Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. K. ir I. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10-1031/2021 pagal ieškovo E. K. patikslintą ieškinį atsakovams L. J., A. Š. ir K. K. dėl turto dalies paveldėtame turte padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. K. ir I. K. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovams L. J., A. Š. ir K. K., kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad sutuoktiniai L. K. ir K. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki K. K. mirties, (duomenys neskelbtini), valdė nekilnojamąjį turtą – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) padalyti paveldimą K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgytą turtą – ½ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), , ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovams ir atsakovams lygiomis dalimis natūra po 1/5 dalį turto; 3) padalyti paveldimą K. K., mirusio (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo įgytą turtą – pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinys, vartai, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovams ir atsakovams lygiomis dalimis po 1/5 dalį natūra nuo viso ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuo viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo viso pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visų kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys, vartai, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) padalyti paveldimą turtą – iki santuokos sudarymo įgytus antikvarinius baldus: sekciją, kampinę indaują, spintą, atvirą indaują, pakabinamą spintelę, minkštasuolį ir 4 kėdes, indaują, žurnalinį staliuką, 2 paveikslus, kurių bendra rinkos vertė – 10 000 Eur, priteisiant atsakovams antikvarinius baldus natūra, ieškovams priteisiant, kiekvienam ieškovui subsidiariai po 2 000 Eur piniginę kompensaciją; 5) priteisti ieškovams I. K. ir E. K. iš atsakovų L. J. (K.), A. Š. (K.), K. K. solidariai bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai L. J., A. Š. ir K. K. atsiliepimais į patikslintą ieškinį sutiko, kad patikslintas ieškinys galėtų būti tenkintinas iš dalies. Nurodė, kad esantys penki įpėdiniai, kurių keturi yra pirmos eilės, turi paveldėti lygiomis dalimis.

3. Ieškovas I. K. 2021 m. gegužės 3 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovei išsiėmus nuosavybės teisės liudijimą, jam 2021 m. balandžio 8 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į nekilnojamąjį turtą esantį Šiauliuose, Kelmės g. 13, ir 2021 m. balandžio 30 d. į žemės sklypus. Jis tapo paveldėto turto savininku, todėl nelikus ginčo, jis atsisako ieškinio.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi priėmė ieškovo I. K. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinės bylos Nr. e2-10-1031/2021 dalį pagal ieškovo I. K. ieškinio dalį, nutraukė.

5. 2021 m. gegužės 5 d. atsakovai L. J., A. Š. ir K. K. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė priimti papildomą nutartį ir priteisti iš ieškovų E. K. ir I. K. atsakovei A. Š. 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir L. J. 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad advokatas susipažino su bylos medžiaga, atsakovams teikė teisės konsultacijas byloje nagrinėjamais klausimais, ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose. Atsakovų išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo patirtos iki ieškovas I. K. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovų patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovų procesiniu elgesiu – jų pareikštais atsakovams reikalavimais bei šių reikalavimų palaikymu viso proceso metu.

6. Ieškovas I. K. 2021 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad šalių bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos ir prašė atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodė, kad netinkamo atsakovės procesinio elgesio, laiku neišimtų nuosavybės teisės liudijimų į asmeninį turtą pagal teismo sprendimus, užtruko paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas ieškovui, todėl nebuvo galima išspręsti kilusio ginčo anksčiau. Atsakovė nuo pat pradžių atsiliepimu nesutiko su ieškovų teise į paveldėtą turtą, vėliau delsė išimti nuosavybės teisės liudijimus ir tik ieškovei įvykdžius savo pareigas bei gavus paveldėjimo teisės liudijimus ir išsisprendus ginčui, iškarto ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo nelikus ginčo dalyko.

