Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1867-480/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Energijos kodas“ dėl patirtos žalos dėl netinkamo sutarties vykdymo kompensavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (patikslintu) atsakovui UAB „Energijos kodas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 673 332,25 Lt patirtos žalos kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 122-127). Nurodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. šalys sudarė Sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir gavimo (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti bei pasirūpinti tiekimu, o ieškovas įsipareigojo pirkti ir pasirūpinti, kad būtų priimta atsakovo tiekiama elektros energija, bei mokėti Sutartyje numatytą elektros energijos kainą. Pagal Sutartį elektros energija ieškovui turėjo būti tiekiama pagal šalių 2013 m. gegužės 24 d. pasirašytą tiekimo grafiką bei sandorio suderinto tiekimo patvirtinimą. Šalys buvo sutarusios dėl nuolatinio ir nenutrūkstamo 50 MW bazinės apkrovos per vieną valandą elektros energijos tiekimo visu Sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. spalio 31 d. Pagal Sutartį bet kokie jos pataisymai, modifikacijos, papildymai ar pakeitimai galios, bus vykdytini ir teisiškai įpareigojantys tik tuo atveju, jei jie bus pateikiami raštu ir juos pasirašys įgaliotieji abiejų šalių atstovai (Sutarties 17.3. p.). Ieškovas nurodo, kad laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d. elektros energija dėl nežinomų priežasčių ieškovui nebuvo tiekiama. Ieškovas kelis kartus telefonu bei elektroniniais laiškais, o 2013 m. lapkričio 27 d. ir oficialiu raštu kreipėsi į atsakovą reikalaudamas kompensuoti dėl netinkamo Sutarties vykdymo patirtą žalą, tačiau 2013 m. gruodžio 9 d. gautas atsakovo atsakymas, kad jis prašomos atlyginti žalos nepripažįsta, nes 0 MW elektros energijos tiekimo grafikas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo šalių suderintas Sutartyje nustatyta tvarka, o laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. 2013 m. spalio 9 d. elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs dėl nenugalimos jėgos. Ieškovo teigimu, nors tiekimo metu šalys buvo apsikeitusios keletu neįpareigojančių pasiūlymų Sutarties pakeitimui, tačiau, šalims nepriėmus galutinio sprendimo bei nepasirašius tai patvirtinančio rašytinio susitarimo, konstatuotina, kad joks kitas elektros energijos tiekimo grafikas, kuriuo būtų pakeistas Sutartimi suderintas tiektinos elektros energijos kiekis, nustatyta tvarka tarp šalių nebuvo sudarytas. Bet kokie nukrypimai nuo sutarto tiektinos elektros energijos kiekio laikytini neleistinais bei neteisėtais. Net jei teismas laikytų, jog šalių susitarimas dėl pakeisto elektros energijos tiekimo grafiko buvo pasiektas, akivaizdu, jog naujasis tiekimo grafikas niekada netapo teisiškai privalomu bei vykdytinu, nes nebuvo patvirtintas tarp šalių pasirašytu sandorio patvirtinimu. Be to, Sutartis nenumato galimybės šalims susitarti dėl elektros energijos tiekimo visiško nutraukimo, o laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas nutraukė elektros energijos tiekimą. Ieškovo vykdoma komercinė veikla yra iš tiekėjų supirktos elektros energijos perpardavimas galutiniams vartotojams. Todėl jis buvo priverstas ieškoti alternatyvių galutiniams vartotojams įsipareigotos patiekti elektros energijos įsigijimo šaltinių, dėl ko patyrė nuostolius. Ieškovas nurodo, kad jokių išankstinių pranešimų apie ketinimus visiškai nutraukti elektros energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d. iš atsakovo negavo, nors Sutartimi šalys susitarė dėl privalomo kitos šalies informavimo apie nenugalimos jėgos aplinkybių atsiradimą. Atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos nėra pateikęs ieškovui jokios informacijos apie tai, kokias konkrečias aplinkybes jis įvardija kaip nenugalimos jėgos aplinkybes, sutrukdžiusias jam tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovo vertinimu, minėtu laikotarpiu atsakovo nepatiekta elektros energija turi būti laikoma kaip nepatiekta be pateisinamo pagrindo bei nesilaikant tiekimo grafike nurodytų kiekių. Ieškovas 673 332,25 Lt žalą kildina iš nepristatyto elektros energijos kiekio ir biržoje esančios kainos skirtumo lyginant su sutartine kaina. Be to, tokia kompensacijos suma turi būti padidinta dėl susidariusių perdavimo išlaidų ar kitų pagrįstų ir patikrinamų išlaidų, kurias pirkėjas patyrė dėl pardavėjo įsipareigojimų nevykdymo (Sutarties 11.1 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 336 666,12 Lt (97 505,25 Eur) žalos bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo vadovas G. J. ir atsakovo vadovas R. M. tarpusavyje bendravo telefonu, atsakovas elektroniniu laišku siuntė ir ieškovas gavo elektros energijos tiekimo 2013 m. rugpjūčio mėn. 0 tarifu grafiką, taigi, šalims iki abiejų ginčo laikotarpių pradžios buvo žinoma, jog nurodomais laikotarpiais elektros energija pagal Sutartį nebus tiekiama. Sutarties 4 punkte šalys numatė detalią susitarimo dėl tiekimo grafiko tvarką. Kai šalys aiškiai aptarė elektros energijos tiekimo grafiko pakeitimus, toks susitarimas šalims yra privalomas. Sutarties 4.2.1, 4.2.2, 4.2.2.3, 4.2.4, 3.1, 2 ir 17.3 punktų analizė ir sisteminis aiškinimas, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog susitarimas dėl elektros energijos grafiko keitimo laikomas pasiektu tik esant sąlygai, jog ieškovas pritars tokiam atsakovo pasiūlymui ir pasirašys sandorio patvirtinimą. