Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Rimvydo Norkaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti kreditorių 2011 m. sausio 14 d. susirinkimo sprendimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Propeta“ nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo bankroto byloje Nr. B2-256-125/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Propeta“ kreditorių 2010-09-16 susirinkime buvo priimtas nutarimas dėl bendrovės turto realizavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo bei nuspręsta nekilnojamąjį turtą parduoti varžytynėse už pradinę 5 140 000 Lt kainą, o kitą turtą – laisvo pardavimo būdu. Kreditorius A. M. apskundė šį nutarimą teismui, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti vykdyti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą.

BUAB „Propeta“ kreditorių 2011-01-14 susirinkime buvo priimtas pakartotinis nutarimas dėl bendrovės turto realizavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo bei nuspręsta nekilnojamąjį turtą parduoti iš varžytynių nustatant, jog pradinė pardavimo kaina pirmose varžytynėse yra 5 928 633,34 Lt; nepardavus pirmose varžytynėse kainą sumažinti 10 procentų; pradinė kaina antrose varžytinėse – 5 335 770 Lt; nustatytas kainos didinimo intervalas varžytynėse – 10 000 Lt. Kreditorius A. M. teismui apskundė ir šį nutarimą, prašė jį panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti jį vykdyti. Teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi uždraudė BUAB „Propeta“ ir jos administratoriui vykdyti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs BUAB „Propeta“ atskirąjį skundą, 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi minimą teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1207/2011).

Kreditorius A. M., prašydamas pripažinti neteisėtu ir panaikinti paminėtą 2011-01-14 kreditorių susirinkimo nutarimą, nurodė, kad buvo neišsiaiškinta tikroji planuojamo varžytynėse parduoti turto rinkos kaina, todėl jis pažeidžia kitų kreditorių interesus. Teigė, kad buvo pateikęs alternatyvų pasiūlymą nustatyti protingą ir teisingą nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą – ne mažiau kaip 6 700 000 Lt, tačiau už šį pasiūlymą balsavo tik jis pats ir VSDFV Klaipėdos skyrius, balsavęs raštu, kuriam, beje, iš viso nebuvo sudaryta galimybė balsuoti už tokį pasiūlymą, koks buvo pateiktas susirinkimo metu. Tvirtino, kad kreditorius AB SEB bankas tikisi naudos ir siekia, jog BUAB „Propeta“ turtas būtų parduodamas už mažesnę nei bendrovės prievolė kainą, tam, jog galėtų nukreipti išieškojimą pirmiausia į laiduotoją, o vėliau ir į jo įkeistą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir analizuodamas BUAB „Propeta“ kreditorių surinkimo 2011-01-14 priimto nutarimo teisėtumą, tinkamai nustatė šiam klausimui išnagrinėti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, pritaikė specialaus įstatymo (ĮBĮ), proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip nustatyta aukščiau, A. M. ginčijo BUAB „Propeta“ kreditorių 2011-01-14 susirinkimo nutarimą dėl bendrovės turto realizavimo tvarkos ir pradinės pardavimo kainos nustatymo, kuriuo nuspręsta parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytynių nustatant, jog pradinė kaina pirmose varžytynėse yra 5 928 633,34 Lt, o šio turto nepardavus pirmose varžytynėse, kainą sumažinti 10 procentų ir nustatyti, kad pradinė kaina antrose varžytinėse yra 5 335 770 Lt. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog šiuo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina nepažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių interesų. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada aukščiau nurodytais motyvais, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl pirmojo skundo argumento

Aukščiau šioje nutartyje nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas bendrovei ir jos administratoriui vykdyti 2010-09-16 kreditorių susirinkimo nutarimą – buvo panaikintos šio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi, kuria tuo pačiu buvo panaikinta BUAB „Propeta“ kreditorių 2010-09-16 susirinkimo nutarimo dalis dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių tvarkos ir kainos nustatymo. Priešingai nei teigia apeliantas, atskiruoju skundu buvo apskųsta ne visa minima teismo nutartis, bet tik jos dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu nebuvo paduota atskirųjų skundų dėl šios teismo nutarties esmės, t. y. ginčijamo kreditorių 2010-09-16 nutarimo panaikinimo ar dalies bylos nutraukimo. Akivaizdu, jog bet kuriuo atveju apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti byloje pareikštą materialų reikalavimą. Tuo tarpu pagal teismų praktiką nesutikimas su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis nėra laikomas savarankišku materialiu reikalavimu. Tai reiškia, jog neapskųstos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties dalys dėl bylos esmės įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 20 d. (darbo diena po 2010-12-18), atitinkamai buvo panaikintos ir apsaugos priemonės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apelianto A. M. pirmąjį skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes jis yra paneigtas bylos medžiaga (CPK 185 str.)