7. Atsakovai L. J., A. Š. ir K. K. atsiliepimu į ieškovo I. K. 2021 m. gegužės 6 d. prašymą prašė atsakovų prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Nurodė, kad ieškovui atsisakius reikalavimų atsakovams, tai savo esme reiškia bylos išsprendimą atsakovų naudai. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas teisme lėmė nepagrįsto ieškinio jiems pareiškimas, iškilusi pareiga jiems teikti atsiliepimus į ieškinį, kitus procesinius dokumentus bei dalyvauti bylos procese. Ieškinio reikalavimų atsisakymas nesusijęs su 2021 m. gegužės 6 d. prašyme nurodytais nuosavybės teisės liudijimo išdavimu, paveldėjimo teisės liudijimų išdavimu ieškovui ir kita. Tai visiškai nesusiję su ginču, kuriuos paprastai ir sprendžia teismai. Atsakovai jiems priklausančius veiksmus atliko savalaikiai. Atsakovų procesinis elgesys procese buvo tinkamas, jie sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko savo procesines pareigas. Atsakovai, vykdydami įstatyme numatytą pareigą, byloje pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, todėl visiškai nepagrįstai 2021 m. gegužės 6 d. prašyme ieškovas akcentuoja atsiliepimo į ieškinį teikimą kaip netinkamą atsakovų procesinį elgesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo E. K. ieškinio dalį atsakovams L. J., A. Š. ir K. K. paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovų I. K. ir E. K. atsakovei A. Š. 800 Eur ir L. J. 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad į 2021 m. gegužės 13 d. paskirtą teismo posėdį ieškovas E. K. neatvyko, teismo šaukimas jam siųstas ieškovo ieškinyje nurodytu ji gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas kito adreso nenurodė, todėl teismas laikė, kad teismo procesiniai dokumentai ieškovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 121 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 128 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad atvykusios atsakovės atstovas prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu.

10. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo ieškovai nurodė, jog jie neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių, tačiau šiuo konkrečiu momentu tokio prašymo ieškovas pateikė. Teismas ieškovo E. K. neatvykimą į teismo posėdį nepripažino neatvykimu dėl svarbių priežasčių ir sprendė, kad yra pagrindas ieškovo E. K. ieškinį palikti nenagrinėtu.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovas turi prisiimti ieškinio nepatenkinimo riziką, inter alia bylinėjimosi išlaidų priteisimo riziką. Ieškovai 2018 m. liepos 20 d. teismui pateikė ieškinį prašydami nustatyti turto dalį buvusių sutuoktinių turte ir padalinti paveldėtą turtą. Vėliau ieškovai pakeitė ieškinio dalyką tikslindami savo reikalavimus. Teikdama atsiliepimą į ieškovų ieškinį atsakovė L. J. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Ž. A.. Atstovavimo sutartis su minėtu advokatu buvo sudarę ir atsakovai A. Š. ir K. K. Šis advokatas rengė procesinius dokumentus – atsiliepimus visiems trims atsakovams, dalyvavo teismo posėdžiuose. Už šio advokato teiktas paslaugas 800 Eur bylinėjimosi išlaidos susidarė iki bylos sustabdymo 2018 m. gruodžio 11 d. Atnaujinus civilinę bylą 2021 m. kovo 4 d. visiems trims atsakovams atstovavo advokatas D. N., kuris dalyvavo teismo posėdyje.

12. Teismas į ieškovų argumentus, kad atsakovei L. J. laiku neišsiėmus nuosavybės teisės liudijimo (delsiant tai padaryti) nebuvo galima ginčo išspręsti anksčiau, nurodė, kad pagal CPK 94 straipsnio nuostatas teismas vertina procesinį šalių elgesį procese. Notaras atlikdamas notarinį veiksmą nesprendžia šalių ginčo, todėl teismas vertino, kad aplinkybės, kada buvo išduotas nuosavybės liudijimas atsakovei paveldėjimo byloje negali būti tapatinamos su procesiniu elgesiu šioje byloje CPK 94 straipsnio prasme.

13. Teismas pažymėjo, kad ieškovų reikštas ieškinys pagal savo reikalavimus nėra susijęs su atsakovų ar vienos atsakovės veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Ieškovai neprašė įpareigoti atsakovus atlikti kokius nors veiksmus, su kurių atlikimu būtų siejamas ieškovų teisių ir pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovų nurodomos aplinkybės apie atsakovei išduotą nuosavybės teisės liudijimą negali būti laikomos ieškinio įvykdymu po ieškinio teisme pateikimo ir negali būti pagrindu nepriteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Teismas nenustatė, kad atsakovai kaip nors nesąžiningai būtų naudojęsi savo procesinėmis teisėmis, vilkinę procesą ar elgęsi nesąžiningai. Atsakovai veiksmus atliko tinkamai, teikė atsiliepimus į ieškovų procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad abi atstovavimo sutartys buvo sudarytos visų trijų atsakovų, tačiau ieškovai išlaidų nepriteisimą sieja tik su atsakovės L. J. veiksmais. Teismas pažymėjo, kad netgi jeigu būtų pagrindas atsakovės L. J. elgesį laikyti neteisėtu ar nesąžiningu, nėra jokių loginių prielaidų tokias pačias pasekmes taikyti ir kitiems atsakovams – A. Š. ir K. K..