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad Sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 str. 1 d.). Atsakovui teigiant buvus šalių žodinį susitarimą dėl elektros energijos netiekimo, o ieškovui šią aplinkybę neigiant, Sutartyje šalims detaliai aptarus ir nustačius ne tik suderinto tiekimo grafiko keitimo sudarymo tvarką, bet ir pasiekto susitarimo patvirtinimą konkrečia forma, teismas sprendė, jog šalių susitarimas dėl pakeisto elektros energijos tiekimo grafiko nebuvo pasiektas. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 31 d. ir nuo 2013 m. spalio 3 iki 9 d. pirko elektros energiją Nord Pool Spot AS valdomoje Nord Pool Spot rinkoje, visas išrašytas sąskaitas už suteiktą elektros energiją apmokėjo. Nepristatyto elektros energijos kiekio ir biržoje esančios kainos skirtumo lyginant su sutartine kaina (Sutarties 11.1 p.) pateikti apskaičiavimai rodo, kad už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., ieškovas patyrė 57 868 Eur (199 806,63 Lt) žalos, o už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d. – 137 142,50 Eur (473 525,62 Lt) žalos, iš viso – 195 010,50 Eur (673 332,25 Lt) žalos. Teismas pažymėjo, kad reali turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas (Energetikos įstatymo 2 str. 8 d., CK 4.2 str. 3 d., elektros energija – kilnojamasis daiktas) yra nuperkamas, o ne įvertinamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-745/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2012). Todėl nustatinėti elektros energijos rinkos kainos, vertinant, kad ji buvo didesnė už tą kainą, kurią Sutartyje atsakovui įsipareigojo sumokėti ieškovas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę, dėl ko ieškovas patyrė žalą (nepristatyto elektros energijos kiekio ir biržoje esančios kainos skirtumas lyginant su sutartine kaina). Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėtina, nes atsakovas yra verslo subjektas ir atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Sutarties 10 punkte šalys aptarė force majeure apibrėžimą ir numatė atleidimą nuo tiekimo ir priėmimo įsipareigojimų (Sutarties 10.1 p.) bei pranešimą apie force majeure aplinkybes bei jų sušvelninimą (Sutarties 10.2 p.). Nors atsakovas 2013 m. spalio 2 d. rašte ieškovui nurodė, jog elektros energijos tiekimą sustabdo nuo 2013 m. spalio 3 d. dėl force majeure aplinkybių, o atsakovo vadovas teismo posėdyje paaiškino, kad tiek 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tiek ir spalio mėnesį elektros energija nebuvo tiekiama dėl force majeure aplinkybių, tokiomis įvardijęs politinę situaciją šalyje bei avariją elektrinėje, iš kurios pirko elektros energiją, teismas sprendė, kad šių aplinkybių realų egzistavimą įrodymais nepagrindė (CPK 12, 178 str.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti atsakovo atsakomybę už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, nes ieškovas, iš anksto žinodamas, kad ginčo laikotarpiais elektros energija nebus tiekiama ir pirmuoju atveju elektroniniu paštu (2013 m. liepos 29 d.) gavęs atsakovo pakeistą elektros energijos tiekimo grafiką, Sutarties 4.1 punkte nurodyta forma nedelsiant neinformavo atsakovo nei apie tokio pasiūlymo besąlyginį priėmimą, nei apie tokio pasiūlymo sąlygų keitimą, nei apie besąlygiškai atmestą pasiūlymą (Sutarties 4.2.2.1, 4.2.2.2 ir 4.2.2.3 p.). Antruoju atveju (nuo 2013 m. spalio 3 d.) žinodamas apie elektros energijos nepatiekimą dėl force majeure aplinkybių, ieškovas nepareikalavo detalesnės informacijos apie atsiradusias šias aplinkybes ir taip nevykdė Sutarties 4.2.2.1, 4.2.2.2 ir 4.2.2.3 punktais prisiimtų įsipareigojimų. Nors po 10 dienų pateikto elektroninio laiško nėra pagrindo vertinti kaip pateikto nedelsiant, tačiau 2013 m. rugpjūčio 8 d. siųstu elektroniniu laišku ieškovas pateikė alternatyvų pasiūlymą dėl atsakovo siūlymo 2013 m. rugpjūčio mėn. tiekti elektros energiją 0 MW tarifu, o šalims nepasiekus tokio susitarimo, nurodė išrašysiantis faktūrą pagal Sutarties 11 punktą, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas, nors ir kiek pavėluotai, nepritarė atsakovo siūlymui dėl elektros energijos tiekimo grafiko pakeitimo (Sutarties 4.2.2.2 p.). Teismas nurodė, kad ieškovas, nesiaiškindamas aplinkybių, nors ir pavėluotai, nesutiko su šalių suderinto tiekimo grafiko pakeitimu, tačiau bandė išspręsti susidariusią padėtį. Nors abiejų šalių su AB „Litgrid“ pasirašytose iš esmės tapataus turinio Balansavimo elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartyse (toliau – Balansavimo sutartys) yra įtvirtinta nuostata, jog balansavimo energijos tiekėjas parengia ir pateikia perdavimo operatoriui informaciją apie dvišalėmis sutartimis su kitais balansavimo energijos tiekėjais pirktus ir/arba parduotus elektros energijos kiekius, vadovaujantis Informacijos mainų reglamentu (paminėtų sutarčių 5.2 p.), tačiau pačiam atsakovui perdavimo sistemos operatoriui nagrinėjamais laikotarpiais teikiant informaciją apie kitą nei galiojančioje šalių pasirašytoje Sutartyje tiekiamos elektros energijos kiekį, ieškovo pateikiama informacija AB „Litgrid“ teismo vertinama ne susitarimo dėl pakeisto tiekimo grafiko patvirtinimu, o tiesiog fakto konstatavimu. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti atsakovo atsakomybę už netinkamą įsipareigojimų vykdymą CK 6.259 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ir pats ieškovas tinkamai neįvertino pasirašytos Sutarties nuostatų, kas galimai ir sąlygojo neteisingą atsakovo suvokimą dėl pasiekto susitarimo. Teismas, vadovaujamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui pripažino teisę į ½ dalį žalos atlyginimo ir iš atsakovo priteisė 336 666,12 Lt (97 505,25 Eur) žalą.

