreipėsi į VMI dėl bešeimininkio turto perėmimo, tačiau antstolė informavo, kad dar negavo atsakymo iš pensijų kaupimo bendrovės dėl sukauptos sumos, o gavus atsakymą, kreipsis į VMI. 2017-10-05 pakartotinai užklausus antstolę, gavo atsakymą, kad kreipėsi į VMI dėl bešeimininkio turto perėmimo. 2018-01-08, 2018-06-12, 2018-10-12 pareiškėja siuntė paklausimus antstolei, ar yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau buvo nurodyta, kad liudijimas dar neišduotas. 2019-03-22 antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus ir vadovaujantis protingumo bei ekonomiškumo principais, duomenys apie skolininką buvo tikrinami 2015-10-16 ir 2016-06-10 ir 2017-07-20 – tuomet užklausus Gyventojų registrą, buvo nustatyta, jog skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Jo vardu buvo sudaryta pensijų kaupimo sutartis su UAB „I A M“.

2017-08-30 iš Testamentų registro gautų duomenų, buvo nustatyta, jog palikimo priėmimo faktų nėra. 2017-08-09 išsiuntė raštą UAB „I A M“ dėl skolininko pagal kaupiamosios pensijos sutartį sukauptų lėšų likučio. 2017-09-14 raštu dėl bešeimininkio turto perėmimo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM buvo informuota apie vykdomus išieškojimus E. A. atžvilgiu, bei pasiūlyta perimti po skolininko mirties nepaveldėtas pinigines lėšas, esančias UAB „I A M“.

Iš Valstybinės įmonės registrų centro Testamento registro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Vykdomojoje byloje nustačius, jog praleistas 3 mėnesių terminas kreditorių reikalavimams išviešinti, 2019-03-28 išieškotojas UAB „G. F.“ raštu „Dėl reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams“, informuotas apie galimybę kreiptis į teismą dėl praleisto termino reikalavimams pareikšti atnaujinimo.

Teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai. Nurodo, kad šiuo atveju pareiškėja trijų mėnesių terminą yra praleidusi. VMI prie LR FM nuomone, pareiškime nurodytos priežastys – aktyvus domėjimasis, susirašinėjimas su antstole ir duomenų rinkimas - nelaikytinos svarbiomis priežastimis nulėmusiomis daugiau nei 2 metus negalimumą pateikti kreditorinį reikalavimą, tačiau jeigu pareiškėjas pateiks įrodymus ir pagrįs buvus svarbias priežastis daugiau nei 2 (dviejų) metų termino praleidimą kreditoriniam reikalavimui pateikti, neprieštaraus praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimui.

Nurodė, kad VMI prie FM (duomenys neskelbtini) kreipėsi į K. notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas.

Suinteresuoti asmenys M. A. ir E. A., atstovaujamos įstatyminės atstovės A. A., būdamos tinkamai informuotos, į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla dalyje dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutraukiama, kadangi prašymas nenagrinėtinas teisme.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė A. L. vykdo išieškojimą iš skolininko E. A. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ naudai pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1568,93 Lt (454,39 Eur) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo. Skolininkas E. A. mirė (duomenys neskelbtini).

Antstolė A. L. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu dėl bešeimininkio turto perėmimo informavo Valstybinę mokesčių inspekciją apie vykdomus išieškojimus E. A. atžvilgiu bei pasiūlė perimti po skolininko mirties nepaveldėtas pinigines lėšas, esančias UAB „I A M“,

Pareiškėja prašo atnaujinti įstatyme nustatytą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą 2017 m. vasario 4 d. mirusio skolininko E. A. palikimą priėmusiam įpėdiniui.

CK 5.63 straipsnyje numatyta palikėjo kreditorių teisė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo priėmimo administratoriui arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šios teisės tikslas – suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011). Minėto CK straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdomoji byla vykdoma nuo (duomenys neskelbtini).

Skolininkas turto neturėjo, turėjo tik kaupiamąją pensiją, tačiau dėl jauno skolininko amžiaus pensijos kaupimas nebuvo areštuotas. Apie pradėtą išieškojimo iš skolininko E. A. vykdymą Antstolių informacinėje sistemoje (toliau ­– AIS) antstolė duomenis įregistravo (duomenys neskelbtini), areštavus skolininko sąskaitą, duomenys per PLAIS sistemą išviešinti 2016-02-15.