14. Teismas įvertinęs šalių procesinį elgesį, tai, kad byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, sprendė, kad iš esmės bylos baigtis yra atsakovų naudai, todėl yra pagrindas priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Už advokato Ž. A. suteiktas paslaugas 800 Eur sumokėjo A. Š., o už advokato D. N. paslaugas 605 Eur sumokėjo L. J.. Šias patirtas atstovavimo išlaidas teismas laikė adekvačiomis ir proporcingomis ir sprendė, kad teismui priėmus ieškovo I. K. ieškinio atsisakymą ir teismui palikus ieškovo E. K. ieškinio dalį nenagrinėta yra pagrindas šias atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovų jas sumokėjusiems atsakovams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atskiruoju skundu ieškovas E. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10-1031/2021 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi šioje byloje priėmęs ieškovo I. K. atsisakymą nuo ieškinio ir šios civilinės bylos dalį ieškovo I. K. atžvilgiu nutraukė, tačiau ieškovo E. K. atžvilgiu nepagrįstai netaikė CPK 48 straipsnio, ir be pagrindo ieškovui E. K. pardavus paveldėjimo teises ieškovui I. K., laikė ieškovą E. K. proceso šalimi jam neturint byloje jokio materialinio ir/ar procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Priešingai nei nurodė teismas, pasitraukus vienai iš bylos šalių, teismas gali savo iniciatyva rašytinio proceso tvarka pasitraukusią šalį pakeisti jos teisių perėmėju.

15.2. Teismas neturėdamas duomenų apie tai, kad ieškovui E. K. yra tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, neturėjo teisės palikti ieškinio nenagrinėtu, o privalėjo bylos nagrinėjimą atidėti (CPK 246 straipsnis). Toks procesinių teisės normų pažeidimas yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui. Skundžiamą nutartį teismas priėmė neturėdamas duomenų, ar ieškovui E. K. šaukimas įteiktas, neišaiškinęs ieškovui šalių pasikeitimo procese teisinių pasekmių, esant ieškovo I. K. prašymui nelaikyti ieškovu E. K. proceso šalimi, nes įvyko paveldėjimo teisių perleidimas (teismui pateikta sutartis) nepagrįstai netaikė CPK 48 straipsnio, ir nepašalino E. K. iš bylos kaip ieškovo, o išnagrinėjo civilinę bylą ir ieškovo E. K., kuris nebeturėjo civilinėje byloje jokių materialinių teisių susijusius su ginčo objektu, ir nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, nepranešęs apie bylos nagrinėjimą E. K., bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

15.3. Nesutinka su teismo motyvais, kad bylos baigtis yra atsakovų naudai. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir vertindamas procesinį šalių elgesį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai buvo priversti kreiptis su ieškiniu į teismą dėl paveldimo turto dalies nustatymo ir paveldimo turto padalinimo, nes Šiaulių miesto 3-oio notarų biuro notarės atsakymu buvo informuoti, kad nei vienam K. K. paveldėtojui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes sutuoktinė L. K. neatvyko į notarų biurą gauti nuosavybės teisės liudijimo. Dėl šios priežasties pati notarė ieškovams pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo įgyto santuokos metu su sutuoktine ir įregistravimo. Palikėjo sutuoktinė L. K. sąmoningai, piktybiškai, net tris metus po K. K. mirties nesikreipė dėl nuosavybės teisės liudijimo išsiėmimo, tokiu būdu užkirsdama kelia ieškovams paveldėti jiems priklausantį turtą, juo naudotis ir juo disponuoti.