III. Apeliaciniai skundai ir atsiliepimų argumentai

Ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai aiškino ginčo faktines aplinkybes, Sutarties nuostatas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir teismo teisę sumažinti priteistinos žalos dydį. Pagrindo byloje taikyti nuostolių mažinimo institutą nebuvo vien jau dėl to, kad atsakovas tokio prašymo byloje nebuvo pareiškęs. Nenustatytos ir privalomosios CK 6.259 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos. Ieškovas Sutarties galiojimo laikotarpį ir po jos nutraukimo elgėsi sąžiningai ir protingai, bendradarbiavo su atsakovu, kuris elgėsi priešingai. Todėl teismo išvada neva ir pats ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei taip prisidėjo prie patirtų nuostolių padidėjimo nepagrįsta. Sutartis įtvirtina detalią susitarimo dėl tiekimo grafiko keitimo tvarką (Sutarties 4.2.1 p., 4.2.4 p.). Ieškovo (ne)pritarimo pateiktam pasiūlymui tvarką nustato Sutarties 4.2.2.1-4.2.2.3 punktai. Taip pat šalys numatė, jog jei viena iš šalių neatsako į kitos šalies pasiūlymą, turi būti laikoma, kad susitarimas dėl tiekimo grafiko nepasiektas ir šalių nesaisto atitinkami jų pasiūlymai (Sutarties 4.2.2 p.). Todėl ieškovo elgesys, kai jis į jam nepriimtinus atsakovo pasiūlymus ginčo laikotarpiais visiškai nutraukti sutarto pristatyti elektros energijos kiekio tiekimą ieškovui, nereagavo, laikytinas atitinkančiu Sutarties nuostatas bei apdairaus ir protingo verslininko standartą. Šalių veiksmus atsiradus force majeure aplinkybėms bei dėl to sutrikus Sutarties vykdymui reglamentuoja Sutarties 10 skyrius. Pareigą tinkamai informuoti apie force majeure aplinkybių atsiradimą bei pateikti įrodymus apie jų realų egzistavimą turėjo tik atsakovas. Tuo tarpu ieškovo nesaistė jokie su tuo susiję įsipareigojimai, taip pat ir teismo nurodyta neva egzistavusi pareiga paprašyti patikslinimo dėl konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių atsakovui tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas nuolat keičia savo poziciją dėl įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d. ir nėra pateikęs jokios informacijos apie tai, kokias konkrečias aplinkybes jis įvardija kaip nenugalimą jėgą. Taip pat nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių šių aplinkybių realų egzistavimą. Sutartyje nėra įpareigojimo ieškovui reaguoti į netinkamą Sutarties vykdymą per konkretų laikotarpį. Be to, ieškovas elgėsi pakankamai atsakingai bei rūpestingai, nes pirmoji pretenzija dėl nutraukto energijos tiekimo nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesį atsakovui pateikta 2013 m. rugpjūčio 5 d. Abiejų šalių vadovai teismo posėdyje patvirtino, kad šalių bendradarbiavimas vyko telefonu nuo pirmos elektros energijos sutarto kiekio nepristatymo dienos. Ieškovo veiksmai, kuomet jis apie netinkamą Sutarties vykdymą oficialiu raštu atsakovą informavo pasibaigus Sutarties galiojimui, paskaičiavęs patirtą žalą, laikytinas protingu bei tinkamu ir niekaip negalinčiu panaikinti atsakovo civilinės atsakomybės.Teismas, ieškovui priteisdamas tik pusę realiai patirtos bei įrodymais pagrįstos žalos, nepateikė jokių motyvų, ši sprendimo dalis nemotyvuota, todėl sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų. Net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad yra pagrindas mažinti atsakovo atsakomybę, neaišku, kodėl ieškovui priteistinos žalos suma sumažinta būtent per pusę. Jei ir būtų nustatyta ieškovo kaltė bei priežastinis ryšys su jam atsiradusia žala, tai negali būti prilyginama atsakovo veiksmams bei jų reikšmei.

