- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-03
- Bylos Nr.
- Ik-84-423/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01227-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-09-28 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1790-3210 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo bei įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjas nurodė, jog jis 2009-07-07 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno Tarnyba), prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6000 Lt skolos ir 2 procentų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą išieškojimo iš L. P.. Kauno Tarnybos 2009-07-09 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1790-2203 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl negrąžintos paskolos priteisimo. Vėliau Kauno Tarnyba, gavusi kelių atsakovų pranešimus, kuriuose nurodoma, kad jis pinigų skolinimu tariamai vykdė ūkinę komercinę veiklą, už tai gaudavo pelną nuo procentų už paskolintus pinigus, 2010-08-26 kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerijos Kauno apskrities skyrių dėl paskolos sutarčių, sudarytų 2001-02-22 su R. K. dėl 20 000 Lt sumos, 2001-04-06 su J. Ž. dėl 22 200 Lt sumos, 2001-12-04 su L. P. dėl 6000 Lt sumos paskolinimo, atitikimo LR BK 202 str. l d. numatytai nusikalstamai veikai. Ginčijamas Kauno Tarnybos sprendimas nutraukti teisinę pagalbą yra neteisėtas, nes Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2010-09-23 nutarimu jo atžvilgiu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis jokia komercine veikla nesivertė, nei verslo liudijimas, nei patentas jam niekada nebuvo išduotas, procentai už paskolintus pinigus sutartyse nebuvo nenumatyti ir jokių pajamų už paskolintus pinigus nėra gavęs, finansinės naudos nesiekė, jis nebuvo įrašytas įkeisto daikto savininku ar skolininku nei viename hipotekos dokumente. Sutartyse numatyta sąlyga, kad laiku negrąžinęs paskolos skolininkas moka kreditoriui 1-2 procentus delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną yra ne pelno siekimas, o tik garantija skolos negrąžinimo atveju.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno Tarnyba 2010-09-28 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui nutraukė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 6 d. 4 p. pagrindu, kai pareiškėjo reikalavimas kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. 2009-07-09 sprendimu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iš L. P.. Kauno Tarnyba gavusi duomenų, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba galėjo būti suteikta neteisėtai, kreipėsi į FNTT Kauno apskrities skyrių, pateikdama minėtai institucijai pareiškėjo 2001 m. sudarytas paskolos sutartis, kuriuose numatyti 1-2 procentų delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, prašydama nustatyti, ar pareiškėjo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymių. FNTT Kauno apskrities skyrius 2010-09-23 nutarime konstatavo, kad pareiškėjo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d., požymių, tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes suėjęs senaties terminas. Atsižvelgdama į nutarime konstatuotas aplinkybes bei kitus turimus duomenis, Kauno Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai skolinant pinigines sumas atitinka ūkinės-komercinės veiklos požymius, kurie apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., nes pareiškėjas pinigus skolino betarpiškai pats (veikė savarankiškai), per vienerių metų laikotarpį sudarė 3 paskolos sutartis, todėl jo veiksmams būdingas versliškumas bei tęstinumas. Pareiškėjas, sudarydamas paskolos sutartis ir nustatydamas labai trumpus paskolų grąžinimo terminus (1-2 mėnesiai), į teismą dėl paskolų priteisimo kreipdamasis po 7-9 metų, taip akivaizdžiai siekė gauti pelno.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2009-07-07 kreipėsi į Kauno Tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6000 Lt skolos ir 2 procentų delspinigių už laiku negrąžintą paskolą išieškojimo iš L. P. (b.l. 48-51). Kauno Tarnybos 2009-07-09 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-09-T-1790-2203 buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl negrąžintos paskolos priteisimo, paskiriant advokatą E. U. (b.l. 55). 2010-05-10 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-P-1790-1493 teisinės pagalbos galiojimo terminas pratęstas ( b.l. 56). 2010-09-28 Kauno Tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-10-N-1790-3210 nutrauktas pareiškėjui skirtos antrinės teisinės pagalbos teikimas (b.l. 66).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuoja LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra valstybės institucijos, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą yra neabsoliuti. Ji gali būti teikiama tik įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka.
Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte yra numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba nutraukiama, kai paaiškėja, jog asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad 2001-02-22 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi E. Č. R. K. paskolino 20 000 Lt, kuriuos skolininkė įsipareigojo grąžinti per du mėnesius - iki 2001-04-22, sutartyje buvo numatyta sąlyga, jog laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną R. K. moka 2 procentus delspinigių (b.l. 69). 2001-04-06 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi pareiškėjas J. Ž. paskolino 22 200 Lt, sutartyje buvo numatyta, jog skolininkė skolą privalo grąžinti iki 2001-05-06, nustatyta sąlyga, jog praleidus skolos grąžinimo terminą, skolininkė įsipareigoja mokėti pareiškėjui po 1 procentą delspinigių nuo skolinamos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b.l. 67-68). 2001-12-04 notariškai patvirtinta paskolos sutartimi, pareiškėjas 6000 Lt paskolino L. P., kuris įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2002-01-04, laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną L. P. įsipareigojo mokėti 2 procentų dydžio delspinigius ( b.l. 54). Taigi, pagal esamus byloje faktinius duomenis yra nustatyta, jog 2001 m. pareiškėjas buvo sudaręs 3 paskolos sutartis, kurių pagrindu paskolinęs pakankamai dideles pinigų sumas, jose numatytas labai trumpas paskolos grąžinimo terminas ( 1-2 mėnesiai), o paskolų nesugrąžinus laiku, numatyti 1-2 procentų nuo paskolos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną delspinigiai.
Delspinigius Civilinis kodeksas ( CK 6.71 str.) priskiria prie netesybų. Tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kolegijos nuomone, pareiškėjo per vienerius metus sudarytose minėtose paskolos sutartyse numatyti 1-2 procentų delspinigiai nuo paskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną įtvirtino galimybę pareiškėjui nepagrįstai praturtėti kitos sutarties šalies sąskaita. Tokios netesybos teismų praktikoje pripažįstamos akivaizdžiai neproporcingomis, aiškiai per didelėmis, įstatymas suteikia teisę teismui mažinti tokio dydžio netesybas, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Pareiškėjas tvirtina nesiekęs naudos iš minėtų paskolos sutarčių, tačiau šiuos argumentus akivaizdžiai paneigia jo veiksmai, o būtent, kreipimasis į teismą ne iš karto, o po paskolos negrąžinimo praėjus akivaizdžiai ilgam terminui (7-9 metams), tai patvirtina jo siekimą gauti kuo didesnę netesybų (delspinigių) sumą.
2010-09-23 FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus nutarimu Nr. At-2/54 atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, nurodyta, jog pareiškėjo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d., požymiai, tačiau baudžiamasis persekiojimas negalimas dėl senaties termino (b.l. 74-75).
Įstatymai individualią komercinę – ūkinę veiklą apibrėžia kaip savarankišką asmens veiklą, kuria versdamasis asmuo siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Ši veikla turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), taigi, tokia veikla turi turėti versliškumo požymį, ja turi būti užsiimama sistemingai ( ne mažiau, kaip tris kartus), tokia veikla siekiama pelno, ekonominės naudos ( Administracinių teismų praktika Nr.1, psl. 337-338).
Byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visuma patvirtina, jog 2001 metais per palyginti trumpą laiką trijų paskolos sutarčių sudarymas, jose nustatant skolininkams neproporcingai didelius delspinigius ir kreipimasis į teismą po ilgo pradelsimo atsiskaityti laikotarpio faktiškai atitinka komercinės veiklos požymius ir sudaro pagrindą padaryti išvadai, jog atsakovas pagrįstai skundžiamu sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas spendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra juridinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus skundą dėl pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jis taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 1p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.