15.4. Taip pat teismas nevertino ieškovų elgesio ir ikiteisminio ginčo išsprendime, kad ieškovai bandė spręsti ginčą iki teismo, teikdami pasiūlymą atsakovei išspręsti ginčą taikiai, į kurį atsakovė sąmoningai nesureagavo. Be to, tik ieškovų iniciatyva buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas, nes dėl atsakovės L. K. neveikimo, dokumentų neteikimo, neišsiėmimo nuosavybės teisės liudijimo, ieškovai neturėjo kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pagrįstai ir teisėtai kreipėsi su ieškiniu į teismą.

15.5. Tik 2018 m. gruodžio 5 d., praėjus trims metams po sutuoktinio mirties, civilinėje byloje buvo gautas atsakovės L. K. atstovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atsakovei iškėlus civilinę bylą dėl bendro turto gyvenant kartu nustatymo ir tik 2021 m. gegužės mėnesį jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, o ieškovui I. K. (perėmusiam ir E. K. paveldėjimo teises) per savaitę buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į K. K. paveldimą turtą, tai yra įgijo turtą natūrą, kas atitinka suformuluotus ieškinio reikalavimus, dėl to neliko ginčo objekto. Todėl ieškovas I. K. atsiėmė ieškinį bei paprašė E. K. pašalinti iš ieškovų nesant jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. pardavus savo paveldėjimo teises į K. K. paveldimą turtą.

16. Atskiruoju skundu ieškovas I. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10-1031/2021 ir atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi buvo spręstas klausimas nagrinėjant bylą iš esmės, dėl joje nedalyvaujančio asmens I. K. teisių ir pareigų, bei nelaikant šio asmens proceso šalimi. Šioje procesinėje stadijoje, pašalinus I. K. iš proceso dalyvių, nagrinėjant bylą iš esmės, negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl asmens teisių ir pareigų, nes jis nėra proceso šalis, todėl ši teismo nutartis naikintina.

16.2. Teismas išnagrinėjo civilinę bylą neturėdamas duomenų, ar ieškovui, E. K. yra įteiktas teismo šaukimas, taip pat neišaiškinęs ieškovui šalių pasikeitimo procese teisinių pasekmių, ir esant ieškovo I. K. prašymui nelaikyti ieškovu E. K. proceso šalimi, nes įvyko paveldėjimo teisių perleidimas (teismui buvo pateikta sutartis) nepagrįstai netaikė CPK 48 straipsnio, ir nepašalino E. K. iš bylos kaip ieškovo, o išnagrinėjo civilinę bylą ir ieškovo E. K., kuris nebeturėjo civilinėje byloje jokių materialinių teisių susijusius su ginčo objektu, nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, bei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

16.3. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų atsakovėms bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad iš esmės bylos baigtis yra atsakovų naudai ir sprendė, kad yra pagrindas priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas.

16.4. Teismas vertindamas procesinį šalių elgesį, visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai buvo priversti kreiptis su ieškiniu į teismą dėl paveldimo turto dalies nustatymo ir paveldimo turto padalinimo, nes 2018 m. balandžio 23 d. Šiaulių miesto 3-oio notaru biuro notarės atsakymu, buvo informuoti, kad nei vienam K. K. paveldėtojui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes palikėjo sutuoktinė L. K. neatvyko į notarų biurą gauti nuosavybės teisės liudijimo. Pati notarė ieškovams pasiūlė kreiptis j teismą dėl turto dalies nustatymo įgyto santuokos metu su sutuoktine ir įregistravimo. Atsakovė L. K. sąmoningai, piktybiškai, net tris metus po K. K. mirties nesikreipė dėl nuosavybės teisės liudijimo išsiėmimo, tokiu būdu užkirsdama kelia ieškovams paveldėti jiems priklausantį turtą, juo naudotis ir juo disponuoti. Todėl teismo motyvai, kad bylos baigtis yra atsakovų naudai visiškai nepagrįsta.

16.5. Be to teismas nevertino ieškovų elgesio ir ikiteisminio ginčo išsprendime, kad ieškovai bandė spręsti ginčą iki teismo, teikdami pasiūlymą atsakovei išspręsti ginčą taikiai, į kurį atsakovė sąmoningai nesureagavo. Be to, tik ieškovų iniciatyva buvo sudarytas paveldimo turto apyrašas, nes dėl atsakovės L. K. neveikimo, dokumentų neteikimo, neišsiėmimo nuosavybės teisės liudijimo, ieškovai neturėjo kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pagrįstai ir teisėtai kreipėsi su ieškiniu į teismą.