Dėl antrojo skundo argumento

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, nustatydamas, jog 2011-01-14 kreditorių susirinkime patvirtinta bendrovės turto realizavimo tvarka ir pradinė jo pardavimo kaina atitiko rinkos kainą.

Kaip yra žinoma, pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės nekilnojamasis bei įkeistas turtas, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamo turto vertinimo tvarką ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, tačiau kartu pažymi, jog kreditorių susirinkimas negali nustatyti nepagrįstai didelės parduodamo turto kainos, nes tokiu atveju įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba šis procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras.

Nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas buvo vertinamas kelis kartus, skirtingų turto vertintojų. Be to, teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę turtui vertinti ir pavedė ekspertui atsakyti į klausimą, kokia šio turto rinkos vertė buvo 2011-01-14 ir kokia yra šiuo metu. Teismo ekspertas nustatė, jog minimo turto vertė 2011-01-14 buvo 5 909 000 Lt, o 2011-10-17 (ekspertizės atlikimo metu) – 5 199 000 Lt. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto 5 928 633,34 Lt kaina yra neprotingai maža, pažeidžia kreditorių interesus ar bankroto procedūros tikslą – kuo greičiau užbaigti bankroto procedūras.

Kaip yra žinoma, net ir bankroto bylose yra taikomas rungtyniškumo principas, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Tuo tarpu bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Nors ekspertizės išvada yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismui neprivaloma (CPK 218 str.), tačiau nagrinėjamu atveju teismas tinkamai ją įvertino ir pagrįstai konstatavo, jog išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tai yra jų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Apelianto argumentai, kad šalia esantis panašus objektas buvo parduotas už 8,5 mln. Lt, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, nes jie nepaneigia nei turto vertintojų, nei teismo ekspertų išvadų. Be to, kaip žinoma, turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas yra nuperkamas, o ne įvertinamas (CPK 185 str.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai maža, todėl atmeta apelianto A. M. antrąjį skundo argumentą kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 185 str.)

Dėl trečiojo skundo argumento

Apeliantas tvirtina, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorių susirinkime VSDFV Klaipėdos skyrius, turintis 0,112 proc. reikalavimo teisės, ir balsavęs raštu išreiškė savo nuomonę tik dėl turto kainos, tačiau neturėjo galimybės pasisakyti dėl apelianto pasiūlymo: 1. įpareigoti administratorių imtis visų priemonių, kad objektas būtų parduotas maksimaliai aukšta kaina; 2. skirti du mėnesius parduodamo objekto viešinimui, patalpinant nemokamuose interneto portaluose, informuojant respublikiniame ir vietiniame laikraščiuose. Uždėti užrašą ant pastato „Parduodama“; 3. samdyti nekilnojamojo turto profesionalus, nustatant kainą ir organizuojant pardavimą.

Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, sutikdama su kreditoriaus AB SEB banko atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, jog VSDFV Klaipėdos skyrius 2011-01-14 kreditorių susirinkimo sprendimų neginčija ir nėra suteikęs įgaliojimų apeliantui pasisakyti jo vardu. Be to, šioje nutartyje anksčiau išdėstytais motyvais konstatuota, kad teismo išvada dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo yra pagrįsta.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Teisėjų kolegija netenkina BUAB „Propeta“ administratoriaus prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, nes nepripažįsta, kad tai yra būtina (CPK 336 str. 1 d.). Bylos dalyvių procesiniai dokumentai (atskirasis skundas ir atsiliepimai į jį) yra pakankamai plačiai argumentuoti, išdėstytos aplinkybės, kurios, jų manymu, paneigia ar patvirtina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodyta, kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta būtina, įrodymai gali būti pakartotinai ar papildomai tiriami taip pat ir rašytinio proceso metu ir tam nebūtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog šią bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Kiti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nustatytam, teisėjų kolegija atskirojo skundo netenkina, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263, 329, 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.