Atsakovas UAB „Energijos kodas“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, panaikinti, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė CK 6.183 straipsnio 2 dalį, nes turėjo nustatyti aplinkybę, kad Sutartis pakeista žodiniu susitarimu ir ieškovas neturi teisės remtis reikalavimais susitarimų pakeitimų formai. Ieškovas nereiškė pretenzijų dėl to, jog Sutartis buvo vykdoma kitu būdu po jos pakeitimo, o ieškovas žodžiu ir raštu pritarė Sutarties pakeitimui. Sutarties pakeitimo faktą įrodo AB „Litgrid“ pateikta informacija apie Sutarties su atsakovu turinį. Ieškovas ir atsakovas yra sudarę su AB „Litgrid“ Balansavimo sutartis. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas visada teikė vienodą informaciją AB „Litgrid“ apie nupirktą/parduotą elektros energijos kiekį ginčo laikotarpiu, t. y. kad nupirkta 0 MW/h elektros. AB „Litgrid“ ginčo laikotarpiu nėra nurodęs ieškovui ir atsakovui tikslinti pateiktus pirktos/parduotos elektros energijos grafikus. Todėl teismas turėjo nustatyti aplinkybę, kad šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo grafiko pakeitimo. Ieškovas valią dėl elektros energijos tiekimo grafiko pakeitimo išreiškė ne tik žodžiu atsakovui, tačiau pateikdamas AB „Litgrid“ informaciją, patvirtinančią elektros energijos negavimą iš atsakovo ginčo laikotarpiu. Sprendimo išvados prieštarauja Balansavimo sutarties 5.2 punktui bei Mainų reglamento 4.2.4, 8.1, 9.1 punktams. Balansavimo sutartys nenustatė pareigos ar sutarties šalies teisės „konstatuoti faktą“. Teismas šias sutartis aiškino priešingai jų turiniui, taip paneigdamas Balansavimo sutarties privalomumą ieškovui. Pagal jas ieškovas turėjo pareigą AB „Litgrid“ teikti tokią informaciją, kur būtų nurodytas nupirktas elektros energijos kiekis. Ieškovas įrodinėja, kad neva ginčo laikotarpiu atsakovas turėjo parduoti jam 50 MW/h elektros energijos, tačiau tokio kiekio nepardavė. Jeigu buvo toks šalių susitarimas, tai tokia informacija ir turėjo būti teikiama AB „Litgrid“. Kai ieškovas teikė atitinkamą informaciją AB „Litgrid“, patvirtinančią pasiektus žodinius susitarimus, atsakovas turėjo teisėtą lūkestį, kylantį iš ieškovo ir atsakovo su AB „Litgrid“ sudarytų Balansavimo sutarčių, kad Sutartis yra pakeista. Sprendimas grindžiamas prielaida, kad ieškovas neva nusprendė pažeisti Balansavimo sutarties 5.2 punktą bei Mainų reglamento nuostatas ir neva nurodė kitokį kiekį nei buvo sutaręs pirkti iš atsakovo. Tokias sprendimo išvadas paliekant galioti, būtų prieštaravimas imperatyvui, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Sutartis įpareigojo ieškovą nesutinkant su siūlomu tiekimo grafiko pakeitimu, nedelsiant atsakyti į pateiktą siūlymą. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovo teiktus pranešimus dėl Sutarties pakeitimo gavo, taip pat nėra ginčo, kad raštu į siūlymus nebuvo atsakyta. Atsakovo teigimu, ieškovo neveikimas (jo konkliudentiniai veiksmai) duoda pagrindą išvadai, kad buvo sutarta dėl grafiko pakeitimo. Be to, ieškovas niekada nepareikalavo Sutartį vykdyti taip, lyg ji nebūtų buvusi pakeista, o pretenzijų nereiškimas atsakovui, kur sutarta dėl didelio elektros energijos kiekio, įrodo aplinkybę, kad Sutartis buvo pakeista žodžiu. Ieškovo ilgalaikis tylėjimas po to, kai atsakovas Sutartį vykdė laikydamasis žodžiu sutartų jos sąlygų, užkerta kelią ieškovui remtis Sutartyje nustatyta jos pakeitimo tvarka raštu bei parodo buvus šalių susitarimą dėl Sutarties nuostatų pakeitimo. Jei teismas laikytų, kad Sutartis buvo pažeista, tai ieškovas neįrodė nuostolių. Byloje neįrodyta, kad elektros energijos kaina buvo didesnė už tą kainą, už kurią ją parduoti įsipareigojo atsakovas. Be to, už papildomas sąnaudas, kurias ieškovas patyrė po Sutarties pakeitimo, yra visiškai atsakingas ieškovas. Elektros energiją buvo galima įsigyti ir mažesne kaina nei ji yra parduodama biržoje Nord Pool Spot, tai pripažino ir ieškovas. Ieškovas, nereikalavęs iš atsakovo elektros energijos, yra visiškai atsakingas už savo papildomas sąnaudas, kurias patyrė įsigydamas ją didesne kaina nei būtų pirkęs pagal Sutartį iš atsakovo. Byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodomų tariamų nuostolių ir neteisėtų veiksmų, todėl iš atsakovo negali būti priteistas žalos atlyginimas.

Ieškovas UAB „Elektrum Lietuva“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:

Šalims Sutartyje aiškiai ir detaliai aptarus susitarimo dėl tiekimo grafiko keitimo tvarką, toks susitarimas sutarties šalims yra privalomas, o bet kokie nukrypimai nuo jo reiškia Sutarties pažeidimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo atveju privalu vadovautis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas savo elgesiu išlygos dėl Sutarties keitimo išimtinai tik raštu būtų kada nors atsisakęs. Todėl pagrindo remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi atsakovas neturėjo ir neturi. Nepagrįstais ir neįrodytais laikytini atsakovo teiginiai neva ieškovas niekada nereiškė pretenzijų, jog Sutartis buvo vykdoma kitu būdu nei buvo sutarta. Ieškovas aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą netinkamu Sutarties vykdymu, tai patvirtina šalių vadovų pasisakymai teismo posėdžio metu, jų susirašinėjimas elektroniniu paštu nepavykus taikiai susitarti, ieškovo atsakovui teiktos oficialios pretenzijos ir galiausiai – kreipimasis į teismą. Atsakovo teiginiai neva ieškovas žodžiu ir raštu pritarė Sutarties pakeitimui nelaikytini pagrįstais ir įrodytais. Pačiam atsakovui AB „Litgrid“ ginčo laikotarpiais teikiant informaciją apie kitą nei Sutartyje nurodytą elektros energijos kiekį, ieškovo teikta informacija AB „Litgrid“ apie iš atsakovo gaunamą 0 MW elektros energijos kiekį, siekiant išvengti pasekmių už balanso grafiko ir faktinių elektros energijos gamybos/vartojimo duomenų neatitikimą, vertintina ne kaip rašytinio susitarimo dėl pakeisto tiekimo grafiko patvirtinimas, o tik kaip fakto, kad atsakovas ginčo laikotarpiais ieškovui elektros energijos netieks, konstatavimas. Tai patvirtina AB „Litgrid“ pateiktas raštas. Atsakovas netinkamai aiškina Balansavimo sutarties nuostatas, nes ieškovas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie faktiškai įsigyjamą elektros energijos kiekį, ką ieškovas ir padarė, nurodydamas, kad atsakovas ginčo laikotarpiais elektros energijos ieškovui netieks. Ieškovas Balansavimo sutarties nuostatas vykdė tinkamai, AB „Litgrid“ jokių pastabų dėl minėtos sutarties vykdymo neteikė. Be to, ar ieškovas tinkamai vykdė Balansavimo sutarties ir Mainų reglamento nuostatas, ar ne, šio ginčo išsprendimui neturi reikšmės. Tarp ieškovo ir AB „Litgrid“ sudarytos Balansavimo sutarties vykdymo bei atsakovui netinkamai vykdant šalių sudarytos Sutarties nuostatas ieškovo patirtos žalos priežastinio ryšio nėra. Balansavimo sutarties nuostatų aiškinimas užeina už nagrinėjamos bylos ribų, dėl ko ir atsakovo argumentai neva „iš neteisėtų veiksmų nekyla teisėti padariniai“ laikytini nepagrįstais. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovo tylėjimas gavus atsakovo pasiūlymą liudija Sutarties pakeitimą. Šalys aiškiai buvo sutarusios ne tik dėl galimų aktyvių šalių veiksmų gavus kitos šalies pasiūlymą, bet ir dėl to, kad kurios nors iš jų tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Šią Sutarties sąlygą atsakovas sąmoningai ignoruoja. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia Sutarties pažeidimu, dėl ko ieškovas patyrė žalą, nes buvo priverstas nepristatytą elektros energijos kiekį įsigyti rinkoje aukštesne nei Sutartyje numatyta kaina. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos yra akivaizdus – atsakovo veiksmai tiesiogiai sąlygojo ieškovo nuostolius. Ieškovo patirtos žalos realumą patvirtina Nord Pool Spot raštas, kuriama patvirtinama, kad atsakovo nepristatytas elektros energijos kiekis buvo įsigytas biržoje, taip pat išrašai iš ieškovo banko sąskaitos, patvirtinantys, jog už biržoje įsigytą elektros energiją yra atsiskaityta.