Antstolė A. L., po skolininko mirties, gavusi duomenis apie jo vardu sudarytą pensijų kaupimo sutartį su UAB „I A M“, 2017-09-14 pranešimu dėl bešeimininkio turto perėmimo informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, pranešime nurodydama duomenis apie vykdomą išieškojimą iš mirusio skolininko E. A.: vykdomosios bylos numerį, vykdomojo dokumento pavadinimą, jį išdavusią instituciją, vykdomojo dokumento išdavimo datą, skolininką, išieškotoją, išieškomą piniginę sumą.

Gavusi antstolės A. L. pranešimą, Valstybinė mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos 2017-11-15 kreipėsi į K notaro biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po skolininko E. A. mirties, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas.

Apibendrindamas nustatytus nagrinėjamojoje byloje faktus, teismas sprendžia, kad duomenų apie palikėjo (skolininko) E. A., mirusio (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo faktą bei pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ turtinės teisės į atitinkamą sumą antstolės A. L. 2015 m. spalio 15 d. išviešinimas per AIS ir 2016 m. vasario 15 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išviešinimas per PLAIS, kurios valdytoja ir šiose sistemose saugomų duomenų savininkė yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-268-687/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų – asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto. Kasacinio teismo konstatuota, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Nagrinėjamoje byloje valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios viena iš funkcijų – inicijuoti paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu. Pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 3 straipsnį, įgyvendindama šią funkciją Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę naudotis valstybės informaciniais ištekliais, kuriuos sudaro kelioms institucijoms svarbi informacija, apdorojama valstybės informacinėse sistemose ir žinybiniuose registruose, ir šią informaciją apdorojančios informacinės sistemos ir valstybės registrai. Tiek PLAIS, tiek AIS yra informacinės sistemos, patenkančios į minėto įstatymo reglamentavimo sritį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624-1 straipsnio 1 dalis nurodo, jog informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo antstolio veikloje, taip pat elektroninės vykdomosios bylos tvarkymo ypatumus, be šio kodekso, nustato Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas. Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d.), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra be kitų subjektų ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra AIS duomenų gavėja, todėl, vykdydama savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų.

Kaip jau buvo minėta, nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties turtas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, palikėjo kreditoriai, siekiantys nukreipti savo reikalavimus palikėjo įpėdiniams, turi laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokiems reikalavimams pareikšti. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Dalis kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, kurie atitinka nurodytos teisės normos tikslus, yra susiformavę praktikoje ir kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstami kaip tinkami. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į visuomeninių santykių dinamiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje galimą ir būtiną tolesnį CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo plėtojimą, kartu pripažino tinkamais ir kitus kreditorių reikalavimų pareiškimo būdus, nors ir tiesiogiai neįtvirtintus šioje teisės normoje, tačiau atitinkančius jos tikslus. Kasacinis teismas nurodė, kad tam tikrais atvejais, kai įpėdiniui tokia informacija gali būti žinoma ir prieinama, jos buvimas AIS gali būti pakankamas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Teismas atkreipia dėmesį, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalis nenustato, jog įpėdiniui apie kreditorių reikalavimus turi tapti žinoma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši norma nustato kreditoriaus pareigą savo reikalavimus pareikšti nurodytu terminu, o įpėdiniui, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių (palikimo priėmimo būdo, reikalavimų pareiškimo būdo ir kt.), apie šiuos reikalavimus gali tapti žinoma vėliau. Sukūrus Antstolių informacinę sistemą, kuri valdoma viešosios teisės aktų pagrindu ir kurios duomenis gali gauti Valstybinė mokesčių inspekcija, nėra pagrindo remtis argumentu dėl neinformavimo apie palikėjo skolas kitais būdais, kai AIS yra įregistruotas faktas apie skolininko turto areštą. Kaip teismas jau yra aukščiau pasisakęs, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad skolininko E. A. skola buvo išviešinta per AIS, užvedus vykdomąją bylą dėl skolų išieškojimo iš skolininko E. A. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „G. F.“ naudai, taip pat faktas buvo išviešintas per PLAIS sistemą, todėl valstybė galėjo sužinoti apie mirusio skolininko skolą. Teismas pažymi, kad kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „G. F.“ pasinaudojo vienu iš būdų informuoti paveldėtoją – antstolei A. L. išviešinant skolos faktą per AIS ir PLAIS sistemas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja nėra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti valstybei. Todėl įvertinus visus nurodytus motyvus pareiškėjos prašymas šioje dalyje nenagrinėtinas teisme, byla šioje dalyje nutrauktina – CPK 293 straipsnio 1 punktas.