16.6. Tik 2018 m. gruodžio 5 d., praėjus trims metams po sutuoktinio mirties, civilinėje byloje buvo gautas atsakovės L. K. atstovo prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą atsakovei iškėlus civilinę bylą dėl bendro turto gyvenant kartu nustatymo ir tik 2021 m. gegužės mėnesį jai buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, o ieškovui I. K. (perėmusiam ir E. K. paveldėjimo teises) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į K. K. paveldimą turtą, pagal kurį visas nekilnojamasis turtas ieškovui atiteko natūra, kaip buvo suformuluoti ieškinio reikalavimai, todėl ir neliko ginčo objekto, dėl ko buvo atsiimtas ieškinys, o ne dėl to, kad bylos baigtis yra atsakovų naudai.

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai L. J., A. Š. ir K. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir iš ieškovų I. K. ir E. K. atsakovei L. J. priteisti 100 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už šio atsiliepimo į atskiruosius skundus paruošimą apmokėti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Civilinė byla buvo iškelta ir ieškovo E. K. iniciatyva, todėl jis turėjo įstatyminę pareigą jam, kaip ieškovui, suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, tačiau procese po bylos atnaujinimo buvo visiškai pasyvus. E. K. (kaip ir ieškovas I. K.) neskundė šioje byloje priimtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, kuri yra įsiteisėjusi. Teismas joje pasisakė tiek dėl CPK 48 straipsnio, tiek dėl to, kad nesant ieškovo E. K. išreikštos valios dėl proceso, jis negali savo iniciatyva ar pagal kito ieškovo prašymą pašalinti E. K. iš bylos be jo atitinkamos valios. Vėl kelti tą patį klausimą, kuris jau išspręstas įsiteisėjusia teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi, ieškovams įstatymas teisės nesuteikia. Po minėtos nutarties priėmimo ieškovas E. K. turėjo pakankamai laiko tinkamai, laikantis įstatymų, naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis – domėtis bylos eiga, teikti paaiškinimus, pasiūlymus, pagaliau pasinaudoti teismo pirmiau minėtais išaiškinimais, tačiau ir toliau liko pasyvus.

17.2. Ieškovas E. K. nepaaiškino, kodėl jam nebuvo galima įteikti šaukimo jo gyvenamosios vietos adresu, dėl kokių konkrečių priežasčių jis atsidūrė pašte, kokios konkrečios priežastys ieškovui kliudė nuo 2021 m. gegužės 10 d. nuvykti į paštą tame pačiame mieste, kuriame ieškovas gyvena, ir pasiimti šaukimą bei panašiai. Ieškovas E. K. sąmoningai ignoravo teismo šaukimą, sąmoningai nevyko į paštą jo pasiimti nedelsiant, sąmoningai nevyko į teismo posėdį, paskirtą 2021 m. gegužės 17 d., o atskirajame skunde savo netinkamą veikimą siekia nesąžiningai išaiškinti net savo paties naudai.

17.3. Atsakovų patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovų procesiniu elgesiu – jų pareikštais atsakovams reikalavimais bei jų palaikymu viso proceso metu iki apsispręsta ieškinio reikalavimų atsakovams atsisakyti/nepalaikyti.

17.4. Atmestini ieškovo I. K. teiginiai, kad teismui 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi priėmus jo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą pagal jo ieškinio dalį nutraukus, nebebuvo galima spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų iš jo priteisimo. Atsakovai nedelsiant, sužinoję apie teismo priimtą 2021 m. gegužės 4 d. nutartį, kreipėsi į teismą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo prašydami iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nenurodė jokių konkrečių motyvų, kad teismas būtų pažeidęs papildomo teismo sprendimo (nutarties) instituto teisės normas.