Atsakovas UAB „Energijos kodas“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:

Ieškovo kaltė nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad jis neprieštaravo atsakovo teiktiems siūlymams, jog atitinkamu laikotarpiu elektros energija nebus tiekiama ir taip pažeidė Sutarties 4.2.2.3 punktą bei nepareikalavo patiekti elektros energijos, t. y. nereikalavo vykdyti Sutartį taip, kad nebūtų sukeliami tariami nuostoliai. Ieškovo pripažintas Sutarties 4.2.2.3 punkto pažeidimas sprendime pagrįstai įvertintas kaip kaltė sumažinant priteistinų nuostolių sumą. Ieškovas neginčija, kad niekada neprašė atsakovo patiekti elektros energijos, kurios dabar pasigenda, niekada nebuvo prašyta atsakovo tiekti elektros energiją ginčo laikotarpiais. Ieškovo „tylėjimas“ yra neteisėtas tiek Sutarties, tiek ir įstatymo atžvilgiu (CK 6.200 str. 3 d., 6.259 str. 2 d.). Ieškovas iki bylos iškėlimo pripažino, kad elektros energijos rinkos vertė yra mažesnė nei nustatyta kaina Sutartyje, o susitarimas dėl elektros energijos netiekimo yra naudingas ieškovui. Todėl pagrįstai nustatyta, kad pats ieškovas yra atsakingas už tai, kad energija buvo nepatiekta. Sprendime yra pateiktas aiškus motyvas, kuriuo pagrindu ½ reikalavimo atmesta, todėl prielaidos, kad sprendimo išvada nemotyvuota, neturi pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantai, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 24 d. sudarytos Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo parduoti ir pasirūpinti elektros energijos tiekimu, o ieškovas įsipareigojo pirkti ir pasirūpinti, kad ji būtų priimta bei sumokėti numatytą elektros energijos kainą (Sutarties 3.1 p.) (t. 1, b. l. 11-29). Elektros energija buvo tiekiama pagal abiejų šalių pasirašytą tiekimo grafiką (Sutarties 3.1 p., 4 p.). Laikotarpiais nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d. atsakovas ieškovui elektros energijos netiekė. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė Sutartį, nes joks susitarimas dėl tiekimo grafiko pakeitimo nepasirašytas. Dėl to jis patyrė žalą, kurią atsakovas turi atlyginti. Atsakovo teigimu, priešingai - šalys buvo susitarusios dėl elektros energijos tiekimo grafiko pakeitimo, todėl nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentais, atsakovo atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę, tačiau CK 6.259 straipsnio 2 dalies pagrindu pritaikė nuostolių mažinimo institutą ir ieškovui pripažino teisę į ½ dalį žalos atlyginimo. Nei ieškovas, nei atsakovas nesutinka su tokiu teismo sprendimu.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra sprendžiamas sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, todėl nagrinėtina, ar šalys Sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir ar yra pagrindas ieškovo nurodomų patirtų nuostolių atlyginimui.

Pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 3 d.). Sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Taigi, netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti, kurios taikymui būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 str.). Įrodžius šalies neteisėtus veiksmus, jos kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 str.).

Minėta, kad pagal Sutarties nuostatas elektros energija turėjo būti tiekiama pagal abiejų šalių pasirašytą tiekimo grafiką, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, teisiškai galiojanti ir privaloma šalims (Sutarties 3.1 p., 4.1 p.). Vadovaujantis Sutarties 4.4.1 punktu, šalys 2013 m. gegužės 24 d. pasirašė Sandorio patvirtinimą Nr. 1, kuris taip pat yra neatskiriama Sutarties dalis, numatantį elektros energijos pristatymo terminą, kuris prasideda nuo 2013 m. birželio 1 d. ir pasibaigia 2013 m. spalio 31 d. (Sandorio patvirtinimo 6 p.) (t. 1, b.l. 41-42). Sandorio patvirtinimo 3 punkte nustatytas tiekimo grafikas: bazinė apkrova, t. y. 50 MW elektros energijos per valandą, tiekiama 24 valandas per kalendorinę dieną kiekvieną tiekimo termino kalendorinę dieną.

Dėl nepatiektos elektros energijos laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Atsakovo teigimu, Sutartis buvo pakeista šalių susitarimu: ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą (pasiūlymą) apie 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. 0 MW elektros energijos tiekimą (faktiškai - tiekimo nutraukimą), jo nedelsiant neatmetė, todėl toks „tylėjimas“ reiškia Sutarties pakeitimą. Sutarties pakeitimą patvirtina ir tai, kad ieškovas minėtu laikotarpiu 0 MW energijos tiekimo neginčijo, nereikalavo jos patiekti, 0 MW energijos tiekimo režimo patvirtinimą perdavė sistemos operatoriui AB „Litgrid“. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais nesutinka.

Sutarties 17.3 punktas numatė, kad bet kokie šios Sutarties pataisymai, modifikacijos, papildymai ar pakeitimai galios, bus vykdytini ir (arba) teisiškai įpareigojantys tik tuo atveju, jei jie bus pateikiami raštu ir juos pasirašys įgaliotieji abiejų šalių atstovai. Šalys Sutarties 4.4.1 punkte nustatė, kad prie kiekvieno tiekimo grafiko, dėl kurio jos susitarė, turi būti sandorio patvirtinimas. Sutarties 4.2 punkte įtvirtinta susitarimo dėl tiekimo grafiko keitimo tvarka, pagal kurią šalis, kuri ketina parduoti arba įsigyti elektros energiją turi atsiųsti kitai šaliai atitinkamą pasiūlymą dėl tiekimo grafiko. Toks kvietimas derėtis turi būti laikomas pasiūlymu, įpareigojančiu sudaryti sutartį, tačiau tik pirkėjui jam pritarus (Sutarties 4.2.1 punktas). Pagal Sutarties 4.2.4 punktą turi būti laikoma, kad dėl tiekimo grafiko susitarta tik su sąlyga, jog dėl visų sąlygų kartu ir dėl kiekvienos jų atskirai šalys aiškiai susitarė, kaip numatyta šioje Sutartyje.