Prašymas dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą M. A. ir E. A., atstovaujamoms įstatyminės atstovės A. A., tenkintinas.

Kaip minėta, skolininkas vykdymo procese E. A. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą priėmė Lietuvos Respublika (Valstybė). Testamentų registro duomenimis dėl palikimo perėjimo valstybei mokesčių inspekcija kreipėsi 2017 m. lapkričio 15 d. Pagal notarės L. V. teismui pateiktą informaciją palikimo perėjimo valstybei liudijimas dar neišduotas, kadangi paaiškėjo, kad palikėjas turi nepilnamečių vaikų – įpėdinių pagal įstatymą, kurie nepateikę per savo atstovę – motiną dokumentų nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo palikimą priimti. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad palikėjas yra E. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A. yra nepilnamečių motina.

Antstolė A. L. pareiškėjai ir išieškotojai vykdymo procese 2017 liepos 20 d. pranešė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė ir, kad jo vardu buvo sudaryta pensijų kaupimo sutartis su „I A M“. Pareiškėja reiškia reikalavimą atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo E. A. dukroms E. A. ir M. A..

CK 5.63 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Pirmoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkas mirė (duomenys neskelbtini) ir palikimas atsirado jo mirties dieną bei, kad Valstybė yra įpėdinis, priėmęs palikimą po E. A. mirties.

Palikėjo nepilnamečiai vaikai taip pat yra palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau jie nėra priėmę palikimo po tėvo mirties. Vieningos teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakyta išduoti teismo leidimą A. A. atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų E ir M. A. vardu, joms priklausantį palikimą po jų tėvo mirties E. A. mirties. Motyvuose teismas nurodęs, kad nepateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą – trijų mėnesių – atsisakyti priimti palikimą. To paties teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) atsisakyta priimti A. A. pareiškimą dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, nurodyta, kad turi kreiptis į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, duomenų apie tokios bylos ar kitų bylų iškėlimą Marijampolės apylinkės teisme pagal A. A. ar nepilnamečių vaikų prašymą (pareiškimą) nėra.

Pareiškėja nagrinėjamoje civilinėje byloje per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius nuo (duomenys neskelbtini) kreditorinio reikalavimo palikėjo dukroms nepareiškė. Terminas kreditoriniams reikalavimams reikšti pasibaigė 2017 m. gegužės 4 d.

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti minėto straipsnio 1 dalyje numatytą terminą jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Trejų metų terminas yra naikinamasis, pareiškėja šio termino nepraleidusi, kadangi pareiškimas teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 5 d. Teismas sprendžia, kad pareiškėja apie galimas palikėjo įpėdine – dukras – sužinojo tik pateikusi pareiškimą teismui (todėl jį vėliau patikslino), todėl atsižvelgiant į tai, kad ilgą laiką buvo sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti po palikėjo mirties nepilnamečių vaikų vardu, atnaujina praleistą trijų mėnesių terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, pareikšti kreditorinį reikalavimą M. A. ir E. A., atstovaujamoms įstatyminės atstovės A. A., bylos aplinkybėmis nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Nutarties kopija siųstina K. biuro notarei L. V., kad apie teismo patvirtintą kreditorinio reikalavimo pareiškimo faktą būtų informuotas kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, kuris yra kreipęsis ar kreipsis dėl palikėjo palikimo priėmimo, neatsižvelgiant į paveldėjimo pagrindą ir būdą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 577, 578 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Civilinę bylą dalyje dėl termino atnaujinimo pareikšti kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nutraukti.

Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „G. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui po E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, pareikšti kreditorinį reikalavimą M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), atstovaujamoms įstatyminės atstovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją siųsti palikimo atsiradimo vietą aptarnaujančiam notarų biurui – K. notarei L. V., (duomenys neskelbtini)

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.