17.5. Palyginti ieškovų ieškinio, o vėliau tikslinto jų ieškinio reikalavimų turinį su tuo, kas iš tikro atiteko ieškovui, kaip turto paveldėtojui, ir akivaizdu, jog ieškovai sąmoningai nurodo melagingus duomenis apie tai, kad kas buvo suformuluota kaip jų ieškinio reikalavimai, atiteko ieškovui I. K.. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-25-291/2020 konstatavo, kad L. K. (J.) ir K. K. iki jų santuokos 1988 m. gruodžio 16 d. bendrąja daline nuosavybe įgijo po ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir prie jo kitus inžinerinius statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): tvorą, vartus, kiemo aikštelę, šulinį; įgytą turtą bendrai valdė iki K. K. mirties (duomenys neskelbtini) Tuo tarpu ieškovai su tuo nesutiko ir ieškinyje teigė, kad pirmiau minėtas gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė K. K. Po minėto Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo įsiteisėjimo ieškovai šioje civilinėje byloje dar nurodė, kad tikslins ieškinio, vėliau teismo prašė pratęsti terminą ieškinio tikslinimui, o galu gale nusprendė, kad jų ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl vienas iš jų ir atsisakė ieškinio reikalavimų, o kitas nurodo, kad jokio materialinio suinteresuotumo nebeturi.

17.6. Teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos baigtis yra atsakovų naudai, kas reiškia, jog ieškovai turi pareigą atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginantis nuo ieškovų pareikštų reikalavimų, kurių jie vėliau atsisakė, nes jie pasirodė nepagrįsti, kuo įsitikino ir patys ieškovai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

19. Apeliantas E. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – 2020 m. sausio 17 d. sutartį, pagal kurią E. K. padovanojo broliui I. K. jam priklausančią paveldėjimo teisę į (duomenys neskelbtini) mirusio K. K. palikimą, o I. K. dovanojimą paveldėjimo teisę priėmė.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2020 m. sausio 17 d. sutarties nuorašą ieškovų atstovė 2021 m. kovo 31 d. teikė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir šis rašytinis įrodymas yra byloje, todėl šis įrodymas nelaikytinas nauju, sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti priimti apelianto E. K. pateiktą 2020 m. sausio 17 d. sutartį.

Dėl ieškovui E. K. tinkamo pranešimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką

22. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

23. Priimti sprendimą teismas gali tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis, todėl teisė būti išklausytam yra viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese. Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia įgyvendinti rungimosi principą (CPK 12 straipsnis). Įstatymų leidėjas aiškiai reglamentuoja teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarką, be to, būtent teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, pasirenka, kokiu iš CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytųjų būdų yra tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

24. Iš byloje esančios siuntų sekimo pažymos nustatyta, kad ieškovui E. K. šaukimas į 2021 m. gegužės 13 d. paskirtą teismo posėdį nebuvo įteiktas. Pažymėtina, kad šaukimas ir kiti procesiniai dokumentai, susijęs su atsakovų prašymu dėl papildomos nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovui buvo išsiųsti registruota pašto siunta 2021 m. gegužės 6 d., o 2021 m. gegužės 10 d. pašto darbuotojas paliko ieškovui pranešimą apie siuntos atsiėmimą pašte (t. 2, b. l. 13). Ant byloje esančio grąžinto teismui voko yra nurodytas septinių dienų siuntos saugojimo terminas, iš ant voko esančios žymos ir antspaudo matyti, kad neįteiktas teismo šaukimas, ieškovui neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą, grąžintas teismui 2021 m. gegužės 19 d. (t. 2, b. l. 20, 21).

25. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, kad procesinių dokumentų pašto siuntos, kurių nepavyko įteikti, saugomos 7 dienas nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo dienos.

26. Ieškovo E. K. ieškinys buvo nagrinėjamas 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant ieškovui E. K. ir teismui negavus duomenų, kad ieškovui E. K. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą 2021 m. gegužės 17 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo E. K. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, taip pat šia nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovų E. K. ir I. K. teismui neturint duomenų, kad ieškovui E. K. buvo įteiktas atsakovų prašymas dėl papildomos teismo nutarties priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai, pripažino, jog ieškovui E. K. buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepranešęs ieškovui E. K. apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tuo tinkamai neįgyvendino informavimo pareigos bei iš esmės apribojo ieškovo E. K. teisę būti išklausytam teismo posėdžio metu. Apeliantai šia aplinkybe grindžiant apeliacinį skundą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustačius absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

29. Konstatavus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, dėl kitų atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Apeliantai E. K. ir I. K. pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas rengiant atskiruosius skundus kiekvienas patyrė po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.