Bylos duomenimis 2013 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu atsakovas pateikė ieškovui elektros energijos tiekimo grafiką laikotarpiui nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., iš kurio matyti, kad šiuo laikotarpiu elektros energija ieškovui nebus tiekiama (t. 1, b. l. 77-83). Ieškovas 2013 m. rugpjūčio 9 d. siųstu elektroniniu laišku atsakovui pateikė alternatyvų pasiūlymą, tačiau, atsakovui jam nepritarus, laikytina, kad dėl atsakomojo pasiūlymo šalys nesusitarė (t. 1, b.l. 113-114). Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovo „tylėjimas“, t. y. nedelsiant neatsakant į 2013 m. liepos 29 d. pateiktą energijos tiekimo grafiko pakeitimą, reiškia Sutarties pakeitimą. Šalys Sutarties 4.2.2.1-4.2.2.3 punktuose numatė ieškovo (pirkėjo) (ne)pritarimo atsakovo (pardavėjo) pateiktam pasiūlymui tvarką. Taigi, ieškovas, gavęs atsakovo pasiūlymą dėl tiekimo grafiko privalėjo nedelsdamas peržiūrėti jo sąlygas ir rašytine forma, elektroniniu paštu arba faksu turėjo nedelsiant: pritarti pasiūlymui, jį patvirtindamas (4.2.2.1 punktas); išsiųsti savo pasiūlymą dėl tiekimo grafiko, kuris yra laikomas pasiūlymo atmetimu bei atsakomuoju pasiūlymu (4.2.2.2 punktas) arba jį atmesti nedelsiant nurodant pasiūlymo numerį (4.2.2.3 punktas). Taip pat pastarajame punkte nustatyta, kad jei viena iš šalių (apskritai - teismo past.) neatsako į kitos šalies pasiūlymą, turi būti laikoma, kad sutartis dėl tiekimo grafiko nepasiekta ir šalių nesaisto atitinkami jų (atsakomieji) pasiūlymai. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad šalys buvo sutarusios ne tik dėl galimų aktyvių veiksmų gavus kitos šalies pasiūlymą, bet ir dėl to, kad kurios nors iš jų tylėjimas (neveikimas) savaime laikomas nepritarimu. Todėl ieškovo elgesys, kai jis nedelsiant nereagavo į atsakovo 2013 m. liepos 29 d. pateiktą elektros energijos tiekimo grafiką („tylėjo“), atsižvelgiant į Sutarties 4.2.2.3 punktą, negali būti laikomas pritarimu Sutarties dėl tiekimo grafiko pakeitimui. Taigi, nesant jokio rašytinio pritarimo, spręstina, kad kitų nei numatyta 2013 m. gegužės 24 d. sandorio patvirtinime susitarimų dėl elektros energijos tiekimo grafikų nebuvo sudaryta. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad šalys nebuvo sudariusios kito nei 2013 m. gegužės 24 d. sandorio patvirtinimo, o, kaip minėta, kiekvienas šalių susitarimas dėl tiekimo grafiko turėjo būti taip pat patvirtintas ir atskiru sandoriu, ko nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta (Sutarties 4.4.1 p.).

Atmestini ir kiti atsakovo argumentai, kurie neva patvirtina Sutarties pakeitimą: ieškovas elektros energijos netiekimo neginčijo, nereikalavo jos patiekti, 0 MW energijos tiekimo režimo patvirtinimą perdavė sistemos operatoriui AB „Litgrid“. Bylos duomenys (šalių vadovų paaiškinimai teismo posėdyje, rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas elektroniniu paštu, pretenzijos) patvirtina ieškovo argumentus, kad jis išreiškė savo nepasitenkinimą atsakovui netinkamu Sutarties vykdymu. Nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad ieškovas nereikalavo patiekti elektros energijos ginčo laikotarpiu. Ieškovas minėtame 2013 m. rugpjūčio 9 d. laiške, kuriame pateikė alternatyvų pasiūlymą, iš esmės pareikalavo atnaujinti elektros energijos tiekimą Sutartyje (sandorio patvirtinime) numatytu tiekimo grafiku, tačiau atsakovas, net ir gavęs šį laišką, elektros energijos tiekimo vis tiek neatnaujino.

Dėl ieškovo duomenų pagal Balansavimo sutartis teikimo AB „Litgrid“ teisėjų kolegija, visų pirma, sutinka su pirmosios instancijos teismo bei ieškovo argumentais, kad pateikti duomenys buvo ne susitarimo dėl pakeisto tiekimo grafiko patvirtinimas, o fakto konstatavimas - ieškovas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie faktiškai įsigytiną elektros energijos kiekį, ką jis ir padarė būtent remdamasis atsakovo pranešimu, kad elektros energija jam nebus tiekiama. Antra, ieškovo ir AB „Litgrid“ sudarytos Balansavimo sutarties vykdymas yra nesusijęs su nagrinėjamu ginču bei negali įtakoti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, juo labiau pateisinti Sutartimi nustatytų reikalavimų nevykdymą. Trečia, tokio pobūdžio aplinkybės apskritai vargu ar galėjo būti reikšmingos atsakovo deklaruojamam suvokimui apie Sutarties pakeitimą, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo teikti AB „Litgrid“ duomenys buvo pateikti teismui tik išduoto teismo liudijimo pagrindu (t. 1, b.l. 143, 144-160; 161).

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartyje šalims detaliai aptarus ir nustačius suderinto tiekimo grafiko keitimo tvarką, pasiekto susitarimo patvirtinimą konkrečia forma, nesant byloje Sutartyje nustatyta tvarka abiejų šalių pasiekto susitarimo dėl tiekimo grafiko pakeitimo, spręstina, jog šalių susitarimas dėl pakeisto elektros energijos tiekimo grafiko nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo pasiektas. Todėl atsakovo elgesys, kai aptariamu laikotarpiu ieškovui nebuvo tiekiama elektros energija, laikytinas pažeidžiančiu Sutarties 3.1 punkto reikalavimus.

Dėl nepatiektos elektros energijos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d.

Ieškovui elektros energija nebuvo tiekiama ir 2013 m. spalio 3 d. – 2013 m. spalio 9 d. Bylos duomenimis, 2013 m. spalio 2 d. raštu atsakovas informavo ieškovą, jog sustabdo elektros energijos tiekimą, vadovaujantis Sutarties 10 skyriumi, detalesnę informaciją apie atsiradusias force majeure aplinkybes pateiks vėliau (t. 1, b. l. 84).

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad ginčo šalių veiksmus, atsiradus force majeure aplinkybėms, reglamentuoja ne Sutarties 4.2.2.1 – 4.2.1.3 punktai, o Sutarties 10 skyrius, reglamentuojantis force majeure situaciją. Sutarties 10.1 punkte numatyta, jog šalis, tvirtinanti, kad dėl force majeure visiškai arba iš dalies negali atlikti elektros energijos tiekimo, laikoma nepažeidusia Sutarties bei gali būti atleista nuo įsipareigojimų vykdymo tam tikrą laiką ir tol, kol tokios force majeure aplinkybės neleis vykdyti veiklos. Pagal Sutarties 10.2 punktą tvirtinančioji šalis turi, kai tik yra pagrįstai įmanoma sužinojusi apie force majeure aplinkybes, pranešti kitai šaliai ir kiek įmanoma suteikti jai neįpareigojančią informaciją, kokiu mastu ir kokį laikotarpį nebus galima vykdyti veiklos. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovui egzistavo pareiga paprašyti patikslinti dėl konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių atsakovui tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014). Kaip minėta, atsakovas pranešė, kad atsirado force majeure aplinkybes, kurias nurodys vėliau. Tačiau iš bylos duomenų bei atsakovo procesinių dokumentų taip ir liko neaišku, kokios konkrečios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis, o juo labiau nepateikti jokie šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai (CPK 12 str., 178 str.). Nors atsakovas pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio metu ir nurodė jas kaip politinę situaciją šalyje bei avariją elektrinėje, tačiau išsamiau nekonkretizavo ir nepagrindė to jokiais įrodymais, kitaip tariant, jo teiginiai yra vien tik deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2013 m. spalio 3 d. – spalio 9 d. nenugalimos jėgos aplinkybės byloje nenustatytos. Todėl nėra pagrindo atsakovo visiškai ar iš dalies atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės.

Dėl nuostolių (žalos) nustatymo

Sutarties 11.1 punktas numato, kad tuo atveju, kai atsakovas pažeidžia savo tiekimo įsipareigojimus ir kai dėl tokio pažeidimo sutartinis kiekis, dėl kurio šalys susitarė, nėra visiškai arba iš dalies pristatomas ieškovui pagal tam tikrą tiekimo grafiką, ir toks pažeidimas nėra pateisinamas pagal force majeure arba dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo, atsakovas turi sumokėti ieškovui kompensaciją už žalą, kurios vertė susideda iš šių dalių: (i) sumos, jei ji teigiama (nepaisoma, jei ji neigiama), kuria kaina, jei tokia yra, už kurią ieškovas, veikiantis komerciškai pagrįstu būdu, gali ir galėtų pirkti ar kitaip įsigyti rinkoje nepristatytos elektros kiekį, viršijantį Sutarties kainą, ir (ii) nepristatytos elektros energijos kiekio. Minėta, kad atsakovas pažeidė Sutarties 3.1 punkto reikalavimus, nes ginčo laikotarpiais ieškovui netiekė 2013 m. gegužės 24 d. sandorio patvirtinime numatyto kiekio elektros energijos, toks pažeidimas nėra pateisinamas pagal force majeure arba dėl ieškovo įsipareigojimų nevykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks atsakovo netinkamas Sutarties vykdymas lėmė (priežastinis ryšys) nepristatyto energijos kiekio įsigijimą biržoje, dėl ko ieškovas patyrė žalą, pasireiškusią kaip nepristatyto elektros energijos kiekio ir biržoje esančios kainos skirtumas lyginant su sutartine kaina.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. ir nuo 2013 m. spalio 3 iki 2013 m. spalio 9 d. pirko elektros energiją Nord Pool Spot AS valdomoje Nord Pool Spot rinkoje ir visas išrašytas sąskaitas už suteiktą elektros energiją apmokėjo, o pateikti ieškovo apskaičiavimai nepristatyto elektros energijos kiekio ir biržoje esančios kainos skirtumo lyginant su sutartine kaina (Sutarties 11.1 p.) rodo, kad už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d., ieškovas patyrė 57 868 Eur žalos, o už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2013 m. spalio 9 d. – 137 142,50 Eur žalos, iš viso 195 010,50 Eur (673 332,25 Lt) žalos (t. 2, b. l. 64-92, t. 3, b. l. 5-60). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad reali turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas, todėl nustatinėti elektros energijos rinkos kainą dėl to, kad ji buvo didesnė už tą kainą, kurią Sutartyje atsakovui įsipareigojo sumokėti ieškovas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Pažymėtina, kad tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-745/2012, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-588/2012). Taigi, atsakovui netinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei jam nepatiekiant sutarto patiekti elektros energijos kiekio, ieškovas turėjo ieškoti alternatyvių elektros energijos įsigijimo šaltinių – nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiais elektros energiją pirko Nord Pool Spot AS valdomoje Nord Pool Spot rinkoje, tuo patirdamas 195 010,50 Eur (673 332,25 Lt) nuostolių.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra nustatytos visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala bei kaltė, kuri preziumuojama esant neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str. - 6.249 str., 6.256 str.).

Dėl CK 6.259 straipsnio nagrinėjamoje byloje taikymo

Pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovo atsakomybę ir pripažino ieškovo teisę į ½ dalį žalos atlyginimą, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 str. 2 d.). Teismas taikė CK 6.259 straipsnio 2 dalį, nes sprendė, kad ir ieškovas tinkamai neįvertino Sutarties nuostatų, kas galimai sąlygojo neteisingą atsakovo suvokimą dėl pasiekto susitarimo, o būtent: ieškovas, gavęs elektroniniu paštu 2013 m. liepos 29 d. pakeistą elektros energijos tiekimą grafiką nedelsiant neinformavo atsakovo nei apie tokio pasiūlymo priėmimą, nei sąlygų keitimą, nei jo atmetimą; ieškovas, žinodamas apie 2013 m. spalio 3-9 d. elektros energijos nepatiekimą dėl force majeure aplinkybių, nepareikalavo detalesnės informacijos apie jas, nevykdė Sutarties 4.2.2.1-4.2.2.3 punktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ieškovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymu, todėl nepagrįstai laikė, kad ieškovas prisidėjo prie patirtų nuostolių padidėjimo, bei sumažino atsakovo atsakomybę.

Kaip minėta, ieškovo elgesys, kai jis nedelsiant nereagavo į atsakovo 2013 m. liepos 29 d. pateiktą elektros energijos tiekimo grafiką („tylėjo“), atsižvelgiant į Sutarties 4.2.2.3 punktą, negali būti laikomas pritarimu tiekimo grafiko pakeitimui ar sutartinių pareigų pažeidimu, nes vien šalies „tylėjimas“ jau suponavo situaciją, kad susitarimas dėl tiekimo grafiko nepasiektas. Todėl toks elgesys negali būti laikomas gal būt formavusiu atsakovo suvokimą dėl pasiekto susitarimo, o juo labiau tai pasakytina ir minėto 2013 m. rugpjūčio 9 d. siųsto elektroninio laiško išdėstytos pozicijos kontekste. Dėl to atmestini ir apelianto argumentai neva jei ieškovas būtų reikalavęs, jis būtų tiekęs elektros energiją - nei negavęs ieškovo atsakymo nedelsiant, nei vėliau gavęs laišką su akivaizdžiu nepritarimu, atsakovas energijos tiekimo vis tiek neatnaujino. Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, žinodamas apie 2013 m. spalio 3-9 d. elektros energijos nepatiekimą dėl force majeure aplinkybių ir nepareikalavęs detalesnės informacijos apie jas, nevykdė Sutarties 4.2.2.1-4.2.2.3 punktų reikalavimų. Kaip jau taip pat minėta, ginčo šalių veiksmus, atsiradus force majeure aplinkybėms, reglamentavo ne Sutarties 4.2.2.1 – 4.2.1.3 punktai, o Sutarties 10 skyrius, pagal kurį pareigą tinkamai informuoti apie force majeure aplinkybių atsiradimą bei pateikti įrodymus apie jų realų egzistavimą turėjo būtent atsakovas. Sutartyje nenumatyti su tuo susiję ieškovo įsipareigojimai, taip pat ir teismo nurodyta neva egzistavusi pareiga paprašyti patikslinimo dėl konkrečių aplinkybių, sutrukdžiusių atsakovui tinkamai vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Be to, bet kuriuo atveju, neįrodžius force majeure aplinkybių egzistavimą apskritai, informacijos (ne)reikalavimas savaime nekeičia atsakovo neteisėtų veiksmų vertinimo bei neteikia jokio pagrindo vertinti ieškovo elgesį kaip prisidėjimą prie nuostolių atsiradimo.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustačius, jog dėl būtent ieškovo kaltės atsakovas negalėjo tinkamai vykdyti savo prievolę ar ieškovas kokiais nors veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo/padidėjimo arba nesiėmė priemonių nuostolių sumažinimui, pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamo pagrindo taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatas ir ieškinį tenkinti tik iš dalies. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškinį tenkinant visiškai – priteisiant iš atsakovo ieškovui 195 010,50 Eur (673 332,25 Lt) patirtų nuostolių (žalos) atlyginimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 10 733 Lt (3 108 Eur) žyminis mokestis (t. 1, b.l. 9) ir 18 680,49 Lt (5 410, 24 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 67-79). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.), pagrįstai nustatė maksimalią ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą 4 380 Lt (1 268,54 Eur). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, spręstina kad byloje nėra pagrindo priteisti didesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatyta maksimali priteistina išlaidų už advokato pagalbą suma, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 4 380 Lt (1 268,54 Eur) išlaidų advokato pagalbai sumokėti (CPK 98 str.). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4 376,54 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo apeliacinis skundas patenkintas, todėl ieškovui taip pat atlygintinos šioje instancijoje jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nurodo, kad jo išlaidas sudaro: 5 525 Lt (1 600 Eur) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 6 534 Eur išlaidos advokato pagalbai bei 242,90 Eur papildomų išlaidų už išrašus iš kreditų biuro „Creditinfo“ už dokumentų vertimus, jų siuntimą, kelionės išlaidas (t. 3, b.l. 151-152, 153-171). Apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 1 600 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (už apeliacinį skundą pagal šių rekomendacijų 8.10 punktą – 2 MMA, už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagal 8.11 p. – 1.5 MMA), ieškovui iš atsakovo priteistina 3 622,50 Lt (1 049,15 Eur) išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (nuo 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga buvo 1 035 Lt) (CPK 98 str.). Remiantis išdėstytu, iš atsakovo ieškovui priteistina 2 649,15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos 37,45 Lt (10,85 Eur) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 242,90 Eur papildomų išlaidų, kurias sudaro išrašai iš kreditų biuro „Creditinfo“, kelionės, dokumentų vertimo bei jų siuntimo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai atsisakė priteisti (CPK 178 str.). Ieškovas pateikė tik minėtų papildomų išlaidų apmokėjimą savo atstovui patvirtinančius įrodymus, t. y. kad už šias išlaidas ieškovas kaip klientas apmokėjo advokatų profesinei bendrijai, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent tokias išlaidas pastaroji būtų patyrusi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti išdėstant rezoliucinę jo dalį taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ (juridinio asmens kodas 302414693) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 301506046) 195 010,50 Eur (673 332,25 Lt) nuostolių (žalos) atlyginimo ir 4 376,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ valstybei 10,85 Eur (37,45 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Neteikti susipažinti ir kopijuoti LITGRID AB pateiktų balanso grafikų duomenų (t. 2, b. l. 6-32).“

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ 2 649,15 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.